Pasakos, mitai ir tradicijos - tai neatsiejama kultūros dalis, perduodama iš kartos į kartą. Jos atspindi tautos vertybes, pasaulėžiūrą ir istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime pasaką apie auksinį kiaušinį, jos motyvus, interpretacijas ir ryšį su lietuvių folkloru bei šiuolaikiniu menu. Taip pat aptarsime, kaip pasakos padeda vaikams suprasti pasaulį ir įveikti sunkumus.
Pasakos „Auksinis Kiaušinis“ Motyvai ir Interpretacijos
Pasaka apie auksinį kiaušinį - tai archetipinė istorija, paplitusi įvairiose kultūrose. Jos autorystė priskiriama Ezopui, senovės graikų pasakėtininkui, gyvenusiam maždaug VI a. pr. Kr. Pasakėčios struktūra - trumpas pasakojimas, kuriame veikia gyvūnai, o pabaigoje pateikiamas moralas - buvo labai veiksmingas edukacinis formatas. Bėgant amžiams, šią istoriją perrašė ir pritaikė daugybė autorių. Viena įtakingiausių versijų priklauso XVII a. prancūzų poetui Žanui de Lafontenui, kuris įtraukė ją į savo „Pasakėčias“, taip įtvirtindamas jos populiarumą visoje Europoje.
Pasakos pagrindinis motyvas - saiko ir kuklumo svarba. Godumas ir per didelis turtų siekimas gali atvesti prie praradimo ir nelaimės. Pasaka atspindi agrarinę visuomenę, kurioje išlikimas priklausė nuo fizinio darbo ir žemės išteklių. „Auksinio kiaušinio“ atsiradimas simbolizuoja stebuklingą sėkmę, greito praturtėjimo fantaziją nuolatinio stygiaus ir sunkaus darbo pasaulyje. Štai vienas iš populiariausių šios pasakos variantų:
Gyveno kartą audinių prekybininkas, kuris su žmona ir dviem vaikais gyveno kaime. Jie buvo gana turtingi. Jie turėjo gražią vištą, kuri kasdien padėdavo po kiaušinį. Tai nebuvo paprastas kiaušinis, o auksinis kiaušinis. Tačiau vyras nebuvo patenkintas tuo, ką gaudavo kasdien. Jis buvo žmogus, kuris siekė praturtėti. Vyras norėjo gauti visus savo vištos auksinius kiaušinius iš karto. Taigi, vieną dieną jis gerai pagalvojo ir galiausiai nusprendė, ką darys. Jis nusprendė nužudyti vištą ir surinkti visus kiaušinius. Kitą dieną, kai višta padėjo auksinį kiaušinį, vyras paėmė kiaušinį, paėmė aštrią peilį, perpjovė jai kaklą ir atvėrė jos kūną. Aplink buvo tik kraujas, o kiaušinio nebuvo. Jis labai nusiminė, nes dabar neturės nė vieno kiaušinio. Jo gyvenimas buvo laimingas ir be rūpesčių, kai jis turėjo tik vieną kiaušinį per dieną, bet dabar jis pats padarė savo gyvenimą nelaimingą. Dėl savo godumo jis kasdien vis labiau skurdo ir galiausiai tapo vargšu žmogumi. Koks jis buvo nelaimingas ir kvailas. Moralė: Tas, kuris nori daugiau, praranda viską. Reikia pasitenkinti tuo, ką jau turime.
Pasakos interpretacijos gali būti įvairios. Vienas iš galimų aiškinimų - tai įspėjimas apie pavojų susitelkti tik į materialines vertybes ir pamiršti dvasinius dalykus. Auksinis kiaušinis gali simbolizuoti bet kokį materialinį turtą ar sėkmę, o pasakos moralas - kad laimė slypi ne turtuose, o dvasinėje harmonijoje ir santykiuose su kitais žmonėmis. Kiti mano, kad tai simbolis svajonių, kurios ne visada išsipildo. Tačiau bet kuriuo atveju pasaka moko būti stipriems ir nepasiduoti sunkumams.
Pasakos pagrindiniai motyvai:
- Godumas ir gobšumas: Nepasotinamas noras turėti daugiau, net kai jau turi pakankamai.
- Kantrybė prieš nekantrumą: Tai pagrindinė pasakojimo ašis.
- Mūsų veiksmų pasekmės: Ūkininko sprendimas turi tiesioginį, negrįžtamą ir pragaištingą rezultatą.
- Dėkingumas ir turimų dalykų vertinimas: Pagrindinis veikėjas nustoja vertinti kasdien gaunamą dovaną ir dėl to ją praranda.
- Frustracijos valdymas: Ūkininkas nepakenčia laukimo, ir tas nusivylimas priverčia jį priimti patį blogiausią sprendimą.
Pasaka „Vištelė“: Rusų Liaudies Pasakos Simbolika
Pasakos - vienas iš pagrindinių pasakojamosios tautosakos žanrų. Jos skirstomos į keletą formalių tipų (gyvulinės, augalinės, stebuklinės, buitinės, užbaigtos, be pabaigos ir t.t.) ir yra labai paplitusios. Šiame straipsnyje nagrinėsime vieną žinomiausių rusų liaudies pasakų - „Auksinis kiaušinis“ („Курочка ряба“), siekdami atskleisti jos simbolinę reikšmę ir universalias žinias, užkoduotas paprastame naratyve.
„Auksinis kiaušinis“ - trumpa ir paprasta pasaka, lengvai įsimenama vaikams. Daugelis moka ją netgi atmintinai. Jos siužetas sukasi apie senelį ir senelę, kurie turėjo vištą. Vieną dieną višta padėjo auksinį kiaušinį. Senelis ir senelė nesugebėjo jo sudaužyti, tačiau atbėgusi pelytė uodega užkliudė kiaušinį ir jį sudaužė. Senelis ir senelė pradėjo verkti, bet vištelė juos paguodė pažadėdama padėti paprastą kiaušinį. Nors iš pirmo žvilgsnio pasaka atrodo neįmantri, joje slypi gilios simbolinės prasmės.
Pagrindiniai simboliai ir jų interpretacijos:
- Senelis ir senelė: Šie personažai simbolizuoja visą žmoniją. Jų senatvė reiškia patirtį ir išmintį, tačiau kartu primena gyvenimo pabaigos neišvengiamumą ir marumo problemą.
- Višta: Tai žmogaus prijaukintos gyvūnijos įvaizdis. Gyvūnai nuo seno buvo ir tebėra svarbus žmonijos maisto šaltinis. Pasak mokslininkų, seniausi prijaukinimo pėdsakai siekia ledynmečio pabaigą.
- Auksinis kiaušinis: Kiaušinis - vienas iš daugelio gyvybės simbolių. Jis ženklina naują pradžią ir suteikia vilties. Šioje pasakoje jis yra auksinis, o tai reiškia nenatūralumą. Auksinis kiaušinis negali būti panaudotas maistui. Tačiau seniai nemato jame kokios nors brangenybės. Jie bando jį sudaužyti. Taip su vertingais daiktais išmintingi žmonės nesielgia. Jį galima būtų parduoti, išmainyti, perlydyti, bet tik nedaužyti. Vis dėlto pasakos herojai daro būtent tai, kas prieštarauja sveikai logikai. Jų elgesiui suprasti reikėtų prisiminti, kad pasakų simbolinėje kalboje auksas labai dažnai turi kai ką bendra su požemių pasauliu. Kas valdo šį pasaulį, tas turi ir aukso. Bet požemių pasaulis yra tolygus mirties karalystei. Todėl auksinis kiaušinis čia yra mirties simbolis.
- Pelytė: Pelytė, vištos priešprieša, atstovauja neprijaukintai gyvūnijai. Ji labai dažnai siejama su žaibais ir griaustiniais. Taigi reprezentuoja tam tikra prasme dangiškąją tikrovę. Nagrinėjamoje pasakoje kaip tik jai ir pavyksta sudaužyti kiaušinį. Ir tai vos vienu vieninteliu uodegos mostelėjimu. Jos smūgis buvo stiprus kaip žaibas.
Pasakos moralas slypi tame, kad žmonių pastangos nugalėti mirtį yra bergždžios. Senelių ašaros rodo, kad mirties neišvengiamumas yra liūdna realybė. Tad lieka ir toliau palaikyti gyvybę valgant maistą. Auksinis kiaušinis šioje pasakoje yra mirties simbolis. Višta yra tarpininkas tarp dangaus ir žemės - tai pasirinkimų ir pokyčių galimybė. O paprastas kiaušinis - tai naujo gyvenimo simbolis. Pasakos moralas yra paprastas: neverta apgailestauti dėl to, kas prarasta, nes visada galima rasti kažką naujo. Svarbu vertinti tai, ką turime, ir džiaugtis kiekviena diena. Pasaka „Vištelė“ išlieka aktuali ir šiandien. Ji moko mus vertinti paprastus dalykus, džiaugtis gyvenimu ir nepasiduoti sunkumams.
Auksinis Kiaušinis Lietuvių Folklore ir Tradicijose
Lietuvių folklore auksinis kiaušinis dažnai siejamas su Velykomis - pavasario atgimimo švente. Kiaušinis yra gyvybės simbolis, o auksinė spalva simbolizuoja saulę, šviesą ir naują pradžią. Margučiai, dažyti įvairiomis spalvomis ir raštais, yra neatsiejama Velykų tradicijos dalis. Jie simbolizuoja gamtos atgimimą ir viltį. Taip pat lietuvių liaudies pasakose galima rasti motyvų apie stebuklingus kiaušinius, kurie išpildo norus arba suteikia galių. Tokie kiaušiniai dažnai saugomi mitinių būtybių arba paslėpti sunkiai pasiekiamose vietose.
Pasakų Reikšmė Vaikams ir Ugdyme
Pasakos yra neatsiejama vaikystės dalis, lydinti mus nuo pat mažų dienų. Jos ne tik linksmina, bet ir moko, ugdo vaizduotę ir padeda pažinti pasaulį. Pasakos yra svarbi vaikų auklėjimo priemonė. Jos padeda vaikams suprasti pasaulį, ugdo jų vaizduotę, moralines vertybes ir socialinius įgūdžius. Pasakos apie auksinį kiaušinį moko vaikus saiko, kuklumo ir atsakomybės už savo veiksmus.
Pasaka „Vištelė“ vaikams padeda suprasti, kad gyvenime viskas nuolat keičiasi. Pasaka moko, kad netekus kažko vertingo, nereikia nusiminti, nes visada ateina kažkas naujo. Pasaka taip pat moko vertinti paprastus dalykus ir džiaugtis tuo, ką turime. Beveik kiekvienoje neadaptuotoje pasakoje galima rasti gilią prasmę ir suprasti, ką ji gali duoti vaikams.
Be to, pasakos padeda vaikams įveikti sunkumus ir baimes. Identifikuodamiesi su pasakos herojais, vaikai mokosi spręsti problemas, priimti teisingus sprendimus ir nepasiduoti sunkumams. Pasakos suteikia vaikams vilties ir tikėjimo, kad gėris visada nugali blogį.
Pasaka „Vištelė“ gali būti puikiai pritaikyta ugdymo procese. Su vaikais galima diskutuoti apie pasakos veikėjus, jų poelgius ir jausmus. Taip pat galima aptarti auksinio kiaušinio simboliką ir pasakos reikšmę. Ši pasakėčia puikiai tinka pradėti pokalbius apie kantrybę ir savikontrolę su vaikais nuo 5 metų. Ji ypač naudinga tais momentais, kai kyla didelis nusivylimas dėl to, kad kažko negalima gauti iš karto (laukiamas apdovanojimas, naujo įgūdžio, reikalaujančio praktikos, mokymasis ir t.t.). Ji puikiai rezonuoja su impulsyviais vaikais arba su tais, kurie pradeda suprasti pinigų ir taupymo vertę. Kadangi tai istorija su labai aiškiu moralu, ji tarnauja kaip aiškus inkaras, padedantis prisiminti pamoką kasdienėse situacijose.
Prano Mašioto pasaka "Vištelė". Mažųjų knygų bičiulių festivalis 2014
Kūrybinės veiklos, įkvėptos pasakos „Vištelė“:
Remiantis pasaka „Vištelė“, galima sukurti įvairias kūrybines veiklas, kurios padės vaikams geriau suprasti pasakos prasmę ir lavinti kūrybiškumą. Štai keletas idėjų:
- Vištelės gamyba: Apsivedžiojame savo mažą rankytę, prikarpome iš spalvoto popieriaus daug daug tokių rankelių. Klijuojame aplinkui rateliu ant tualetinio popieriaus ritinėlio vis aukštyn. Viršuje suklijuojame dvi rankytes ir iškerpę skiauterę uždedame ant vištytės galvos.
- Lizdelio ir kiaušinukų gamyba: Iš vytelių, šakelių susukame paukšteliams lizdelį, tiesiog sukame ratu ir viskas.
- Karolių gamyba: Reikės 1 stiklinės miltų, 0,5 stiklinės druskos, iki 0,5 stiklinės vandens, maistinių dažų arba guašo. Miltus, druską ir vandenį supilti į dubenį ir minkyti. Galima lipdyti iš nedažytos tešlos, o jeigu norime spalvotų karoliukų, tai maždaug į ketvirtį tešlos dėti apie pusę šaukštelio guašo. Tada reikėtų tešlą minkyti su guminėmis pirštinėmis, nes guašas nudažo rankas. Kai tešla paruošta, imame ant delno gabalėlį tešlos ir jį voliojame, padėjus ant lentelės su iešmeliu padarome skylutę. Kai karoliai padaryti, paliekame juos džiūti apie dvi dienas.
- Piešinys „Vištelė padėjo auksinį kiaušinį“.
- Vaidinimas „Vištelė“.
Šiandien mokytojos Edita Vaznaitienė ir Rasa Grinienė kviečia jus apsilankyti vištų namuose - vištidėje. Išgirsite istoriją apie nepaprastą kiaušinį, o mokytoja Edita parodys mažą gudrybę: kaip atskirti žalią kiaušinį nuo virto. Taip pat sužinosite, per kiek dienų išsirita viščiukai, kartu su mokytoja Rasa galėsite patys pasidaryti geltoną cypliuką. Išduosime dar vieną paslaptį: vištelės irgi moka šokti. Dar ir kaip!
Auksinis Kiaušinis Šiuolaikiniame Mene ir Kultūroje
Pasaka apie auksinį kiaušinį įkvepia šiuolaikinius menininkus kurti įvairius kūrinius. Šis motyvas gali būti naudojamas tapyboje, skulptūroje, literatūroje ir teatre. Menininkai interpretuoja pasaką savaip, atsižvelgdami į šiuolaikinio pasaulio problemas ir aktualijas. Pavyzdžiui, pasaka apie auksinį kiaušinį gali būti naudojama kritikuoti vartotojiškumą ir per didelį susitelkimą į materialines vertybes. Kūriniai, įkvėpti šios pasakos, gali skatinti žmones susimąstyti apie savo prioritetus ir vertybes.
Kaimo Teatrų Tradicijos Lietuvoje: "Auksinio Kiaušinio" Šventė
Pasakos ir teatras - tai neatsiejami dalykai. Lietuvoje kaimo teatrų mėgėjai puoselėja tradiciją rengti šventes, kuriose vaidina įvairias pjeses ir pasakas. Viena iš tokių švenčių - "Auksinis kiaušinis", vykstantis Bardžiškiuose (Pakruojo r.). Ši šventė, pradėta rengti 2007 metais, suburia kaimo aktorius iš įvairių Lietuvos vietų. Jie vaidina komedijas, dramas ir pasakas, džiugindami žiūrovus savo talentu ir kūrybiškumu.
P. L. Travers ir Merė Popins: Pasakos ir Realybės Susipynimas
Kalbant apie pasakas ir jų įtaką vaikų vaizduotei, negalima nepaminėti Pamelos Lyndon Travers, geriau žinomos kaip P. L. Travers, sukurtos ikoniškos auklės Merės Popins. Merė Popins - tai daugiau nei tik auklė. Ji yra paslaptinga, savimi pasitikinti ir tobula moteris, kuri sugeba susitvarkyti su bet kokiais iššūkiais. Jos įvaizdis simbolizuoja saugios vaikystės vaizdinį ir atsakymą į amžiną moterų klausimą: kaip atrasti pusiausvyrą tarp jų pačių poreikių ir jų šeimos reikalavimų.
P. L. Travers, kaip ir jos sukurta herojė, buvo mįslinga ir paslaptinga asmenybė. Jos vaikystė, praleista Australijoje, turėjo didelės įtakos jos kūrybai. Tėvo, banko darbuotojo, priklausomybė nuo alkoholio ir nuolatiniai šeimos persikėlimai formavo jos charakterį ir skatino fantazuoti. P. L. Travers knygose galima rasti daug autobiografinių elementų. Pomėgis žaisti sode, stebėti dangų ir kurti miniatiūrines figūrėles atsispindi jos kūriniuose. Merės Popins įvaizdis, skėčiu skriejančios virš Londono stogų, yra neišdildomas ir simbolizuoja saugios vaikystės vaizdinį.
Ukrainiečių Liaudies Pasaka Kauno Lėlių Teatro Scenoje
Pasakos svarbą vaikų gyvenime supranta ir Ukrainos menininkai. Lietuvoje viešėjusios režisierė Oksana Dmitrijeva ir dailininkė Natalija Denisova Kauno lėlių teatro scenoje pastatė ukrainiečių liaudies pasaką "Pliuskiukas Ivasiukas". Šis spektaklis - tai ne tik supažindinimas su ukrainiečių tradicijomis, bet ir priminimas apie bendras abiejų tautų šaknis. Pasak dailininkės N. Denisovos, į lėlių teatrą būtinai turi eiti visa šeima. Šis spektaklis, sukurtas sudėtingu Ukrainai metu, yra ne tik simbolinis palaikymas, bet ir galimybė Kauno žiūrovams artimiau susipažinti su ukrainiečių lėlininkų menu. Menininkės iš Charkovo susižavėjo Kauno teatro butaforų darbais, kurie sukūrė labai meniškas Ukrainos nacionalinį koloritą atspindinčias dekoracijas.
„Fabergé“ Kiaušiniai: Juvelyrikos Šedevrai
„Fabergé“ kiaušiniai - tai garsioji rusų juvelyro Peter Carl Fabergé firmos juvelyrinių dirbinių kolekcija. Šių brangių dirbinių serija buvo kuriama nuo 1885 iki 1917 metų Rusijos imperatoriaus šeimai ir privatiems kolekcionuotojams.
Juvelyras Peter Carl Fabergé gimė 1846 metais žinomoje Baltijos-Vokietijos juvelyro Gustavo Fabergé ir danės Šarlotės Jungstedt šeimoje. 1870 metais jis vedė Augustą Julia Jacobs ir persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą. Didžiausia kiaušinių dalis yra saugoma Rusijoje - 10 saugome Kremliaus arsenale, 9 - Viktoro Vekselbergo įkurtame Fabergé muziejuje Sankt Peterburge. 3 kiaušinius yra įsigijusi karališkoji Jungtinės Karalystės šeima ir saugo asmeninėje kolekcijoje.
Štai keletas žymiausių „Fabergé“ kiaušinių:
| Kiaušinis | Metai | Aprašymas |
|---|---|---|
| Hen kiaušinis | 1885 | Pirmasis Fabergé kolekcijos kiaušinis, pagamintas imperatorienei Marijai Fiodorovnai. |
| Kiaušinis Petrui Didžiajam | 1903 | Auksinis kiaušinis, skirtas 200-ajam Sankt Peterburgo įkūrimo jubiliejui. |
| Rožių vijoklis | 1907 | Kiaušinis, pagamintas caro Nikolajaus II užsakymu, dovana žmonai Aleksandrai Fiodorovnai. |
| Mozaikinis kiaušinis | 1914 | Karališkasis Fabergé kiaušinis, sudėliotas iš smulkių brangakmenių. |
| Mėlynas kraujas | 1912 | Pagamintas caraičio Aleksėjaus garbei. |
| Deimantinis kiaušinis | 1892 | Iš išvaizdos atrodantis gana paprastas, tačiau ne mažiau ypatingas. |
| Rožės pumpuro kiaušinis | 1895 | Pirmasis caro Nikolajaus II užsakymu pagamintas, skirtas jo žmonai Aleksandrai Fiodorovnai. |
| Paskutinis kiaušinis | 1917 | Buvo pradėtas gaminti, tačiau, dėl prasidėjusios Rusijos revoliucijos, nebuvo baigtas. |
Pasakos Motyvai Biblijoje
Šventajame Rašte aptinkami įvairūs literatūriniai žanrai. Pasaka - vienas iš pagrindinių pasakojamosios tautosakos žanrų. Pasakoms paprastai priskiriamos šios dvi Senojo Testamento ištraukos: Ts 9, 7-15 ir 2 Kar 14, 9 (žr. irgi 2 Kr 25, 18). Iš pirmo žvilgsnio, ypač turint omenyje tai, kad Šventojo Rašto kanonas yra sudarytas iš 73 paskirų kūrinių, susidaro pakankamai negatyvus įspūdis: juk tai vos lašas jūroje. Iš vienos pusės - taip, mažoka. Tačiau, kita vertus, nevalia užmiršti, jog Biblijoje taip pat esama padrikų pasakos motyvų. Vieną iš jų reprezentuoja kalbos dovaną turintys gyvūnai.
Kalbantys Gyvūnai Biblijoje
Šventajame Rašte galima rasti pasakos motyvų, pavyzdžiui, kalbančių gyvūnų. Ryškiausi pavyzdžiai - Edeno sodo žaltys ir žynio Balaamo asilė:
- „O žaltys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?““ (Pr 3, 1)
- „Bet asilė Balaamui tarė: „Štai ar aš nesu tavo asilė, ant kurios jodinėjai visą savo gyvenimą lig šios dienos? Argi esu taip pasielgusi su tavimi kada nors anksčiau?“ - „Ne“, - jis atsakė.“ (Sk 22, 30)
Žuvies Simbolika Biblijoje ir Pasakose
Aišku, yra ir kitokių pasakos motyvų, kaip antai žuvies motyvas. Pasakos nėra vien grynos fantazijos žaismas. Pasakose žuvis vaidina gana svarbų vaidmenį.
- Žuvis - naujos pradžios ženklas: Kai kuriose pasakose susitikimas su žuvimi paženklina naujojo etapo pradžią tam tikro herojaus gyvenime. Taip atsitinka, pavyzdžiui, rusų pasakoje Jemelia kvailys ir lydeka. Jemelia visiškai netikėtai pagauna lydeką. Ji moka žmogiškai kalbėti, tad prašo pasigailėjimo, o už tai pažada išpildyti visus jo norus. Jemelia sutinka. Nuo šios akimirkos jo gyvenimas visiškai pasikeičia.
- Žuvis - naujos gyvybės šaltinis: Tai irgi gana populiarus pasakų motyvas. Pasakų pasaulyje gyvybės pradžia nebuvo siejama su lytiniu herojų gyvenimu. Jose pastojama dėl kitokių priežasčių. Viena jų - žuvies valgymas. Aišku, ne kiekvienos, bet tik tam tikros rūšies. Kai kuriose pasakose moters nevaisingumo problema yra pašalinama kaip tik žuvies pagalba. Vyras turi tą žuvį pagauti arba nusipirkti, o moteris - suvalgyti. Kartais pastoja ne tik nevaisinga vyro žmona, bet ir tarnaitė, ruošianti žuvį valgymui.
Šiame straipsnyje, savaime suprantama, neįmanoma išsamiai nei pristatyti, nei aptarti visų epizodų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra susiję su žuvimi. Tad bus stabtelta tik prie duonos padauginimo pasakojimo. Apie tai Naujajame Testamente galima perskaityti įvairiose vietose. Viena jų yra, pavyzdžiui, evangelijos pagal Matą ištrauka (14, 13-21). Jėzus Kristus, daugindamas duoną, padaugino ir žuvį. Bet, kaip tai jau galima suprasti iš šios perikopės pavadinimo, žuvies padauginimas nustumiamas į antrą planą. Kai ką panašaus būtų galima pasakyti ir apie komentarų šiai ištraukai perspektyvą. Juose irgi dominuoja duonos motyvas. Žuviai atitenka tik antraeilis vaidmuo. O gaila! Nes ji čia atlieka labai svarbią simbolinę funkciją. Žuvies motyvas duonos padauginimo pasakojime nėra atsitiktinis. Jis atlieka labai svarbią funkciją. Taip parodoma, kad su duonos ir žuvies padauginimu prasideda kiekybiškai naujas etapas Jėzaus Kristaus, apaštalų ir žmonių santykyje. Jie pradeda Jame matyti pranašą, nori paskelbti karaliumi ir t.t. O ženklina šį lūžį įpintas į pasakojimą žuvies motyvas.