Milijonai žmonių žavisi vegetarizmo bei jo atmainų - veganizmo, žaliavalgystės - idėjomis. Apie vegetarizmą sklando nemažai mitų, kurių pagrįstumą gydytojai profesionalai tikrina remdamiesi moksliniais tyrimais. Iš tikrųjų dietologai nerekomenduoja propaguoti vegetarizmo, ypač kai kalbama apie jautresnes amžiaus grupes. Būti vegetaru iš tikrųjų galima, tačiau visavertė mityba tokiu atveju įmanoma tik labai kruopščiai reguliuojant racioną ir derinant produktus.
„Humaniškų tyrimų taryba atliko pirmąjį tyrimą, kuriuo buvo mėginama išsiaiškinti, kodėl mažėja vegetarų skaičius. Pagrindinė tyrimo išvada - sumažinti mėsos suvartojimą yra žymiai lengviau negu visiškai jos atsisakyti.“
Tyrimo duomenimis, vos 2 procentai iš tyrime dalyvavusių žmonių šiuo metu yra vegetarai ar veganai, tačiau net 10 procentų kažkada tokiais buvo. Kitaip tariant, tik beveik kas penktas vegetaru ar veganu tapęs žmogus juo išlieka ilgam laikui. O net 84 procentai jų vėl grįžta prie gyvulinės kilmės produktų mitybos.
Vegetarizmo tipai
Esama skirtingo tipo vegetarų, kurie renkasi skirtingą mitybos modelį:
- Veganai: nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų. Jie nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, medaus. Taip pat vengia šilko, natūralios odos ir vilnos, nes jie gaunami iš gyvūnų. Vaisiavalgystė yra radikali vegetarizmo atmaina, kai valgomi tik vaisiai, riešutai ir sėklos.
- Ovo-lakto vegetarai: nevalgo mėsos, žuvies, tačiau vartoja pieno produktus, kiaušinius.
- Lakto vegetarai: valgo pieno produktus, bet ne kiaušinius.
- Ovo vegetarai: valgo kiaušinius, bet ne pieno produktus.
- Polotarianai: valgo vištieną.
- Perskatarianai: valgo žuvį ir jūros gėrybes.
- Fleksitarianai: retsykiais valgo mėsą.
- Žaliavalgiai: renkasi tik termiškai neapdorotą maistą.
Įdomu tai, kad Australijoje yra nauja grupė žmonių, kurie valgo tik kengūrų mėsą. Kitos rūšies mėsos jie atsisako dėl etinių priežasčių.
Vegetarizmo privalumai ir trūkumai
Vegetarizmas turi tiek šalininkų, tiek priešininkų, kurie remiasi skirtingais argumentais.
Sveikata
Už: vegetarizmas naudingas sveikatai
Mokslininkai įrodė, kad vegetarai rečiau būna nutukę ir rečiau kenčia nuo padidėjusio cholesterolio lygio. Palyginti su mėsos mėgėjais, vegetarai gali pasigirti geresne sveikata ir ilgesniu gyvenimu. Atsisakę mėsos žmonės turi mažiau problemų dėl antsvorio. Vegetarų kraujospūdis yra mažesnis, juos rečiau ištinka miokardo infarktas. Tam daug įtakos turi ir tai, kad vegetarai mažiau nei mėsavalgiai suvartoja sočiųjų riebalų, kurių gausu gyvulinės kilmės maiste.
Beje, iki galo neaišku, ar tikrai dėl vegetarų ilgaamžiškumo „kalti“ vien tik mitybos ypatumai. Visai galimas daiktas, kad įtaką daro ir tai, jog tarp „žolėdžių“ mažiau rūkalių ir daugiau pasiturinčių žmonių.
Prieš: vegetarams trūksta vitaminų ir mineralų
Vegetarų mityba turi ir pavojingų momentų. Skrupulingai derindami riešutus, sėklas, grūdinius produktus, pavyzdžiui, rinkdamiesi duoną su žemės riešutų sviestu arba pupeles derindami su ryžiais, vegetarai gali bandyti kompensuoti mėsos produktų maistines medžiagas. Vegetarams gali pritrūkti ir tokiame maiste nesančio vitamino B12. Taip pat - vitamino D, geležies, kalio, cinko, kalcio, nes augalinės kilmės maiste šių elementų yra mažiau ir jie blogiau pasisavinami. Todėl labai pavojinga, kai jaunos mamos vaikams neduoda jokios mėsos, jokių pieno produktų ir kiaušinių. Slovakijos mitybos tyrimų institutas išsiaiškino, kad tėvų vegetarų vaikams stinga baltymų, o geležies kiekis kraujyje mažesnis už normą. Nemažai vegetarų pajaučia, kad po tam tikro laiko besilaikant tokios mitybos pradeda stigti energijos, sulėtėja mąstymas, susilpnėja plaukai ir nagai, oda praranda gyvybę. Dažnai visi šie pojūčiai atsiranda dėl per mažo suvartojamų kalorijų kiekio arba dėl nukritusio hemoglobino. Viso to galima išvengti, jei maitinsitės tinkamai, bei reguliariai atliksite kraujo tyrimus.
Fiziologija
Už: žmogus nepritaikytas mėsai
Esti nuomonė, kad žmogaus virškinimo sistema nepritaikyta virškinti mėsą. Pavyzdžiui, Allenas Karras (išgarsėjęs metodika „Lengvas būdas mesti rūkyti“) tvirtina, kad „mėsa žmogui - surogatas, neturintis būtinos maistinės vertės“. Mūsų žarnynas per ilgas, o mėsa greitai suyra. Todėl per savo „ilgą gyvenimą“ žmogaus organizme mėsa tampa nuodu. Žmogaus žarnynas yra kaip žolėdžių gyvūnų - ilgas, kad įsisavintų visas medžiagas, kai tuo tarpu mėsėdžių žarnynas trumpas ir tiesus, kad likučiai būtų greičiau pašalinami iš organizmo. Taip pat žmogaus dantys skirti sutrinti maistui, mes neturime ilčių, reikalingų plėšyti mėsai.
Prieš: valgyti mėsą - natūralu
Vegetarizmo priešininkai, remdamiesi paleontologų radiniais, teigia, kad „grobuoniškumas“ slypi mūsų kraujyje. Katalonijos universiteto mokslininkai aptiko seniausio europiečio palaikus. Radinio amžius datuojamas daugiau nei milijonu metų. Šalia rasti paprasčiausi ginklai ir gyvūnų kaulai rodė tai, kad mūsų protėvis maitinosi laukinių gyvūnų mėsa.
Protinės galimybės
Už: vegetarai protingi ir išsilavinę
Manoma, kad vegetarais tampa labiau išsilavinę ir socialiai atsakingi žmonės. Britanijos universiteto mokslininkai atliko ilgą tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad vaikai, kurių IQ aukštas, užaugę dažniau tampa vegetarais.
Prieš: vegetarai - „prislopinti“ žmonės
Žinoma, kad vegetarai pakeičia mėsą sojos produktais. Tačiau Oksfordo universiteto specialistai nustatė, kad šis produktas - nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis vegetarams - prastai veikia atmintį. Tų, kurie reguliariai lepinasi tofu, smegenų aktyvumas dvidešimt procentų mažesnis.
Etika
Už: žudyti gyvūnus - žiauru
Vegetarai mano, kad valgyti kitų gyvų padarų mėsą - žiauru ir neetiška. Ypač kai tam nėra gyvenimiškos būtinybės. Ir išties kai kurie tampa žolėdžiais būtent dėl šios priežasties. Net žinodami apie galimas problemas su sveikata žmonės sąmoningai renkasi vegetarizmą suvokę jo esmę.
Prieš: žiauru versti žmogų keisti mitybos įpročius
Vegetarizmas - prabanga, kurią sau gali leisti tik pietų šalių gyventojai. „Eksportuoti“ šį gyvenimo būdą į regionus, kur gyvulinės kilmės maistas - svarbiausias energijos šaltinis, nehumaniška. Beje, ir patys vegetarai tvirtina: kad dieta neišeitų į bloga, negalima tiesiog atsisakyti mėsos. Teisingai mitybai reikia pirmiausia blaiviai įvertinti ir savo sveikatos būklę, ir finansines galimybes. Pirma, būti vegetaru šalyje, kur žiema triskart ilgesnė nei vasara - gan brangu, antra, staigus įprasto maisto atsisakymas gali pakenkti sveikatai.
Ekonomika
Už: vegetarizmas ekonomiškai naudingas
Kornelio universiteto mokslininkai atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad jei visi Niujorko valstijos gyventojai taptų vegetarais, ūkininkai galėtų išmaitinti dukart daugiau niujorkiečių.
Prieš: vegetarizmas ekonomiškai nenaudingas
„Washington ProFile“ išreiškė nuomonę, kad yra ne visai taip.
Kas nutiktų, jei rytoj visi nustotų valgyti mėsą? - Carolyn Beans
Kodėl vegetarai grįžta prie mėsos?
Tyrimas atskleidė, kaip ir kodėl dauguma žmonių grįžta prie senų mitybos įpročių. 65 procentai buvusių vegetarų bei veganų nurodė, kad perėjo prie vegetariškos ar veganiškos mitybos vos per kelias dienas ar savaites, o 53 procentai dabartinių vegetarų ar veganų tai padarė per žymiai ilgesnį laiką. Tai leidžia daryti prielaidą, kad lėtesnis perėjimas prie naujos mitybos turi ilgalaikių rezultatų. Vis dėlto, trečdalis naujai „iškeptų“ vegetarų ir veganų grįžo prie senosios mitybos per tris mėnesius, o pusė jų - per pirmus metus.
„Psychology today“ tinklapis pasidalino, jog 35 proc. atsisakė vegetarizmo dėl sveikatos, 26 proc. teigė, kad tokia mityba reikalavo per daug pastangų, 17 proc. pradėjo jausti didelį norą suvalgyti mėsos ir kitos įvairios priežastys.
Pagrindinės grįžimo prie mėsos priežastys:
- Santykiai: Trečdalis buvusių vegetarų gyveno su įprastą mitybą propaguojančiomis antromis pusėmis.
- Sveikatos problemos: 58 procentai buvusių vegetarų kaip pagrindinę priežastį, dėl ko jie buvo tapę vegetarais, nurodė asmeninę sveikatą. Dažnai visi šie pojūčiai (energijos stoka, sulėtėjęs mąstymas, susilpnėję plaukai ir nagai, oda praradusi gyvybę) atsiranda dėl per mažo suvartojamų kalorijų kiekio arba dėl nukritusio hemoglobino.
- Socialinė aplinka ir mitybos iššūkiai: Daugiau nei 60 procentų buvusių vegetarų dėl savo mitybos bijodavo išsiskirti iš kitų, o 58 procentai buvusių vegetarų manė, jog tai neatitinka jų asmenybės. Kai kurie vegetarai pavargsta galvoti, kur galima nueiti su draugais, kad ir jiems tiktų, bet būtų ir patiekalų be mėsos. Taip pat užimti žmonės neturi laiko planuoti savo maisto ar gaminti atskirai nuo šeimos. Per šventes, kai visi valgo keptą kalakutą, galvoti, ką įsidėti į lėkštę ir t.t. Kad neatsibostų valgyti tuos pačius patiekalus, reikia ieškoti naujų receptų ir t.t. Todėl kartais tiesiog pasiduoda.
- Nenumaldomas mėsos troškimas: Kai kurie vegetarai pradėdavo jausti nenumaldomą norą suleisti dantis į mėsainį ar kumpį, prisiminti vištienos krūtinėlės skonį ir t.t. Taip gali nutikti dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų - staigus perėjimas prie vegetarizmo. Jei žmogus visą gyvenimą kas dieną valgė mėsą ir staiga jos atsisako, žinoma, kad bus labai sunku. Kita priežastis, kodėl atsiranda nepaaiškinamas noras suvalgyti mėsos, yra paprasčiausias alkis ar organizmo nusilpimas.
- Alkoholio vartojimas: Vienas tyrimas parodė, kad trečdalis vegetarų nesibodi valgyti mėsos išgėrę.
Kaip išvengti grįžimo prie mėsos?
Andrius pasakoja: „vegetarizmas man imponavo visada, vos ne nuo pat vaikystės. Niekada nebuvau didelis mėsos valgytojas.“ Jam vitamino B12 šaltinis yra jogurtas, o geležies - pupelės. Andrius pabrėžia, jog besimaitinant vegetariškai svarbu suprasti, kad reikia pasirūpinti tomis medžiagomis, kurias žmonės įpratę gauti per mėsos produktus.
Špinatai, riešutai, burokėliai ir daugybė kitų produktų padės užtikrinti sveiką kraują. Tačiau kaip žinoti, ar netrūksta mityboje kalorijų? Aukso vidurio taisyklė kloja ir sveikos, subalansuotos mitybos pamatus: visada siūloma saikingai vartoti įvairius, reikalingomis medžiagomis ir vitaminais praturtintus maisto produktus. Geriau rinktis mažiau arba tik tam tikros rūšies mėsą, nei jos visiškai atsisakyti.
Prie naujos dietos geriau pratintis po truputį - staigūs mitybos pokyčiai gali sukelti šiokį tokį diskomfortą. Nekankinkite savęs. Tyrimas parodė, kad dabartiniai vegetarai sugeba išvardinti daugybę priežasčių, dėl ko jie tokie yra - gyvūnų gerovė, aplinkos tausojimas, asmeninė sveikata. „Jei žmogus gali nužudyti gyvūną, jį papjauti, nudirti odą, išmėsinėti - tai jis tą mėsą ir gali valgyti. Aš to padaryti negaliu. Kažkada vaikystėje bandžiau žvejoti, bet man nejauku buvo nuimti žuvį nuo kabliuko, gaila... Vadinasi, šis maistas ne mano prigimčiai,“ - teigia Andrius.
Svarbūs vegetariškos mitybos komponentai:
Vaisiai ir daržovės
Kuo daugiau įvairių vaisių ir daržovių bus jūsų racione, tuo geriau, net jei neatsisakysite mėsos. Valgant mėsą su nekrakmolingomis daržovėmis, ji bus daug greičiau suvirškinta ir pašalinta iš organizmo. Žinomas dietologas P. Bregas rekomendavo 60 proc. dietos raciono užpildyti daržovėmis ir vaisiais, 20 proc. baltyminiu maistu, 7 proc. natūraliais angliavandeniais (medumi ir džiovintais vaisiais), 7 proc. krakmolingais produktais, 6 proc. aliejumi.
- Krakmolingos daržovės: žiediniai kopūstai, bulvės, morkos, burokėliai, aguročiai, patisonai, moliūgai. Šios daržovės sočios ir gerai virškinamos.
- Nekrakmolingos daržovės: gūžiniai kopūstai, agurkai, baklažanai, svogūnai, česnakai, ropės, ridikai ir ridikėliai, paprika, pomidorai - puikus priedas prie paruoštų krakmolingų daržovių.
Ankštiniai augalai
Pupos, pupelės, žirniai. Pupelės gali būti mėsos pakaitalas ir bus puiku, jei 1-2 kartus per savaitę pasimėgausite patiekalais iš ankštinių. Dar vienas puikus mėsos „pavaduotojas“ - soja. Kinai, dažnai valgantys sojos patiekalus, trombozėmis ir arterijų ligomis serga labai retai.
Kruopos
Labai svarbus lengvai virškinamų baltymų šaltinis - kviečių, rugių, avižų kruopos, grikiai ir ryžiai. Ryžiuose baltymų nėra labai gausu, bet jie pasižymi gera kokybe. Ypač vertingi rudieji nešlifuoti ryžiai. Jų luobelėje yra B grupės vitaminų ir daug kitų vertingų medžiagų.
Riešutai
100 g riešutų branduolių visiškai kompensuoja vidutinišką mėsos porciją, kurią per dieną suvalgo mėsėdis. Beje, riešutus būtina gerai sukramtyti arba valgyti susmulkintus. Įrodyta, kad riešutai padeda atgauti jėgas.
Aliejus
Dietologai pataria rinktis nerafinuotą saulėgrąžų arba rapsų aliejų, o jei leidžia kišenė - alyvuogių, kurios pasižymi net gydomosiomis savybėmis.
Pieno produktai
Yra vegetarų, kurie atsisako ir pieno bei jo produktų, kadangi šie yra gyvulinės kilmės.
Kiaušiniai
Ne visi vegetarai valgo kiaušinius, kai kas juos vadina skysta mėsa. Tačiau nepaisant to, kad juose daug cholesterino, kiaušiniuose yra nemažai ir naudingų medžiagų. Reikia žinoti, kad kiaušiniai, kaip ir varškė, priskiriami prie labai koncentruotų produktų, todėl jie virškinami sunkiau. Ar žinote, kad vertingiausi pavasarį ir rudenį sudėti kiaušiniai?