Pietų Amerika - žemynas, kupinas kontrastų ir paslapčių, kurio gamta stulbina savo didingumu ir įvairove, o istorija - dramatiškais įvykiais ir kultūrų susidūrimais. Tai tolima, egzotiška ir visomis prasmėmis karšta keliautojų svajonė, kurios koziris - gamta. Šiame straipsnyje pasinersime į Pietų Amerikos krantų ypatybes, aptarsime svarbiausius geografinius faktus, istoriją bei įdomybes, kurios padės geriau pažinti šį unikalų žemyną.
Pietų Amerikos žemyno didžioji dalis yra pietiniame pusrutulyje, Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Atlanto (rytuose) ir Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Tai ketvirtas pagal dydį žemynas pasaulyje, užimantis 17,7 mln. km² plotą, o su salomis - 18,3 mln. km², sudarydamas apie 12 % visos Žemės sausumos. Bendras kranto linijos ilgis siekia apie 28 700 kilometrų. Krantai mažai vingiuoti, išskyrus fjordais išraižytą vakarinių krantų pietinę dalį.
Pusiasaliai ir įlankos
Pietų Amerikos krantai pasižymi įvairiomis įlankomis ir pusiasaliais. Įlankų daugiausia pietinėje dalyje. Didžiausios įlankos yra Dariéno, Venesuelos ir Parijos įlankos šiaurėje, o rytuose - Guanabaros, La Platos, Bahía Blancos, Šventojo Motiejaus, Šventojo Jurgio, Bahía Grandės. Vakaruose rasime Peño, Ancudo ir Guayaquilio įlankas. Tarp didžiausių pusiasalių galima išskirti Guajiros, Paraguanos ir Parijos pusiasalius šiaurėje. Pietuose, vakariniame krante, yra Brunswicko ir Taitao pusiasaliai, o rytiniame krante - Valdéso pusiasalis.
Klimato įvairovė pakrančių regionuose
Pietų Amerikos klimatas ir kraštovaizdis yra nepaprastai įvairūs - nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų. Ten, kur žemyną kerta pusiaujas (šiaurėje), visus metus temperatūra yra vienoda, vyrauja amžina vasara. Žemumose temperatūra vidutiniškai viršija +30 °C dienomis. Kuo toliau į pietus, tuo labiau ryškėja metų laikai, tačiau jie yra atvirkšti nei Lietuvoje: žiema trunka nuo birželio iki rugpjūčio, o vasara - nuo gruodžio iki vasario. Ši klimato įvairovė daro įtaką ir pakrančių regionams, kurie siūlo platų gamtos ir patirčių spektrą - nuo atogrąžų paplūdimių iki vėjuotų pietinių krantų.
Ramusis vandenynas ir jo krantai
Ramusis vandenynas, dar vadinamas Didžiuoju vandenynu, yra didžiausia Pasaulinio vandenyno dalis, esanti tarp Azijos, Australijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Antarktidos. Pietryčiuose per Drake’o sąsiaurį ir Magelano sąsiaurį jis jungiasi su Atlantu. Ramiojo vandenyno plotas su jūromis siekia 178,7 mln. km² (49,5 % Pasaulinio vandenyno ploto, 35 % Žemės paviršiaus ploto). Jo vidutinis gylis - 3957 m, o didžiausias - 11 022 m (Marianų lovyje).
Vakarinės dalies šiaurėje dažnos štorminės bangos formuoja abrazinius denudacinius krantus. Upėmis plukdoma terigeninė medžiaga (2,5-3,5 mlrd. t per metus) ir aukšti potvyniai plataus šelfo zonose sudaro smėlio baras, vatus bei formuoja akumuliacinius krantus. Rytiniai Ramiojo vandenyno (Šiaurės ir Pietų Amerikos) krantai dėl stiprių bangų, sklindančių iš pietvakarių yra abraziniai akumuliaciniai. Vertikalūs žemės plutos judesiai čia formuoja terasas.
Žymiausi pakrančių miestai ir regionai
Brazilijos pakrantė: Resifė ir Olinda
Didžiausia Pietų Amerikos šalis yra Brazilija, o jos rytinė pakrantė garsėja gyvybingais miestais ir nuostabiais paplūdimiais. Resifė ir Olinda, nors ir skiriasi, yra tarsi sesės, atspindinčios Brazilijos kolonijinę istoriją. Olindoje gatvėmis nešamos „Didžiosios lėlės“ - milžiniškų žmonių formos per karnavalą. Resifė - tarsi Olindos sesė, bet ne dvynė. XVII a. ten užgožia XIX a. ir XX a. Resifės „pats centras“ - Resifės sala, aplink Arsenalo aikštę - atrodo, mėgina imituoti Olindą - irgi gražiai sutvarkyta. Gražiausi Olindos pastatai - bažnyčios ir vienuolynai, kaip Šv. Pranciškaus.
Turtingoje Resifės dalis ištįsusi 17 kilometrų į pietus nuo centro palei smėliukingą Boa Viagem paplūdimį. Ten galima pasijusti kaip dideliame kurorte: dideli daugiabučiai ir viešbučiai, pajūrio promenada su kaipirinją siūlančiais lauko barais. Didžiausias Pernambuko kurortas Porto dos Galinjas stūkso dar toliau į pietus, 60 km nuo Resifės. Paplūdimys ir karšta karšta jūra (vandens tempeatūra nuo 26 iki 29 laipsnių) gal yra kone visur rytų Brazilijoje. Užtat kas šalia tos jūros - skiriasi. Vienur - favelos ir skurdūs rajonai - ten žmonės iš šalies prisibijo kišti nosį. Kitur - aukšti daugiabučiai ir tai labiau - tų daugiabučių gyventojų zona.
Ekvadoro Ramiojo vandenyno pakrantė: Gvajakilis
Ekvadoras, nors ir atrodo mažytis žemėlapyje, turi įvairių regionų, įskaitant Ramiojo vandenyno pakrantę. Garsumu jie smarkiai atsilieka nuo Karibų ar Brazilijos paplūdimių, bet turi Ekvadoras ir kurortų, ir žuvies patiekalų, ir pakrantės miestų, kurių didžiausias - 2 mln. gyventojų Gvajakilis. Gvajakilis - didžiausias Ekvadoro miestas, uostamiestis prie pat Ramiojo vandenyno krantų, kur temperatūra čia ~+31 dieną, ~+22 naktį kiaurus metus. Pasak ekvadoriečių, Kitas - religijos ir tradicijų, o Gvajakilis - darbo ir poilsio miestas. Gvajakilis - ekonominis šalies centras.
Be keleto senų didingų pastatų, Gvajakilio centras - modernus. Jo naujoji širdis - 1999 m. Bolivaras susitinka su San Martinu (paminklas Malecon 2000). Senoji širdis - Seminarijos aikštė prie katedros, garsėjanti ne savo pastatais, o… iguanomis. Gvajakilio senamiesčiu laikomas Las Penas rajonas ant kalvos, kurios viršūnėje - uostą gynusi tvirtovė ir švyturys (gražūs vaizdai). „Ateitiškai“ atrodo ir jo viešasis transportas - viršum miesto ir plačios Gvajaso upės „skrendantys“ lynų vagonai. Kitur lynų vagonai statomi pakėlimui į kalnus, o čia - tiesiog, kad viešasis transportas nestrigtų kamščiuose.
Pietinės pakrantės: Patagonija ir Valdéso pusiasalis
Patagonija - pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai. Patagonijos pietuose jau galima jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių. Be pingvinų dar gyvena aibė kitų tik Amerikoje sutinkamų žvėrių - gvanakų, nandu, šarvuočių - ir jų tiek daug, kad piečiau Patagonijoje kasdien važiuodamas keliu dykuose laukuose išvysdavau šimtus. Valdéso pusiasalis yra vienas iš tokių gamtos stebuklų, prieinamas prie rytinių krantų pietuose.
Patagonia trailer
Kiti žymūs pakrančių kurortai ir miestai
Pietų Amerika turi ilgus ilgus saulėtus krantus, tačiau, priešingai nei Pietryčių Azija, ji negarsėja pasauliniais kurortais. Labiausiai tarptautinis turizmas išvystytas šiaurės rytų Brazilijoje, bet kurortų juosta driekiasi palei visus žemyno krantus. Kai kurie iš jų yra milžiniški, nes ten masiškai atostogauja gretimų didmiesčių gyventojai. Tarp tokių "vasaros sostinių" yra Mar Del Plata Argentinoje, Vinja Del Mar Čilėje ir kt. Urugvajaus Punta Del Estė tampa ir visos Pietų Amerikos vasaros sostine, sutraukdama televizijos aktorius ir lotyniškos muzikos dainininkus.
Visgi įspūdingiausias Pietų Amerikos “kurortas” - Rio de Žaneiras. Žinau, kad tai ne kurortas, o didmiestis - bet jis turi tiek paplūdimių, tokią poilsio ir pramogų kultūrą, kad lengvai “nukerta” visus kurortus.
Kruizinės kelionės Pietų Amerikos krantais
Plaukiant kruizu naktimis Jūs ilsitės ar pramogaujate baruose ir klubuose, kol kruizinis laivas plaukia iš vieno uosto į kitą, o dienomis lankote gražiausias vietas. Plaukiant kruiziniu laivu, poilsiautojas turi išskirtinę galimybę aplankyti daug šalių per trumpą laiką, nekeisdamas lėktuvų, viešbučių - jis viską turi laive, telieka tik mėgautis atostogomis. Kruiziniame laive galėsite atsiskaityti doleriais (USD).
Plaukdami kruizu aplankysite Buenos Aires, Puerto Madryn ir Ushuaia Argentinoje, Montevideo ir Punta Del Este Urugvajuje, Cape Horn, Puerto Montt, San Antonio ir fjordus Čilėje bei Magelano sąsiaurį. Galėsite susipažinti su gražiausiais miestais savarankiškai arba leistis į ekskursijas su geriausiais gidais.
Populiariausi kruizinių kelionių sustojimai Pietų Amerikos krantais
- Argentina: Buenos Airės, Puerto Madryn, Ušuaja
- Urugvajus: Montevidėjus, Punta Del Estė
- Čilė: Cape Horn, Puerto Montt, San Antonio, fjordai
- Sąsiauriai: Magelano sąsiauris
Saugumas ir kelionės planavimas
Norą keliauti į Pietų Ameriką be kainų gali "atmušti" šio žemyno nesaugumas. Pagal nužudymų skaičių 100 000 žmonių, Pietų Amerika yra pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje ir Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse nesaugiau nei Lietuvoje. Svarbu būti atsargiam: turtingesni žmonės namus įsitvirtina elektrifikuotomis tvoromis ir sargais, o eiliniai žmonės nuolat žvalgosi per petį, pinigus laiko kelnaitėse ar batuose. Taip pat verta žinoti, kad saugumas labai priklauso nuo vietos ir laiko. Nesaugu eiti vienam į daug lūšnynų, o vakare, kai viskas užsidaro, daugelio didmiesčių centrai tampa tuščiomis ir pavojingomis zonomis.
Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais, nes atstumai dideli net kai abu miestai yra toje pačioje šalyje. Alternatyva skrydžiams - autobusai, kurie yra kiek pigesni nei Lietuvoje (pagal atstumą), tačiau dėl didelių atstumų vis tiek nepigūs ir lėti. Kita alternatyva - autonuoma. Kelionės po Pietų Amerikos miestus sudėtingesnės, nei tikėtumeis: kai šalys skurdžios, metro daug kur nepastatytas arba nepasiekia kiekvieno įdomaus rajono. Autobusų maršrutus ir grafikus suprasti gali būti sunku.
Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Argentiną, Čilę bei Urugvajų ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį vizos nereikia. Rekomenduojama, kad dokumentas galiotų ne trumpiau kaip 3 mėn. nuo paskutinės kelionės dienos. Prieš keliaujant į Pietų Ameriką, verta pasidomėti skiepais. Daug Pietų Amerikos žemių - ypač Amazonija - yra įtrauktos į "pavojingų šalių sąrašus", siūloma skiepytis.