Pietų Afrika - tai valstybė Afrikos žemyno pietuose, skalaujama Indijos bei Atlanto vandenynų. Šiaurėje valstybė ribojasi su Namibija, Botsvana, Zimbabve, Svazilandu bei Mozambiku. Pietų Afrikai priklauso pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančios Princo Edvardo salos. Ilgus metus politiškai izoliuota bei savo grožį po apartheido uždanga slėpusi valstybė kviečia iš naujo pažinti šią kontrastų kupiną šalį. Kontrastingumas dominuoja visose srityse - gamtoje, žmonių gyvenimo aspektuose, etninėse grupėse, jų kultūrose ir tradicijose. Tai šalis, kur šalia šiuolaikinio ir modernaus pasaulio klesti senasis su savomis tradicijomis. Kiekviena etninė grupė priskiria save prie savosios kultūros, suformuotos dažniausiai stipriai įaugusiu tautiniu principu. Pietų Afrika yra pažangiausia žemyno šalis, garsi savo meno, mokslo ir technologijos laimėjimais. Patys žmonės ją vadina Vaivorykštės šalimi.
Apartheido Dvasia
Nė vienas pasakojimas apie Pietų Afrikos Respubliką neapsieina be skaudžios apartheido istorijos paminėjimo. Tai vienas žiauriausių įteisinto rasizmo pavyzdžių pasaulyje. Jis prasidėjo nuo pirmųjų olandų, atvykusių čia kolonizuoti ir skelbti baltųjų viršenybės idėjos. Juos pakeitė britai, tada afrikanų Nacionalinė partija valdžioje 1948 metais priėmė segregacijos įstatymus. Gyvenimą reguliuojančių įstatymų vis daugėjo: vienas iš jų reikalavo visada su savimi turėti specialų leidimą būti toje teritorijoje, kitas apibrėžė tik baltiesiems skirtas zonas. Juodiesiems buvo draudžiama naudotis taip pačiais paplūdimiais, autobusais, parkų suoliukais, ligoninėmis, mokyklomis, tualetais ar net kapinėmis kaip ir baltieji. Dar vienas įstatymas draudė skirtingų rasių santuokas ir santykius. Ne baltieji negalėjo gyventi miestuose, nebent dirbo čia ir turėjo specialius leidimus. Šios istorinės aplinkybės yra svarbios suprantant Pietų Afrikos visuomenės raidą ir Venda tautos patirtis.
Gamta ir Klimatas
Pietų Afrikos klimatas yra itin įvairus. Šalies centre kontinentinis tropinis, rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis, o šalies pietvakariuose - mediteraninis. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta rytuose, mažiausiai šalies rytuose (Atlanto pakrantėje). Tinkamiausias laikas keliauti į Keiptauno regioną - lapkritis-kovas, tačiau birželio-rugpjūčio mėnesiais Keiptaune būna lietingasis sezonas.
| Regionas | Klimato tipas | Vid. temperatūra šiltuoju laikotarpiu (°C) | Vid. temperatūra šaltuoju laikotarpiu (°C) |
|---|---|---|---|
| Centriniai rajonai | Kontinentinis tropinis | 18-27 | 7-10 |
| Vakarinė dalis | Kontinentinis tropinis | 17-19 | 10-11 |
| Pietrytinė dalis | Jūrinis tropinis | 22-24 | ~18 |
| Pietvakariai | Mediteraninis | (švelnios vasaros) | (švelnios žiemos) |
Pietų Afrikos Turizmo Perliukai
Laukinės Gamtos Safaris
PAR yra vienas iš geriausių safario pasirinkimų, valstybė gali pasiūlyti prieinamus parkus ir rezervatus, kur natūrali gamtos tėkmė yra viena mažiausiai sutrikdytų pasaulyje. Laukinės gamtos stebėjimas yra vienas įspūdingiausių. Tai „Big African Five“ - dramblys, buivolas, leopardas, liūtas ir raganosis, taip pat babuinai, begemotai, banginiai, pingvinai ir daug kitų. Kriugerio Nacionalinis parkas - vienas didžiausių Afrikos nacionalinių parkų ir pripažintas vienu geriausių pasaulio parkų. Ten galima pamatyti vietos gyvūniją, pasileisti į žygį ar pasivažinėti kalnų dviračiais. Pietų Afrika garsėja ne tik milžinišku Krugerio parku, bet ir daugybe privačių rezervatų. Ką rinktis - ar Krugerio platybes, tačiau negarantuotą tikimybę pamatyti įspūdingiausius gyvūnus, ar šiek tiek surežisuotą nuotykį privačiuose - spręsti jums.
Ar žinote, kad tik ką gimę antilopių ar net zebrų jaunikliai yra kitokių, šviesesnių spalvų, nei jų mamos ir tėčiai? Viskas tam, kad galėtų kuo geriau pasislėpti geltonuojančiose savanų žolėse. Ir apima pasididžiavimo jausmas, kai safaryje sugebi pastebėti krūmų pavėsyje įsitaisiusius gelsvo kailio plėšrūnus anksčiau už savo bendrakeleivius ar net gidą.
Afrika, Pietų Afrikos Respublika: babuinai, Kriugerio parkas. www.goafrica.lt
Keiptaunas ir Apylinkės
Šalies pietvakariuose, apglėbtas didingojo Stalo kalno, yra romantiškasis Keiptaunas. Tai pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje. Miestas yra pripažintas kaip vienas gražiausių pasaulyje. Dienas galima praleisti lankant gražiuosius šalia miesto esančius paplūdimius, Constantia vynuogynus ir dalyvaujant vynų degustacijose, besivaikštant V&A krantine, nusikeliant keltu į Robeno salą bei tiesiog komunikuojant su paprastais ir draugiškais vietiniais. Spalvotame Bo-Kaap rajone pirmiausiai įsikūrė malajiečiai, atgabenti čia dar XVIII amžiaus pabaigoje, kai Pietų Afrikos kolonistams pritrūko darbo rankų. Kvartalas gali būti labai lengvai sumaišytas su sprogusiu dideliu „Skittles“ saldainių maišu. Kiekvienas namas linksmai nudažytas ryškiomis spalvomis - violetine, mėlyna, rožine, žalia, raudona - pakeisdamas visą rajoną į spalvingiausią vietą visame mieste. Taip pat Instagramo fotografijose populiarūs ryškūs karalienės Viktorijos laikų paplūdimio persirengimo nameliai Muizenberge. Gerosios Vilties kyšulys dėl savo nepaprasto grožio yra daugelio pamėgta lankymo vieta.
Pietų Afrika garsėja savo senomis vyndarystės tradicijomis, kurias XVII a. pradėjo olandų kolonistai. Pirmieji vynuogynai Pietų Afrikoje atsirado beveik kartu su pirmaisiais olandų kolonistais dar XVII amžiaus viduryje. Tada Keiptauno pakrantėse sustoję į Indiją plaukiantys laivai pasipildydavo savo atsargas, o vynas visada buvo privalomų produktų sąrašuose. Į kokybę tais laikais dėmesys nebuvo kreipiamas ir iki pat apartheido eros pabaigos Pietų Afrikos vynas pasaulyje nebuvo vertinamas. Per paskutinius dešimtmečius reikalai pasikeitė, ir istoriniame Stelenbošo regione, visai netoli Keiptauno, galite rasti ne tik tradicinių vynuogynų, bet ir apdovanojimus pelniusių organinių vyninių.
Vandens Pasaulio Nuotykiai
Indijos vandenynas, skalaujantis šalies pietus, yra šaltas. Jei norite šilumos - ieškokite jo aplink Durbaną, garsėjantį ir savo ilgais paplūdimiais. Pietų Afrikoje yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur galite panerti į mėlynas bangas su nardymo kostiumu ir... baltaisiais rykliais. Gansbei įlanka Pietų Afrikoje yra tam tinkama vieta. Nerti giliai nereikėjo - tiesiog įšokti į prie laivo pritvirtintą geležinį narvą. Rykliai yra priviliojami į vandenį įmetus tuno galvą, tačiau yra griežtai draudžiama juos maitinti. Baltieji rykliai minta dideliais tunais, ruoniais, o žmogus ar smulkesnės žuvys jiems visai netinka. Baltieji rykliai, kaip didžiausios jūrų pabaisos, išgarsėjo po filmo „Nasrai“. Pasitaiko, kad jie užpuola banglentininkus, sumaišę juos su didele žuvimi. Baltųjų ryklių nepamatysite jokiame akvariume, jie nelaisvėje neišgyvena. Užtat puikiai sugeba nuplaukti nuo Pietų Afrikos iki Australijos krantų ir grįžti atgal. Mokslininkai baltuosius ryklius atpažįsta iš didžiųjų pelekų - kiekvienas jų turi savo unikalų raštą. Ir štai, jau viršuje įgula duoda komandą kišti galvą po vandeniu - prie jūsų artėja jis. Kai ryklys trenkėsi į narvą - galima galvoti tik apie tai, ar teisingoje vietoje laikote rankas.
Nepaprasta Flora: Protėjos ir Sodų Kelias
Nuo birželio iki lapkričio pietinę Pietų Afrikos pakrantę verta aplankyti ir visiems, mylintiems gėles. Čia gausu protėjų žiedų, Carlo Linnaeuso pavadintų graikų dievo Protėjo garbei, dievo kuris gebėjo keisti savo išvaizdą. Pietų Afrikoje randamos 330 protėjų rūšių, jos kartais dar vadinamos cukriniais krūmais, nes turi itin daug nektaro. 300 kilometrų Sodų kelias garsus visame pasaulyje - tiek dėl savo floros gausos bei unikalumo, tiek dėl švelnaus klimato. Vasaromis čia neįkaista daugiau nei 28 laipsniai, o žiemomis nenukrenta žemiau 10 laipsnių. Sodų kelias įtrauktas į UNESCO bioįvairovės rezervatų sąrašą.
Pietų Afrikos Virtuvė
Šalies virtuvė yra šios daugiatautės valstybės atspindys. Pietų Afrikos virtuvei būdingas europietiškosios, azijietiškosios (ypač malajų) ir vietos kulinarijos indėlis. Pakrantės rajonuose populiarūs patiekalai iš jūros gėrybių, pagardinti azijietiškai prieskoniais. Šalies vidiniuose rajonuose populiarūs mėsos gaminiai, ypač aštriais prieskoniais pagardinti kepsniai ant grotelių „braai“, tapę neatsiejamu europietiškosios virtuvės simboliu.
Venda Tauta: Turtinga Istorija ir Kultūra
Venda - tai Pietų Afrikos tauta, pasižyminti turtinga istorija, unikalia kultūra ir savitomis tradicijomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Venda tautos praeitį, papročius ir meną, siekiant geriau suprasti šios etninės grupės identitetą ir indėlį į Pietų Afrikos kultūrinį kraštovaizdį. Venda tautos istorija yra glaudžiai susijusi su bantų migracija į Pietų Afriką.
Venda Istorijos Apžvalga
Manoma, kad Venda protėviai atsikėlė į dabartinę savo gyvenamąją teritoriją Šiaurės provincijoje (Limpopo) maždaug IX amžiuje. Jie susiformavo iš įvairių bantų genčių, kurios palaipsniui susijungė ir sukūrė savitą kultūrą bei socialinę struktūrą. Ankstyvaisiais amžiais Venda gyveno decentralizuotai, susiskirstę į smulkias gentis ir klanus. Kiekviena bendruomenė turėjo savo vadą ir laikėsi savo papročių. Tačiau laikui bėgant, stiprėjant karališkajai dinastijai, Venda pradėjo vienytis. Venda žmonės migravo į regioną XVIII amžiaus pradžioje iš dabartinės Zimbabvės ir įkūrė daugybę valdančiųjų namų. XVII amžiuje susikūrė Venda karalystė, kurios valdovas buvo žinomas kaip khosi. Karalystė klestėjo dėl prekybos su kaimyninėmis tautomis ir derlingos žemės, kuri leido vystyti žemės ūkį. Venda karaliai buvo gerbiami dėl savo išminties ir gebėjimo vadovauti tautai.
XIX amžiuje Venda susidūrė su iššūkiais dėl nuolatinių konfliktų su kaimyninėmis tautomis ir būrų kolonizacijos. Būrai siekė užvaldyti Venda teritorijas ir įvesti savo valdžią. Venda susidūrę su Transvalio respublika XIX amžiaus antroje pusėje, dėl to Transvalio vyriausybė surengė kampaniją prieš vadą Mphephu. Vadas buvo nugalėtas, o Venda teritorija aneksuota 1898 m.
Apartheido laikotarpiu Venda tauta patyrė diskriminaciją ir segregaciją. Venda buvo atskiras administracinis vienetas Pietų Afrikoje, kol tapo oficialiai nepriklausoma. 1962 m. Pietų Afrika ją paskyrė Venda kalbančių žmonių tėvyne, ir buvo įsteigta teritorinė valdžia. Teritorijai 1973 m. suteikta dalinė savivalda. Jiems buvo apribotos teisės ir laisvės, o jų teritorija buvo paversta bantustanu - nominaliai nepriklausoma teritorija, kurioje Venda turėjo gyventi. Apartheido režimas siekė suskaldyti Pietų Afriką pagal etnines linijas ir įtvirtinti baltųjų mažumos valdžią. Venda, buvusi respublika (nors niekada nebuvo tarptautiniu mastu pripažinta kaip tokia) ir bantustanas Pietų Afrikoje, sudarė anklavą Transvalyje, į pietus nuo Zimbabvės. Jos sostinė, anksčiau buvusi Sibasoje, buvo perkelta į Thohoyandou, kai Venda buvo paskelbta nepriklausoma 1979 m. Venda pietryčiuose ribojosi su tuometiniu ne nepriklausomu Gazankulu bantustanu, o šiaurės rytuose su Krugerio nacionaliniu parku. 1979 m. rugsėjo 13 d. Pietų Afrika paskelbė Vendą nepriklausoma respublika, kurios prezidentu tapo Mphephu. Tai buvo trečiasis Pietų Afrikos bantustanas, kuriam 1970-aisiais buvo suteikta nepriklausomybė, po Transkei (1976 m.) ir Bophuthatswana (1977 m.). Kitą savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba susirinko ir vienbalsiai pasmerkė šių trijų juodųjų respublikų sukūrimą kaip Pietų Afrikos bandymą legitimizuoti ir įamžinti apartheidą. Tik Pietų Afrika, Transkei ir Bophuthatswana pripažino Venda nepriklausomybę. 1994 m. panaikinus apartheidą, Venda tapo integruota į naująją, demokratinę Pietų Afriką. Venda tauta atgavo savo teises ir laisves, o jų kultūra ir tradicijos pradėtos vertinti ir puoselėti.
Venda Kultūros Ypatumai
Venda kultūra yra turtinga ir įvairi, pasižyminti unikaliais papročiais, menu ir muzika. Venda papročiai yra glaudžiai susiję su jų tradicine religija ir pasaulėžiūra. Jie tiki protėvių dvasia, kuri, jų manymu, turi įtakos gyvųjų pasauliui. Venda praktikuoja įvairius ritualus ir apeigas, skirtus pagerbti protėvius ir užsitikrinti jų palankumą. Vienas iš svarbiausių Venda papročių yra domba - mergaičių iniciacijos apeigos. Šių apeigų metu mergaitės mokomos suaugusiųjų gyvenimo paslapčių, tradicinių šokių ir dainų.
Venda Šokiai ir Muzika
Venda šokiai yra energingi ir išraiškingi, atspindintys jų kultūrą ir gyvenimo būdą. Šokėjai naudoja įvairius instrumentus, tokius kaip būgnai, marakos ir fleitos, kad sukurtų ritmingą muziką, kuri lydi šokius. Venda muzika yra neatsiejama nuo jų kultūros ir tradicijų. Vienas iš populiariausių Venda muzikos instrumentų yra mbila - lamellofonas, sudarytas iš medinės dėžės ir metalinių liežuvėlių. Mbila naudojama kurti ritmingą ir melodingą muziką, kuri lydi šokius ir dainas.
Venda Menas
Venda menas yra žinomas dėl savo unikalumo ir grožio. Jie gamina įvairius dirbinius, tokius kaip keramika, medžio drožiniai ir audiniai, kurie atspindi jų kultūrą ir tradicijas. Venda keramika yra žinoma dėl savo dekoratyvumo ir funkcionalumo. Jie gamina įvairius indus, tokius kaip puodai, vazos ir dubenys, kurie naudojami kasdieniame gyvenime ir ritualinėms apeigoms. Venda medžio drožiniai yra žinomi dėl savo detalumo ir išraiškingumo. Jie drožia įvairius objektus, tokius kaip figūrėlės, kaukės ir baldai, kurie atspindi jų kultūrą ir tikėjimą.
Venda Tradicijos ir Religija
Venda tradicijos yra glaudžiai susijusios su jų kultūra ir tikėjimu. Jie laikosi įvairių papročių ir ritualų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Venda vestuvės yra svarbi šventė, kurioje dalyvauja visa bendruomenė. Vestuvių metu atliekami įvairūs ritualai ir apeigos, skirtos palaiminti jaunavedžius ir užtikrinti jų laimingą santuoką. Venda laidotuvės yra rimtas ir pagarbus įvykis, kuriame dalyvauja visa bendruomenė. Laidotuvių metu atliekami įvairūs ritualai ir apeigos, skirtos pagerbti mirusįjį ir palydėti jį į protėvių pasaulį.
Venda tradicinė religija yra pagrįsta tikėjimu protėvių dvasia ir gamtos jėgomis. Jie tiki, kad protėviai turi įtakos gyvųjų pasauliui ir gali padėti arba pakenkti žmonėms. Venda praktikuoja įvairius ritualus ir apeigas, skirtus pagerbti protėvius ir užsitikrinti jų palankumą.
Thohoyandou ir Venda Regiono Lankytinos Vietos
Thohoyandou yra regiono centras Limpopo provincijoje Pietų Afrikoje, žinomas dėl savo kultūrinės reikšmės ir patogios geografinės padėties žygiams po netoliese esančias gamtos ir istorines vietoves. Šis straipsnis padės planuojant kelionę, pateikiant išsamų ir patikimą sąrašą TOP 10 lankytinų vietų Thohoyandou ir jo apylinkėse - nuo tradicinės Venda kultūros iki kvapą gniaužiančių gamtos objektų.
- Thohoyandou muziejus - tai kultūros ir istorijos centras, pristatantis Venda tautos paveldą, tradicijas ir vietos istoriją. Rekomenduojama lankytis darbo dienomis nuo 9 iki 16 val., bilietai įėjimui paprastai kainuoja nedaug arba yra nemokami vietiniams turistams. Lankantis muziejuje, verta pasikonsultuoti su gidu, kuris papasakos apie Venda kultūrą ir regiono praeitį iš pirmų lūpų.
- Thohoyandou botanikos sodas - puiki vieta gamtos mėgėjams ir tiems, kurie nori susipažinti su Pietų Afrikos augalija. Įėjimas į sodą mokamas, rekomenduojama lankytis pirmoje dienos pusėje, kai gamta dar neperkaista, o paukščiai aktyvūs.
- Dzata - svarbi archeologinė vietovė, kurioje išlikę Venda kultūros palikimo pavyzdžiai, pradedant nuo senovės miestų griuvėsių iki senovinių gynybinių įtvirtinimų. Rekomenduojama aplankyti su vietiniu gidu, kuris padės išskaityti archeologinius radinius ir pristatyti jų reikšmę. Vietovė nėra labai didelė, todėl užtenka 1-2 valandų apsilankymui.
- Vondo kalnai, esantys netoli Thohoyandou, yra populiari žygių ir lauko pramogų vieta. Čia galima išbandyti įvairius maršrutus: nuo paprastų pasivaikščiojimų iki sudėtingesnių kopimų. Rekomenduojama naudoti vietinių gidų paslaugas ir eiti anksti ryte dėl saugumo ir geresnės oro kokybės.
- Makwarela tradicinis Venda kaimas, garsus savo ekologiškai tvarkomais sodais ir tradiciniu žemdirbystės paveldu. Rekomenduojama užsukti kartu su vietiniu gidu arba bendruomenės atstovu, kad būtų galima išsamiai sužinoti apie biodinaminę žemdirbystę ir kultūrinius ypatumus.
- Krugerio nacionalinis parkas (pietvakariniai pakraščiai) - nors parkas nėra tiesiogiai Thohoyandou mieste, jo pietvakariniai pakraščiai yra pasiekiami per trumpą kelionę automobiliu, siūlydami unikalias safario patirtis.
- Nzhelele slėnis - tai gamtos oazė su upėmis, kriokliais ir tankiais medžių masyvais, puikiai tinkanti ramaus poilsio mėgėjams. Kelionę patartina organizuoti į pietryčius nuo Thohoyandou, automobiliu.
- Venda kultūros centras - šiame centre pristatoma autentiška Venda kultūra per tradicinius šokius, rankdarbius ir kulinariją. Vietinius renginius ir šventes rekomenduojama lankyti vietiniame kalendoriuje nurodytu laiku.
- Kalakutų (Guinea Fowl) rezervatas - specializuotas rezervatas, skirtas apsaugoti ir studijuoti vietinius kalakutų populiacijas. Apsilankymas rekomenduojamas su ekskursija, kurios metu profesionalūs gidas paaiškins gyvūnų elgseną ir interaktyvias gamtos apsaugos priemones.
- Luvuvhu ir Mutale upių žemupiai - viena svarbiausių Limpopo regiono ekologinių zonų, vertinama dėl gausybės paukščių ir žuvų rūšių. Rekomenduojama planuoti pažintį su šia vietove saulėtekio ar saulėlydžio metu, kai gamtos spalvos ir garsai ypač išryškėja.
Praktiniai Patarimai Keliaujantiems į Pietų Afriką
Vykstant į Pietų Afrikos Respubliką yra būtina turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Lietuvos piliečiams keliaujant į šalį reikalinga viza. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, Hepatito A ir B, maliarijos. Taip pat rekomenduojama įsigyti medicininių išlaidų draudimą. Nerekomenduotina gerti vandens iš čiaupo. Nepatartina keliauti vieniems, ypač nakties metu. Venkite kelionių po neturtingus miestų rajonus. Nepatariama keliauti pakeleivingomis mašinomis. Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsirakinti durų, miestuose venkite laikyti atidarytus langus. Būkite dėmesingi gausių susibūrimų bei turistų lankomose vietose, visuomeniniame transporte. Šalyje yra miegamasis traukinys, jungiantis Keiptauną ir Johanesburgą, taip pat keletas autobusų linijų, išsimėčiusių po visą šalies teritoriją. Restoranuose ir baruose įprasta palikti 10-20% arbatpinigių nuo bendros sumos.