„Napoleonas“ - daugelio mėgstamas, o neretai net ir desertų karaliumi vadinamas tortas. Sluoksniuotos tešlos papločiai ir burnoje tirpstantis sviesto kremas susijungia į tikrą stalo puošmeną kiekvienai progai. Dėl „Napoleono“ kilmės vyksta aršios diskusijos - daugelis tautų savinasi šį puikų desertą ir skelbia jį nacionaliniu. Belgai ramiai aiškina, kad šis tortas galėjo atsirasti tik pripažintų smaližių krašte, italai karščiuojasi - kad jie pirmieji šiuo tortu pavaišino Napoleoną, austrai solidžiai tvirtina - kad šį tortą užkariautoje Vienoje pamėgo Napoleonas, o rusai įsitikinę, kad šį tortą iškepė Maskvoje minėdami pergalės prieš Napoleoną šimtmetį, t. y. 1912 m.
Tik vieni prancūzai oriai ir garbingai šiame pasaulio smaližių ginče nedalyvauja, nes jau Liudviko XIV laikais (t. y. prieš du šimtus metų iki Napoleono Bonaparto) būsimo „Napoleono“ torto tešlos receptas ir kremas nors ir atskirai, bet jau buvo užrašyti. Kai kurie kulinarijos istorikai rašo, kad amžininkai atsiminė Nikolia Fransua Aperą ne tik kaip konservų atradėją, bet ir kaip „Napoleono“ pyragaičio kūrėją. Pyragaitį kurdamas Aperas pasinaudojo savo tėvo garsaus kulinaro patarimu: „Viskas, kas nauja - tai geri užmiršti dalykai“. Nikolia Fransua tai padarė paprastai ir genialiai: paėmė senovinio La galette des Rois (karališko pyrago), kurį prancūzai tradiciškai kepa Trijų karalių šventės progai, sluoksniuotos tešlos lakštus, pagerintus konjaku, pertepė juos virtu kremu, supjaustė trikampiais, primenančiais Bonaparto kepurę ir šiuos kukliai trupiniais papuoštus pyragaičius pavadino „Napoleonu“.
Klasikinis receptas
Kaip ir kiekvienoje veiklos srityje, taip ir kulinarijoje yra atitinkama dalis diletantų, tad palikime jiems džiaugtis tuo, kuo jie mano, kad išmano, bet nežino, kad nežino. „Napoleono“ tortui nereikia jokių įmantrių ingredientų, o jo gaminimas nėra itin sudėtingas, tad kviečiame kepti ir mėgautis!
Tortas Napoleonas.Kaip pasigaminti plikytą kremą
Tešlos paruošimas
Tešlai ant darbastalio kalvele išsijoti kambario temperatūros miltus, užbarstyti druska, miltuose padarius duobutę, į ją supilti konjaką ir sudėti grietinę, įmušti kiaušinį, sudėti atšaldytą gabalėliais supjaustytą sviestą (galima sutarkuoti burokine tarka) ir šaltoje patalpoje kapoti tol, kol tešloje neliks sausų miltų. Tada iš tešlos greitai nelabai spaudžiant suformuoti 12 vienodo dydžio rutuliukų, suvynioti juos į maistinę plėvelę ir dėti porai valandų į šaldytuvą.
Po to iš tešlos rutuliukų iškočioti 12 vienodo diametro 3-4 mm storio papločių. Papločius perkelti į kepimo popieriumi išklotą skardą, subadyti šakute ir kepti karštoje 180 laipsnių orkaitėje, kol gražiai parus, bet ne paruduos.
Kremo gaminimas
Kremui skirtą sviestą ištirpinti puode, įsijoti miltus ir maišant kaitinti, kol miltai pradės gelsti arba šiek tiek rusti (taip išgaunamas riešutų skonis). Atskirai prikaistuvyje užvirinti pieną su cukrumi ir, smarkai maišant, supilti į sviestą su miltais. Dar kiek pakaitinus, nukelti nuo ugnies ir mediniu šaukštu sukti tol, kol kremas atvės. Konjake ištirpinti vanilinį cukrų, kad neliktų cukraus grūdelių. Tris trynius gerai išplakti. Juos ir konjaką su vaniliniu cukrumi supilti į kremą ir sukti, kol kremas pasidarys purus.
| Ingredientas | Paskirtis |
|---|---|
| Sluoksniuotos tešlos lakštai | Torto pagrindas |
| Sviestas, miltai, pienas, tryniai | Virtas kremas |
| Konjakas | Skoniui pagerinti |
Torto surinkimas ir pateikimas
Atvėsusius papločius pertepti kremu ir palaikyti per naktį paslėgtus šaldytuve. Ir viskas - jokių bruknių ar spanguolių džemų, rududu ar kondensuoto pieno, nes tada gausis jau nebe „Napoleonas“, o naujas kepinys. Puošti likusiu kremu ir iš lakštų nuopjovų sutrintais trupiniais: viršų ir šonus aptepti kremu ir apklijuoti trupiniais.
Smetonos laikais Napoleono tortas buvo nepaprastai populiarus Kaune. Kiekvienas restoranas ar kavinė tortą gamindavo griežtai pagal autentišką originalų receptą, bet puošdavo jį savaip. Kai Vilniuje buvo atidaryta „Neringos“ kavinė, tapusi aukščiausiu kavinių kultūros etalonu ir sektinu pavyzdžiu, čia gamybos vedėja taip pat pradėjo kepti Napoleono tortą. Senieji lankytojai iki šiol prisimena jo nepakartojamą skonį.