Datulės, džiovintos slyvos ir bananai: nauda, vartojimas ir pasirinkimo ypatumai

Džiovinti vaisiai, tokie kaip virtos datulės, džiovintos slyvos ir bananai, jau seniai yra vertinami dėl savo patogumo, ilgo galiojimo laiko ir maistingumo. Šie skanėstai gali būti puikus užkandis ir universalus ingredientas įvairiuose patiekaluose. Šiame straipsnyje išnagrinėsime naudą, kurią šie džiovinti vaisiai gali suteikti mūsų sveikatai, taip pat patarimus, kaip juos tinkamai vartoti ir įtraukti į savo mitybą.

Džiovinti vaisiai: patogus ir maistingas pasirinkimas

Džiovinti vaisiai daugeliui yra patogus ir maistingas užkandis. Jie yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško greito ir sveiko užkandžio. Juos patogu nešiotis, jie ilgai negenda ir gali suteikti energijos visai dienai. Džiovinti abrikosai, slyvos, datulės, razinos ir spanguolės yra populiarūs pasirinkimai, kuriuos galima valgyti vienus arba naudoti įvairiems patiekalams gardinti.

Džiovinimo proceso metu pašalinama drėgmė, tačiau išsaugoma dauguma maistinių medžiagų, todėl produktas tampa kompaktiškas ir lengvai laikomas. Tačiau šis procesas turi ir trūkumą: cukraus koncentracija, palyginti su šviežiais vaisiais, žymiai padidėja. Mineralinių medžiagų kiekis džiovintuose vaisiuose, uogose, daržovėse, žolelėse 100 gramų produkto netgi didesnis nei šviežiuose.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis džiovintus vaisius?

Renkantis džiovintus vaisius, svarbiausia atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Didžiausias blogis - pridėtinis cukrus. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pataria rinktis džiovintus vaisius be pridėtinio cukraus, gliukozės ar fruktozės sirupo. Tokie džiovinti vaisiai yra gera alternatyva saldumynams, nes suteikia energijos ir turi sveikatai naudingų savybių.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis pabrėžia, kad kuo trumpiau džiovinami vaisiai, uogos, tuo daugiau naudingų savybių jie išlaiko. Edvardas Grišinas akcentuoja, kad džiovinti vaisiai teiks naudą, jei bus įtraukti į subalansuotą mitybą. Turint laiko, uogas ir vaisius galima džiovinti patiems namuose, o perkant parduotuvėje svarbu atkreipti dėmesį, kad į sudėtį neįeitų konservantai: sieros dioksidas ir sulfitai, kurie gali sukelti viduriavimą ar galvos skausmą.

Perkant verta rinktis ne per daug blizgius, nesulipusius ir natūraliai atrodančius vaisius. Per didelis blizgesys gali rodyti papildomą apdorojimą sirupu ar aliejumi. Natūralūs džiovinti vaisiai turi matinį paviršių ir būdingą tekstūrą.

Datulės: natūralus saldumas ir energijos šaltinis

Datulės yra puiki alternatyva saldumynams, nes jos ne tik primena karamelę ir atstoja desertą, bet ir aprūpina organizmą vitaminu B-6 ir geležimi. Datulėse yra daug skaidulų ir kalio, reikalingo mūsų širdžiai. Datulėse yra gausu polifenolių - antioksidantų, padedančių apsaugoti organizmą nuo uždegimo.

Datulės pelnė natūralaus energijos šaltinio reputaciją dėl didelio natūralių cukrų - gliukozės, fruktozės ir sacharozės - kiekio. Šiuos angliavandenius organizmas greitai pasisavina, suteikdamas akimirksniu energijos pliūpsnį. Nors natūrali datulėse esanti fruktozė ir gliukozė organizmo pasisavinamos greitai, jos nesukelia tokio staigaus cukraus šuolio kraujyje kaip pramoniniai saldainiai ar šokoladiniai batonėliai.

Kartu su energija datulės tiekia kalį, magnį ir B grupės vitaminus - medžiagas, kurios yra būtinos raumenų veiklai, nervinių impulsų perdavimui ir sklandžiai medžiagų apykaitai. Tai nėra tuščios kalorijos; kiekviena datulė organizmui atiduoda kažką naudingo.

Keturios Medjool veislės datulės suteikia apie septynis gramus skaidulų - tai sudaro reikšmingą dalį rekomenduojamos dienos normos. Šios skaidulos ne tik užtikrina reguliarų žarnyno darbą, bet ir veikia kaip prebiotikai: jos tiesiogiai maitina naudingąsias žarnyno bakterijas ir padeda formuoti sveiką bei atsparią mikrobiotą. Jų poveikis yra švelnesnis, tolygus ir lengvai toleruojamas net jautriems žmonėms, kas gali būti lemiamas skirtumas tiems, kas susiduria su irzlaus žarnyno sindromu.

Vis dėlto datulės yra gana kaloringos, todėl jų nereikėtų valgyti saujomis. Žmonėms, kurie riboja cukraus vartojimą dėl antsvorio, cukrinio diabeto ar insulino rezistencijos, reikėtų būti ypač atsargiems su šiuo maistu. Optimalus porcijos dydis yra 30-40 gramų per dieną, tai atitinka maždaug 3-4 datules.

Datulės ir jų nauda organizmui

Džiovintos slyvos: virškinimo gerinimas ir antioksidacinė apsauga

Džiovintos slyvos siejamos su geresniu virškinimu. Pagrindinis džiovintų slyvų pranašumas yra galingos antioksidacinės savybės. Džiovintose slyvose esančios skaidulos taip pat gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį.

Pagrindinis džiovintų slyvų privalumas yra galingas teigiamas poveikis virškinimo sistemai. Didelis tirpių ir netirpių skaidulų kiekis kartu su natūraliu sorbitoliu sukuria švelnų vidurius laisvinantį poveikį, padedantį natūraliai palengvinti vidurių užkietėjimą. Daugelis gydytojų rekomenduoja slyvas kaip saugią alternatyvą vaistams nuo žarnyno problemų. Svarbu nepamiršti, kad iš karto suvalgius per daug slyvų gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, pavyzdžiui, viduriavimas. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama porcija - 44-87 g slyvų per dieną, džiovintų - apie 10-12 vnt.

Įtraukti į savo mitybą antioksidantų turinčio maisto produktų naudinga siekiant pasirūpinti savo oda, grožiu bei sumažinti vėžio riziką. Slyvose yra daugiau nei 15 skirtingų vitaminų ir mineralų, gausu skaidulų bei antioksidantų. Slyvos turi daug sveikatą stiprinančių karotenoidų, tokių kaip liuteinas, kriptoksantinas ir zeaksantinas. Šie junginiai neutralizuoja susikaupusius laisvuosius radikalus, todėl lėtėja uždegiminiai ir senėjimo procesai.

Be to, slyvose yra įspūdingas kiekis antioksidantų, ypač polifenolių, kurie apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir priešlaikinio senėjimo. Didelis flavonoidų, ypač antocianinų, kiekis slyvose siejamas su pagerėjusia kaulų sveikata, pažinimo ir atminties funkcijomis, antioksidaciniu, nuo uždegimų saugančiu poveikiu. Vitaminas K ir mikroelementas boras, randami slyvose, yra būtini kaulų tankiui palaikyti ir osteoporozės prevencijai. Taip pat jose yra vitamino K ir mikroelementų, svarbių kaulų būklei.

Nors yra saldžios, džiovintos slyvos smarkiai nepadidina gliukozės ir insulino kiekio kraujyje jų suvalgius. Be to, vartojant šviežių ir džiovintų slyvų sumažėja rizika susirgti 2 tipo diabetu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į porcijos dydį, nes džiovintos slyvos turi daug kalorijų, jų lengva persivalgyti.

Šviežių ir džiovintų slyvų maistinė vertė (apytiksliai):

Maistinė medžiaga Viena šviežia slyva (66 g) Viena džiovinta slyva (apytiksliai 15 g)
Kalorijos 30 35-40
Angliavandeniai 8 g 10-12 g
Skaidulos 0,9 g 1,2-1,5 g
Vitaminas K 5 % RDN 10-15 % RDN
Kalis 3 % RDN 3-5 % RDN

Džiovintose slyvose vitamino K yra daugiau nei šviežiose, šiek tiek daugiau yra ir B grupės vitaminų, kalio, vario ir sorbitolio (cukraus alkoholio). Be to, džiovintos slyvos turi daugiau kalorijų, skaidulų ir angliavandenių nei šviežios.

Džiovinti bananai: energija ir nuotaikos gerinimas

Džiovinti bananai tapo populiariu užkandžiu tarp sveiką gyvenseną puoselėjančių žmonių. Jie ne tik pasižymi intensyviu skoniu ir saldumu, bet ir yra itin maistingi. Džiovinti bananai yra bananų gabalėliai, iš kurių pašalinta drėgmė. Pašalinus drėgmę, bananai tampa mažesni, tačiau jų skonio koncentracija padidėja, o maistinės medžiagos tampa labiau koncentruotos.

Džiovinti bananai yra puikus energijos šaltinis, ypač sportininkams ar tiems, kurie palaiko aktyvų gyvenimo būdą. Juose esantys angliavandeniai greitai pasisavinami organizme, suteikdami ilgalaikę energiją. Džiovinti bananai naudą mūsų organizmui turi ne tik dėl energijos tiekimo. Jie taip pat yra puikus B grupės vitaminų šaltinis, ypač vitamino B6, kuris palaiko nervų sistemą ir gerina nuotaiką.

Džiovinti bananai yra geras natūralių skaidulų šaltinis, kuris padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą. Skaidulos skatina reguliarias žarnyno funkcijas ir gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo. Džiovinti bananai, turtingi kaliu ir natriu, todėl jie yra puikus pasirinkimas norint palaikyti širdies veiklą. Kalis padeda reguliuoti kraujo spaudimą, o natris gali sumažinti hipertenzijos riziką. Džiovinti bananai naudą mūsų organizmui turi ir dėl sudėtyje esančių natūralių antioksidantų, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme.

Džiovinti bananai yra itin universalus užkandis, kurį lengva įtraukti į kasdienę mitybą. Džiovinti bananai puikiai tinka kaip sveikas užkandis tarp valgymų. Juos taip pat galima derinti su riešutais ar kitais džiovintais vaisiais, pavyzdžiui, džiovintais mangais, obuoliais ar abrikosais, kuriant sveiką ir skanų užkandį. Džiovinti bananai gali būti naudojami gaminant sveikas pusryčių košes, granolas ar kepinius. Jie suteikia natūralaus saldumo ir malonų skonį. Ruduo dažnai atneša stresą ir nerimą. Tokiu atveju 1-2 džiovinti bananai per dieną, geriausia vakare, 2 valandos iki miego, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.

Džiovinti bananai pasižymi dideliu kalorijų kiekiu, nes juose yra mažiau vandens nei šviežiuose bananuose. 100 gramų džiovintų bananų gali turėti apie 350-400 kalorijų, todėl jie yra idealus energijos šaltinis. Džiovinti bananai - tikras žmogaus organizmui naudingų medžiagų koncentratas. Taip pat yra ir aminorūgštys (treoninas, izoleucinas, leucinas, lizinas, fenilalaninas, tirozinas ir kt.) - reikalingų raumenų ir jungiamojo audinio statybinių baltymų gamybai, fermentų, imunoglobulino bei interferono sintezei.

Atsargumo priemonės vartojant džiovintus bananus

  • Džiovinti bananai turi daug natūralaus cukraus, todėl juos reikėtų vartoti saikingai, ypač žmonėms, kurie stebi savo cukraus suvartojimą arba serga diabetu.
  • Dėl didelio kalorijų kiekio, džiovinti bananai gali prisidėti prie svorio padidėjimo, jei vartojami dideliais kiekiais.
  • Kai kurie žmonės gali būti alergiški džiovintiems bananams arba juose esantiems priedams.

Į ką atkreipti dėmesį perkant?

Kokybiškas produktas turi būti šviesiai geltonos arba šviesiai rudos spalvos, be tamsių dėmių ir pelėsio. Be to, gabalėliai neturi būti šlapi. Norėdami būti tikri dėl kokybės, džiovintus bananus galite nesunkiai paruošti namuose. Tam puikiai tiks elektrinė vaisių džiovyklė. Įrenginyje reikia nustatyti 40° temperatūrą ir džiovinti 18-20 valandų. Džiovinti taip pat galima šiek tiek atviroje orkaitėje, ant kepimo skardos. Kitas variantas yra džiovinimas saulėje. Vaisiai išdėstomi plonu sluoksniu ant kepimo popieriaus ir uždengiami marle. Bananų gabalėlius reikia periodiškai apversti.

Džiovintų bananų maistinė vertė

Kiti populiarūs džiovinti vaisiai ir jų nauda

  • Džiovinti abrikosai: Turi daug itin vertingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų A ir E, beta karotino, kalio, maistinių skaidulų. Šiuos džiovintus vaisius taip pat verta įtraukti į savo mitybą, jei norite sumažinti anemijos riziką. Džiovinimo metu abrikosai dažniausiai būna apdoroti konservantu - sieros dioksidu (žymimas „E220“). Alergiškiems vartotojams rekomenduojama rinktis saulėje džiovintus abrikosus, kurie dažniausiai yra tamsiai rudos spalvos.
  • Razinos: Razinose esantys polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, todėl razinos itin naudingos akių sveikatai. Be to, jas naudinga įtraukti į savo mitybą aktyviai sportuojantiems bei norintiems gauti daugiau energijos. Amino rūgštys, fosforas ir selenas palengvina baltymų ir maistinių medžiagų įsisavinimą organizme, o tai didina mūsų energijos lygį ir stiprina imuninę sistemą.
  • Džiovintos spanguolės: Yra turtingas vitaminų A, C, E, K bei mineralų - mangano, vario šaltinis. Viename jų puodelyje yra maždaug 4 gramai ląstelienos, itin svarbios mūsų virškinimui, o spanguolėse esantys antioksidantai gali padėti sumažinti lėtinių ligų riziką.

Ekologiški prieš neekologiškus: skirtumai ir privalumai

Riešutai ir džiovinti vaisiai - tai ne tik skanus, bet ir naudingas derinys, galintis praturtinti mitybą įvairiais metų laikais. Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp ekologiškų ir neekologiškų produktų.

Pasak prof. R. Stuko, ar produktas ekologiškas, nulemia auginimo sąlygos ir medžiagos, kurios gali būti randamos tos grupės produktuose. Jei produktas ekologiškas, jame negali būti jokių teršalų - pesticidų, sunkiųjų metalų, radioaktyvaus užterštumo, nitratų pertekliaus bei sintetinių maisto priedų. Ekologiškas maistas užauginamas ekologiniame ūkyje, kuris privalo būti sertifikuotas kaip ekologiškas.

„Kalbant apie ekologišką maistą svarbu pabrėžti, kad jame nerasime jokių kenksmingų medžiagų. Valgydami tokį produktą, pastebėsime, kad išryškėja ir natūralus jo skonis. Reikia pažymėti, kad sveikatos požiūriu, ekologiški riešutai, sėklos ar džiovinti vaisiai turi daugiau privalumų negu neekologiški. Ypač, jei riešutus valgo vaikai, kuriuos norime apsaugoti nuo chemikalų bei alergiški žmonės. Būna atvejų, kad žmonės mano, jog yra alergiški riešutams, tačiau ekologiškų riešutų pamato, kad alergijos požymių nėra“, - sako R. Stukas.

Prof. Prano Viškelio teigimu, didžiausias skirtumas tas, kad neekologiški produktai gali būti sulfituojami (su konservantais), o ekologiški tikrai nebus taip apdoroti. Tai didžiausias privalumas tiems, kurie nori valgyti natūralų ir sveikesnį maistą.

Gydytojo rezidento dietologo Edvardo Grišino teigimu, visi riešutai yra naudingi, tačiau, jei yra galimybė, visuomet verta rinktis ekologišką produktą. Kodėl? Jie yra maistingesni ir natūralesni, mažiau perdirbti, apdoroti. Svarbu vengti skrudintų, sūdytų ir saldžių, įvairiuose apvalkaluose esančių riešutų su prieskoniais, nes jų maistinė vertė yra didesnė, o nauda žymiai mažesnė.

Pagrindiniai skirtumai tarp ekologiškų ir neekologiškų riešutų ir džiovintų vaisių

Savybė Ekologiški Neekologiški
Auginimo sąlygos Ekologiniuose ūkiuose, be sintetinių pesticidų ir trąšų Įprastuose ūkiuose, gali būti naudojami sintetiniai pesticidai ir trąšos
Apdorojimas Chemiškai neapdorojami, be konservantų (pvz., sulfitų) Gali būti chemiškai apdorojami, naudojami konservantai (pvz., sulfitai)
Sudėtis Be teršalų (pesticidų, sunkiųjų metalų, radioaktyvaus užterštumo, nitratų pertekliaus) Gali būti teršalų
Maistinė vertė Gali turėti didesnį vitaminų ir mineralų kiekį Maistinė vertė gali būti mažesnė

Ekologiškų džiovintų vaisių ženklinimas

Svarbu plauti riešutus ir džiovintus vaisius

Daugelis atkreipė dėmesį į prekybos centruose, riešutų ir džiovintų vaisių lentynose, pasirodžiusius užrašus „Prieš vartojant rekomenduojama nuplauti“. Vis dėlto ne visi į tokius įspėjimus reaguoja rimtai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė buvo kategoriška: tiek riešutus, tiek džiovintus vaisius prieš vartojimą reikia nuplauti, siekiant sumažinti mikrobiologinės taršos pavojų.

„Šie produktai dažniausiai atkeliauja iš tolimųjų kraštų - Uzbekistano, JAV, Kinijos, Irano. Kol riešutai ir džiovinti vaisiai patenka į mūsų kraštus, jie pereina daug įvairių etapų: vaisių derliaus nuėmimo, džiovinimo, sandėliavimo, transportavimo. Todėl užtikrinti, kad visuose šiuose etapuose bus nepriekaištingai laikomasi higienos bei kitų reikalavimų ir kad produkcijos nebus paveikusios aplinkos sąlygos, sudėtinga. Tiek džiovinti vaisiai, tiek ir riešutai yra produktai, kuriuose dažniausiai aptinkama mikotoksinų - teršalų, o šiuos išskiria grybelis. Tad susiformavusi nuomonė, jog tai - vieni iš labiausiai užterštų produktų, yra pagrįsta“, - teigė inspektorė.

VMVT specialistė rekomendavo nuplauti tiek džiovintus vaisius, tiek įvairius riešutus nežiūrint į tai, ar juos pirkote fasuotus, ar ne. Tai daryti reikia ne tik dėl galimos mikrobiologinės taršos.

„Įprastai šiems produktams apdoroti naudojamos cheminės medžiagos - sulfitai, kurie, pridėti į maisto produktus, slopina bakterijų augimą, apsaugo produktus nuo parudavimo (tai ypač aktualu vaisiams, daržovėms) ir leidžia produktams ilgiau išlikti tinkamais vartoti. Tačiau apie tai vartotojas turi būti informuotas, etiketėje rašomas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“ arba „Sudėtyje yra sieros dioksido“, nes kai kuriuos vartotojus jie gali alergizuoti.

Kaip įtraukti džiovintus vaisius į savo mitybą?

Džiovinti vaisiai gali būti puikus užkandis, jais labai tinka gardinti salotas, tačiau tai neturėtų tapti pagrindiniu mūsų maistu. Riešutus sveikiausia valgyti natūralius: be glazūros, nekepintus ir nesūdytus. Anot mitybos specialistų, riešutų dienos norma - maždaug 30 gramų. Jų reikėtų valgyti maždaug tiek, kiek telpa į vienos rankos saują.

Sveikas užkandžiavimas: patarimai ir gudrybės

Sveikas užkandžiavimas tarp pagrindinių valgymų gali padėti išlaikyti energijos lygį, sumažinti alkio priepuolius ir pagerinti bendrą savijautą. Štai keletas patarimų, kaip užtikrinti, kad užkandžiai būtų naudingi:

  • Baltymai ir skaidulos: Rinkitės užkandžius, kuriuose yra baltymų ir skaidulų, kad ilgiau jaustumėtės sotūs.
  • Pridėtinis cukrus: Venkite užkandžių su pridėtiniu cukrumi, nes jie gali sukelti staigius energijos svyravimus.
  • Sveiki riebalai: Įtraukite į savo mitybą sveikų riebalų, kad išlaikytumėte stabilų energijos lygį.
  • Mažas glikeminis indeksas: Rinkitės produktus su mažu glikeminiu indeksu, kad išvengtumėte staigių cukraus šuolių kraujyje.
  • Porcijų kontrolė: Užkandžiai turėtų būti nedideli, kad patenkintų alkį ir nesukeltų persivalgymo jausmo.
  • Perdirbti produktai: Venkite daug perdirbtų produktų, kuriuose yra daug druskos, cukraus ir konservantų.
  • Dehidratacija: Prieš užkandžiaudami, išgerkite stiklinę vandens, nes alkio jausmas gali būti susijęs su dehidratacija.
  • Planavimas: Planuokite ir pasiruoškite užkandžius iš anksto, kad sumažintumėte nesveikų pasirinkimų tikimybę.
  • Klausykite savo kūno: Sveikas užkandžiavimas turėtų būti susijęs su jūsų kūno poreikiais, o ne vien tik įpročiu valgyti tam tikru metu.

Receptai su džiovintais vaisiais

Štai keletas receptų, kuriuose galite panaudoti džiovintus vaisius:

  • Jogurtas su džiovintomis slyvomis ir sėlenomis: Slyvas ir abrikosus iš vakaro pamerkite. Ryte nuvarvinkite ir susmulkinkite. Į elektrinį plakiklį supilkite stiklinę jogurto, sukrėskite smulkintas slyvas, suberkite sėlenas ir cinamoną. Gerai išmaišykite ir ragaukite. Ypač tinka pusryčiams.
  • Sausainiai su sėklomis be miltų ir cukraus: Reikalingi produktai: 1 kiaušinio baltymas, 1 šaukštas medaus, 1 bananas, ½ puodelio saulėgrąžų sėklų, ⅓ puodelio moliūgų sėklų, ¼ puodelio sezamo sėklų, ⅓ puodelio riešutų. Kaip gaminti: Įkaitinkite orkaitę iki 150 ° C. Išplakite kiaušinio baltymą. Sutrinkite bananą, įmaišykite medų, tuomet suberkite sėklas ir riešutus. Dėkite po šaukštą ant kepimo popieriaus. Kepkite 15 minučių 160 laipsnių orkaitėje, tuomet 10 minučių kepkite 120 laipsnių orkaitėje.

Idėjos sveikiems užkandžiams su džiovintais vaisiais

tags: #virtos #datules #dziovintos #slyvos #cbananai

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.