Šiaurės Afrika - šiaurinis Afrikos žemyno regionas, kurio geografinė padėtis apima teritorijas nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Raudonosios jūros rytuose. Didžioji dalis Šiaurės Afrikos plyti menkai gyvenamoje Saharos dykumoje, todėl vyrauja sausas ir karštas klimatas. Gyvenvietės čia kuriasi arčiau jūros kranto, upių slėniuose arba oazėse.
Valstybės ir jų geografinė padėtis
Šiaurės Afriką tradiciškai sudaro septynios nepriklausomos šalys, kurių kiekviena pasižymi unikalia istorija ir padėtimi:
- Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika - didžiausia Afrikos šalis, besiribojanti su Tunisu, Libija, Nigeriu, Maliu, Maroku ir Mauritanija.
- Egipto Arabų Respublika - valstybė Šiaurės Afrikoje ir Azijos Sinajaus pusiasalyje, įsikūrusi prie Viduržemio ir Raudonosios jūros.
- Libijos Valstybė - Šiaurės Afrikos valstybė, kurioje, kaip ir Alžyre, ŽSRI lygis yra aukštas (0,70-0,80).
- Maroko Karalystė - valstybė šiaurės vakarų Afrikoje, Atlaso kalnų grandinės ir Saharos dykumos atskirta nuo likusio žemyno.
- Tuniso Respublika - musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje.
- Sudano Respublika - valstybė šiaurės rytų Afrikoje.
- Mauritanijos Islamo Respublika - valstybė šiaurės vakarų Afrikoje, ribojanti su Vakarų Sachara, Alžyru, Maliu ir Senegalu.
Regiono ekonomika ir socialinė raida
Regioną vienijantis bruožas - čia gilias šaknis turintis islamas ir vyraujančios europidų rasės tautos. Ekonominiu požiūriu šalys yra nevienodos: Alžyras ir Libija turi daug naftos ir dujų išteklių. Visgi, vertinant socialinius rodiklius, pastebimi skirtumai: Mauritanijoje, Malyje ir Sudane ŽSRI lygis yra žemas (iki 0,54).
| Valstybė | Pagrindinis bruožas |
|---|---|
| Egiptas | Didžiausia pagal gyventojų skaičių šalis |
| Libija | Mažiausia pagal gyventojų skaičių šalis |
| Alžyras | Didžiausia teritorija regione |
Istorinė raida ir civilizacijos
Šiaurės Afrikos istorija yra giliai susipynusi su kai kuriomis ankstyviausiomis žinomomis žmonių civilizacijomis. Garsiausia regiono senovės civilizacija yra Senovės Egiptas, iškilęs palei Nilo upę. Vakarinėje Šiaurės Afrikos dalyje finikiečiai apie 814 m. pr. Kr. įkūrė Kartaginos miestą, kuris vėliau tapo svarbia Romos imperijos dalimi.
VII amžiuje islamo kalifatas išsiplėtė į Šiaurės Afriką, o iki VIII amžiaus pradžios didžioji dalis regiono buvo įtraukta į islamo pasaulį. XIX amžiuje prasidėjo europiečių kolonizacija, atnešusi esminių pokyčių: buvo įdiegtos naujos administracinės sistemos ir infrastruktūra. XX amžiaus viduryje Šiaurės Afriką nuvilnijo nepriklausomybės judėjimų banga, o 2011 m. Arabų pavasaris atnešė dramatiškų pokyčių, nuvertusių ilgalaikius režimus.
Kaip Šiaurės Afrika bendravo su likusia Afrika? - Senovės ir viduramžių Afrika
Klimatas ir turizmas
Visa Afrika gerokai karštesnė už Lietuvą. Dykumose tas karštis yra sausas, ten beveik nelyja. Arabiškoji Šiaurės Afrika laikoma gerokai saugesne nei Juodoji Afrika. Daugelis turistų Šiaurės Afrikoje ieško visų pirma paplūdimių: dauguma šalių ten turi puikius kurortus su rifais nardymui ar bangomis serfingui. Tačiau yra gausybė jas menančių pastatų, griuvėsių, skulptūrų, piramidžių, kurios primena apie klestėjusias didžiausias pasaulio civilizacijas.