Burokėliai - tai viena seniausių daržovių, vertinama ne tik dėl savo pigumo, bet ir dėl gausybės maistinių medžiagų bei naudos sveikatai. Ši universali daržovė gali praturtinti jūsų mitybą tiek skoniu, tiek nauda, todėl nusipelno ypatingo dėmesio.
Burokėliai yra vieni pigiausių daržovių, už juos pigesnės tik bulvės. Tai - pigi ir kulinarijoje išties universaliai panaudojama daržovė.
Burokėlių maistinė vertė ir nauda sveikatai
Burokėliai pasižymi išskirtine maistine verte. Juose mažai kalorijų, tačiau gausu vertingų vitaminų ir mineralų. Burokėliai yra puikus folio rūgšties (vitamino B9), mangano, kalio, geležies ir vitamino C šaltinis. Folio rūgštis svarbi ląstelių augimui ir DNR sintezei, manganas dalyvauja kaulų formavimesi ir medžiagų apykaitoje, kalis svarbus normaliam kraujospūdžiui palaikyti, o geležis reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Manganas svarbus smegenų veiklai, kaulų būklei ir medžiagų apykaitai, kalis padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą, yra naudingas raumenų veiklai. O geležis bei magnis svarbūs deguonies pernešimui kraujyje, bendrai energijos gamybai, raumenų bei nervų veiklai ir tolygiam širdies ritmui palaikyti. Juose taip pat gausu vandenyje tirpių skaidulų, reikalingų tinkamai žarnyno veiklai palaikyti.
Burokėliai išsiskiria unikaliais antioksidantais - betalainais, kurie suteikia jiems ryškiai raudoną spalvą. Betalainai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažinti oksidacinį stresą organizme. Manoma, kad betacianinai gali netgi stabdyti tam tikrų vėžio rūšių progresavimą.
Burokėliuose esantys natūralūs nitratai organizme virsta azoto oksidu (NO). Azoto oksidas yra svarbus kraujagyslių išsiplėtimui, todėl burokėliai gali padėti reguliuoti kraujospūdį. Mokslininkai pastebėjo, kad kuo aukštesnis kraujo spaudimas, tuo didesnis azoto oksido poveikis.
Burokėliai stiprina širdį bei kraujagysles ir didina ištvermę, puikiai valo virškinimo traktą, jame esantis betainas saugo vidaus organus ir slopina uždegiminius procesus. Burokėliuose esančios maistinės skaidulos yra svarbios normaliai virškinimo sistemos veiklai, padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Burokėliai taip pat didina raumenų jėgą ir ištvermę, todėl jų svarbu valgyti vyresniems žmonėms, kuriems sunku lipti laiptais ar kažką daryti atsitūpus. Tyrimų metu buvo tiriama, kaip keičiasi kojų raumenų jėga atliekant įvairius pratimus. Išgėrus burokėlių sulčių, jau po 2 ar 3 valandų, raumenų jėga padidėjo ir tyrimo dalyviams buvo lengviau atlikti įprastas užduotis.
Ši daržovė itin naudinga vyrams - įrodyta, kad burokėlis gerina potenciją. Kraujas į varpą atiteka arterijomis ir sukelia erekciją. Gaunamas azoto oksidas praplečia kraujagysles, todėl kraujas atiteka lengviau. Būtent šių medžiagų poveikiu organizmui paremta ir daugybė potenciją gerinančių vaistų gamyba.
Burokėliai - tai tobulas folio rūgšties šaltinis ir puikiai tiks skaidulų, mangano ir kalio atsargoms papildyti. Patartina nepervirti žaliosios burokėlių dalies ir mėgautis jos teikiama nauda sveikatai ruošiant palinę burokėlių dalį panašiai kaip ir špinatus.
Burokėliai laikomi vienu stipriausių natūralių maisto produktų, gebančių paveikti kraujotaką ir energiją taip greitai, kad pokyčius jaučia net tie, kurie įprastai netiki maisto galia. Stiprėja ištvermė, atsiranda daugiau oro, pagerėja kraujagyslių darbas, o kūnas tampa atsparesnis nuovargiui. Ne mažiau įspūdingas ir jų poveikis vidaus organams. Burokėliai padeda širdžiai, smegenims, kepenims ir žarnynui, o kartu veikia kaip galingas antioksidantų šaltinis.
Kaip paruošti burokėlius?
Burokėlius galima valgyti žalius, virti ir rauginti. Tiek skonių patyrimo, tiek naudos sveikatai atžvilgiu burokėliai yra nepamainomas naudingų medžiagų šaltinis ir turėtų rasti vietą kasdieniame žmogaus mitybos racione. Anot gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, kol pirmųjų pavasarinių gėrybių derliaus dar reikia palaukti, yra kita išeitis - valgyti ne ką mažiau maistingus šakniavaisius, pavyzdžiui, burokėlius.
Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė rekomenduoja valgyti ne tik maistingus burokėlių šakniavaisius, bet ir ne ką mažiau vitaminais ir mineralais prisotintus burokėlių stiebus bei lapus. Visos tamsiai žalios spalvos daržovės, tame tarpe ir burokėlių lapai, turi žmogaus organizmui būtinų fitochemikalų (dar vadinamų fitonutrientais), kurie ne tik nudažo daržoves vienokia ar kitokia spalva, bet ir veikia mūsų organizmą, kaip antioksidantai: skatina imuninės sistemos veiklą, kovoja su bakterijomis ir virusais bei slopina uždegimus.
Tiesa, dauguma mūsų burokėlį valgo neteisingai: žalias burokėlis geriau, nei virtas. Burokas - krakmolinga daržovė, todėl kai jį apdorojate aukštoje temperatūroje, krakmolo grandinės trūkinėja. Išvirus burokėlį įvyksta krakmolo virsmas į cukrų. Burokėlį reikia valgyti žalią, kad jis būtų naudingas. Valgant termiškai neapdorotus burokus padedame kraujotakos sistemai.
Nors galima valgyti ir žalius burokėlius, daug dažniau juos naudojame išvirtus. Tačiau verdant šią daržovę reikėtų žinoti, kad burokėlius, kaip ir bulves, reikėtų sudėti dar į šaltą vandenį ir tik tuomet pradėti virti. Ant vidutinės kaitros, priklausomai nuo daržovių dydžio, burokėliai išvirs maždaug po valandos. Virimas su lupena padeda išsaugoti didžiąją dalį naudingųjų medžiagų ir natūralų burokėlių skonį bei saldumą.
Burokėlių vartojimo būdai
Burokėliai - universali daržovė, tinkanti įvairiems patiekalams ruošti. Juos galima virti, kepti, marinuoti, naudoti salotose, sriubose, troškiniuose ir net desertuose. Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad iš burokėlių galima pasigaminti dešimtis mišrainių bei skirtingų salotų variacijų. Kai kam tai gali kelti nuostabą, tačiau burokėliai puikiai tinka net kepiniams ir desertams gaminti, o su šokoladu jų skonis atsiskleis dar netikėčiau, tad iš burokėlių išsikepsite be galo gardų šokoladinį pyragą arba keksiukus. Dar burokėliai tinka humusui, tiesiog garnyrui prie mėsos ar kitų patiekalų bei užkandžiams: iš plonai riekelėmis pjaustytų burokėlių išsikepsite sveikatai palankesnius ir vaikams patiksiančius traškučius arba pasiruošite karpačą.
Burokėlių patiekalai:
- Salotos: Tarkuoti burokėliai - aromatingas ir spalvingas kopūstų salotų ar kitų salotų priedas. Galima ruošti burokėlių ir raugintų kopūstų salotas, burokėlių ir pupelių salotas.
- Sriubos: Burokėliai puikiai tinka sriuboms. Šaltibarščiai - tradicinė lietuviška sriuba, kurios pagrindinis ingredientas yra burokėliai.
- Troškiniai: Šaltuoju metų laiku ypač rekomenduojama gaminti troškinius. Jei daržovių troškinį papildysite baltyminiais priedais - mėsa, avinžirniais ar pupelėmis, pasigaminsite itin sveikatai palankų ir sušildantį maistą.
- Desertai: Netikėtas, bet puikus būdas panaudoti burokėlius - desertai. Pavyzdžiui, šokoladinis burokėlių pyragas.
- Užtepėlė: Burokėlį sutrinkite arba sutarkuokite smulkia tarka. Agurkėlius smulkiai supjaustykite. Visus produktus sumaišykite ir ragaukite su mėsos patiekalais.
- Traškučiai: Griežinėliais supjaustytą burokėlį pabarstyti mėgstamomis žolelėmis, pašlakstyti aliejumi ir 40°C temperatūroje džiovinti 5-6 val.
Tiesiog sumaišykite burokėlius ir kiaušinius - receptas, kuris visus pamišins!
Atsargumo priemonės ir laikymas
Nors burokėliai turi daug naudos, jie nėra universali daržovė. Kai kuriems žmonėms jų reikėtų vartoti atsargiau arba net visai vengti.
- Inkstų akmenys: Burokėliuose gausu oksalatų - medžiagų, kurios gali skatinti inkstų akmenų formavimąsi. Asmenims, turintiems inkstų akmenligės problemų, patariama burokėlių vartoti saikingai.
- Hipotenzija: Nors burokėliai mažina kraujospūdį, mėgstantiems gerti natūraliai spaustas daržovių sultis be pridėtinio cukraus, reikėtų būti atsargiems ir budriems. Sulčių išgerti reikėtų ne daugiau kaip stiklinę ir geriau jas maišyti su kitomis daržovių sultimis (pvz., morkų, apelsinų) arba skiesti vandeniu. Padauginus burokėlių sulčių gali pasireikšti galvos svaigimas ar net pykinimas.
- Jautrus virškinimas: Burokėliuose yra fruktanų - trumpos grandinės angliavandenių, kuriuos skaido žarnyne esančios bakterijos, taip padidindamos dujų susidarymą. Todėl žmonėms, kurių žarnynas yra jautresnis, dideli burokėlių kiekiai gali sukelti nemalonius pojūčius. Šiuo atveju reiktų stengtis vartoti mažesniais kiekiais, o ne visiškai iš raciono išimti burokėlius.
- Diabetas: Cukraus suvartojimą ribojantiems žmonėms vertėtų paragauti raugintų burokėlių - burokėliuose yra daug cukraus, tačiau rauginimo metu dalį cukraus „suvalgo“ fermentacijos procese dalyvaujantys mikroorganizmai.
- Rausvos išmatos ar šlapimas: Tai nėra pavojinga, bet jei žmogus to nesitikėjo, gali išgąsdinti.
Švieži burokėliai būna tvirti, glotnūs, ryškios purpurinės spalvos, negali būti suminkštėję, susiraukšlėję ar išblyškę. Švieži burokėliai su lapine dalimi šaldytuve gali būti laikomi 3-4 dienas, o pašalinus lapinę dalį - 2-4 savaites. Žalių burokėlių geriau nešaldyti, nes gali suminkštėti. Tiesa, burokėlius galima šaldyti juos prieš tai išvirus, tada jų skonis ir tekstūra lieka nepakitusi. Švieži burokėliai labai nemėgsta šilumos, tad nepatariama jų ilgai laikyti kambario temperatūroje. Jei įmanoma šviežius burokėlius sandėliuokite rūsyje arba vėsesnėje namų patalpoje. Optimali jų laikymo temperatūra 0-2 laipsniai. Burokėlius galima laikyti ir šaldytuve, tik tuomet į daržovių skyrių reikėtų sudėti nuvalytus nuo žemių, bet neplautus burokėlius. Kiekvieną šakniavaisį galite įsukti į foliją ar pergamentinį popierių. Taip laikomų burokėlių skonis ir išvaizda gali išlikti nepakitusi net iki mėnesio.
Burokėliai - viena paprasčiausių daržovių, kuri gali pagerinti savijautą daug greičiau, nei žmogus tikisi. Jie suteikia daugiau lengvumo kūnui, padeda palaikyti energiją ir prisideda prie geresnio vidaus organų darbo. Burokėlių poveikis organizmui ypač jaučiamas tada, kai jie valgomi įvairiais būdais ir neperkraunant skrandžio. Tinkamas kiekis ir tinkama forma leidžia mėgautis jų stipriu poveikiu be jokio diskomforto.