Ropės ne vieną tūkstantmetį maitino ne tik žmones, bet ir gyvulius. Kadaise jos karaliavo visoje Europoje ir tik Kristupui Kolumbui iš tolimojo Šiaurės Amerikos žemyno atgabenus bulvių buvo pamirštos. Ropės Lietuvoje auginamos kur kas seniau negu bulvės, o rašytiniuose šaltiniuose paminėtos jau 1586 metais. Pasaulyje žinoma daugiau nei 30 skirtingų dydžių, spalvų ir skonių ropių rūšių.

Ropių istorija ir paplitimas
Ropių tėvyne laikoma ir Europa, ir Azija. Senovės persai ir egiptiečiai manė, kad jos, dažnai žalios ar tiesiog keptos karštuose pelenuose, tinkamos valgyti tik varguomenei. Egipte ropėmis maitinti piramides statę vergai. Senovės Romoje keptas ropes valgydavo visų luomų atstovai. Turtingesni jų skonį pagerindavo kmynais ar medumi. Rusijoje ropės buvo būtinas kasdienis patiekalas, o Kinijoje jas valgydavo tiek valstiečiai, tiek imperatoriai.
Ropių maistinė vertė ir nauda sveikatai
Ropėse gausu vertingų medžiagų: mineralinių druskų, vitaminų C, PP, provitamino A, B grupės vitaminų, taip pat kalcio ir kalio. Pagal vitamino C kiekį ropės lenkia net citrinas ir apelsinus, o askorbo rūgštis šakniavaisiuose išsilaiko visus metus. Kuo ropė geltonesnė, tuo joje daugiau vitamino A.
Ropės pasižymi skausmą malšinančiu, antiseptiniu poveikiu, padeda gydyti kosulį, bronchitą, peršalimo ligas ir užgyti žaizdoms. Ištirta, kad ropėse esantys sterinai veikia profilaktiškai nuo aterosklerozės, lengvina gerybinės prostatos simptomus. Virtos ropės padeda užkimus, netekus balso, ir suvaldo stiprų širdies plakimą. Sieros druska, esanti ropėse, valo kraują, skaldo akmenis inkstuose ir šlapimo pūslėje, o magnis yra profilaktinė priemonė nuo onkologinių ligų, be to, padeda kaulams kaupti kalcį.

Ropių auginimas ir laikymas
Ropės geriausiai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Ši daržovė yra sėjama pavasario pradžioje, pražydus šalpusniui. Ropės sėjamos juostomis maždaug 50 centimetrų atstumu viena nuo kitos, centimetro gylyje. Ropės auga greitai, todėl jas galima sėti keletą kartų. Jei norima ropių šakniavaisius laikyti per žiemą, sėti reikia birželio pabaigoje - liepos pradžioje.
Tinkamiausia temperatūra derliui imti - 8-10 ⸰C šilumos. Optimaliomis sąlygomis laikomos ropės kokybės ir naudingųjų medžiagų nepraranda iki 9 mėnesių. Prieš sandėliavimą šakniavaisius reikėtų atidžiai apžiūrėti, išmesti pašalusius, sužalotus, pažeistus puvinio, sudygusius, labai mažus ar pernelyg didelius.
Ropių vartojimas virtuvėje: receptai
Ropę galima valgyti žalią, virti, kepti, troškinti ir marinuoti. Ropės - tai kamuoliuko formos daržovės, patiekalams suteikiančios lengvai kartų skonį. Kadangi šis poskonis patinka ne visiems, ropę galima apkepti svieste arba naudoti ją sriuboje kartu su saldžiomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis - tai sušvelnins jų skonį.
Ropės, keptos su pastarnokais, medumi ir riešutais
Reikės: 2 ropių, 0,5 kg pastarnokų, 1 česnako galvutės, 50 g graikinių riešutų, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 2 šaukštų skysto medaus, 1 šaukšto citrinų sulčių, druskos, maltų pipirų, džiovintų čiobrelių.
- Daržoves nulupkite, nuplaukite ir supjaustykite. Pastarnokus perpjaukite išilgai, ropes supjaustykite stambiais gabalais.
- Pjaustytas daržoves ir česnakus kepimo inde sumaišykite su aliejumi, prieskoniais ir druska. Kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 25-30 minučių, kol daržovės suminkštės.
- Medų pašildykite, sumaišykite su citrinų sultimis. Iškepusias daržoves apipilkite medumi, apibarstykite graikiniais riešutais ir pašaukite dar 10 minučių į 220 laipsnių orkaitę, kad karamelizuotųsi.

Ropių košė
Ropę nuvalykite ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Pertrinkite per sietelį. Obuolį nulupkite, sutrinkite tarka, sumaišykite su rope, sviestu, garstyčiomis. Viską sutrinkite trintuvu iki vientisos masės.
Svarbu! Ropių turėtų vengti sergantys ūminiu ir lėtiniu hepatitu, centrinės nervų sistemos ligomis. Žalių ropių turėtų vengti sergantieji skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, kolitu ir gastroenteritu ūminėje stadijoje.
tags: #troskintos #ropes #su #prieskoniais
