Tauragė, kadaise garsėjusi savo pramonės mastais, šiandien susiduria su iššūkiu - dideliu kiekiu nenaudojamų gamybinių patalpų. Šie apleisti pastatai ne tik darko miesto veidą, bet ir kelia klausimų dėl jų ateities. Nuo buvusio Mėsos kombinato iki „Telgos“ pastato, daugybė statinių stovi tušti, primindami apie praėjusius laikus. Tačiau, nepaisant šios situacijos, Tauragė turi potencialo atsinaujinti ir rasti naujų būdų panaudoti šį palikimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime miesto pramonės palikimą ir Vytauto gatvės, kaip svarbios prekybos ir socialinio gyvenimo ašies, istoriją bei dabartį.
Tauragės pramonės palikimas: iššūkiai ir mastai
Verslininko Antano Stankaus teigimu, Tauragėje gali būti daugiau nei 100 tūkstančių kvadratinių metrų nenaudojamų gamybinių patalpų. Dauguma jų apžėlę aukšta žole ir krūmais, išdaužytais langais, aptrupėjusiomis griūvančiomis sienomis ir ant stogų besistiebiančiais berželiais. Buvęs Mėsos kombinatas, „Baltosios snaigės“ cechai, „Telgos“ pastatas, Tarpkolūkinės statybos organizacijos administracinis pastatas - tai tik keli pavyzdžiai, iliustruojantys problemos mastą.
Šie pastatai ne tik stovi tušti, bet ir reikalauja didelių išlaikymo sąnaudų. Užsienio investuotojai į tokius objektus nežiūri palankiai, o vietiniai verslininkai, planuodami plėtrą, pirmiausia skaičiuoja išlaikymo išlaidas. A. Stankaus nuomone, tokios didelės pramonės, kokia buvo anksčiau, Tauragėje jau nebebus, todėl tokių didelių pastatų niekam nebereikės.
Pramoninių pastatų būklė
Žemiau pateikiama kai kurių Tauragės senų pastatų, įskaitant buvusį Mėsos kombinatą, apžvalga:
| Pastato pavadinimas | Būklė | Priklauso |
|---|---|---|
| Buvęs Mėsos kombinatas | Tuščias, didelis kelių aukštų pastatas (apie 10 tūkst. kv.m) | Bankui |
| „Baltosios snaigės“ cechai | Tušti | Bankui |
| „Telgos“ pastatas | Tuščias | Nežinoma |
| Tarpkolūkinės statybos organizacijos administracinis pastatas | Tuščias | Nežinoma |
Vytauto gatvė ir turgaus aikštė: istorijos vingiai
Vytauto gatvė, viena iš centrinių Tauragės arterijų, turi ilgą ir turtingą istoriją, susijusią su miesto prekyba ir plėtra. Viena seniausių mieste išlikusių sujungtų mūrinių pastatų eilė, statyta dar 1870 m., tauragiškių vadinta blokais (Vytauto g. 60; dabar veikia „Tele 2“ salonas, rūbų, batų parduotuvės). Ji driekėsi per visą turgaus ilgį.
Senasis miestas buvo išsidėstęs aplink dabartinį Senamiesčio skverą. Iki XIX a. vidurio tai buvo pirmoji turgaus aikštė. Namai tęsėsi ir dabartinėje Laisvės gatvėje, kuri užsibaigdavo upėje per brastą į Tauragės dvarą. Tiesa, buvo užstatyta tik maža gatvės atkarpa, maždaug iki „Kelių priežiūros“ administracinio pastato. XIX a. viduryje, perplanuojant miestą naujoje vietoje, senasis gatvių tinklas buvo sujungtas su planuojamu naujuoju. Senojoje miesto vietoje, inžinierių nurodymu, dėl Jūros upės vandens lygio nebuvo galima dėti jokių mūrinių pamatų ir juo labiau statyti kelių aukštų mūrinių pastatų.
Į šiaurę nuo senojo sudegusio miesto suplanuota 80 sklypų. Jų pritrūkus, gatves leista prailginti pagal plentą arba miestelį plėsti už upės. Suprojektuotas taisyklingas gatvių tinklas abiejose pagrindine gatve (Dariaus ir Girėno) tapusio plento pusėse - stačiakampė aikštė. 1839 m. matininkas Mališevskis parengė naują išsamesnį Tauragės projektą. Suplanuota teritorija į pietryčius nuo plento, labai išplėstas stačiakampis gatvių tinklas. Padaryta pakeitimų: padidinta ir paversta kvadratine turgaus aikštė (dabar stovi vaikų darželis „Ąžuoliukas“).
1843 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, o 1857 m. netoliese išdygusi sinagoga (dabar M. Mažvydo progimnazijos stadionas) suformavo Bažnyčių gatvę su šiomis dviem ryškiomis dominantėmis.
1911 m. lietuviškame laikraštyje „Vienybė“ rašyta: „Tiesa, Tauragė didžiausias Raseinių apskrities miestas, čia didelis tautų ir tikėjimų mišinys: neskaitant lietuvių katalikų, atrasim galybę lietuvių liuterių, vokiečių, žydų, rusų, lenkų ir t.t. Tauragė - tai didžiausias apylinkėj prekybos miestas; Tauragės turgai plačiai Žemaitijoj žinomi.
LT PiP S03E31 TAURAGĖJE AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS
1938 ir 1939 m. sandūroje svarbiu įvykiu tapo išrausta Vytauto gatvės atkarpa nuo Dariaus ir Girėno alėjos iki Turgaus aikštės, kai net žiemos metu buvo tiesiami kanalizacijos vamzdžiai. Sutvarkius ją žurnalistas pasidžiaugė, kad vietose, kur buvo pelkės, dabar sausa ir gražu. Apie 1937 m. pastatoma uždara turgaus halė, kad prekiauti šalia turgaus aikštės būtų patogu ir eilinę dieną, bet kokiomis oro sąlygomis ir išlaikant aukštesnį higienos lygį. Sovietmečiu nutarus užstatyti turgaus aikštę ir naikinti Kęstučio gatvę, halė apie 1970 m. 1938 m. turgaus aikštėje nugriautos medinės būdelės - minėti paviljonai, statyti 1923 m. Matyt, per tuos metus susidėvėjo, ar atrodė nebegražiai. Po Antrojo pasaulinio karo, antrosios sovietinės okupacijos pradžioje griuvėsiai išvalyti ir statyti nauji, kuklios išvaizdos, funkcionalūs namai. Sugriautų senųjų namų dažnu atveju nesivarginta atstatinėti. Panaikinta turgaus aikštė, pastatant vaikų darželį „Ąžuoliukas“ (1971), perkirsta buvusi Kęstučio gatvė, įrengiant parką (Jono Viktoro Kalvano), taip suardant senąją miesto struktūrą.
Alternatyvūs sprendimai: nuo griovimo iki naujo panaudojimo
Atsižvelgiant į esamą situaciją, kyla klausimas, ką daryti su šiuo pramonės palikimu. A. Stankaus teigimu, vienintelis realus sprendimas - nugriauti šiuos pastatus. Tačiau griovimo darbai yra brangūs ir gali kainuoti apie 10 milijonų litų. Vis dėlto, yra ir kitų nuomonių. Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius sutinka, kad seni, nebenaudojami pastatai kelia susirūpinimą, tačiau pabrėžia, kad visi jie turi savininkus, kurie privalėjo jais rūpintis. Meras taip pat mano, kad kai kurias nenaudojamas patalpas dar būtų galima paversti naudingomis. Pavyzdžiui, buvusios Tarpkolūkinės statybos organizacijos pastatą būtų galima nupirkti ir įrengti socialinius būstus.
Naujos galimybės Tauragėje
Nors pramonės palikimas kelia iššūkių, Tauragė taip pat atranda naujų galimybių. Viena iš jų - maisto užsakymas internetu per platformas, tokias kaip noriupicos.lt. Ši platforma siūlo greitą ir patogų būdą užsisakyti maistą į namus ar išsinešimui. Noriupicos.lt bendradarbiauja su įvairiais restoranais, tokiais kaip „Express Pizza“, „Crisperia“ ir „Fasta Pasta“, siūlydama platų patiekalų asortimentą.
tags: #taurageje #vytauto #gatveje #mesos #parduotuve