Įvadas
Poilsio laikas yra būtina darbo dienos dalis, užtikrinanti darbuotojo gerovę ir produktyvumą. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nuolat primena darbdaviams ir darbuotojams, kad būtina užtikrinti tinkamą darbo ir poilsio režimą, kuris yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Darbo kodeksas reglamentuoja poilsio laiką, įskaitant pietų pertraukos trukmę, siekiant apsaugoti darbuotojų teises ir nustatyti aiškias darbdavio pareigas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pietų pertraukos trukmę, kitus svarbius poilsio laiko aspektus bei bendrus darbo laiko reikalavimus, remiantis Darbo kodekso nuostatomis ir VDI rekomendacijomis.
Darbo laikas ir poilsio laikas: teisiniai apibrėžimai
Darbo laiko apibrėžimas ir norma
Darbo kodeksas apibrėžia „darbo laiką“ kaip bet kokį laiką, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Darbo laiko norma, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti, yra nustatoma darbo sutartyje. Ši norma gali būti nurodoma darbo valandomis per savaitę, per dieną ar kitu apskaitiniu laikotarpiu.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį, kad standartinė darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę. Tačiau darbo teisės normos gali nustatyti sutrumpintą darbo laiko normą, arba šalys gali susitarti dėl ne viso darbo laiko. Leidžiamas darbo laikas yra 40 val. per savaitę, 8 val. per dieną. Darbuotojas turi teisę dirbti nepilnu etatu. Tokiu atveju jis dirba mažiau laiko ir gauna mažesnę algą.
Maksimalaus darbo laiko reikalavimai
Darbo kodeksas nustato maksimalaus darbo laiko reikalavimus, kurie turi būti užtikrinami, nebent kodekso normos numato kitaip:
- Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius (bet ne papildomą darbą), negali viršyti 48 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
- Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, negali viršyti 12 valandų per darbo dieną (pamainą), neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per savaitę.
Su viršvalandžiais leidžiamas maksimalus darbo laikas yra 48 val. per savaitę - jei dirbama 5 darbo dienas tai reiškia vidutiniškai 9 val. 36 min. per dieną, maks. 12 val. per dieną (DK 144 str.). Darbuotojas turi teisę dirbti iki pusantro etato. Tokiu atveju maksimalus jo darbo laikas per vieną dieną yra 12 val.
Kai darbuotojas dirba viršvalandžius, tai yra, viršija nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio trukmę, darbdavys gali nurodyti dirbti viršvalandžius tik su darbuotojo sutikimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis susijęs su didesne protine ar emocine įtampa, taip pat darbuotojams, dirbantiems aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinus.
Poilsio laikas: pagrindiniai reikalavimai
Darbo kodeksas, be darbo laiko, numato ir minimalius poilsio laiko reikalavimus. „Poilsio laikas“ apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas. Poilsio laikas - tai laikas, kai darbuotojas yra laisvas nuo darbo pareigų ir gali jį naudoti savo nuožiūra. Pagal Darbo kodeksą, poilsio laikas apima:
- Pertrauką pailsėti ir pavalgyti (pietų pertrauka)
- Papildomas ir specialias pertraukas pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku
- Paros nepertraukiamąjį poilsį tarp darbo dienų (pamainų)
- Savaitės nepertraukiamąjį poilsį (poilsio diena)
- Kasmetinį (švenčių dienos, atostogos) poilsį
Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas pietų pertraukai, jos trukmei ir sąlygoms.
Pietų pertrauka: trukmė, sąlygos ir praktiniai aspektai
Pietų pertraukos trukmė ir suteikimo sąlygos
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 valandų darbo. Jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.
Pagal Darbo kodekso 122 straipsnį darbuotojams per darbo dieną suteikiama pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kuri negali būti ilgesnė kaip 2 valandos ir trumpesnė kaip 30 minučių. Dažniausiai ši pertrauka suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po 5 darbo valandų.
Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. Pietų pertraukos laikas (pradžią ir pabaigą), atsižvelgdamas į reikalavimus, vidaus tvarkoje nustato darbdavys. Vis dėlto darbuotojas su tiesioginiu vadovu gali susitarti dėl abiem pusėm priimtiniausio varianto.
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje darbuotojai dažniausiai pietauja 12-14 valandomis, nes dauguma darbuotojų darbo dieną pradeda 8-9 valandomis. Pietų pertraukos laikas neįskaičiuojamas į darbo laiką ir už jį nėra mokamas atlyginimas. Darbuotojai gali laisvai išeiti iš darbo vietos per pietų pertrauką.
Pietų pertrauka dirbant 8 valandas
Lietuvoje darbuotojai, dirbantys 8 valandas per dieną, turi teisę į pietų pertrauką. Pagal Darbo kodeksą ši pertrauka yra privaloma ir darbdavys turi ją tinkamai suplanuoti. Štai ką kiekvienas darbuotojas turėtų žinoti apie pietų pertrauką dirbant 8 valandas, teisinius reikalavimus ir papildomą poilsio laiką.
Pagal įstatymą darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 valandų nepertraukiamo darbo. Šios pertraukos trukmė:
- Minimaliai: 30 minučių
- Didžiausiai: 2 valandos
Daugelyje darboviečių pertrauka trunka apie 30-60 minučių. Svarbu tai, kad šis laikas paprastai neįskaičiuojamas į darbo laiką. Dirbantiesiems 8 valandas per dieną darbo diena paprastai tampa 8,5 valandos, įskaitant pietų pertrauką (pvz., 8:00-17:00 su 30 minučių pietumis vidurdienį).
Pietų pertrauka dirbant 12 valandų
Štai ką darbuotojai ir darbdaviai turi žinoti apie pietų pertrauką dirbant 12 valandų. Pagal Darbo kodekso 122 straipsnį darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po penkių darbo valandų.
- Minimali trukmė: 30 minučių
- Maksimali trukmė: 2 valandos
- Paprastai neskaičiuojama kaip darbo laikas
- Darbuotojai gali išeiti iš darbo vietos šios pertraukos metu
Išimtiniai atvejai ir darbdavio pareigos
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamas sąlygas pailsėti ir pavalgyti. Jei dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo vietoje, darbo laiku. Tokiu atveju, pietų pertrauka įskaičiuojama į darbo laiką ir už ją mokamas atlyginimas.
Pietų pertraukos sąlygos gali būti nustatomos individualiai (darbo sutartyje). Pertraukos pailsėti ir pavalgyti sąlygos neprivalo būti nustatytos viename dokumente, pvz., galima pertraukos trukmę nustatyti kolektyvinėje sutartyje, pertraukos pradžią ir pabaigą - darbo tvarkos taisyklėse. Darbdaviai privalo organizuoti darbo grafikus taip, kad darbuotojai galėtų realiai išnaudoti savo pertrauką. Pamainomis pagrįstose darbo vietose pietų pertraukos turi būti aiškiai nurodytos grafikuose arba vidaus taisyklėse. Pertraukų nesuteikimas laikomas Darbo kodekso pažeidimu.
Jei darbdavys nesuteikia pietų pertraukos, šis laikas laikomas faktiniu darbo laiku ir turi būti apmokėtas. Darbuotojai taip pat gali pranešti apie pažeidimus Valstybinei darbo inspekcijai (VDI).
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams dėl pietų pertraukos
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė savo paskyroje instagrame primena svarbiausius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas darbuotojas ir darbdavys bei jų laikytis:
- Pietų pertraukos laikas Lietuvoje paprastai yra 12-14 valandomis, nes pagal galiojančius darbo teisės aktus pietų pertrauka darbuotojui turi būti suteikta ne vėliau kaip po 5 darbo valandų.
- Pietų pertrauka skirta darbuotojo poilsiui ir maistui. Darbdavys neturi teisės drausti ją išnaudoti kitiems darbuotojui svarbiems tikslams.
- Pietų pertrauka gali trukti ne trumpiau nei 30 minučių ir ne ilgiau nei 2 valandas, išskyrus atvejus, kai darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.
- Pietų pertraukos laikas neįskaičiuojamas į darbo laiką ir už jį nėra mokamas atlyginimas.
- Pietų pertraukos laiką (pradžią ir pabaigą), atsižvelgdamas į reikalavimus, vidaus tvarkoje nustato darbdavys.
- Kai nėra galimybės suteikti darbuotojui pietų pertraukos dėl jo darbo pobūdžio, darbdavys turi suteikti galimybę darbuotojui pavalgyti darbo vietoje ir darbo laiku.
Kitos poilsio pertraukos darbo metu
Be pietų pertraukos, darbuotojams priklauso ir kitos, trumpesnės pertraukos darbo metu. Jų rūšys - fiziologinės ir specialiosios.
Specialiosios pertraukos
Š. Orlavičius taip pat akcentuoja minimalių specialiųjų pertraukų trukmę per 8 valandų darbo dieną (pamainą) - tokių pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių. Jei darbo dienos (pamainos) trukmė kita, specialiųjų pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Tokios pertraukos suteikiamos privalomai, jei darbuotojas dirba profesinės rizikos sąlygomis, sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą, arba jeigu pagal profesinės rizikos vertinimo rezultatus darbuotoją veikia bent vienas profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, ir dėl to profesinė rizika įvertinta kaip toleruotina.
Speciali pertrauka skiriama darbuotojams, kurie dirba lauke ar nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, t. p. darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos darbą arba yra veikiami kitų nepalankių sveikatai veiksnių.
Specialiųjų Pertraukų Suteikimo Sąlygos:
- Darbas lauke: kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 ℃ arba aukštesnė kaip +28 ℃.
- Nešildomos patalpos: kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 ℃.
- Dažnumas: ne rečiau kaip kas 1,5 valandos.
Papildomos trumpos pertraukos
Be pagrindinės pietų pertraukos, darbuotojai taip pat turi teisę į trumpas poilsio pertraukas:
- Fiziologinės pertraukos: trumpos 5-15 minučių pertraukos dienos metu poilsiui, vandens atsigerti arba pasinaudoti tualetu. Tai įskaičiuojama į darbo laiką. Darbuotojui dirbant 8 valandas, bendra fiziologinių pertraukų trukmė negali viršyti 40 minučių, tad gali būti daroma, pavyzdžiui, 5 minučių pertrauka kas valandą.
- Darbas kompiuteriu: dirbantiems prie ekrano profesinės sveikatos taisyklės rekomenduoja daryti 5-10 minučių pertraukas kas valandą arba kaitalioti užduotis, kad sumažėtų įtampa.
Ypatingi atvejai
Tam tikroms darbuotojų kategorijoms taikomos specialios apsaugos priemonės:
- Nepilnamečiams (iki 18 metų): per darbo dieną darbuotojams iki 18 metų skiriama ne mažiau kaip viena papildoma ir ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, po ne daugiau kaip 4,5 darbo valandų.
- Nėščioms arba maitinančioms krūtimi darbuotojoms: krūtimi maitinančiai moteriai kūdikiui maitinti - ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne rečiau kaip kas 3 valandas. Gali būti suteiktos papildomos pertraukos, remiantis gydytojo rekomendacija.
Štai apibendrinta informacija apie pagrindines pertraukų rūšis:
| Pertraukos tipas | Minimali trukmė | Suteikimo sąlygos | Įskaičiuojama į darbo laiką |
|---|---|---|---|
| Pietų pertrauka | 30 min. (maks. 2 val.) | Ne vėliau kaip po 5 val. darbo | Paprastai ne |
| Fiziologinės pertraukos | 5-15 min. (bendrai iki 40 min./8 val.) | Poilsiui, atsigerti, tualetui | Taip |
| Specialiosios pertraukos | Min. 40 min./8 val. (proporcingai) | Dirbantiems rizikos, sunkų fizinį/protinį darbą, esant tam tikrai temperatūrai lauke/nešildomose patalpose | Taip |
| Nepilnamečiams (papildoma) | 30 min. | Po ne daugiau kaip 4,5 val. darbo | - |
| Nėščioms/maitinančioms | Nuo 30 min. | Kūdikiui maitinti, pagal gydytojo rekomendacijas | - |
Kitų poilsio laikotarpių reglamentavimas
Kasdienio nepertraukiamojo poilsio trukmė
Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės. Darbuotojams iki 16 metų - ne trumpesnė kaip 14 valandų, darbuotojams nuo 16 iki 18 metų - ne trumpesnė kaip 12 valandų ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandų.
Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 val., bet ne daugiau kaip 24 val., nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 val. Šis reikalavimas skirtas užtikrinti, kad darbuotojai turėtų pakankamai laiko pailsėti ir atgauti jėgas prieš kitą darbo dieną.
Transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, t. p. jūrų ir upių laivyne bei kitose ekonominės veiklos srityse darbo laikas ir poilsio laikas, atsižvelgiant į metų laiką, darbų sezoniškumą ir kitas sąlygas, gali būti teisiškai reguliuojamas kitaip. Vyriausybė gali numatyti skirtingus darbo ir poilsio laiko ypatumus skirtinguose ekonominės veiklos sektoriuose.
Savaitės nepertraukiamasis poilsis
Per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Savaitės nepertraukiamas poilsis - tai yra savaitgalis. Jei dirbama 6 dienas per savaitę tai - visuomet sekmadienis, jei penkias - šeštadienis ir sekmadienis.
Svarbu paminėti, kaip turėtų būti skaičiuojamas DK 122 straipsnio 3 punkte numatytas 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį. Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent 35 valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė ar darbo pradžia/pabaiga nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei 35 valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Ten, kur įmonės dirba visomis dienomis, yra išimtys - darbuotojams laisvos dienos gali būti suteikiamos ir kitom savaitės dienom. Lygiai tokios išimtys yra ir švenčių dienomis. Įmonėms ir organizacijoms, kuriose sekmadieniais ir švenčių dienomis negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (pvz., miesto transporto įmonės, sveikatos priežiūros įstaigos, teatrai, muziejai ir kita), poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija.
Už darbą poilsio laiku, jei jis nenumatytas pagal grafiką, mokama dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
Kasmetinės atostogos: trukmė ir kaupimas
Darbo kodeksas taip pat reglamentuoja kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų (arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jei darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės. Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Darbo užmokestis ir darbo laiko pakeitimai
Darbo užmokesčio apskaičiavimas už viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis
Svarbu žinoti, kaip apskaičiuojamas darbo užmokestis už viršvalandžius bei darbą švenčių ir poilsio dienomis. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai už įgytą kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą, premijos už atliktą darbą ir darbdavio iniciatyva skiriamos premijos.
- Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
- Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
- Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Darbuotojo sutikimas keičiant darbo laiką
Jeigu darbuotojas dirba nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu (nekintantis režimas) ir darbdavys keičia jo darbo laiką, būtina gauti darbuotojo sutikimą. Jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą, darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais.
Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas.
Darbuotojų piktnaudžiavimas teisėmis ir prevencija
Ne paslaptis, jog darbuotojų produktyvumą darbe lemia tinkamas poilsis ne tik po darbo valandų, tačiau ir darbo metu. Dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą visuomet svarbu rasti laiko reguliariam, bent kelias minutes trunkančiam atokvėpiui. Vis dėlto pastaruoju kai kurie piktnaudžiauja.
Nors tinkamas poilsis darbo metu yra svarbus darbuotojų produktyvumui, kartais pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų. Darbuotojui dirbant 8 valandas, bendra fiziologinių pertraukų trukmė negali viršyti 40 minučių, tad gali būti daroma, pavyzdžiui, 5 minučių pertrauka kas valandą. Jei darbas dirbamas sunkiomis sąlygomis - ne rečiau kaip kas 1,5 val. skiriamos specialiosios pertraukos, kurių trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio.
Siekdami atskirti darbuotojo piktnaudžiavimą teisėmis nuo paprasčiausio pasinaudojimo poilsio laiku, svarbu išmanyti ne tik darbo teisės nuostatas, bet ir lokalinius organizacijos aktus. Organizuodamas darbo procesus, pertraukų kiekį bei trukmę konkrečiau gali nustatyti darbdavys.
Vis dėlto, darbuotojui nepaisant jokių taisyklių ir nesąžiningai elgiantis poilsio darbo metu kontekste, nukenčia ne tik kolegos, kurie paiso reikalavimų, tačiau ir įmonės veiklos procesai, o kartais net darbdavio reputacija. Be svarios priežasties savavališkai prailginamos pertraukos darbo metu gali tapti darbuotojo piktnaudžiavimo teisėmis prielaida.
Pietų pertraukos patirtis restorane "Untold"
Šį kartą pradėsiu ne taip pozityviai - nuo problemos. Jeigu dirbate netoliese, tikriausiai turite jums priskirtą automobilio stovėjimo vietą, bet mums, atvykusiems dviem automobiliais, buvo gana didelis iššūkis surasti, kur juos palikti, tad teko nemažai pasivažinėti aplink. Pagaliau nusigavę iki restorano pietums, apie 11.40 val., sakyčiau, labai tinkamu metu, nes išvengėme laukimo eilėje, be to, galėjome detaliai paklausinėti apie maistą ir pasirinkti jaukų staliuką. Papietavome maždaug per 30 minučių.
Nors įsikūręs šis restoranas biurų komplekse, kur darbo valandos labai aiškios, pats restoranas dirba ilgiau ir čia tikrai galima atvykti vakarienės. Restorano erdvė moderni, šviestuvai-lemputės, aukštos kėdės, žalumos instaliacijos ant sienų sukuria jaukumą, tad pietauti čia tikrai gera. Restoranas „Untold“ Žalgirio g., Vilnius. Žalgirio gatvė, kurioje restoranas ir yra, garsėjo nebent savo klinika, ilgą laiką buvo niekuo neypatinga, o dabar ji turi štai tokį restoraną, kur dar tikrai norėsiu sugrįžti ir ne tik pietų.
Valgiaraščio įvairovė ir kainos
Restorane galėjome rinktis iš dviejų sriubų (1,2 Eur - jei užsisakai tik jos, 0,9 Eur - prie karštojo patiekalo), trijų karštųjų patiekalų (nuo 3,2 Eur), trijų skirtingų burgerių, trijų rūšių salotų (nuo 1,3 Eur). Pasisaldinti galėjome mažučiu desertu (0,5 Eur). Stalo vanduo nemokamai, įsipilti galima čia pat iš čiaupo savitarnos zonoje.
Kiekvienas iš mūsų kompanijos pasirinko skirtingai: aš užsisakiau kompleksą, kurį sudarė moliūgų sriuba, lazanija su ridikų ir morkų salotomis, mini desertas ir stiklinė naminio kompoto. Už šį kompleksą sumokėjau 5,4 Eur. Kartu pietavę vaikinai pasirinko moliūgų sriubą ir po antrąjį patiekalą ir už tai sumokėjo 4,3-4,8 Eur, o draugė - sriubą ir dviejų rūšių salotas. Mūsų nuomone, pasirinkimas čia tikrai platus, bet svarbu ne tik tai.
Skonio vertinimas
Ar skanu? Mums visiems moliūgų sriuba skonio prasme pasirodė labai spalvinga. Tai nebuvo tipinė trinta moliūgų sriuba su skrebučiais, čia buvo įdėta kažko daugiau ir tas kažkas (prieskonis) puikiai čia tiko. Sriubos indelis nebuvo didelis, bet valgant antrąjį patiekalą tokios porcijos tikrai pakako. Lazanija pasirodė per daug „mėsiška“. Atrodo, lyg valgytum tik jautieną, o makaronų lakštų beveik nesijaučia. Tad nors skonis buvo geras, mes nuo tokios didelės mėsingos porcijos labai apsunkome (aš pusę jos ir palikau). Vištienos šlaunelę pasirinkusiam draugui ji pasirodė gardi, tačiau šio patiekalo džiaugsmą sugriovė neiškeptos bulvės su morkomis, tad jas taip pat teko palikti lėkštėje. Labiausiai savo pasirinkimu džiaugėsi salotas pasirinkusi draugė - jos derinys neapsunkino, o pačios salotos buvo šviežios ir skanios.
Aptarnavimo greitis ir aplinka
Maisto užsakymo ir pasiėmimo principas, jeigu neužsakai atskirai ruošiamų patiekalų, kaip kad tądien siūlytų burgerių, paprastas - pasiimi padėklą ir keliauji prie maisto barų, kur tau čia pat įdeda maisto ir iškart gali už jį atsiskaityti. Bekontakčių kortelių skaitytuvo čia dar nėra, tad vėlgi rekomenduočiau jį įsidiegti ir taip gerokai sumažinti pietaujančių eiles.
Mes namų darbų neatlikome ir į restoraną atvykome rinktis jau vietoje. Visa laimė, kad atvykome prieš patį pietaujančiųjų bumą, nes tikrai reikėjo suprasti, kaip ir ką galime pasirinkti, ir viską detaliai papasakojo aptarnaujantis personalas. Tikiu, kad ir kitiems pirmą kartą čia besilankantiems kyla daugybė klausimų, tad čia vėlgi draugiška rekomendacija - padaryti informacinių lentelių su instrukcija, kaip čia susidėlioti komplektą, kur laukti maisto ir pan.
Džiugu, kad vis daugiau įvairių virtuvių, paremtų skirtingais technologiniais sprendimais, kuriasi naujuose biurų kompleksuose ir griauna valgyklų stereotipus.
tags: #tinklarastis #pietu #pertrauka