Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Nors apie jų pavojų kalbama ne vienerius metus, didžioji dalis atvejų vis dar diagnozuojama per vėlai. Viena iš priežasčių - simptomų nebuvimas ar jų ignoravimas. Dėl to itin svarbi tampa prevencija, ypač nuo 40 metų, kai organizme pradeda vykti įvairūs pokyčiai.
Šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė pabrėžia, kad Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis išlieka itin aukštas, gerokai didesnis nei daugelyje Vakarų Europos šalių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), širdies ir kraujagyslių ligos yra daugiausiai mirčių sukelianti priežastis, kasmet nuo jų pasaulyje miršta daugiau kaip 20 mln. žmonių. Tuo metu LR Statistikos departamento duomenimis, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 2013-2023 m. Lietuvoje užėmė pirmąją vietą ir svyravo nuo 52,1 proc. "Sunku pasakyti, kodėl taip yra - įtakos turi tiek gyvenimo būdas, tiek nepakankama prevencija, tiek genetika, todėl būtina laiku tikrintis", - sako gydytoja.
Kas yra širdies ir kraujagyslių ligos?
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) apima platų spektrą ligų, pažeidžiančių kraujotakos sistemą - širdį, arterijas, venas ir kapiliarus. Kadangi kraujagyslių yra visuose žmogaus organuose, ŠKL gali paveikti bet kurį iš jų. Nors šios ligos ilgai buvo laikytos vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau vis dažniau yra diagnozuojamos ir jauniems žmonėms, o kartais - net paaugliams.
Širdis - vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Širdies ligos yra širdies ir kraujagyslių ligų pogrupis, pažeidžiantis visą kraujotakos sistemą. Širdies ligos yra tos ligos, kurios pažeidžia tik širdį.
Dažniausios širdies ir kraujagyslių ligų rūšys
- Aterosklerozė: Arterijos yra kraujagyslės, pernešančios deguonį ir kitas maistines medžiagas iš jūsų širdies į kitas kūno dalis. Dėl apnašų kaupimosi arterijose arterijos susiaurėja, todėl kitose kūno dalyse trūksta kraujo ir deguonies. Aterosklerozė - svarbiausia liga, kuri pažeidžia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų, inkstų, kojų ir kitų organų kraujagysles. Liga vystosi palaipsniui, pradžioje pacientai nejaučia jokių nusiskundimų. Ligai progresuojant, ant kraujagyslių sienelių nusėda cholesterolis, vystosi uždegimas, formuojasi aterosklerotinė plokštelė, kuri palaipsniui užkemša kraujagyslę.
- Išeminė (koronarinė) širdies liga (IŠL): išsivysto dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo dėl aterosklerozės ar trombo. Tai yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja ar užsikemša riebalų sankaupomis, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Skirtingai visuomenėje vyraujančiai nuomonei, tai nėra vien vyresnio amžiaus žmonių liga.
- Krūtinės angina (stenokardija): tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Kai deguonies širdyje nepakanka, raumuo pakinta - jame kaupiasi rūgštiniai dariniai ir dirgina skausmo receptorius.
- Miokardo infarktas: dar žinomas kaip širdies smūgis - staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė, kuri atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.
- Galvos smegenų insultas: ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
- Aritmija: tai širdies sutrikimas, sukeliantis nenormalų širdies plakimo dažnį. Tai gali reikšti, kad jūsų širdies plakimas yra per greitas, per lėtas arba per nereguliarus. Prieširdžių virpėjimas yra širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdingas greitas ir neritmiškas prieširdžių plakimas.
- Kardiomiopatija: kai ši širdies pumpavimo jėga sumažėja dėl susilpnėjusių ar sukietėjusių raumenų, tai vadinama kardiomiopatija. Tai gali pasireikšti kaip nereguliarus širdies plakimas ir sukelti širdies nepakankamumą be priežiūros.
- Įgimtos širdies ydos: defektai, kurie yra nuo gimimo. Jis gali būti išduotas išsivysčius širdies vožtuvui, sienelei ar kraujagyslei. Šios problemos gali svyruoti nuo gerybinių būklių iki rimtų komplikacijų.
- Širdies infekcijos: šiai kategorijai priskiriamos infekcijos, kurias sukelia bakterijos, virusai ir parazitai širdyje.
Išeminė širdies liga: etapai ir ankstyvieji požymiai
Išeminė širdies liga (IŠL) vystosi, kai širdies kraujagyslės užsikemša dėl aterosklerozės ar trombo. IŠL vystymosi eigą galima skirstyti į tris etapus:
- Tylusis etapas: Pirmieji ligos simptomai gali būti vos pastebimi ar visai nejuntami. Širdies ligos profilaktika yra ypač svarbi esant tyliajai formai, kai pacientas nejaučia ryškių požymių.
- Stabilusis etapas: Pacientas fizinio krūvio metu pradeda jausti spaudžiančio pobūdžio skausmus krūtinėje, kurie praeina labai greitai, kai tik nutraukiamas fizinis krūvis. Žinoma, tuomet jis ne visuomet įvertina gydymosi ar sveikatos profilaktikos poreikį, bet širdies kraujagyslėse jau vyksta negrįžtami pakitimai.
- Nestabilusis etapas: Pasireiškia tuomet, kai ankščiau minėti simptomai atsiranda ir esant ramybės būsenai arba kai skausmo stiprėjimas ir fizinio krūvio tolerancijos mažėjimas progresuoja labai greitai.
Ankstyvoji profilaktika gali užkirsti kelią ligos progresavimui ir net 80 proc. „Vargu ar įmanoma panaikinti aterosklerozės jau padarytą darbą mūsų organizme, tačiau užkirsti kelią progresui mes tikrai galime."
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai
Nėra vienos tikslios priežasties, sukeliančios širdies ir kraujagyslių ligas, tačiau žinoma, kad jos vystosi reiškiantis įvairiems rizikos veiksniams ir patologiniams organizmo procesams. Genetiniai veiksniai, gyvenimo būdas, ankstesnės ligos - visa tai daro poveikį širdžiai. Dauguma širdies ligų, tokios kaip aterosklerozė, koronarinė širdies liga, vystosi lėtai ir dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, kol ištinka infarktas ar insultas. Kardiovaskulinės rizikos veiksniai skirstomi į dvi kategorijas - modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Pastariesiems, pavyzdžiui, amžiui, lyčiai ar paveldimumui negalime daryti įtakos. Visgi rizika susirgti ŠKL didėja su amžiumi, taip pat pastebima, kad ankstyvame amžiuje dažniau suserga vyrai nei moterys. Modifikuojamų rizikos veiksnių yra kur kas daugiau ir jie vaidina ženkliai svarbesnį vaidmenį būklės progresavimui.
Štai pagrindiniai rizikos veiksniai:
| Rizikos veiksnys | Aprašymas ir poveikis |
|---|---|
| Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) | Diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg arba daugiau. Ilgainiui trikdo kraujotaką, pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina apnašų kaupimąsi jose. |
| Pakitęs lipidų kiekis kraujyje | Didelis mažo tankio lipoproteinų (MTL), arba „blogojo“ cholesterolio, kiekis žaloja širdį ir kraujagysles, sukelia aterosklerozę. Dėl riebalų trigliceridų pertekliaus kraujagyslės kietėja, jų sienelės sustorėja, sutrinka kraujotaka. |
| Cukrinis diabetas | Perteklinis gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles, todėl sergantieji diabetu dažniau susiduria su ŠKL. |
| Amžius | ŠKL rizika didėja su amžiumi, ypač nuo 40-50 metų. 40 metų yra ta riba, kai dažniau pasireiškia pirmieji lėtinės ligos požymiai. |
| Lytis | Rizika yra didesnė vyrams, ypač 45-55 metų. Moterų sergamumas padidėja po menopauzės. |
| Nutukimas ir persivalgymas | Labai apsunkina širdies veiklą, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės. |
| Genetinis polinkis (paveldimumas) | ŠKL atsiradimui įtakos turi ir genetinis fonas, jei artimi giminaičiai sirgo ŠKL ankstyvame amžiuje. |
| Rūkymas | Gali net 2-4 kartus padidinti ŠKL riziką. |
| Alkoholio vartojimas | Perteklinis alkoholio vartojimas didina kraujospūdį, cholesterolį, gali sukelti širdies nepakankamumą, insultą, miokardo infarktą. |
| Fizinis neaktyvumas (nejudrumas) | Mažai judantys žmonės 30-50 proc. labiau rizikuoja susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis. |
| Stresas ir depresija | Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. |
Metabolinis sindromas
Metaboliniu sindromu vadinamas vidinių rizikos veiksnių derinys: pilvinio nutukimo, arterinės hipertenzijos, gliukozės ir insulino apykaitos sutrikimo ar diabeto ir specifinės metabolinės dislipidemijos (trigliceridų padidėjimo ir DTL-cholesterolio sumažėjimo). Pacientų, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, koronarinės širdies ligos rizika ženkliai padidinta.
Inkstų akmenligės diagnostika ir gydymas...
Simptomai, kuriuos svarbu atpažinti
Pirmieji ligos simptomai gali būti vos pastebimi ar visai nejuntami. Tačiau yra požymių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, ypač perkopus 40 metų.
- Skausmas krūtinėje: Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. "Jeigu jaučiate trumpalaikius, spaudžiančius krūtinės skausmus, susijusius su fiziniu krūviu, gydytojo kardiologo konsultacija padės nustatyti ligą." - perspėja gydytoja.
- Dusulys: Sunerimti reikėtų, jeigu žmogus ima dusti, ypatingai lipant laiptais, į kalną.
- Nuovargis ir silpnumas: Nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų gali būti širdies nepakankamumo požymis.
- Nereguliarus širdies plakimas: Aritmijos pagrindinis simptomas yra nereguliarus širdies plakimas - per greitas arba per lėtas. Gali atrodyti, kad širdis plaka ar plazdėja.
- Kiti simptomai: Kartais bendras silpnumas, dažnesnis širdies plakimas yra mažakraujystės, sutrikusios elektrolitų pusiausvyros, vitamino D trūkumo, skydliaukės disfunkcijos pasekmė.
Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo - tai besivystančio infarkto požymiai. Tuo atveju, nedelsdami apsilankykite pas gydytoją.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa - tai galimybė nemokamai įvertinti savo sveikatą, sulaukti profesionalios pagalbos ir užkirsti kelią ligai dar prieš atsirandant pirmiesiems simptomams. Tai Lietuvos valstybės finansuojama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta 40-65 metų žmonėms. Pasak šeimos gydytojos, programos tikslas - padėti iš anksto nustatyti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią tokioms ligoms kaip infarktas, insultas ar arterinė hipertenzija. Programos dalyviai gali nemokamai atlikti svarbiausius širdies tyrimus, kraujagyslių būklės vertinimą ir gauti individualias gydytojo rekomendacijas.
Lietuvoje profilaktinė širdies ir kraujagyslių programa yra skirta 40-55 metų vyrams, 50-65 metų moterims, esant vidutinei širdies kraujagyslių ligų rizikai. „Jei atidžiai peržiūrėtume mūsų regionui skirtas rizikos lenteles, pamatytume, kad beveik visi anksčiau paminėto amžiaus žmonės, net ir be papildomų rizikos veiksnių, patenka į vidutinės rizikos kategoriją.“
Kaip atliekamas širdies ir kraujagyslių tyrimas pagal programą?
Pasitikrinti pagal šią programą žmogus pirmą kartą kviečiamas nuo 40 metų. Programa susideda iš dviejų dalių.
- Pirminis sveikatos įvertinimas: Slaugytoja pamatuoja paciento ūgį, svorį, liemens apimtį, surenka informaciją apie ligas šeimoje, vartojamus vaistus, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročius. Taip pat pildoma anketa dėl gyvenimo būdo rizikų.
- Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių tyrimai:
- Atliekama elektrokardiograma (EKG), kraujospūdžio ir pulso matavimai.
- Kraujo tyrimai: nustatomas gliukozės kiekis (atliekamas nevalgius), cholesterolio rodikliai (bendras cholesterolis, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, trigliceridai), inkstų veiklos vertinimas.
„Analizuodamas gautus tyrimų rezultatus šeimos gydytojas nustato rizikos lygį ir priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, pvz., ar pacientui pakanka pakeisti gyvenimo būdą, ar jam reikia medikamentinio gydymo, o gal būtina ir kardiologo konsultacija“, - pasakojo gydytoja K. Kiliūtė. Kai kurie pacientai iš karto siunčiami į kardiologijos prevencijos kabinetą, kad būtų atlikti papildomi tyrimai. Laiku atlikti širdies tyrimai gali padėti to išvengti.
Kaip dažnai reikia tikrintis pagal programą?
Pacientų dalyvavimo programoje periodiškumas priklauso nuo nustatytos rizikos:
- Jei nustatoma maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus bus kviečiamas dalyvauti programoje po ketverių metų.
- Jei nustatoma didelė rizika, pacientas kviečiamas pasitikrinti iš naujo po dvejų metų.
- Jei rizika nustatoma labai didelė - po vienerių metų ir jie yra nukreipiami antrajai šios prevencinės programos daliai - išsamiam gydytojo kardiologo ištyrimui.
Sveikas gyvenimo būdas - geriausia prevencija
Prevencija apima ne tik tyrimus, bet ir sveiką gyvenimo būdą. „Iš patirties mes žinome, kad šiuos riziką pacientui keliančius veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai ar nesubalansuota mityba, pašalinti iš gyvenimo yra labai sunku. Juk atsisakyti to, ką darei 30 ar 40 metų, yra daug sunkiau nei ryte ar vakare išgerti vaistus.“ Gydytoja K. Kiliūtė pabrėžia, jog vien tik atlikti tyrimus neužtenka: „Jei žmogus nekeičia savo įpročių, nesilaiko gydytojo rekomendacijų, tyrimai netenka prasmės.“
Pagrindiniai sveikos gyvensenos principai
- Fizinis aktyvumas: Rekomenduojamas minimalus fizinis aktyvumas bent 150 minučių per savaitę (tai prilygsta lengvam pasivaikščiojimui). Fiziškai aktyvūs žmonės rečiau susiduria su aukštu kraujospūdžiu, pertekliniu MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekiu kraujyje, antsvoriu, nutukimu ir II tipo diabetu. Itin naudinga 30-60 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizinėmis veiklomis kasdien - tai gali būti spartus vaikščiojimas, plaukimas, dviračių sportas ar bet kokia kita veikla, kuri padidina širdies ritmą. Jėgos pratimus naudinga atlikti du kartus per savaitę.
- Subalansuota mityba: Ne ką mažesnę reikšmę ŠKL prevencijai turi subalansuota mityba. Svarbu vartoti pakankamai vaisių, daržovių, ankštinių, sėklų, riešutų, neriebių pieno produktų, viso grūdo gaminių, žuvies. Taip pat būtina apriboti druskos vartojimą - PSO rekomenduoja vienam žmogui suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną.
- Rūkymo atsisakymas: Tyrėjai ir medikai vieningai pabrėžia, kad taip pat svarbu atsisakyti rūkymo, kuris gali net 2-4 kartus padidinti ŠKL riziką. Gera žinia: 2020 m. Italijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad metus rūkyti ankstyvame amžiuje (iki 40 metų) padidėjusi mirties rizika dėl ŠKL sumažėja net 90 proc.
- Alkoholio ribojimas: Patartina kuo labiau sumažinti alkoholio suvartojimą. Perteklinis alkoholio vartojimas didina kraujospūdį, cholesterolį, o ilgainiui gali sukelti širdies nepakankamumą, insultą, miokardo infarktą, kardiomiopatiją ir kitas ligas.
- Streso valdymas: Naudinga meditacija, masažai, buvimas gamtoje, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo priemonės. Svarbiausia - išmokti racionaliai įvertinti problemą ir aktyviai ieškoti teigiamų sprendimo būdų.
- Svorio kontrolė: Nutukimas ir persivalgymas labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Jos pasižymi priešuždegiminiu, kardioprotekciniu poveikiu, gali sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje, palaikyti normalų kraujospūdį ar normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Omega-3 riebalų rūgštis galite įtraukti valgydami riebias žuvis, tokias kaip menkė ar lašiša, bei augalinės kilmės produktus - rapsų ar linų sėmenų aliejų, graikinius riešutus ir kitus maisto produktus.
Diagnostika ir gydymas
Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms.
Diagnostikos metodai
- Fizinė apžiūra ir kraujo tyrimai: Pirmas dalykas, kurį padarys bet kuris gydytojas, yra ištirti pacientą ir užrašyti jam pasireiškusius simptomus. Sulaukus 30 metų yra rekomenduojama pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Padidėjęs cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekis kraujyje ar sutrikęs jų santykis yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Gydytojas rekomenduos atlikti lipidogramą ir įvertinti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų koncentracijas. Kraujo tyrimai apima gliukozės bei kreatinino koncentracijos veniniame kraujyje nustatymą.
- Neinvaziniai testai: Remiantis apžiūra ir kraujo tyrimais, gydytojas gali norėti stebėti jūsų širdį, patiriamą stresą, atliekant streso testą, stebėti elektrinį aktyvumą per elektrokardiogramą (EKG) arba užfiksuoti širdies struktūrą (širdies echoskopija).
Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus - skiriamas gydymas. Sprendimai dėl gydymo dažniausiai priimami tą pačią dieną. Gydytoja kardiologė teigia, kad abejoti bet kokio gydymo, tiek nemedikamentinio, tiek ir medikamentinio, veiksmingumu visiškai neverta. "Vargu ar įmanoma panaikinti aterosklerozės jau padarytą darbą mūsų organizme, tačiau užkirsti kelią progresui mes tikrai galime."
Pandemijos įtaka ir ateities iššūkiai
Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės teigimu, pandemija daro didžiulę įtaką sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis - buvo atšauktas ar atidėtas gydymas, sumažintas procedūrų skaičius bei kardiovaskulinių paslaugų teikimas. „Ypač stipriai tai buvo jaučiama pirmojo karantino metu - hospitalizuojama kur kas mažiau pacientų, be to, į ligoninę atvykdavo daugiau žmonių, jaučiančių sunkesnius simptomus, fiksuota daugiau mirčių. Svarbu, jog gerokai padaugėjo mirčių dėl kardiovaskulinių priežasčių namie - t. y., daugiau pacientų mirė savo namuose, nes turėjo ribotas galimybes ar visai jų neturėjo ir bijojo kreiptis pagalbos. Visa tai pastebimai sumenkina tą progresą, kurį pasiekėme širdies ir kraujagyslių ligų gydymo srityje per pastaruosius penkerius metus. Ir tai labai liūdina, pandemija mus bloškė atgal“, - tvirtina J. Čelutkienė.
Anot profesorės, kalbant apie 2021 metus, situacija po truputį keičiasi - didžioji dalis paslaugų vėl teikiamos, tačiau stengtis ir dirbti dar tikrai yra kur. „Labai trūksta geresnės skaitmeninės infrastruktūros, stipresnio nuotolinio paslaugų išvystymo, nes pokalbis telefonu - tai dar ne konsultacija. Labai trūksta vaizdo konsultacijų, aktyvesnio bendradarbiavimo tarp skirtingo lygio įstaigų, spartesnio ir kokybiškesnio duomenų perdavimo. Tai leistų kai kuriems pacientams išvengti vizito pas gydytoją. Ir tai būtų labai racionalu ne tik pandemijos metu. Taip pat labai svarbu, kad būtų tęsiama ir aktyvinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, toliau tęstųsi širdies nepakankamumo kabinetų plėtros projektas.“