Šuns šėrimas žalia mėsa ir jos nauda - tai tema, vis dar sukelianti nemažai diskusijų tiek tarp šeimininkų, tiek tarp veterinarijos gydytojų. Pastaruoju metu populiarėja žalios mėsos rinkiniai šunims, dar vadinama „raw“ mityba, susidedanti iš šviežių, visiškai neapdorotų gyvulinės kilmės baltymų ir riebalų. Nors RAW mityba išpopuliarėjo pastaraisiais metais, šėrimas žalia mėsa nėra naujas reiškinys. Yra nemažai žmonių, kurie jau daugelį metų šeria savo šunis žalia mėsa. Šiame straipsnyje išsamiai išnagrinėsime RAW mitybos naudą ir riziką, aptarsime pagrindinius principus, padėsiančius užtikrinti subalansuotą ir sveiką racioną jūsų augintiniui.
Šunys - prigimtiniai mėsėdžiai ir RAW mitybos ištakos
Šunys iš prigimties yra mėsėdžiai, o jų organizmas sukurtas taip, jog geriausiai funkcionuoja ėdant daugiausia žalią mėsą. Šėrimas žalia mėsa yra itin artimas tam, ką ėsdavo šunų laukiniai protėviai, pavyzdžiui, vilkai. Žalią mėsą šunys lengvai virškina, joje yra būtinų, lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų, kurios palaiko bendrą sveikatą.
RAW mityba - tai šėrimo būdas, paremtas žalia mėsa, kaulais ir vidaus organais, siekiant atkartoti laukinių šunų protėvių, tokių kaip vilkai, mitybą. Pagrindinė idėja - grąžinti šunis prie natūralaus, biologiškai tinkamo maisto, kuris geriausiai atitinka jų fiziologinius poreikius. Daugelis šalininkų laiko tai alternatyva maistinių alergijų protrūkiui, skrandžio ligoms ir kylančioms abejonėms dėl sauso maisto gamintojų sąžiningumo.
RAW ir BARF mitybos principai: skirtumai ir panašumai
Dažnai RAW mityba painiojama su BARF (angl. Biologically Appropriate Raw Food) mityba. Nors abu šie šėrimo būdai remiasi žalia mėsa, jie turi ir esminių skirtumų. Pirmiausia, išsiaiškinkime, kas tai yra RAW. Tai šėrimas žalia mėsa bei kaulais, subproduktais ir žuvimi. Teoriškai racionas turėtų atrodyti maždaug taip: 80% mėsos, 10% kaulų ir 10% subproduktų (paukščių, galvijų organų).
BARF - tai dar viena itin populiarėjanti šunų mitybos rūšis, kuri nuo RAW skiriasi tuo, jog be žalios mėsos ir subproduktų į racioną įtraukiamos ir daržovės, maisto papildai, vitaminai. BARF šalininkai prie mėsos ir subproduktų šunis dar papildomai šeria žaliomis daržovėmis ir vaisiais, rūgusio pieno produktais, kai kuriais papildais (jūros kopūstai, aliejus ir pan.), kurie visame racione sudaro apie 10%.
RAW mitybos ingredientai
- Žalia mėsa: Pagrindinis baltymų šaltinis, kuris padeda išlaikyti šuns raumenų masę ir energiją. Tai gali būti įvairiausi produktai: vištiena, kalakutiena arba dalys (blauzdelės, petukai, uodegėlės, širdys, skilviai, kakliukai), veršiena, jautiena, ėriena, ožio mėsa, kiauliena, elniena, trušiena, antiena, fazano mėsa. Šuniui riebalai būtini angliavandenių gamybai.
- Kaulai: Ypač žali, taip pat yra esminė RAW dietos dalis. Jie ne tik suteikia kalcio ir fosforo, kurie yra būtini kaulams ir dantims, bet ir padeda palaikyti šunų dantų higieną. Duokite minkštus kaulus (pavyzdžiui, paukštienos - višta, kalakutas), nes jie lengvai kramtomi ir tikrai žarnyne neužstrigs. Nepamirškite - negalima duoti virtų, keptų ar kitaip termiškai apdorotų paukštienos ar kokio kito gyvio kaulų, nes jie tampa trapūs ir pavojingi.
- Organiniai produktai (subproduktai): Tokie kaip kepenys ir inkstai, yra ypač maistingi. Jie yra turtingi vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir bendrą sveikatą. Geriausia, kad bent 3% (iš 10% viso raciono duodamų organų) sudarytų kepenys, likusius procentus gali sudaryti inkstai, blužnis, reprodukciniai organai, liaukos ir pan. Širdis, skilvis ir liežuvis yra raumenys, todėl maitinime neatstoja organų.
Kiti svarbūs raciono komponentai
- Žuvis: Žuvį galima šerti visą, su pelekais, kaulais, galvom, dantimis, žarnom ir pan. Aišku, reikėtų atsižvelgti į jos rūšį ir jeigu turi kokių nors aštrių gynybos priemonių (spyglių ar pan.), jas reikėtų nuimti. Žuvį reikėtų duoti bent kartą per savaitę, nes ji naudinga dėl Omega 3 rūgščių. Rekomenduojamos jūros žuvys: strimelės, jūros lydekos, ledžuvės, lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė, sardinė, ančiuvis. Bijant parazitų, rekomenduojama žuvį užšaldžius palaikyti 2-4 savaites ir tik po to šerti šunį. Gėlavandenių žuvų duoti nepatariama, nes jos labai kaulėtos (turi kietų ir aštrių ašakų), be to, gali turėti pavojingų parazitų.
- Daržovės ir vaisiai: Daržovės dėl ląstelienos užtikrina sveiką šuns žarnyno veiklą. Jeigu jūsų šuo mielai ragauja moliūgą, žalią bulvę, šparagines pupeles, cukiniją, žirnelius, morką ar petražoles - tai puiku. Šios daržovės tikrai praturtins jūsų augintinio racioną. Šunims galima pasiūlyti ir vaisių - obuolių, kriaušių. Daržovės turi būti smulkintos, trintos, arba šiek tiek apvirtos, nes šunys nevirškina celiuliozės.
- Pieno produktai: Šunims taip pat galima duoti ir kai kurių pieno produktų, pavyzdžiui, varškės, kefyro ar sūrio. Tiesa, pats pienas į jų racioną neturėtų įeiti, mat šunys netoleruoja laktozės. Svarbu žinoti, kad šunims šeriami pieno produktai neturi būti riebūs.
- Maisto papildai: Geriausia, kai visas reikiamas medžiagas šuo gauna iš natūralių šaltinių. Kalcį - iš kaulų (minkštesnių ir lengvai įveikiamų); chondroitiną ir gliukozaminą - iš kremzlių; įvairius vitaminus - iš subproduktų. Papildai pateisinami tik tuo atveju, kai to tikrai reikia (jei šuo serga ar jam trūksta būtent kažkokios rūšies vitaminų).
BARF ir RAW mitybos nauda šunims
Žalios mėsos rinkiniai šunims gali turėti keletą privalumų, kurie pastebimai pagerina gyvūno sveikatą ir savijautą:
- Geresnis virškinimas: Žalia mėsa lengviau virškinama nei sausas maistas, todėl šunys geriau įsisavina maistines medžiagas. Dėl aukštos kokybės baltymų ir natūralios maisto sudėties virškinimas tampa sklandus ir efektyvus.
- Stipresnė imuninė sistema: Natūralūs antioksidantai ir supermaistas, esantys žalios mėsos rinkiniuose, stiprina imuninę sistemą, padeda išvengti ligų ir prailgina gyvenimą.
- Sveikesnė oda ir kailis: Natūralūs riebalai ir omega-3 riebalų rūgštys, randamos šviežioje mėsoje ir žuvyje, gali padėti pagerinti kailio blizgesį ir sumažinti odos problemas, tokias kaip niežėjimas ar dermatitas.
- Geresnė dantų sveikata: Kramtant kaulus, natūraliai valomi dantys, mažėja apnašų ir akmenų susidarymo rizika. Mineralai iš natūralios žalios mėsos ir žuvies padeda palaikyti sveikas dantenas ir stiprius dantis. Šuns dantys valosi net ir tada, jei šeimininkas šeria tik minkštais (vištos, žuvies) kaulais arba šuo doroja didžiulį mėsos gabalą, kurį reikia plėšti, graužti, nukąsti.
- Didesnis energijos lygis: Subalansuotas RAW racionas užtikrina tolygią energiją visą dieną - jūsų augintinis išliks žvalus ir aktyvus be energijos svyravimų.
- Teigiamas poveikis elgsenai: Natūralus maistas gali padėti sumažinti agresyvumą ir nerimą, nes jis atitinka natūralius šuns instinktus. Šunys, kurie gauna subalansuotą ir natūralų maistą, dažnai yra ramesni, labiau susikaupę ir labiau linkę į socializaciją.
BARF ir RAW mitybos rizika bei atsargumo priemonės
Nors RAW mityba turi daug privalumų, svarbu žinoti ir apie galimą riziką, bei imtis atsargumo priemonių.
Bakterinės infekcijos ir parazitai
Žalioje mėsoje gali būti bakterijų, tokių kaip Salmonella ir E. coli, kurios gali sukelti ligas tiek šunims, tiek žmonėms, kurie tvarko maistą. Moksliniuose tyrimuose, pavyzdžiui, penkiolikoje produktų buvo aptikta grėsmingųjų listerijų, aštuoniuose - E. coli. Maža to, aštuoniuose produktuose buvo sakocistų parazitų, o dviejose - katėms pavojingų toksoplazmų. Tai turi grėsmę ne tik šuniui, bet ir šeimai - ypač vaikams, senjorams ir nėščioms moterims.
Vis dėlto, šuo, ėdantis žalią mėsą, turi stipresnę imuninę sistemą, didesnį skrandžio rūgštingumą, jo organizmas lengviau susidoroja ir su parazitais, ir su infekcijomis. Nuo užkrato saugoti reikia - nešerti skerdyklų atliekomis, žuvį bei laukinių gyvūnų mėsą ilgesniam laikui užšaldyti, nepamiršti duoti česnako, kuris puikiai saugo nuo daugelio parazitų, o šeimininkams nepamiršti laikytis elementarios higienos taisyklių.
Maistinių medžiagų disbalansas
Jei žalios mėsos rinkiniai nėra tinkamai subalansuoti, šunims gali trūkti svarbių maistinių medžiagų. Ypač pavojinga - ypač jauniems šuniukams - netinkama kalcio ir fosforo pusiausvyra (turi būti tarp 1 : 1 ir 1,8 : 1, pirmenybę teikiant kalciui), kuri būtina taisyklingam kaulų ir sąnarių vystymuisi. Viendėmiškas arba beveik vien mėsą sudarantis racionas gali sukelti tam tikrų medžiagų trūkumą arba perteklių ir prisidėti prie rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl labai rekomenduojama prieš pradedant BARF dietą pasikonsultuoti su veterinarijos dietologu.
Kaulų skeveldros
Kaulai, esantys žalios mėsos rinkiniuose, gali suskilti ir sužeisti šuns virškinamąjį traktą. Nepatartina šerti blauzdikauliu, šlaunikauliu, nes stiprūs šuns dantys kaulą gali sutrupinti, o šie skyla į labai aštrius gabalėlius. Apskritai, su visais kietaisiais kaulais reikėtų elgtis atsargiai - stebėti, kaip šuo elgiasi. Jei šuo nugraužia mėsytę ir šiek tiek pažaidžia su pačiu kaulu - viskas tvarkoje. Tačiau jeigu jis nesistengia „nudarinėti“ mėsos, o iškart puola trupinti kaulą, geriau tokiam kaulų išvis neduoti, nes labai didelė tikimybė, kad gali lūžti dantys.
Higiena ir saugojimas
Nesaugus saugojimas ar ilgas buvimas kambario temperatūroje gali sukelti vėmimą ar viduriavimą. Štai keletas patarimų, kaip saugiai laikyti žalią mėsą BARF mitybai:
- Laikyti šaldytuve ne ilgiau nei 2-3 dienas, sandariuose, sterilizuotuose induose.
- Didelius kiekius porcijuoti, kad atšildytumėte tik reikalingą kiekį.
- Iššaldytas vietas dėkite ne į stalčiuką, o į lentyną.
- Nepakartotinai šaldyti atšildytos mėsos.
- Galima laikyti šaldiklyje 3-6 mėnesius - gerai užklijuokite ir pažymėkite data.
- Be to, naudokite atskirus indus ir pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir visada po kontakto gerai išplaukite rankas bei paviršius.
Kaip pradėti šerti šunį RAW mityba: praktiniai patarimai
Prieš pradedant šerti šunį RAW mityba, svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju arba zoodietologu, turinčiu patirties šioje srityje. Jie padės sudaryti individualų racioną, atsižvelgiant į šuns amžių, veislę, svorį, aktyvumo lygį ir sveikatos būklę.
Pereinamasis laikotarpis
Perėjimas prie RAW mitybos turėtų būti laipsniškas, kad šuns virškinimo sistema prisitaikytų prie naujo maisto. Sausas maistas skrandyje išbūna labai ilgai - žinoma atvejų, kai šuo beveik po 16 valandų ėdimo išvėmė visiškai nesuvirškintą sausą maistą. O kaulams virškinti reikia labai didelio skrandžio rūgštingumo, kuris pasiekiamas per kurį laiką (tai individualu kiekvieno šuns atveju). Pradžioje skrandis bus prisitaikęs virškinti sausą maistą (aukštas pH) ir visiškai nesugebės įveikti kaulingos mėsos. Todėl pradėkite nuo mažų kiekių žalių ingredientų ir palaipsniui didinkite jų kiekį. Stebėkite šuns išmatas ir savijautą, kad įsitikintumėte, jog jis gerai toleruoja naują racioną. Adaptacijos laikotarpiu visiems šunims gali būti vienokių ar kitokių virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų.
Yra trys pagrindiniai perėjimo būdai:
- Staigus perėjimas: po paros-dviejų bado šuo gauna tik mėsą, jokio sauso maisto.
- 50/50 perėjimas: šuo maitinamas du kartus per dieną, vienas iš maitinimų pakeičiamas iš sauso į mėsą. Po kažkurio laiko pereinama pilnai prie mėsos.
- Laipsniškas perėjimas: sauso maisto norma palaipsniui pakeičiama natūraliu maistu. Iš pradžių 1/10 normos pakeičiama mėsa, palaipsniui mėsos kiekį didiname iki 50%.
Labai dažnai pradedantieji suabejoja, kuo paremtas teiginys, kad šunį galima šerti arba tik natūraliai, arba tik sausu maistu, kad maišyti yra blogai? Deja, sausas maistas reikalauja vienokių rūgštingumo ir fermentų sudėties, o natūralus - visai kitokių. Labai skiriasi ir virškinimo laikas. Organizmas, gaudamas mišrų maistą, pirmiausiai įsisavina tai, kas lengviausia, tai yra, sauso maisto angliavandenius, užuot gaminęs juos skaidydamas mėsos baltymus ir riebalus. Kaitaliojant maistą, virškinimo sistema gali neprisitaikyti, nes skrandis taip iki galo ir nepriderina tinkamo rūgštingumo. Jei pasiryžote šerti natūraliai, tai taip ir darykite be išimčių 3-4 mėnesius.
Svarbu žinoti apie galimą detoksikaciją. Mėnesio ar kelių laikotarpyje gali paūmėti visos buvusios alergijos, atsirasti specifinis kvapas, šuo gali viduriuoti, vemti, pakisti kailio spalva, atsirasti pleiskanų, atsirasti apatija ir t. t. Kuo daugiau šuo turėjo problemų šeriant sausu, tuo stipresni detoksikacijos požymiai būna (arba nebūna visiškai).
Dozavimas
Rekomenduojamas kiekvienos dienos raciono kiekis turėtų sudaryti apie 2-4% suaugusio šuns svorio, jaunesniems šunims turėtų būti apie 5% jų svorio. Tačiau tai tik pačios pradžios orientacinės dozės, nes vėliau stebint šunį pagal jo poreikius dozę galima mažinti arba didinti. Jauno šuniuko (puppy) RAW dozės nustatomos taip: apskaičiuokite šuniuko 10% esamo svorio, taip pat iš anksto nustatykite, koks yra rodiklis 2-3% suaugusio šuns idealaus svorio (idealus svoris pagal tos veislės standartą). Šuniuką pradėkite šerti 10% esamo svorio dozėmis kiekvieną dieną. Turėdami omeny kitą rodiklį (2-3% idealaus suaugusio šuns svorio), stebėkite, kada šuneliui augant dabartinis 10% pasieks/susilygins su 2-3% idealaus suaugusio šuns svorio. Nuo tada šuniuką jau šeriate 2-3% idealaus suaugusio šuns svorio. Tačiau tai tik teorija, ją reikėtų turėti omeny pradedantiems, bet praktiškai visada stebėkite šuns kondiciją, savijautą, alkio jausmą ir normas reguliuokite atsižvelgdami į konkretų individą.
Svarbiausia - stebėti šuns sveikatą
Pradėjus BARF mitybą, svarbu stebėti šuns sveikatą. Reguliarūs veterinaro patikrinimai yra būtini, kad įsitikintumėte, jog jūsų šuo gauna pakankamai maistingų medžiagų ir neturi alergijų ar virškinimo problemų. Be to, prisiminkite, kad BARF mityba gali turėti įtakos šuns energijos lygiui ir elgsenai. Šunys, kurie gauna tinkamai subalansuotą natūralų maistą, dažnai yra aktyvesni ir labiau linkę žaisti.
Veterinarų pozicija ir komercinis maistas
Nedaug veterinarų pritaria šunų šėrimui žalia mėsa, taigi, turėtumėte būti pasiruošęs išgirsti šiurpinančių istorijų. Įvertinkite tai, kad studijuodami veterinarai gauna nedaug žinių apie žalios mėsos maistingumą, nes jų studijos dažnai remiamos sauso šunų maisto gamintojų, todėl jie propoguos sausą šunų ėdalą. Jie bando priversti mus, šunų augintojus, remtis jų išmintimi ir paversti mūsų šunis priklausomais nuo jų produktų. Vis dėlto, svarbiausia, kad tie produktai, kuriuos pateikiame savo augintiniui, užtikrintų visus būtinus maistinius komponentus.
Specialistų suderinta pilnavertė komercinė dieta yra saugus ir subalansuotas pasirinkimas. Štai apžvelgiame abiejų variantų privalumus ir trūkumus:
- Sausa dieta: ekonomiška, ilgai laikosi, tiksliai dozuojama, kramtymas padeda mažinti dantų apnašas. Geriausia yra rinktis super premium ar bent jau premium klasės pašarą. Super premium pašare mėsos būna nuo 50%.
- Konservuota (drėgna) dieta: daugiau nei 70 % drėgmės, papildomas hidratacijos šaltinis, minkštesnė - tinkama šuniukams ir senyviems šunims su dantų problemomis.
Termiškai apdorotas komercinis maistas yra mikrobiologiškai saugus, o gamintojai priedais kompensuoja galimus maistinių medžiagų nuostolius. Visi gyvūninės kilmės ingredientai komercinėje pilnavertėje dietoje atitinka ES reikalavimus žmonėms skirtai maisto kokybei.
Dažniausi mitai apie šėrimą žalia mėsa
Vis dar sklando nemažai mitų apie šėrimą žalia mėsa. Štai keletas iš jų ir faktų paaiškinimai:
- Mitas Nr. 1: Žalia mėsa nėra subalansuota mityba.
Faktas: Atsakingas, BARF principais paremtas šuns šėrimas žalia mėsa yra subalansuota mityba. Tinkamai parinkus žalios mėsos ingredientus galima patenkinti visus jūsų šuns mitybos poreikius. Tik veikdami kartu šie ingredientai aprūpina jūsų keturkojo organizmą reikiamais vitaminais, mineralais ir kitomis maistinėmis medžiagomis.
- Mitas Nr. 2: Žalia mėsa sukelia agresiją.
Faktas: Nėra absoliučiai jokio ryšio tarp šėrimo žalia mėsa ir šuns agresijos. Taip, kai kurie šunys linkę saugoti savo ėdalą, tačiau jie lygiai taip pat saugos tiek žalią mėsą, tiek sausą ėdalą, tiek nuo stalo nugvelbtą sausainį. Visgi, šėrimas netinkamai subalansuota mityba, kurioje nėra esminės amino rūgšties triptofano, gali neigiamai veikti serotoniną smegenyse. Kaip vienas iš šios amino rūgšties trūkumo simptomų gali pasireikšti agresyvus elgesys.
- Mitas Nr. 3: Žalia mėsa skatina medžioklės instinktus.
Faktas: Šunys yra medžiotojai iš prigimties. Maistas, kuriuo šeriami šunys, neturi įtakos jų medžioklės ir grobio instinktams.
- Mitas Nr. 4: Bakterijos žalioje mėsoje visada kenksmingos.
Faktas: Salmonelės gali išgyventi tik aukšto pH terpėje (4-8 ir daugiau), jų inkubacinis periodas yra daugiau nei 12 valandų. Druskos rūgštis šuns skrandyje veikia kaip apsauginis fermentas nuo bakterijų, tarp jų - ir salmonelės. Šuns skrandis yra itin rūgštinė terpė (jo pH yra maždaug 1), jo virškinimo sistema trumpa ir nesudėtinga. Prarijus maistą, salmonelės bakterijos žūva ir per 4-6 valandas yra pašalinamos.
- Mitas Nr. 5: Virtas maistas šunims sveikesnis.
Faktas: Termiškai apdorojus mėsą sunaikinama didelė dalis šunims itin svarbių baltymų, vitaminų, riebalų ir mineralų.
- Mitas Nr. 6: Mažų veislių šunims negalima duoti žalios mėsos.
Faktas: Mažų veislių šunys gali saugiai ėsti žalią mėsą, lygiai kaip ir didžiųjų veislių atstovai.
- Mitas Nr. 7: Didelių ir gigantiškų veislių šuniukai turi augti greitai.
Faktas: Didelių ir gigantiškų veislių šuniukai niekuo nesiskiria nuo kitų šuniukų. Jie, kaip ir kitų veislių šuniukai, turi augti proporcingai lėtai, kad nekiltų sąnarių ir kaulų problemų.
Žalingi maisto produktai šunims
Šunų mityboje, kaip ir žmonių, yra produktų, kurių reikėtų vengti dėl jų toksiškumo arba neigiamo poveikio sveikatai. Pateikiame maisto produktų, kurie gali būti pavojingi jūsų augintiniui:
- Avokadas: Šis vaisius turi medžiagų, galinčių sukelti vėmimą ir viduriavimą.
- Šokoladas: Šis gardumynas tikrai netinkamas jūsų keturkojui draugui.
- Duonos tešla: Kaip mielės iškelia tešlą, taip jos kils ir jūsų šuniuko pilvuke. Jei nedidelis kiekis tik sukels dujas ir nemalonius pojūčius, didesnis jų kiekis gali susprogdinti šuns žarnas.
- Vynuogės ir razinos: Vynuogėse yra toksino, galinčio pakenkti kepenims bei inkstams.
- Serbentai: Lygiai taip pat kaip ir vynuogių bei razinų, šunims reikėtų vengti ir serbentų.
- Alkoholis: Alkoholiu šuo gali apsinuodyti, prarasti koordinaciją, pradėti dusti, jis gali patekti į komą ir net nugaišti.
- Česnakai: Disulfidai ir sulfoksidai, esantys šiose daržovėse, gali sukelti anemiją ir pakenkti raudoniems kraujo kūneliams.
- Svogūnai: Kaip ir česnakai, svogūnai šunims - kategoriškai draudžiami. Apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti ir po 3 dienų. Pagrindinis intoksikacijos požymis - šuo tampa vangus, o šlapimas gali tapti oranžinis ar net raudonas.
- Cukrus: Cukrus šuniui gali sukelti dantų problemas, nutukimą ir net diabetą.
Alternatyvos ir pasirinkimai
ZENOO RAW natūralus ir subalansuotas kalakutienos receptas
Jeigu nenorite žaisti su žalia mėsa ir organais, ZENOO rekomenduoja RAW natūralų ir subalansuotą kalakutienos receptą. Šis maistas gaminamas iš šviežių ingredientų, kurie išdžiovinami šalčiu, nenaudojant jokio karščio ir išsaugant visas maistingąsias medžiagas. Kalakutienos receptas yra ypač švelnaus skonio ir yra lengvai virškinamas. Jame suderinta liesa kalakutiena su maistingomis širdimis bei kepenėlėmis, papildyta laukiniu lašišiniu upėtakiu ir šviežiomis daržovėmis.
Sausas pašaras
Šuo iš prigimties yra mėsėdis gyvūnas ir, būkite tikri, vegetaru jam tapti nereikėtų. Todėl renkantis sausą šunų pašarą, būtina atkreipti dėmesį į pakuotės turinio sudėtį - mėsa čia turėtų sudaryti didžiąją dalį kiekio. Economy klasės maistas parduodamas prekybos centruose. Pagrindinė tokio maisto sudedamoji dalis yra grūdai, o mėsos jame tebūna tik 4-5 proc. Todėl geriausia yra rinktis super premium ar bent jau premium klasės pašarą. Super premium pašare mėsos būna nuo 50%.