Pietų Korėja, garsėjanti savo technologijų pažanga ir stipria ekonomika, tampa vis populiaresne studijų kryptimi. Ši šalis siūlo ne tik aukštos kokybės mokslą, bet ir galimybę susipažinti su unikalia kultūra bei patirti nepamirštamų nuotykių. Daugeliu atveju, universitetai bendradarbiauja su užsienio institucijomis, sudarydami galimybes studentams dalyvauti mainų programose ir įgyti tarptautinės patirties.
Daugelis studentų, studijuojančių programose, turi galimybę vykti pagal mainus studijuoti į užsienio universitetus, pagilinti Korėjos kultūros, kalbos, literatūros ir istorijos žinias. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi norint studijuoti Pietų Korėjoje, ir pateiksime naudingų patarimų, kad jūsų kelionė būtų kuo sklandesnė.
Kodėl verta rinktis Pietų Korėją mainų studijoms?
Pietų Korėja siūlo platų studijų programų pasirinkimą, ypač populiarios technologijų, inžinerijos, verslo ir humanitarinių mokslų sritys. Studentų, kurie pasinaudojo mainų galimybėmis, atsiliepimai patvirtina šios šalies patrauklumą.
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos bakalauro studijų programos alumnas Povilas Juselis pasakoja: "Savo žinių lauką jis dar labiau praplėtė pasinaudojęs nuostabia studijų programos dvigubo diplomo galimybe ir studijavęs Pietų Korėjoje, kad geriau pažintų Azijos rinką bei šalies kultūrą." Justinas Grybas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) trečiakursis, taip pat dalijasi savo patirtimi. Jo teigimu, "Studijos yra puikus metas ne tik įgyti žinių, bet ir pažinti pasaulį".
Justino tėvai buvo kelionių po tuometinę Tarybų Sąjungą entuziastai, ir šis noras keliauti persidavė ir jam. Jis iš pradžių dalyvavo "Erasmus" atrankoje studijuoti Kipre, o grįžęs iškart teikė dokumentus semestro trukmės akademinei išvykai į Pietų Korėją. Nors iš pradžių domėjosi Japonija ir Taivanu, KTU studijų užsienyje "Info diena" padėjo jam apsispręsti dėl Pietų Korėjos.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Informacinių sistemų inžinerijos studentas Aidas Bulakas apie keliavimą į tolimus mainus svajojo jau nuo pat pirmo kurso. Nors iš pradžių norėjo keliauti į Japoniją, pandemijos sukelta situacija pakoregavo planus, ir A. Bulakas žinias gilino Seulo nacionaliniame mokslo ir technologijos universitete. "Pietų Korėja - nuostabi šalis - su savita kultūra, nuostabia gamta ir smagiu naktinio ir dieninio miesto gyvenimu," - džiaugiasi jis.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studentas P. Advilonis išvykti į mainus nusprendė tik pradėjęs magistro studijas. "Kadangi esu nemažai šio regiono apkeliavęs, nusprendžiau, kad būtų įdomiau pamatyti kažką „egzotiškesnio“, - pasakoja Paulius.
Akademinė patirtis ir studijų procesas
Mainų studijos Pietų Korėjoje suteikia unikalią akademinę patirtį, kuri dažnai skiriasi nuo europietiškos sistemos, tačiau turi ir panašumų.
Studijų programos ir moduliai
KTU studentas magistrantas P. Advilonis dalinasi, jog studijų procesas labai panašus į tą, su kuriuo jis jau buvo susidūręs KTU: paskaitos mažose auditorijose, nedidelis kiekis studentų. Labiausiai Skaitmeninės kultūros programos studentui įsiminęs modulis - Tarptautinių visuomenių ir kultūros (angl. Global societies and culture) modulis. "Semestro metu turėjome atlikti grupinį projektą ir išnagrinėti problemas, kurias matome savo aplinkoje. Šis darbas ne tik padėjo geriau susipažinti su kitais studentais, bet ir paragino įsigilinti į savo aplinką ir kritiškai ją įvertinti. Paskaitų metu taip pat atlikdavom daug pratimų," - prisimena Paulius.
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas atkreipia dėmesį, kad pasirinkus studijų kryptį, kitas žingsnis - pasirinkti universitetą, o tai būna nelengvas uždavinys. Perskaičius studijų programą, labai sudomino studijų moduliai, siūlomos galimybės ir dvigubas diplomas. Studijuojantys programoje studentai nuo antrųjų studijų metų gali pasirinkti pedagogikos studijų modulį, kuris vykdomas keturis semestrus, viename semestre studijuojant du studijų dalykus. Užsiėmimai vykdomi penktadieniais ir šeštadieniais, yra privalomos dvi praktikos.
Dėstytojų požiūris ir mokymo metodai
J. Grybo teigimu, Kipre studijuoti lengviau, o Pietų Korėjoje - sunkiau nei Lietuvoje. P. Korėjoje individualus studento vertinimas priklauso ir nuo klasės pasiekimų vidurkio. Kita vertus, studijų kultūra priklauso ir nuo dėstytojų, kurių daug - užsieniečių, požiūrio.
Kyunpook National University dėstytojai atviri ir taiko naujus mokymo metodus. "Su dėstytojais paskaitų metu eidavome į šalia esančias kavines, aptardavome dienos naujienas ir, atsigaivinę šalta kava, integruodavome diskusijas į paskaitų temas. Daug dėmesio buvo skiriama grupiniams darbams, kurių metu vieną kartą teko keliauti visai grupei į maisto turgų, kuriame reikėjo nufilmuoti projekto pristatymą. Mokslai buvo interaktyvūs ir kūrybiški, tad mokytis nebuvo nuobodu," - pasakoja vienas iš studentų.
Ugnė Milašauskaitė, pusmetį studijavusi Yonsei universitete, pabrėžia, kad Pietų Korėjos universitetuose studijos išties nelengvos, tačiau grįžus į Lietuvą nauda jaučiasi. Marijus Plakys prisimena: "Įdomiausia ir iš pradžių keisčiausia buvo stebėti žmonių norą mokytis, dirbti per naktis, trumpai miegoti bibliotekoje per pasidarytas pertraukėles. Tokio klausimo kaip „kiek turiu gauti, kad išlaikyčiau?“ nebeliko, liko tik: „ką reikia padaryti, kad gaučiau A+?“." Anot jo, mokslas korėjiečiams yra ne pareiga, o privilegija, todėl jie jį labai vertina.
"Be to, ypatingai skatinamas savarankiškas mokymasis. Paskaitos metu išdėstyta medžiaga nėra pakankama, todėl ne vieną naktį teko praleisti universiteto bibliotekoje," - tikina U. Milašauskaitė. Marijaus teigimu, norint turėti gerus pažymius Yonsei, reiktų mokytis mažiausiai apie 35-40 valandų per savaitę. "Taip yra todėl, jog universiteto studentai laikomi darbuotojais ir turi atidirbti per savaitę tiek, kiek praleistų ir paprastame darbe," - sako jis. Lankomumas Pietų Korėjoje griežtas, vėluoti irgi nevalia, nes dalyvaujantys paskaitoje žymimi specialia programėle vos prasidėjus paskaitos laikui.
Kalbos žinios ir bendravimas
KTU studentas P. Advilonis atskleidžia, jog anglų kalbos žinių tikrai pakako. Kita vertus, bendrauti su studentais jam kartais būdavo sunkiau, nes visų anglų kalbos žinios skirdavosi. Jurgita Čeidaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentė, pasakoja: "Nors ir korėjiečiams anglų kalba nėra sava, jie stengiasi padėti. Dalis jų iš pradžių atrodo santūrūs ar net gi konservatyvūs, bet užmezgus ryšį tampa labai draugiški ir nuoširdūs."
Kalba taip pat kišo koją lietuviams, mat retas korėjietis geba bendrauti anglų kalba. Tačiau tai studentams nesukėlė didelių sunkumų. "Visgi prieš vykstant į Pietų Korėją rekomenduočiau išmokti kelias pagrindines frazes korėjiečių kalba," - priduria U. Milašauskaitė. Aidas Bulakas pastebi, kad nors jo anglų kalba tikrai gera, po ilgo laiko kalbant tik ja, kartais pradėdavo „užstrigti“ žodžiai. Nebent drovūs korėjiečiai bijodavo daug kalbėti angliškai, tas po kiek laiko buvo labai pastebima.
Praktiniai patarimai ir dokumentų tvarkymas
Planuojant kelionę į Pietų Korėją studijų tikslais, svarbu žinoti, kokie dokumentai yra būtini norint sklandžiai įvažiuoti ir legaliai studijuoti šioje šalyje, taip pat pasiruošti kultūriniams skirtumams bei gyvenimo ypatumams.
Pagrindiniai dokumentai studijoms
Norint vykti į mainus Pietų Korėjoje, reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių dokumentų:
- Pasas: Keliaujant į Pietų Korėją, būtina turėti galiojantį pasą. Lietuvos Respublikos piliečiams šiuo metu Pietų Korėja taiko vizų atšaukimo politiką trumpoms verslo, turistinėms ar šeimos vizitų kelionėms, trunkančioms iki 90 dienų. Tačiau jei planuojama ilgalaikė kelionė, studijos, darbas ar kita veikla, reikalinga tinkama viza.
- Viza: Jei planuojate studijuoti Pietų Korėjoje ilgiau nei 90 dienų, jums reikės gauti studento vizą (D-2 viza). Norėdami ją gauti, turėsite kreiptis į artimiausią Pietų Korėjos ambasadą ar konsulatą.
- K-ETA (Korea Electronic Travel Authorization): Nuo 2021 metų Pietų Korėjoje veikia elektroninė keliautojų registracijos sistema K-ETA.
Paraiškai studento vizai reikalingi dokumentai:
- Galiojantis pasas
- Priėmimo į universitetą patvirtinimas (išduotas Pietų Korėjos universiteto)
- Finansinių išteklių įrodymas (banko išrašai, stipendijos patvirtinimas ir pan.)
- Užpildyta vizos paraiškos forma
- Nuotraukos
- Kiti dokumentai, kuriuos gali pareikalauti ambasada
Kiti svarbūs dokumentai:
Be paso ir vizos, rekomenduojama turėti šiuos dokumentus:
- Priėmimo į universitetą patvirtinimas (originalas ir kopijos)
- Akademiniai nuorašai (originalai ir kopijos)
- Sveikatos draudimo polisas
- Skrydžio bilietai
- Gyvenamosios vietos patvirtinimas (bendrabučio rezervacija, nuomos sutartis ir pan.)
Finansiniai aspektai ir stipendijos
Studijos ir gyvenimas Pietų Korėjoje gali būti brangūs. Svarbu iš anksto susiplanuoti savo biudžetą ir pasirūpinti pakankamais finansiniais ištekliais. Taip pat verta pasidomėti stipendijų galimybėmis. J. Grybas teigia, kad Kipre gautos stipendijos viskam užteko. A. pasakojimu, išgyventi kitoje šalyje padeda gaunama „Erasmus“ stipendija, jos dažniausiai užtenka padengti būtiniausias išlaidas. Na, o linkmybėms ir kelionėms dažniausiai tenka naudoti asmeninius finansus. Gavus stipendiją, patartina ją atskirti nuo asmeninių santaupų bei padalinti iš mėnesių, kuriuos praleisi mainuose, skaičiaus.
Kai kurie Japonijos ir Pietų Korėjos universitetai siūlo stipendijas studentams iš VDU. VDU Tarptautinių ryšių departamentas koordinuoja studentų mainus su Azijos universitetais. Kvietimai teikti paraiškas dvišalių mainų programai yra skelbiami du kartus per metus, taip pat vieną kartą per metus skelbiamos atrankos studijoms pagal Kinijos vyriausybės, Konfucijaus instituto, Japonijos vyriausybės (MEXT), Taivano stipendijos. Dalinėms studijoms išleidžiami studentai turi būti baigę pirmąjį bakalauro kursą.
Apgyvendinimas
Dauguma universitetų siūlo apgyvendinimą bendrabučiuose. Tai yra patogus ir ekonomiškas variantas. Tačiau galima išsinuomoti ir butą. Justinas Grybas P. Korėjoje apsistojo bendrabutyje, kuriame sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos: kambaryje įrengtas oro kondicionierius, šildomos grindys. Tik lovos kėlė nuostabą. Bendrabučiuose tvarka gana griežta, nes draudžiama į kambarius atsivesti draugus, yra atskiri merginų ir vaikinų kambarių aukštai. Aidas Bulakas taip pat gyveno universiteto miestelyje (angl. campus), kuris buvo pačiame Seule, nors ir jo pašonėje. Korėjoje bendrabučių taisyklės gali gąsdinti. Prieš pasirenkant kur gyvensite, siūloma paklausti pačių studentų ar tos taisyklės tikrai yra taikomos. Jei taip ir tai yra per didelis trūkumas, teks ieškoti alternatyvų.
Gyvenimas ir kultūrinė patirtis Pietų Korėjoje
Pietų Korėja pasiūlo ne tik intensyvias studijas, bet ir nepakartojamą kultūrinę patirtį bei aktyvų laisvalaikį.
Kultūriniai skirtumai ir bendravimas
Pietų Korėja turi savitą kultūrą, kuri gali skirtis nuo europietiškos. Svarbu būti pagarbiems vietos tradicijoms ir papročiams. Pavyzdžiui, Korėjoje apsikeičiant kontaktais ar vizitine kortele yra labai svarbu ją išanalizuoti, skirti laiko apžiūrint, pakomentuoti ir žinoma pagirti, kitu atveju tai gali būti suprasta kaip didelė nepagarba. Lietuvoje vizitinės kortelės laikomos tik kaip formalus atributas.
Korėjiečiai labai drovūs žmonės, tad, norint susirasti draugų, teko užkalbinti ne vieną, tačiau tas laikas, kai susikuri draugų ratą, anksčiau ar vėliau ateina. Korėjoje įsigalėjęs labai kolektyvinis visuomenės mąstymas. Apskritai Kipre yra savitas gyvenimo būdas. Korėjiečiai itin vertina valstybinę tarnybą, socialines garantijas, yra stipriai orientuoti į socialinį saugumą, stabilumą. Jie universitetą vertina pagal tai, ar jis laikomas prestižiniu ir ar jį baigęs gausi valstybinį darbą. Nors jau prikalbėjau, kad korėjiečiai drovūs ir nemėgsta išsiskirti, jie yra nuostabiai šilti žmonės. Mano manymu, atvykėlių atžvilgiu korėjiečiai yra daug šiltesni nei kipriečiai. Korėjiečiai neslepia, kad jiems patinka vakariečiai, rodo iniciatyvą bendrauti.
J. Grybas pabrėžia, kad Pietų Korėjoje jaučiama didelė atskirtis tarp vyriškos ir moteriškos lyties, kas mums yra neįprasta. Bendrabutyje vaikinai ir merginos gyvena skirtinguose aukštuose, kitai lyčiai įeiti į šiuos aukštus yra griežtai draudžiama. Taip pat ši atskirtis yra jaučiama ir asmeniniame bendravime, kuriame yra mažai fizinio kontakto. Ugnė Milašauskaitė priduria, kad prie nuolatinio klausimo, kuriais metais ji gimė, reikėjo priprasti. "Korėjiečiai pokalbio pradžioje išsiaiškina, kuriais metais žmogus gimęs ir koks tavo santykių statutas, kad žinotų, kokia forma į tave kreiptis."
Korėjiečius lietuviai apibūdina kaip santūrius, pagarbius ir sunkiai dirbančius. "Nemačiau nei vienos tautos, kurios žmonės tiek daug dirbtų, o jų darbai kalbėtų patys už save," - sako Ugnė. Po Korėjos karo abi šalies pusės labai nuskurdo, bet Pietų Korėja per mažiau nei 70 metų išaugo iš beviltiškai skurdžios šalies į vieną didžiausių pasaulio ekonomikų. "Nors korėjiečių pasiekimai įspūdingi, jie vis dar labai žemiški ir pagarbūs. Žmonės mandagūs, laikosi tylos, vengia nemalonių situacijų. Kaip ryškiausią skirtumą tarp korėjiečių ir lietuvių įvardinčiau drovumą: korėjiečiai tokie drovūs, kad net paskaitų metu vengia kelti klausimus ar pradėti pokalbį," - teigia U. Milašauskaitė.
Pietų Korėjoje labai svarbu taisyklės ir socialinės normos. Socialinis spaudimas sukuria daug sunkumų, nes visada turi būti gražus ir „prekinės“ išvaizdos. "Dėl didelės medijų įtakos ten yra labai populiarios plastinės veido operacijos. Žmonės labai rūpinasi savo išvaizda ir kaip juos mato kiti," - tikina M. Plakys. Anot jo, žmonės Europoje kur kas laisvesni, nebijo suklysti, mesti studijų, pakeisti darbo, gyvenamąją vietą. "Nors Pietų Korėja pakerėjo ilgam, ta laisvė, kurią turime, buvo turbūt vienas iš didžiausių dalykų, kėlusių norą grįžti namo," - pripažįsta M. Plakys.
Maisto kultūra
Korėjietiška virtuvė yra unikali ir įvairi. Tačiau kai kurie patiekalai gali būti labai aštrūs. Povilas Juselis pasakoja: "Kitas didžiausias iššūkis buvo maistas. Jis arba aštrus, arba saldus. Užtrukau beveik pusę metų, kol galėjau juo mėgautis ir neverkti (dėl aštrumo) valgydamas. Dabar tai kelia didelę šypseną."
Marijus Plakys, KTU studentas, atradęs Seule rameno, koldūnų ir tteokbokki, prisimena, kad ramyeon'o pasirinkimas buvo neįtikėtinas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į visą parą veikiančias nedideles savitarnos parduotuvėles su didžiuliu jau paruošto maisto pasirinkimu, kurį kai kur galima pasigaminti ir vietoje. Būdami Azijoje lietuviai taip pat pasiilgo tradicinio ir mums įprasto maisto, pavyzdžiui, pieno produktų: pradedant sūriu ar pienu, baigiant jogurtais bei varške. "Jų ten arba tiesiog nebuvo, arba jie buvo nelabai kokybiški. Visi europiečiai pasiilgo ir vaisių - nors jų buvo, tačiau vaisių kainos buvo kelis kartus didesnės nei namie," - tikina M. Plakys.
Miesto gyvenimas ir laisvalaikis
"Kadangi Seulas yra tikrai didelis miestas, tai buvo labai smagu vis atrasti naujas ir nematytas vietas," - pasakoja Paulius Advilonis. Pasak KTU studento, Pietų Korėjoje taip pat labai populiarūs žygiai (angl. hiking), tad jam ne kartą yra tekę pasivaikščioti po kalnus. "Su draugais buvome įlipę į aukščiausią kalną Pietų Korėjoje, bei pasitikome saulę nuo kalno esančio pačiame Seule."
P. Adviloniui užtekdavo laiko ir pastudijuoti, ir „pastudentauti“: penktadieniais jis pasidarydavo turimus universiteto darbus, o tuomet visas likęs savaitgalis likdavo kitoms veikloms. Miestai ir pramogos labai skiriasi. Kipro sostinėje Nikosijoje tėra 300 tūkst., o Seule - 10 mln. gyventojų. Jame nuolat vyksta labai daug festivalių - smilgų, purvo, balų. P. Korėjoje buvo sudarytos puikios galimybės sportuoti.
Po paskaitų studentai dažnai eidavo kur nors pavalgyti, pasidalinti dienos įspūdžiais. Korėjoje labai populiarūs karaoke kambariai (Noraebang). Vietiniai gyventojai mėgsta leisti laisvalaikį dainuodami, todėl dažnai draugų kompanijos susirenka viename iš tokių kambarių ir dainuoja karaoke. Su kitais mainų programos studentais nemažai laiko praleista keliaujant po Korėją ir kaimynines Azijos šalis. J. Grybas aplankė ne tik miestus, bet ir parkus, svečiavosi Filipinuose.
Marijus Plakys, norėdamas geriau susipažinti su Seulu, užsiėmė ir papildomomis veiklomis, pavyzdžiui, studentų klubo organizuojamais kassavaitiniais kopimais į kalnus aplink Seulą. Tokiu būdu pažindamas miestą, jo gamtą ir kultūrinius objektus. Yonsei universitete yra virš 100 įvairių organizacijų. Nors dauguma jų yra skirtos tik korėjiečiams (arba šnekantiems jų kalba), tačiau yra ir apie 20-30 skirtingų klubų, į savo gretas priimančių užsieniečius.
Ugnė laisvu nuo studijų laiku įsitraukdavo į Mentorių klubo veiklą, kur tarptautiniai studentai grupelėmis būdavo supažindinami su vietine kultūra. Mentoriai aprodydavo jų mėgstamiausias vietas Seule. "Pietų Korėjoje gausu tradicijų, bet viena mano mėgstamiausių - Pavasario festivaliai. Yonsei universitetas yra gerai žinomas dėl savo festivalio, vadinamo Akaraka. Studentai vilki mėlynus universiteto marškinėlius ir susirenka skanduoti lauke esančiame amfiteatre," - pasakoja U. Milašauskaitė.
Festivalis skirtas atšvęsti Yonsei universiteto dvasią ir pabrėžti konkurenciją tarp Yonsei ir Korėjos universitetų, kuri egzistuoja jau nuo 1956 m. Vakaro programos metu vyksta koncertas su žymiausiais Pietų Korėjos atlikėjais. "Vieno festivalio metu teko matyti atlikėją PSY. Taip, tą patį, kuris atlieka „Gangnam Style“ dainą. Retai sutiksi tokį atlikėją, kuris sugebėtų taip valdyti auditoriją - kiekvienas studentas dainavo ir šoko," - įspūdžiais dalijasi Ugnė. Taip pat universiteto festivalio metu pavyko sudalyvauti atlikėjo PSY koncerte ir kartu su minia žmonių šokti OPA GANGNAM STYLE šokį!
Pietų Korėja vaikams! 🇰🇷 Sužinokite įdomių faktų ir kultūros su Allie aplink pasaulį 🌎✨
Saugumas ir tvarka
Didžiąją dalį Europos apkeliavęs M. Plakys tikina, kad vos atvykus į Pietų Korėją pajautė čia visuomet vyraujantį saugumo jausmą. Konfliktai, vagystės ar užpuolimai vidury nakties čia - retenybė. "Niekur niekada nebuvau jautęsis toks saugus," - teigia jis. Nors Pietų Korėjoje gyvena daugiau negu 50 mln. gyventojų, tačiau nusikalstamumo lygis čia itin žemas. Pasak U. Milašauskaitės, Pietų Korėjoje daug lėšų skiriama saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, universitetų teritorijose gausu pagalbos stotelių, yra kuriami robotai, galintys palydėti žmones iki pat namų. Be to, net ir pametus daiktus, realu juos atgauti. "Tam yra policijos kuruojamas internetinis puslapis, į kurį keliami rasti daiktai. Netgi ir didesnės vertės daiktas, toks kaip „Rolex“ firmos laikrodis, gali būti rastas tarp įkeltų skelbimų," - pastebi ketvirtakursė.
Aidas Bulakas pabrėžia sisteminę tvarką Seule. Nors šiukšlių dėžių ir konteinerių yra nedaug, gatvės atrodo tvarkingai. Pietų Korėja studentams pažėrė ir ne tokių malonių netikėtumų, pavyzdžiui, stiprus oro užterštumas, dėl kurio kiekvienas privalėjo nuolat nešioti apsaugines kaukes. "Beveik du trečdaliai mano europiečių draugų, taip pat ir aš, jau antrąją savaitę pasigavome gerklės infekcijas, nes nebuvome pratę prie smogo," - prisimena M. Plakys.
Programų koordinatoriai ir kreditų užskaitymas
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) 1997 metais pasirašyta pirmoji studentų mainų sutartis su Japonija - Kansai Gaidai universitetu. Nuo 2005 m. mezgamos sutartys su Pietų Korėjos, nuo 2009 m. - su Taivano, o nuo 2012 m. - su Kinijos Liaudies Respublikos universitetais. Šiuo metu VDU turi daugiau nei 50 veikiančių dvišalių sutarčių su Rytų Azijos aukštosiomis mokyklomis. Studentų mainai su Azijos universitetais yra koordinuojami VDU Tarptautinių ryšių departamentu.
Kreditų užskaitymas ir studijų pratęsimas
Prieš važiuojant į partnerinį universitetą, studentai turi susipažinti su jo siūlomu užsieniečiams dalykų, kurie bus dėstomi studijų semestrą, sąrašu. Permąsčius, kurie dalykai tiktų užskaityti RASK programoje, reikia užpildyti dalykų formą ir ją pristatyti TRT. Į VDU siūlomus dalykus registruotis negalima, nes kitaip jie bus užskaityti kaip skolos.
Rytų Azijos universitetuose kreditai skaičiuojami pagal JAV sistemą, ir kreditų skaičius yra pateikiamas dalyko aprašymuose. Verčiant šiuos kreditus į ECTS, reikia dauginti iš 2. Svarbu: kalbų kreditai gali būti užskaityti ne daugiau negu 12 ECTS kreditams (esant dvigubam valandiniui krūviui 150 val ir daugiau). Įprastai kalba užskaitoma tik 6 ECTS kreditams. Kadangi RASK programa nėra lingvistinė, didelę jos dalį sudaro istorijos, religijos, kultūros dalykai.
Partneriniai universitetai siunčia išklotines tiesiogiai į TRT. Esant galimybei, jei universitetas išduoda prieš išvažiuojant, pažymių išklotinių originalą atiduokite katedrai, o kopiją atsiųskite į TRT. Pažymiams paversti naudojamos pažymių išklotinėse nurodytos skalės. Partneriai dažniausiai pateikia pažymius procentine arba balų schema 100 skalėje. Tam tikrais atvejais užskaitymai gali būti konvertuoti iš žodinės vertės - excellent, very good, good ir t.t. Kalbų kreditus galima užskaityti ir kaip antrąją kalbą.
Jeigu studentas buvo atrinktas vieno semestro dvišaliams mainams, bet norėtų pratęsti studijas dar vienam semestrui, pirmiausia reikia įsitikinti, kad tenkinami keliami reikalavimai, t.y., kad yra per einamąjį semestrą išklausyta bent 24 ECTS (1-2 kurso studentai), 21 ECTS (3-4 kurso studentai) programos dalykų ir išklotinės atėjo į katedrą laiku. Tada kreiptis į TRT programų koordinatorių - pavasario semestro pratęsimams - nuo spalio 1 d. iki spalio 10 d., rudens semestro pratęsimams kovo 1d. - kovo 10 d. užpildant ir atsiunčiant prašymą dėl pratęsimo. Komisijos sprendimas dėl pratęsimo gali būti „pratęsti su VDU stipendija“, „pratęsti be stipendijos“, „nepratęsti“.
Patarimai būsimiems mainų studentams
Studentams, norintiems pasinaudoti mainų galimybe, Paulius Advilonis duoda 3 patarimus. Pirmiausia, jeigu nedrąsu - nebijoti klausti. "Šioje kelionėje nesi vienas ir kiti tikrai tau padės." Vaikinas tikina, jog nėra ko nerimauti dėl dėstomų dalykų ar anglų kalbos: "Iš visų dėstomų dalykų, tikrai atrasi sau tinkamas paskaitas, blogiausiu atveju - jeigu nerastum atmainų - visada galima reikiamas paskaitas išklausyt grįžus. Na, o anglų kalbos testukas parodys, jog viskas nėra taip blogai." Ir galiausiai, Paulius sako, jog niekas už tave patį neapsispręs. "Pokyčiai vyksta ties lūžio tašku, taigi jeigu nieko nedarysi, niekas ir nesikeis."
Aidas Bulakas sako: "Važiuoti į mainų studijas tai nėra tik smagiai leisti laisvalaikį ar tik mokytis, tai yra ir pažinti naujus, skirtingus, bet be galo įdomius žmones, suprasti tolimą, o vėliau pasirodo gal ir ne tokią jau tolimą, kultūrą. Tai yra bendrai augti kaip žmogui. Bet visgi, tėvų nuraminimui, ten tikrai nesat metamas į balą. Bandykit, bandykit, bandykit. Pasidomėkit praktiniais dalykais, ką jau būtų naudinga turėti atvykus į tą šalį ar universitetą. Pavyzdžiui, Korėjoje neveikia „Google Maps“, tad žemėlapiams reikia turėti kitą programėlę. Nebijokit ieškoti žmonių, kurie jau ten keliavo ar kažką apie tai žino. Aš asmeniškai taip pat drąsiai galiu atsakyti ir bandyti padėti. Svarbiausia tiesiog nebijoti."
J. Grybas vienareikšmiškai ragina - pasiryžti, mėginti, dalyvauti ir išvažiuoti. "Įsitraukus į tarptautinių studijų reikalus, daug ką sužinai apie tarptautines programas, savanorystės, praktikos galimybes, kitas studijų alternatyvas, darbo pasiūlymus."
