Lietuviškų Margučių Pasaulis: Tradicijos, Simbolika ir Marginimo Menas

Margučiai - gyvybės, atgimstančios gamtos simbolis. Dovanodami margučius, papuoštus simbolinę reikšmę turinčiais raštais, išreiškiame linkėjimus gerovės, sutarimo ir gausos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, Velykos neįsivaizduojamos be margučių. Tai ne tik šventinis simbolis, bet ir smagus užsiėmimas, ypač vaikams. Kiaušinių marginimas yra gyvybingiausia lietuvių tautodailės šaka. Juos margina suaugusieji ir vaikai, todėl marginimo būdų gali būti daugybė.

Kiaušinio ir margučio simbolis tikriausiai būdingas visoms Europos valstybėms. Vienareikšmiško atsakymo, kodėl taip yra, negalima rasti. Margutis labai senas simbolis, kada prasidėjo, kaip atėjo ir kaip susiejo su krikščionybe pasakyti sunku, greičiausiai tai buvo pavasario simbolis.

Margučių Istorija ir Ištakos

Kur ir kada atsirado paprotys marginti kiaušinius, nėra žinoma, tačiau jį žino daugelis tautų. Pasak muziejininkų, IV a. datuojami marginti kiaušiniai aptikti Vormso apylinkėse Vokietijoje. Opolėje, Lenkijoje, rasta X a. datuojamų vašku margintų kiaušinių lukštų. Lietuvoje kiaušinio formos akmeniniai, kauliniai ir moliniai dirbiniai rasti XIII a. Pirmasis jau tikrai Velykų kiaušinio paminėjimas lietuviškame šaltinyje yra Martyno Mažvydo "Giesmės šv. Ambraziejaus" dedikacijoje. „Kalbant grynai apie lietuviškąjį mūsų paveldą, tai jau XIII a. mūsų pilių griuvėsiuose archeologai yra radę kiaušinių iš kaulo arba duženas keraminio kiaušinio. Tai reiškia, kad kiaušinis buvo pamėgdžiojamas.“ Vėliau buvo mediniai kiaušiniai, jie buvo daromi vaikams pažaisti, nes neduždavo, patogūs, vadinami apgavikais.

Etnologas L. Klimka pasakoja, kad anksčiau, kai klimatas buvo visiškai kitoks, galbūt net ledynmečio laikais, dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno paukštelis, kuris vadinasi narūnėlis. Tai juodas paukštis su balta papilve. „Dabar jis gyvena tolimoje šiaurėje, Kolos pusiasalyje, Norvegijos šiaurėje. Tas narūnėlis deda tik po vieną kiaušinėlį, kuris būna skirtingų spalvų ir raštų. Tikriausiai dėl to, kad jie nesuka lizdo ir taip galėtų surasti savo kiaušinį. Labai įdomu tai, kad kiekvieno kiaušinio atspalvis yra kitoks ir pamarginimas: tai taškeliai, tai brūkšneliai, kabliukai. Viena iš versijų yra tokia, kad margučių marginimas galėjo prasidėti nuo šių paukštelių“, - sako jis.

Lietuvoje kiaušiniai būdavo dažomi ne tik per Velykas, bet ir per Jurgines bei Sekmines. Tad galima užtikti nuomonę, kad archajišką semantiką turintis kiaušinių marginimas į Velykų šventę galėjęs ateiti iš Jurginių. Senoviniame ritualiniame kontekste kiaušinis turi beveik tas pačias funkcijas kaip ir pasėlių grūdas. Apeiginiai kiaušiniai dažni šventėse, kuriose tradiciškai daug dėmesio skiriama gyvulių ūkiui. Tačiau kiaušinio simbolika neapsiriboja su gyvulininkyste susietomis reikšmėmis. Lietuvių ir kitos pasaulio tautos žino etiologines sakmes apie anties (ar kito vandens paukščio) padėtą kiaušinį, iš kurio esą atsiradęs pasaulis. O Balio Buračo liudijimu, kupiškėnai mirusiajam į karstą įdėdavo kiaušinį. Panašią prigimtį turėjusios simbolinės pirmųjų krikščionių asociacijos galėjo lemti ir Velykų margučio apeiginį vaidmenį krikščionybėje.

Iki mūsų laikų išlikusioje tradicijoje svarbus ne tik pats margutis kaip apeiginis daiktas, bet ir pats marginimo procesas. Margutyje užkoduojami linkėjimai, pageidavimai, gerumas. Margučiai svarbūs ne tik ūkininkavimo papročiuose, bet ir žmonių tarpusavio santykiuose: iki šiol per Šv. Velykas jie dovanojami, jais keičiamasi. Margučių apipavidalinimas taip pat turėjo savas tradicijas.

Marginimas Vašku: Tradicijos ir Procesas

Kiaušinių marginimas vašku - tai ne tik gražus Velykų elementas, bet ir itin archajiška tradicija. Kiaušinių marginimas vašku - svarbi kultūros paveldo dalis, liudijanti apie mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Ją mes paveldėjom iš savo protėvių. Tai savotiška meditacija, ritualas, galintis sukviesti jaukiam susibūrimui visus šeimos narius. Kiaušinių marginimas - tai ritualas, kuris atėjo iš seniausių laikų. Vaško technika marginti kiaušiniai vadinami rašytiniais, kartais - taškytais. Taip buvo marginama nuo seno. Žemaičiai mėgo labai tamsias ir gilias spalvas. Taip pat jie labai mėgo marginti vašku.

Bičių vaškas ir parafinas: skirtumai ir panaudojimas

Vaško pasirinkimas ir kiaušinių paruošimas

Velykiniams kiaušiniams marginti tinka tik 100 proc. natūralus bičių vaškas. Jei vaške įmaišyta parafino, šis neprikibs prie kiaušinio. Natūralus bičių vaškas ir parafinas skiriasi tiek kilme, tiek savybėmis. Bičių vaškas yra natūralus produktas, kurį gamina bitės. Jos bičių vašką naudoja savo aviliuose kaip statybinę medžiagą koriams kurti. Parafinas yra sintetinis produktas, gaminamas iš naftos. Natūralus bičių vaškas maloniai kvepia žiedais, jis yra gelsvos, auksinės ar oranžinės spalvos. Bičių vaškas plačiai naudojamas gaminant kosmetiką, žvakes, medicinos priemones. Natūralus bičių vaškas yra biologiškai skaidomas, tai tvarus produktas, nes jo gamybai nereikia papildomų cheminių procesų. Marginimui naudokite tik natūralų bičių vašką. Jei norite spalvoto vaško, įmeskite gabalėlį spalvotos vaškinės kreidelės į išsilydžiusį bičių vašką. Vaškas būtinai turėjo būti bičių, dar galėjo būti iš avilio išimamas pikis, tada tas vaškas sumaišytas su pikiu būdavo rudos spalvos.

Marginti labiau tinka kiaušiniai šviesiu, tvirtu lukštu - gražiau matysis raštas. Marginimui labiausiai tinka šviesaus arba balto lukšto kiaušiniai. Prieš pradedant marginti kiaušinius, juos pirmiausia reikia bent pusvalandį palaikyti šaltame vandenyje, paskui muilu nuplauti po tekančio vandens srove. Kiaušinius nuplaukite šiltu vandeniu, lukšto nereikia smarkiai trinti. Svarbu prieš dažymą kiaušinius nuplauti sodos tirpalu, kad neliktų riebalinio sluoksnio. Marginkite tik švariomis rankomis. Kai kiaušinis išdžiūsta, jį reiktų palaikyti delne, kad sušiltų. Kad vaškas dekoruojant nestingtų, neatšoktų nuo lukšto, kiaušinis turi būti pašildytas, bent kambario temperatūros. Į puodą pripilkite vandens, įberkite saują druskos ir sudėkite kiaušinius vienu sluoksniu. Virkite kiaušinius sudėję į puodą vienu sluoksniu.

Velykinių kiaušinių marginimo įrankiai

Reikalingos priemonės ir marginimo eiga

  • Marginimo įrankis - specialus įrankis, skirtas piešti vašku ant kiaušinio.
  • Nedidelis metalinis indas, kuriame bus tirpinamas vaškas. Jį galima šildyti ant elektrinės viryklės arba vandens vonelėje. Vaškui lydyti galite panaudoti dangtelį nuo stiklainio, jį dėkite ant žvakidės, kurioje dega žvakutė, su skylute, kad vaškas būtų nuolat šildomas ir išliktų skystas.
  • Reikalingas įrankis - į medinį kotelį įtvirtinta metalinė adatėlė su galvute. Tam tinka smeigtukai, naudojami siuviniams smaigstyti.

„Marginti kiaušinius pradėjau dar vaikystėje - tuomet naudojau pačius paprasčiausius įrankius, dažnai darytus pačios. Senas medinis pagaliukas, įstatytas vinukas ar adatėlė - tuo metu atrodė, kad daugiau nieko nereikia. Pernai pagaliau nusprendžiau - atsinaujinu! Įsigijusi naują marginimo įrankių rinkinį, supratau, kiek lengviau gali būti kurti. Dabar linijos - ryškesnės, raštai - detalesni, o pats procesas tapo tikra terapija. Įsigijus rinkinį Velykinių kiaušinių dažymas su natūraliu bičių vašku bus greitas, paprastas ir malonus.“

Kruopštus marginimo procesas

Svarbiausia - neskubėkite. Tautodailininkė Nijolė Jurėnienė pademonstravo kiaušinių marginimą vašku. Kai vaškas įkaista, imamame pagaliuką, į kurio vieną galą įsmeigta vinutė. Tada atsargiai įmerkiame pagaliuką į vašką, truputį palaukiame ir piešiame ornamentus ant kiaušinio. Įrankį merkite į vašką. Laikykite kiaušinį dviem pirštais, kad neišsiteptų. Vaško temperatūra - jei per karštas, tai braukiamas per lukštą jis nutįsta. Išrašomas vašku kiaušinis viena ranka paimamas ir laikomas už galų. Pirmiausia išrašomi šonai, paskui galai. Vienu smeigtuko įmerkimu į vašką išrašomas vienas lapelis. Neturint įgūdžių, verta pieštuku pasižymėti skersinę ir išilginę kiaušinio ašis. Numargintus kiaušinius atsargiai padėkite, kad vaškas sustingtų.

Dažymas ir vaško šalinimas

Numargintus kiaušinius atsargiai padėkite, kad vaškas sustingtų. Vaškui išdžiūvus kiaušinius merkite į iš anksto paruoštus šaltus dažus ir palaukite, kol nusidažys. Vašku numargintas kiaušinis įdedamas į paruoštus šaltus dažus ir laikomas, kol nusidažo (2-3 val.). Išimtą iš dažų kiaušinį reikia nudžiovinti, o vašką nugrandyti arba nutirpinti žvakės liepsnoje, šildant mažais ploteliais ir nuvalant minkštu audiniu. Dažų nuovire dažyto kiaušinio vašku padengtos vietos lieka baltos. Jei norime gauti kelių spalvų raštus, pirmiausia vašku išrašytą kiaušinį reikia dažyti šviesesne spalva, išdžiovinti, išrašyti raštus ir merkti į tamsesnę spalvą. Raštas bus dvispalvis. Taip galima marginti išgaunant 3-4 spalvų derinius. Bet kuo raštas spalvingesnis, tuo jis būna paprastesnis. Populiarus pastarųjų metų kiaušinių dekoravimo būdas yra marginimas vašku paliekant faktūrinį (reljefinį) deginto vaško sluoksnį. Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės: iš pradžių jis būna šviesus, paskui gelsta, vėliau ruduoja ar net pilkėja.

Tradicinis kiaušinių dažymas bičių vašku: video instrukcija

Marginimo Raštai ir Jų Simbolika

Ant margučių dažnai vaizduojami kryžiukai, saulutės, spiralės, žalčiukai, paukščio pėdelės, žiedeliai, eglutės, rūtelės bei kiti augaliniai motyvai. Kiaušinių marginimo vašku raštai turi gilesnę prasmę: žaltys simbolizuoja gyvybę, energiją, šeimos gerovę, taškas - visa ko pradžią, saulė - apskritimas - įkūnija amžinai besisukantį gyvybės ratą, eglutės raštas - deivės Laimos simbolis.

„Aš dažniausiai piešiu saulės, mėnulio, žvaigždės, ugnies ženklus. Taip pat dažnai ant margučių piešiamas karūnuotasis saulės žaltys. Daugelio tautų simbolikoje žaltys ir yra tas kosmoso gyvūnas, kuris padėjo didelį kiaušinį, iš kurio gimė visa Visata. Taigi žaltys yra gyvybės ir kosmoso simbolis“, - pasakoja tautodailininkė Nijolė Jurėnienė. Ant margučių dažnai galima pamatyti lelijos simbolį, nors daugeliui atrodo, kad tai tulpė. Taip pat dažnas marginimo ornamentas - paukščio pėdelės, kurios šiuolaikiniams žmonėms panašios į medžių lapus. Paukščio pėdelės kiaušinį dalija išilgai į dvi dalis - dieną ir naktį. Iš šių įvairiai grupuojamų elementų kuriami raštai. Raštus galima komponuoti kiaušinio šonuose, galuose, dėstyti skersai, išilgai ar įstrižai kiaušinio. Juos galima kurti ir spontaniškai, bet geriau apgalvoti iš anksto, paieškoti pavyzdžių.

Senosios raštų prasmės irgi nugrimzdo į praeitį, tačiau iki šių dienų margučiuose išliko šviesą, judėjimą, gyvybingumą, gyvybės atsinaujinimą simbolizuojantys ženklai: įvairios saulutės, žvaigždutės, sūkurėliai, žalčiukai. Mėgstami ir augalai. Pagrindinį motyvą dažnai papildo smulkūs ornamentai iš taškelių, brūkšnelių, vingelių, lankelių, trikampėlių, kryželių, rombelių. Variacijų gali būti begalė, tad kiekvienam margintojui atsiveria plačios galimybės ne tik atkartoti, kopijuoti senuosius, tradicinius raštus, bet ir savaip juos interpretuoti ar kurti naujus, individualius.

Pasak L. Klimkos, lietuviai, margindami velykinį kiaušinį, dažniausiai pirmiausia padalija jį pusiau kokio nors ornamento juosta. Dažnai ji susideda ir iš paukščių pėdeles primenančių raštų. „Tai begalinė juosta, einanti ir einanti aplinkui: juk pavasaris su paukščiais sugrįžta kasmet. Dar ši skirianti juosta sudaroma iš spinduliukų pusapskritimių. Galima manyti, kad tai tekančios ir besileidžiančios Saulės simboliai“, - sako jis. Anot etnologo, dažniausiai piešiamuose raštuose buvo galima įžiūrėti ir senovės žmogaus pasaulio suvokimą, nes jis ir rinkdavosi raštus, kuriuos galėdavo pamatyti aplink save ir atkartoti: paukščių pėdeles, gyvūnus ar įvairias geometrines figūras. „Spinduliukai simbolizuoja saulutę, patekančią ir nusileidžiančią. Jeigu spinduliukai nupiešti į viršų - vadinasi tai rytas, saulėtekis, žemyn nukreipti spinduliukai rodo, kad vakaras atėjo“, - aiškina L. Klimka. Marginimo raštai dažniausiai atėję iš archaiškų laikų. Bet tie raštai yra bendri visoms mūsų paveldo sritims. Tas pačias saulutes rasime ir keramikoje, ir medžio raižiniuose, audimo raštuose, kryždirbystėje.

Kiti Kiaušinių Marginimo Būdai

Tradiciniai kiaušinių marginimo būdai yra keli. Seniausias tai kiaušinio dažymas viena spalva. Tokius kiaušinius vadino „dažytiniais“, „vienaluomiais“. Raštais papuoštus - margučiais.

Dažymas augaliniais dažais

Nuo seno kiaušinius dažydavo augaliniais dažais: svogūnų lukštais, juodalksnio žieve ir rūdimis, medžių kerpėmis, rugių želmenimis, beržų lapais, rugiagėlių, ramunėlių žiedais, burokėlių nuoviru. Šiandien margučiams išmarginti naudojama kur kas daugiau priemonių. Anilino dažai kiaušinius dažo ryškiom, kontrastingom spalvom. Nors augaliniais dažais dažyti sudėtingiau, bet jie patvaresni už cheminius, dažo lygiau, neįsigeria per kevalą, nekenksmingi. Specialūs dažai, skirti kiaušiniams dažyti.

Lentelė: Kiaušinių dažymas natūraliomis priemonėmis

Populiariausi natūralūs dažai ir gaunamos spalvos

Augalas / Priemonė Gaunama spalva / atspalvis Pastabos
Svogūnų lukštai Rusva, rausvai ruda, tamsiai raudona Spalvos intensyvumas priklauso nuo lukštų kiekio ir mirkymo laiko. Prieš virimą svogūnų lukštus reikia pamirkyti, iki 12 val. Dažas verdamas ne trumpiau kaip 30 min.
Dilgėlės Šviesiai žalia Pririnktų dilgėlių reikia tirštai pridėti į puodą ir užpiltas vandeniu virti 20 min. Iškošus, atvėsinus sudedami kiaušiniai ir verdami.
Burokėliai Švelniai raudona Nuluptus ir supjaustytus juos reikia užpilti vandeniu ir virti.
Beržų, pušų, juodalksnių, eglių kerpės Rausvai geltona Gerai išmirkomos ir į puodą sluoksniuojamos su kiaušiniais. Virti su kerpėmis kiaušiniai nusidažo rausvai geltona spalva; spalva priklauso nuo to, kokių kerpių įdėta daugiau.
Beržo vantos lapai, skroblo žievė Gelsvai žalia
Ramunėlės, alksnio žirginiai Geltona Vasarą prisirinkus ramunėlių ir įbėrus į jų nuovirą truputį alūno, iš šviesiai geltonos gausime auksinę spalvą.
Šienas, eglių viršūnių spurgos, kerpės ir samanos Pilkai žalia
Bruknių lapai, rugių želmenys Žalsvai
Ąžuolo žievė, graikinių riešutų luobai, kava Tamsiai ruda
Rugiagėlės Mėlyna
Pupos Šviesiai violetinė
Arbatžolės, kmynai, ciberžolė, raudonieji kopūstai Įvairios Galima naudoti.
Alksnio arba juodalksnio, arba ąžuolo žievė su rūdytomis geležies dalimis („Gelažuniai“) Juoda, pilka Žieves kokią parą ar kelias dienas išmirkius gerai pašutinti. Paskui pririnkti visokių nereikalingų geležinių surūdijusių dalykų ir sumesti viską į didelį puodą su tom žievėm. Pastovėjęs savaitę arba dvi, tas skystis pajuoduoja. Modernesnis variantas skubantiems: galima tokiems dažams imti ir panaudotas arbatžoles, pamerkti, paskui įpilti geležies sulfato, o efektas yra tas pats.
Šaltalankis (lapeliai) Tamsi (oksiduojasi ore) Išverdam stiprią košę iš lapelių ir dedam kiaušinius. Tik išėmus kiaušinis būna gana šviesus, bet ore pradeda oksiduotis, tamsėja ir išeina visiškai tamsus.

Seniau buvo populiaru dažyti juodalksnio žieve, kankorėžiais ir rūdimis, visa tai sumerkus ir parauginus kelias savaites, įpylus rūgštymo. Dažymas augalais netrumpas, jie ilgai mirkomi, žievės - apie savaitę. Svarbu prieš dažymą kiaušinius nuplauti sodos tirpalu, kad neliktų riebalinio sluoksnio. Dažant reikia įberti druskos arba įpilti acto, kad dažai geriau kąstų.

Kiaušinių skutinėjimas

Kitas mėgstamas kiaušinių marginimo būdas - skutinėjimas. Skutinėjami virti ir viena spalva nudažyti kiaušiniai. Linijų storį nulemia pasirinktas įrankis. Raštas raižomas, skutamas tol, kol lukšto paviršiuje pasirodo baltos spalvos piešinys. Skutinėti margučiai pasižymi smulkesniais raštais, lengva, grakščia piešinio linija. Raštai gali būti išplėtojami ir tapti grafikos kūriniu ant lukšto. Gali būti naudojami figūriniai, net siužetiniai motyvai. Skutinėjant margučius naudojami tie patys motyvai kaip ir rašytiniuose margučiuose, bet čia itin tinka įvairūs geometriniai elementai. Aukštaitijoje populiaresnis buvo kiaušinių skutinėjimas. Žinomas arba subtilus linijinis skutinėjimo būdas, siauromis linijomis apimantis visą kiaušinio erdvę, arba stiprių vyriškų linijų būdas. Skutinėjant atsirasdavo ir paukšteliai, ir visokie gamtos peizažai.

„Marmurinė“ technika (batika)

Iš greitesnių ir paprastesnių marginimo būdų galima paminėti „marmurinę“ techniką, arba batiką. Tokie margučiai margintoją visada maloniai nustebina, nes dovanoja nuostabos momentą. Nuplautą kiaušinį reikia įvynioti į išmirkytus svogūnų lukštus, juos įvynioti į skudurėlį, apraišioti siūlu ir virti vandenyje arba dažuose. Bet ir varijuoti. Pavyzdžiui, prieš vyniojant kiaušinį į lukštus, ant jų paberti šiek tiek smiltelių anilino dažų arba apibarstyti prieskoniais, arbatžolėmis ir pan. Panaši yra atspaudo technika.

Spalvų Simbolika Lietuviškuose Margučiuose

Margučių spalvos ankščiau turėjo simbolinę prasmę, ypač buvo mėgstami juodai - žemės spalva dažyti kiaušiniai. Tikėta ypatinga raudonos - gyvybės, blogio pašalinimo spalvos galia. Žalia simbolizavo pavasario gyvastingumą, augmeniją, geltona, ruda - javų brandą, mėlyna - tai spalva dangaus, nuo kurio priklausė pasėlių derlingumas. Simboliškai reikšminga ir spalvinė XIX−XX a. pradžios lietuviškų margučių gama. Joje dominavo juoda ar rusva spalvos ir baltas (gelsvas) raštas. Ritualo tyrėjas Viktoras Turneris teigė, kad juoda, raudona ir balta spalvos sudarė pačios archajiškiausios simbolinės - klasifikacinės sistemos pagrindą. Lietuviai ypač mėgo juodai dažytus margučius. Pietų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos pietinėje dalyje (aplink Kauną) buvo populiari violetinė spalva.

Vėliau žmonės pradėjo kiaušinius dažyti raudonai, ochros spalva. Tai, pasak etnologo, simbolizuoja kraują, auką ir ugnį. Anksčiau ši spalva per Velykas buvo pagrindinė, kuria margindavo kiaušinius. Tačiau etnologas nurodo, kad yra dar dvi šventės, kuomet lietuviai margindavo kiaušinius: per Jurgines dažydavo rudai, kad labiau primintų auginamus gyvulius, o per Sėkmines žaliai, nes tai jau žalumos šventė. „Kiaušiniai dažomi žaliai beržų spurgomis ir panašiai. Kiekvieno medžio žievė, kiekvienas pumpuras, turi tą dažančią galią ir skirtingais atspalviais nudažo margučius. Žinoma, spalvos iš gamtos nėra ryškios, bet lietuviai mėgsta švelnias, o ne rėkiančias spalvas“, - sako etnologas.

Velykiniai Žaidimai ir Kūrybinės Iniciatyvos

Šv. Velykos - viena gražiausių pavasario švenčių, neatsiejama nuo margučių ir tradicinių žaidimų. Vienas populiariausių velykinių žaidimų - "Kiaušinių daužymas", arba "Kieno kiaušiniai kiečiausi". Šis žaidimas turi gilias tradicijas ir savitas taisykles.

Kiaušinių daužymo tradicija

Nors tiksli žaidimo atsiradimo data nėra žinoma, kiaušinių daužymo tradicija siekia gilius laikus. Kiaušinis nuo seno simbolizavo gyvybę, atgimimą ir pavasarį. Tikėta, kad kiaušinis turi magiškų galių, todėl jis buvo naudojamas įvairiose apeigose ir žaidimuose. Lietuvoje kiaušinių daužymas, kaip velykinis žaidimas, paplito XIX amžiuje. Žaidimas buvo populiarus tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Anksčiau kiaušinius dažydavo natūraliais dažais - svogūnų lukštais, burokėlių sultimis, žolėmis. Šiandien margučiams išmarginti naudojama kur kas daugiau priemonių.

Žaidimo "Kieno kiaušiniai kiečiausi" taisyklės ir patarimai

Žaidimo "Kieno kiaušiniai kiečiausi" taisyklės yra gana paprastos:

  1. Žaidėjai pasirenka po vieną margutį.
  2. Žaidėjai paeiliui daužia savo kiaušinius į priešininko kiaušinį.
  3. Kiaušinis, kuris lieka sveikas, laimi.

Norint laimėti žaidimą "Kieno kiaušiniai kiečiausi", reikia pasirinkti tinkamą kiaušinį. Štai keli patarimai:

  • Rinkitės kiaušinį su storesniu lukštu.
  • Apžiūrėkite kiaušinį prieš žaidimą - ar nėra įskilimų.
  • Laikykite kiaušinį tvirtai rankoje.

Kūrybinės veiklos ir parodos

Be tradicinių žaidimų, Velykų laukimas apima ir įvairias kūrybines veiklas. Pavyzdžiui, Dainų PSPC darbuotojai pasitiko šv. Velykas su pačių kurta margintų kiaušinių paroda. Kompoziciją sudaro daugiau kaip 40 įvairiomis technikomis ir priemonėmis margintų kiaušinių, tarp kurių naudota ciberžolė, kinrožė, svogūnų lukštai, šilkas, vaškas, dažymo priemonės, vynas, akriliniai dažai ir kt. Kompoziciją apjungia natūralios samanos, kurių žalia spalva simbolizuoja gyvybę, atgimimą, energiją ir reprezentacinę įstaigos spalvą. Šios parodos idėjos ir pačių margintų kiaušinių kūrimas gali tapti puikiu įkvėpimu ir kitiems ruošiantis šventėms.

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupė didžiąją savaitę Rietavo savivaldybės bibliotekos vaikų literatūros skyriuje išmėgino vieną iš seniausių būdų - kiaušinio marginimą vašku. Užsiėmimą vedė bibliotekininkė Loreta Jurkienė, ji vaikus supažindino su kiaušinių marginimo tradicijomis parodė su kokiomis natūraliomis priemonėmis galima nusidažyti margutį. Kai rankose sušilo kiaušinis mažieji edukacijos dalyviai ėmė juos marginti spalvotu vašku, pagal savo atsineštus pavydžius. Ne taip ir lengva greitai atlikti veiksmus karštas vaškas-kiaušinis-taškelis-brūkšnelis, kai reikia viską aplinkui apžvelgti ir pamatyti, bet emocijos buvo tik pačios geriausios. Dalyvauk Margučių čempionate - pasidalink savo margučiu! Siųskite nuotraukas ar video medžiagą ir galbūt jūsų margučių vaizdai papuoš TV3 Laidą „Velykos #IšNamų“. Kurkime šventę ir gerą nuotaiką kartu!

tags: #tas #kiausinio #margumas

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.