„Toli Toli” - ar prisimenate? Būtent tokiais žodžiais prasideda bene visos, vaikystėje skaitytos pasakos. Istorijos, keliančios nenumaldomą smalsumą ir klausimą - „o kas toliau?”. Pasakojimai, pamaitinantys vaizduotę. Restoranas „Toli toli“ Druskininkuose veikia jau ne pirmus metus ir yra Artimųjų Rytų įkvėpta vieta, kurią atidarė po Palestiną daug keliavusi jo vadovė. Interjere - daugybė Palestinoje ir Lietuvoje darytų nuotraukų, istorijas pasakojančių detalių, kurios sukuria jaukią atmosferą.
Restorano filosofija ir kulinarinės tradicijos
Restorano įkūrėjos Indrės maisto kultūra visą laiką buvo svarbi, ji buvo labai stipri šeimoje, kurioje ji augo, apie maistą visada kalbėjo ir dėmesio jam skyrė itin daug. Galima sakyti, kad dėl to ji tokia pretenzinga, - ne tik maistas, bet ir lėkštės, ir sienos turi būti „skanios“. Esu dirbusi restoranuose kaip samdoma darbuotoja, o tie darbai skatino smalsumą. Mama užkrėtė kūrybiškumu, o smalsumas skatino bandyti. Kai tik pradėjo dirbti „Toli toli“ tų bandymų buvo daug, pati ilgas valandas leisdavo virtuvėje, o ir dabar dažnai ten įsisuka.
Kūrybinis požiūris lėmė Vidurinių Rytų virtuvės pasirinkimą, nors būtų buvę saugu ruošti „Cezario“ salotas, kepti kepsnius ar picas. Jau turėdama planą atidaryti restoraną, savininkė išvyko į Palestiną, Vakarų krantą. Ten ją labai svetingai ir vaišingai sutiko, jai buvo įdomi vietinių kulinarijos tradicija. Moterų socialiniame centre kartu su palestinietėmis gamino įvairius patiekalus. Grįžus norėjosi atiduoti savotišką duoklę tam kraštui, jo žmonėms, jų maistui.
Savotiškas sutapimas, kad tuo metu ėmė kilti veganizmo banga, lietuviai susipažino su falafeliais - jie tapo vienu ryškiausių pirmųjų restorano patiekalų. Žinoma, pradžioje reikėjo šviesti, pasakoti, ką gaminame, kaip tai valgoma. Dabar restorane vykstantys procesai yra susiję su savininkės pačios vidiniais pokyčiais. Kai liovėsi moralizavusi, ką kitiems reikėtų valgyti ir gerti, viskas restorane ėmė žydėti, skleistis, ėmė priimti visus žmones, nebeturi jokio idealaus svečio įvaizdžio - nori skaniai pamaitinti visus - ir atvykėlius iš didelio miesto, ir iš mažo miestelio, ir vegetarus, ir visavalgius. Manoma, kad dabar meniu ką nors skanaus išsirinks kiekvienas.
Patiekalai gaminami tik iš šviežių, natūralių, dažniausiai ekologiškų produktų, čia nenaudojami skonio stiprikliai, sultinio kubeliai, mikrobangų krosnelė. Gerai lietuviams pažįstami skoniai derinami su Artimųjų Rytų prieskoniais. Restoranas garsėja humusu, falafeliais, baklažanų užtepėle, taip pat kitų daržovių ir ekologiškos mėsos patiekalais, rytietiškais desertais. Naudojami ryškūs prieskoniai, tokie kaip zataro (zaatar), žagrenio (sumac), kalendros, kumino - prie jų pratinami žmonės, bet tie prieskoniai irgi nebėra didelė egzotika.
Gurmaniškas vidurdienio meniu: alternatyva dienos pietums
Nuo šio rudens „Toli Toli“ startavo su gurmanišku vidurdienio meniu, nevadinamu „dienos pietumis“ dėl ne itin pozityvių asociacijų, nes čia ruošiamas šviežias, įdomus maistas, o ne naikinami likučiai. Meniu nuolat figūruoja kokie nors specialieji šeimininkės patiekalai - karštasis ir desertas. Šias naujienas inspiruoja kelionės arba daug keliaujantys draugai pasidalija kokiu nors receptu. Štai neseniai įtraukė kai ką iš Kolumbijos, anksčiau buvo gabaliukas Japonijos virtuvės.
Jei svečiai ateina su kompanija, siūloma mezė (meze) lėkštė - tradicinis Vidurinių Rytų užkandžių rinkinys. Ją sudaro dviejų skonių humusas, falafeliai, restorane kepta duonelė, baklažanų užtepas baba ganoush, marinuotos alyvuogės. Labai graži pati mezė idėja, mat ji sukasi apie dalijimąsi maistu. O maistas - tai ne tik valgymas, bet ir bendravimas.
Kaip pasigaminti tobulą Viduržemio jūros regiono mezze lėkštę
Kiti svečių labai mėgstami patiekalai yra graikiškas apkepas musaka (mousaka) ir populiarus marokietiškas apkepas su jautiena, kuriame sluoksniais gula lėtai troškinta jautiena su džiovintais vaisiais bei saldžiųjų bulvių piurė. Šiuos du pamėgtus patiekalus restoranas kaitalioja.
Šeštadienio vakarą „Toli Toli” meniu buvo siūlomi ir specialūs dienos patiekalai. Šeštadienio vakarą jame puikavosi buratos ir parmos salotos, kiaulienos sprandinės kepsnys, jautienos kulninės kepsnys ir sūrio pyragas su šokoladu bei sausainių gabaliukais.
Nemaža meniu dalis skirta pusryčių patiekalams, jų galima užsisakyti visą dieną. Kviečiama skanauti tradicinės ir vegetariškos šakšukos, orkaitėje keptų varškėtukų be glitimo, vaflinių blynelių.
Kainų apžvalga
Nors pradžioje „Toli Toli“ labiau vertino iš kitur atvykstantys lankytojai, ilgainiui prisijaukino ir vietinius. Iš pradžių buvo daugiau veganiškų, vegetariškų patiekalų, nebuvo mėsos, tačiau ilgainiui atsirado supratimas, kodėl gi jos neparuošus, jei svečiai jos nori. Žemiau pateikiamas orientacinis kainoraštis:
| Patiekimas | Kaina (EUR) |
|---|---|
| Pagrindinis patiekalas | 5 - 9 |
| Humusas ar daržovių kremas su duonele | apie 4 |
| „Tikka masala" vištiena | 8,2 |
| Vidutinė visų patiekalų kaina | 5 |
Lankytojų patirtys ir atsiliepimai apie „Toli Toli”
Vienos keliautojos patirtis Druskininkuose iliustruoja restorano populiarumą. Savaitgalį ilsėdamasi Druskininkuose, ji visai pamiršo pasirūpinti staliuko restorane „Toli Toli” rezervacija. Tiesą sakant, nemanė, jog to prireiks, tačiau vos dirstelėjusi pro šio restorano langus, pasigailėjo savo sprendimo. Šeštadienio vakarą „Toli Toli” buvo pilnas žmonių. Iš pažiūros atrodė, jog jame nebuvo nei vienos laisvos vietos. Tiesa, šis įspūdis greitai pasitvirtino maloniai padavėjai informavus, jog restorane iš tiesų nėra nei vieno laisvo stalelio.
Kabindamiesi už paskutinio šanso kokiu nors būdu gauti laisvą staliuką, lankytojai pasiteiravo, ar niekas neplanuoja greitu metu išvykti. Iš pradžių, akimis perbėgusi restorano salę, mergina pasakė, jog niekas artimiausiu metu nesiruošia išeiti. Dar patikslino, jog net ir svečiams išvykus, jų vietą greičiausiai užims kiti - tie, kurie iš anksto rezervavo vietas. Tačiau pokalbį nugirdusios merginos draugiškai pasiūlė užimti jų vietą - esą jos jau laukia sąskaitos ir greitai jų staliukas bus laisvas. Padavėja sutiko rezervuoti šią vietą kiek vėlesniam laikui, tačiau nustebino keistoku laiko planavimu. Pirmiausia darbuotoja pasiūlė ateiti už valandos. Mums pradėjus abejoti, laukimo laikas sutrumpėjo iki pusvalandžio.
Pasivaikštinėję Druskininkų gatvėmis, lankytojai grįžo į populiarųjį kurorto restoraną ir prisėdome prie rezervuoto didelio stalo. Kai po poros minučių iš restorano išvyko kone tuzinas svečių, padavėjos paprašyta mažesnio staliuko dviems. Ir jų gauta net keturis. Pasirodo, sugrįžus sutartu laiku (po dvidešimties minučių), atsilaisvino bent penki staliukai. Nepaisant keisto nesusipratimo vakaro pradžioje, įsipatoginta gerokai tuštesnėje restorano erdvėje, įnikta skaityti meniu.
Maisto kokybės ir skonių paletė
Užkandžių skiltyje - Artimieji Rytai ir jų virtuvės perlai - falafeliai, humusas, keptų baklažanų kremas, taip pat mūsų skoniui labiau pažįstamas mėsyčių rinkinys, keptos bulvytės, užkandėlė su vengriškais lašinukais ir t.t. Dėmesį labiausiai patraukė „Mezze” - didelė lėkštė užkandžių. Joje - poros rūšių humusas, keptų baklažanų kremas, falafeliai, daržovių lazdelės, alyvuogės, duonelė. Kai ant stalo atkeliavo užkandžių lėkštė „Mezze”, joje esančių valgių porcija pasirodė tikrai tinkama dviems žmonėms. Skonio receptorius labiausiai sužavėjo humusas su vytintais pomidorais, marinuotas baklažanas, „Baba Ganouš” - keptų baklažanų kremas.
Kad ir kaip viliojo pagrindinio meniu salotų sekcijoje esančios burokėlių-ožkos sūrio ar legendinės falafelių salotos, norėta paragauti ką nors „rimtesnio”, labiau sušildančio skrandį. Todėl nuspręsta išbandyti „Toli Toli” šonkauliukus ir Indijos klasiką - „Tikka masala”. Šonkauliukų mėsa buvo itin minkšta, sultinga, švelni, ne per riebi, tačiau ir ne per liesa. Toks patiekalas tikrai pasotins alkaną skrandį. Tuo tarpu „Tikka masala” nustebino turtingu tiršto padažo skoniu, aromatinga vištiena. Šiuos patiekalus valgėme pasigardžiuodami.
Desertui būtinai siūloma ragauti pyrago „Knafeh”, kilusio iš Palestinos, tačiau populiaraus visoje Vidurinių Rytų teritorijoje. Tai - arabiškas sūrio pyragas, išsiskiriantis ne tik išvaizda, skoniu, bet ir gamybos būdu. „Knafeh” skonis iš tiesų nuostabus. Saldūs, tarytum tarpusavyje „susivėlę” siūlai iš tiesų yra specialiu būdu pagaminta arabiška tešla, o kita deserto dalis gomurį pamalonina net keturių skirtingų sūrių mase. Iškepęs jis suliejamas sirupu su rožių vandeniu ir pabarstomas kepintomis pistacijomis.
Kava, arbata, desertas - svarbios restorano sudedamosios dalys, kuriomis džiuginami lankytojai. Kavą tiekia „Huracan Coffee“, kurios kokybe labai didžiuojamasi, o svečiai taip pat giria. Dar džiaugiamasi macha latte - šis puikiai tonizuojantis gėrimas puikiai prigijo. Verdama kava su kardamonu, ruošiama vietnamietiška kava iš specialių pupelių, siunčiamų iš Vietnamo. Didelė ir arbatų pasiūla, mat žoleles tiekia jas auginanti „Pilnų namų bendruomenė“. Desertų turima keletą, bet originalių, be jau minėtojo pyrago „Knafeh“, kepamas itin pamėgtas veganinis šokoladinis bolivinių balandų pyragas be pieno produktų, turima ir ledų. Mielai ruoštume dar daugiau visko, nes fantazijos ir idėjų turima daugiau, nei šiuo metu restorano virtuvėje vietos.
Aptarnavimo ir interjero vertinimas
Taigi, nors vakaro pradžia nebuvo itin sklandi, restoraną „Toli Toli” palikta išties gerai nusiteikus. Įvertinus lankytojų patirtį, aptarnavimas įvertintas 4/5. Vakaro metu stalą aptarnavo ir mus pasitikusi mergina, ir komunikabilus vaikinas. Pastarasis darbuotojas ne tik atnešdavo ir nunešdavo lėkštes, bet ir mielai supažindino su patiekalų sudėtimi, papasakojo jų istoriją. Vis dėlto, jaukią atmosferą kuriančiomis detalėmis reikėtų pasirūpinti.
Interjeras įvertintas maksimaliu balu - 5/5. Tai nedidelė, į dvi, panašią atmosferą kuriančias erdves suskirstyta patalpa. Meniu taip pat įvertintas 5/5. „Toli Toli” valgiaraštis - spalvingas, tinkantis ne tik standartinių patiekalų ir skonių mėgėjams.
Iššūkiai ir bendruomenės reakcija
Pagrindinė restorano darbo diena yra šeštadienis, tada dirbama itin daug. Restoranas žiūri į savo verslą kaip į tarnystę žmonėms: restorane turi būti gera emocija, geras maistas, gera muzika, gražios lėkštės, graži aplinka. Viskas be galo svarbu! Itin daug svečių Druskininkuose per vaikų atostogas, įvairias valstybines šventes - ir pas mus, ir kaimyninėse šalyse. Turime jausti pulsą, nes, savaime suprantama, esame labai priklausomi nuo atvykstančiųjų. Džiugina, kad miestas aktyvus - veiksmo, švenčių būna kiekvieną savaitgalį. Restoraną lanko tiek tautiečiai iš kitų miestų, tiek lenkai, rusai, baltarusiai.
Nepaisant atsidavimo ir populiarumo, „Toli Toli“ susidūrė su sunkumais. „Bandžiau suskaičiuoti, kelintas penktadienis namuke. 240 lyg suskaičiavau. 1674 dienas iki šiandien aš atsibusdavau, pašokdavau iš lovos, pusiau sapne ir pradėdavau dieną namukui. Su namuku, aplink namuką, dėl namuko. Namuko žmonių, namuko svečių, namuko kiemo ir sielos. Sugebėjau įprasminti mėlyną pastatą kaip gyvą, vardu pavadintą personažą, kuris ilgainiui tapo ir mano alter ego. Čia gimė ir užgeso tūkstančiai istorijų. Kai kurių nei mačiau, nei girdėjau - jos vyko mažose visatose prie staliukų, asmeniškos ir tik jų. Ir tos, kurias išgyvenau asmeniškai. Visose jausmų paletėse. Tokios pabaigų pradžios kaip ši niekada nėra lengvos ir malonios. Niekas tokių sprendimų nepriima pilnatvėje, gausoje, sėkmėje ir užtikrintume. Tokios pabaigos pradžios yra labai ilgai skerdžiamos, operuojamos mikrochirurgiškai, ašaromis dezinfekuojamos, mėnesiais nemigos ir besigriebiant kiekvieno šiaudo tikintis, kad rytojus bus geresnis. O geresnis rytojus pažadų nedalino. Ilgainiui vilties jau nei su lūpa, nei su mikroskopu neįmanoma užčiuopti, ir tada atsisuki prieš patį save, pažiūri į pavargusias akis ir pasakai sau „Debesų žemėlapio“ žodžius: kūryba yra kryžiaus žygis. Kartais tu nugali drakoną, kartais drakonas nugali tave. Po 1674 dienų mano drakonas mane nugalėjo“, - buvo rašoma įraše.
„O dabar, kol dar esam, kol dar kuriam, ateikit, susitikim, ateikit mūsų su Tomu apkabinti, užpildykim namuką klegesiu, atšvęskime paskutinius teatrus iki pavasario ir, svarbiausia, neleiskite jokiems prisiminimams, sukurtiems ToLi, pranykti. Neliūdėkim, ir jeigu yra svajotojas, kuris norėtų svajoti ToLi vardu, mudu su Tomu mielai pasikalbėsim“, - rašyta socialinėje erdvėje. Gyventojai ir maitinimo verslo atstovai suskubo dalintis įrašu.
„Labai gaila kartu su kolegomis suvokti tiesą: investuoti į maitinimo verslą Lietuvoje yra blogiausias iš blogiausių pasirinkimų“, - po įrašu teigė viena komentatorių. „Labai liūdna žinia“, - teigė kita.
„Delfi“ susisiekė su restorano savininku Tomu Žilevičiumi, tačiau jis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti restorano uždarymo. Jis užsiminė, kad daugiau informacijos gali būti suteikta kitos savaitės viduryje, tačiau teigė kol kas situacijos nekomentuosiantis. „Rekvizitai.lt“ skelbiama, kad įmonėje UAB „Toli namai“ dirbo 11 darbuotojų. Taip pat skelbiama, kad vasario 5 dieną įmonės skola „Sodrai“ siekė 2345,7 Eur. 2023 metais pajamos siekė 1 025 742 eurų, o grynasis pelnas 78 tūkst. 560 eurų. Įmonė įregistruota prieš kiek daugiau nei 4 metus. Jos vadovai - Lina ir Tomas Žilevičiai.