Taigà (rus. < jakutų k.), arba borealinių spygliuočių miškų biomas, yra didžiausias pasaulio sausumos biotopas, plytintis Šiaurės pusrutulyje. Ji užima didžiausią sausumos dalį ir sudaro apie 30 % pasaulio miškų ploto. Ši milžiniška zona pasižymi dideliu plotu nuo šiaurės iki pietų, apimdama didelius Eurazijos ir Šiaurės Amerikos plotus ir sudarydama svarbią ekosistemą, turinčią didelę įtaką planetos klimatui ir biologinei įvairovei. Šiame straipsnyje detaliau nagrinėsime taigos zonos ypatumus, jos geografinę padėtį ir atstumą, kurį ji užima nuo šiaurės iki pietų.
Taigos geografinis išsidėstymas ir plotis nuo šiaurės iki pietų
Taiga yra šiaurinio pusrutulio vidurinių platumų klimato juostos šiaurinėje dalyje. Šiaurėje taiga laipsniškai pereina į tundrą, o pietuose - į miškastepes arba mišriuosius miškus. Taigos zonos plotis nuo šiaurės iki pietų varijuoja priklausomai nuo regiono. Plačiausioje vietoje, Sibire, taiga driekiasi daugiau kaip 2000 km nuo šiaurės į pietus. Europinėje Rusijos dalyje taigos plotis yra mažesnis, tačiau vis tiek sudaro didelę teritoriją. Šis didelis atstumas lemia didelę augalijos ir gyvūnijos įvairovę, taip pat skirtingus miškų tipus ir ekosistemas.
Šiaurinė ir Pietinė Taigos Ribos
Taigos šiaurinė riba sutampa su miškatundrės zona, kur medžiai tampa vis retesni ir žemesni, kol galiausiai pereina į atvirą tundros kraštovaizdį. Šioje zonoje vyrauja arktinis ir subarktinis klimatas, daugiametis įšalas ir trumpi, vėsūs vasaros sezonai. Taigos pietinė riba palaipsniui pereina į mišrius miškus, miškastepes ir stepes. Lietuva yra ties taigos biomo pietiniu pakraščiu, o mūsų spygliuočių miškai priskiriami prie Vakarų taigos tipo.
Kelionė į Sibirą / Miško darbai Sibire / Laukiniai kedrų miškai / Meškos ir burundukai
Taigos tipai pagal medyno tankumą
Pagal medyno tankumą skiriami du taigos tipai: šviesioji taiga ir tamsioji taiga. Šie tipai atspindi skirtingas miško struktūras ir ekologines sąlygas.
- Šviesioji taiga: Šviesiojoje taigoje medžiai yra reti arba gana reti, lajomis nesusisiekia. Čia auga žemaūgiai krūmai, gausu žolinių augalų, o dirvos paviršių dengia labai vešli samanų danga. Šis tipas būdingas šiaurinėms taigos sritims.
- Tamsioji taiga: Tamsiojoje taigoje medžiai yra tankūs ir susisiekia lajomis, todėl miško paklotę pasiekia mažai šviesos. Krūmų nedaug, pasitaiko krūmokšnių (bruknių, mėlynių, kriaušlapių), žolių danga retoka arba reta. Samanų danga vešli, vyrauja šilsamanės, gūžtvės, dvyndantės. Šis tipas būdingas pietiniams regionams, Europoje - ir vakarinėms sritims.
Taigos augalija ir jos įvairovė
Taigos augalija yra labai įvairi, o vyraujančių medžių rūšys skiriasi priklausomai nuo geografinio regiono. Dirvožemiai taigoje taip pat yra labai įvairūs.
- Europos taiga: Čia vyrauja eglės ir pušys. Europinėje dalyje ir Vakarų Sibire, kur klimatui didesnės įtakos turi vandenynai, vyrauja paprastosios ir sibirinės eglės, sibirinės pušys, sibiriniai kėniai.
- Rytų Sibiro taiga: Joje auga eglės, pušys ir maumedžiai. Rytų Sibire taigos miškai yra šviesesni už taigos vakarinės dalies miškus, juose vyrauja maumedžiai.
- Rytų Kanados taiga: Šiame regione dominuoja eglės, pocūgės ir kėniai.
- Borealinės zonos šiaurinė dalis: Taigos miškuose vyrauja beržai. Didelius plotus užima oligotrofinės pelkės.
- Borealinės zonos pietinis pakraštys: Daugiausia Rusijos europinėje dalyje, miškuose auga paprastosios eglės, paprastosios ir sibirinės pušys.
- Sibiro kalnai: Čia vyrauja sibirinių pušų ir maumedžių miškai.
Borealinės zonos spygliuočių miškus piečiau laipsniškai keičia mišrieji miškai.
Taigos gyvūnija ir prisitaikymas prie aplinkos
Taiga pasižymi didele gyvūnų įvairove. Joje gyvena daug stambiųjų žinduolių, tokių kaip briedžiai ir kiti įvairių rūšių elniai, vilkai, lokiai, taip pat smulkiųjų žinduolių, pavyzdžiui, voverės, miegapelės, kiaunės, sabalai. Taigoje gausu paukščių (pavyzdžiui, kurtiniai, jerubės) ir vabzdžių.
Stuburinių gyvūnų prisitaikymas taigoje yra siekis išsaugoti kūno šilumą žemoje temperatūroje. Paukščiai ir žinduoliai turi gerai išvystytą kailio ar plunksnų izoliaciją, o kailiai žiemą dažnai būna storesni nei vasarą. Kai kurių būdingų gyvūnų rūšių populiacijos cikliškai auga ir mažėja.
Klimato ypatumai taigos regione
Didelėje taigos zonos dalyje būdingas vidutinių platumų klimatas. Vakarų Sibiro lygumoje, Sibiro centrinėje dalyje, Jakutijoje ir Magadano srityje vyrauja žemyninis klimatas. Žiemą dažni speigai, giedra ir sausa. Vasaros šiltėja ir ilgėja iš šiaurės į pietus, o kritulių mažėja tolstant nuo vandenynų. Rusijos šiaurės vakarinės dalies bei Barentso jūros pakrantės klimatui įtaką daro nuo Atlanto vandenyno atnešamos oro masės, sukeliančios atodrėkius žiemą ir lietų vasarą.
Žiemą didžiojoje Rusijos dalyje vyrauja šalti orai ir dažnos pūgos. Rusijos šiaurinėje dalyje būna labai stiprios sniego pūgos, o Sibire siaučia buranai (sniego pūgos esant stipriam vėjui ir dideliam šalčiui). Pakrantėse nuo jūrų pučia smarkūs ir gūsingi vėjai, nuo kalnų - bora (šaltas, gūsingas vėjas). Sniego danga europinėje dalyje išlieka 5-6 mėnesius.
Ištisinio įšalo zona formuojasi į šiaurę nuo Jenisiejaus žiočių iki Anadyrio įlankos ir Užbaikalėje. Šio sluoksnio storis siekia iki 300-400 m Jakutijoje, o didžiausias įšalo gylis - 1370 m Viliujaus plynaukštėje. Vasarą daugelyje vietų žemės paviršius atitirpsta tik iki 1 m gylio. Atitirpęs vanduo nesusigeria į žemę, todėl lygumose ir žemumose gausu nedidelių ežerų ir pelkių.
Taiga kitų augalijos zonų kontekste
Augalijos zonos, kurių ribas lemia klimato (temperatūros ir drėgmės) ir dirvožemio sąlygos, kinta nuo pusiaujo ašigalių link. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys augalijos paskirstymą, yra nevienodas saulės spindulių energijos pasiskirstymas, priklausomai nuo geografinės platumos, padėties žemyne (jūrinio ar žemyninio klimato įtaka), šiltų ar šaltų jūrų srovių įtaka bei drėgmės pasiskirstymas per metus. Tarp 9 pagrindinių augalijos zonų, taiga ir tundra užima svarbią vietą šiaurinėse platumose:
- Borealiniai spygliuočių miškai (taiga), labai atsparūs šalčiui.
- Nesumedėjusi tundros augalija.
Tundra ir Taiga: pagrindiniai skirtumai
Tundra ir taiga yra du skirtingi gamtos regionai, kurie pasižymi skirtingu klimatu, augalija ir gyvūnija. Nors abu šie biomai yra šiaurinėse platumose ir dažnai aptinkami šalia vienas kito, jie turi esminių skirtumų. Tundra yra šiauriau esanti šalto klimato zona, kurioje dėl amžino įšalo auga tik žemi ir šalčiui atsparūs augalai, o gyvūnai prisitaikę prie ekstremalių sąlygų. Taiga, arba borealinis miškas, yra piečiau tundros esanti spygliuočių miškų zona, pasižyminti šiltesnėmis vasaromis ir didesne augalijos bei gyvūnijos įvairove.
| Ypatybė | Tundra | Taiga (Borealinis miškas) |
|---|---|---|
| Išsidėstymas | Arkties ir Antarktidos regionuose, aukštumose, šiauriau taigos. | Šiaurės pusrutulyje, šiek tiek piečiau už tundrą. |
| Klimatas | Labai šaltas, amžinas įšalas, trumpos ir vėsios vasaros. | Šaltos žiemos, šiltesnės ir ilgesnės vasaros nei tundra. |
| Augalija | Reta, žema, atspari šalčiui (samanos, kerpės, žemaūgiai krūmokšniai). | Dominuoja spygliuočiai medžiai (pušys, eglės, kėniai, maumedžiai). |
| Gyvūnija | Prisitaikę prie itin šalto klimato, dažnai mažesni (poliarinės lapės, elniai). | Dažnai didesni gyvūnai (lokiai, vilkai, briedžiai, lūšys). |
