Bendraujant su išeiviais Kauno verslininkui Sigitui Mankui į galvą šovė neįprasta mintis - sukurti suvenyrą, primenantį Lietuvą. Salono „Tarp gėlių“ bendraturtis teiravosi emigrantų, kokius užrašus jie norėtų pamatyti ant skardinių. Lietuvos laukai, graži lietuvaitė, karvutė - tokius pageidavimus išreiškė nostalgiją savo kraštui jaučiantys tautiečiai. „Pamaniau, kad būtų galima truputį įdėti ir karvutės kvapo, kuris primintų kaimą“, - nusijuokė verslininkas.
Čia pat surimtėjęs jis pridūrė, kad karvių mėšlo dozė dėžutėje yra mažytė, sudžiūvusi, todėl nei kvapas, nei estetinė išvaizda neturėtų nieko piktinti. „Tikrai nenorėjau pasišaipyti iš emigrantų. Kas supranta humorą, jokiu būdu neįsižeis“, - sakė S. Mankus.
Išeiviams pritarus šiai neįprastai idėjai, apyvartoje pasirodė tūkstantis „Lietuviškos karvutės šūdo“ skardinių. Jos yra parduodamos Kaune esančiuose dviejuose „Tarp gėlių“ salonuose ir Kauno oro uoste. Lėktuvų laukiantys emigrantai jau ištuštino lentynas, todėl šiomis dienomis į oro uostą teko pristatyti papildomą skardinių siuntą. Kaune centre esančiuose gėlių salonuose prekyba vyksta ne taip sparčiai. Suvenyru paverstas karvių mėšlas tapo populiarus ir tarp dovanų ieškančių kauniečių, kurie nori patraukti per dantį savo draugus, šeimos narius.
Prieš pusmetį S. Mankus pradėjo prekiauti emigrantams skirtomis skardinėmis „Grynas lietuviškas oras“, kurių kaina - taip pat 14 litų. Tačiau „Lietuviškas karvutės šūdas“ gerokai paklausesnis.
„Tokį š..ą siūlome dovanoti emigrantams. Tegu išveža tą š..ą iš Lietuvos, - juokėsi kelis dešimtmečius sėkmingą verslą vystantis Sigitas Mankus. - Tiesa, kai kurie klientai š..ą pirko uošvienėms. Nupirko ir padėjo šaldytuve.“ Lietuviškas karvės ekskrementas parduodamas skardinėse. Tai natūralus produktas. Tikras karvės mėšlas surenkamas, sudžiovinamas ir tada dedamas į skardines. „Š...s neskleidžia jokio kvapo, nes yra sudžiovintas. Manau, 98 procentai Lietuvos iš viso nepamena tikro karvės šūdo kvapo“, - kalbėjo Sigitas.
Konservuotą lietuvišką orą bei karvės mėšlą pardavinėjantis verslininkas tikina, kad jo galvoje jau sukasi idėjos, ką dar galima užkonservuoti. „Artėja avies metai. Planuojame konservuoti ir avies š..ą“, - su šypsena planus atskleidė S. Mankus. Pašnekovas atskleidė, jog karvės mėšlas yra daug paklausesnė prekė už gryną lietuvišką orą. Tiek lietuviškas oras, tiek karvutės „džiaugsmas“ salone kainuoja kiek daugiau nei 10 litų.
Viena gėlėmis ir įvairiausio tipo dovanomis prekiaujanti elektroninė parduotuvė nusprendė į savo prekių asortimentą įtraukti ne tik „konservus“ su lietuvišku oru ar jūra, bet ir vietinių karvių išmatomis. Tokie „konservai“ Tarpgeliu.lt parduotuvėje kainuoja nei daug, nei mažai - nuo 10 iki 14 litų. Pigiausias, suprantama, yra lietuviškas oras. Karvės „šūdukas“, besipuikuojantis ant šieno krūvelės, ir jūros smėlis su vandeniu, kainuoja po 14 litų.
Karvės mėšlo panaudojimas žemės ūkyje
Nors S. Mankaus verslas orientuojasi į suvenyrus, karvės mėšlas žemės ūkyje yra vertinga trąša. Lietuvos žemės ūkis susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant ekonominiais nuosmukiais ir baigiant pieno supirkimo kainų svyravimais. Šiame kontekste, ūkininkai ieško būdų, kaip efektyviau panaudoti turimus išteklius ir sumažinti gamybos atliekas.
Iššūkiai Pieno Pramonėje
Lietuvos pieno pramonė išgyveno įvairius sunkumus, įskaitant pereinamojo laikotarpio ekonominius nuosmukius ir pasaulinės finansinės krizės padarinius. Pieno supirkimo kainos yra ypač svarbios ūkininkams, nes nuo jų priklauso jų pajamos ir galimybė grąžinti paskolas. Kai pieno supirkimo kainos sumažėja, ūkininkai susiduria su finansiniais sunkumais ir ieško alternatyvių būdų, kaip padidinti savo pajamas.
Pieno supirkimo kainos Lietuvoje nuolat svyruoja, o tai daro didelę įtaką ūkininkų finansinei padėčiai. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 443,75 Eur už toną, t. y. 12,9 proc. mažesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu. Tokie svyravimai verčia ūkininkus ieškoti būdų, kaip stabilizuoti savo pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo pieno supirkimo kainų.
Alternatyvūs Pieno Perdirbimo Būdai
Vienas iš būdų, kaip ūkininkai gali sumažinti priklausomybę nuo pieno supirkimo kainų, yra patys perdirbti pieną ir gaminti įvairius pieno produktus. Tai leidžia jiems gauti didesnę pridėtinę vertę ir parduoti produktus tiesiogiai vartotojams arba per turgelius ir parduotuves.
V. ir D. Buliauskai yra puikus pavyzdys, kaip ūkininkai gali sėkmingai perdirbti pieną ir gaminti įvairius pieno produktus. Jie pradėjo nuo daržovių auginimo, vėliau perėjo prie kalakutų ir kiaulių auginimo, kol galiausiai nusprendė auginti karves ir perdirbti pieną. Vaiva Buliauskienė pradėjo eksperimentuoti su pieno perdirbimu, mokydamasi iš klaidų ir bandydama įvairius būdus, kaip pagaminti varškę ir sūrius. V. ir D. Buliauskų pieno perdirbimo cechas įrengtas buvusiame tvarte. Čia yra pieno šaldytuvas, dujinės viryklės, pieno separatorius ir kita įranga, reikalinga gaminti įvairius pieno produktus. Visi šie produktai realizuojami ūkininkų turgeliuose Kaune, Vilniuje ir Balbieriškio ūkininkų parduotuvėje.
Karvės mėšlo kaip trąšos nauda
Karvės mėšlas yra natūrali ir efektyvi trąša, praturtinanti dirvožemį organinėmis medžiagomis ir maistinėmis medžiagomis. Jis pagerina dirvožemio struktūrą, didina vandens sulaikymo gebėjimą ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Naudojant kompostuotą karvės mėšlą, galima sumažinti poreikį sintetiniams trąšoms, taip prisidedant prie ekologiškesnio ūkininkavimo.
Išrūgų ir kitų atliekų panaudojimas
Sūrio gamybos metu susidaro įvairių atliekų, įskaitant išrūgas ir kitus šalutinius produktus. Šios atliekos gali būti panaudotos įvairiems tikslams. Išrūgos gali būti naudojamos kaip sveikatos ir grožio eliksyras, gyvulių pašaras ar net indų plovimo priemonė. Kiti sūrio gamybos metu susidarantys baltymų likučiai gali būti naudojami kaip priedas į gyvulių pašarą arba kaip trąša augalams.
Konservų gamyba iš karvės mėšlo ar kitų pieno perdirbimo atliekų gali būti perspektyvus būdas sumažinti atliekas ir padidinti ūkio pajamas. Tokia praktika leidžia ūkininkams padidinti savo pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo pieno supirkimo kainų.