Įžanga: Žiulio Verno Kūrybinis Palikimas ir Mokslinės Fantastikos Pradininko Dvasia
Žiulis Gabrielis Vernas (Jules Gabriel Verne, 1828-1905) - prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas. Jis buvo apdovanotas nepaprastu talentu skaitytoją nukelti ten, kur jis, rašytojas, daugeliu atvejų niekad nebuvo. Žiulio Gabrielio Verno, nuotykių romanų autoriaus ir mokslinės fantastikos žanro pradininko, kūriniai įkvėpė kino kūrėjus, o lietuvių kalba išleista apie 30 jo kūrinių. Nors jis neturėjo mokslininko išsilavinimo ir mažai keliavo, jis daug laiko skyrė skaitymui ir tyrinėjimams. Ž. Verno gerbėjai ypač vertina tai, kad du trečdaliai jo aprašytų "fantastinių" dalykų (kelionė į Mėnulį, povandeninis laivas, lėktuvas ir kt.) buvo išpranašauti - po rašytojo mirties tai iš tiesų tapo tikrove.
Žiulis Vernas gimė 1828 m. vasario 8 d. Nante, Prancūzijoje. Jis buvo vyriausias iš penkių vaikų. Jo tėvas, Pjeras Vernas, buvo advokatas. Žiulis, siekdamas tęsti šeimos tradiciją, atvyko į Paryžių studijuoti teisės, tačiau labiau jautėsi literatų draugijoje. Būdamas 28 metų, jis vedė Onoriną de Biana, jauną našlę su dviem vaikais. Į literatūros pasaulį jį atvedė dėdė. Ž.Vernas greitai susipažino su to meto žymiausiais prancūzų rašytojais Aleksandru Diuma, Viktoru Hugo. Greitai pats pradėjo rašyti pjeses, vėliau - ir romanus. Rašytojas mirė 1905 m. kovo 24 d. Jo kūrybinį palikimą sudaro 65 romanai, 30 pjesių, esė, pasakojimai, geografinės studijos ir operų libretai. Verno romanai greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Rašytojui teko magiškas amžius: Europos civilizacijos suklestėjimas ilgos taikos laikotarpiu, neįtikinamas technikos progresas. Nieko keisto, kad būtent Ž. Vernas tapo to amžiaus apologetu ir jo vizijų pranašu. Beje, prie visų Ž. Verno nuopelnų dar reikia pridėti ir titulą "fantastinės literatūros pradininkas"!
„Pietų Afrika. 1854-ieji“: Mokslas ir Nuotykiai Tolimajame Žemyne
Vienas iš Žiulio Verno romanų, "Pietų Afrika. 1854-ieji" (arba "Trijų rusų ir trijų anglų nuotykių Pietų Afrikoje"), kviečia skaitytoją į mokslo pasaulį, kuriame netrūksta nuotykių. Šiame romane Žiulis Vernas kviečia smalsų skaitytoją į mokslo, atradimų ir mokslininkų pasaulį. Nuotykių romane "Pietų žvaigždė" pasakojama apie jauno talentingo inžinieriaus mokslinę komandiruotę į Pietų Afriką, deimantų kasyklas. Romano veiksmas sukasi apie didelio ir reto deimanto paieškas Pietų Afrikos deimantų kasyklose.
Romano Siužetas ir Kontekstas
Trys anglų ir trys rusų mokslininkai keliauja į Pietų Afriką matuoti dienovidinio vieno laipsnio dydį, kuris XIX a. kėlė nemažai ginčų. Dviguba anglų-rusų mokslinė ekspedicija turėjo išmatuoti dienovidinio vieno laipsnio dydį, taigi atlikti tais laikais tikrą mokslinį žygdarbį. Pagrindinis veikėjas, inžinierius, atvyksta į šį regioną su moksliniais tikslais, tačiau netrukus įsitraukia į deimanto paieškų ir su tuo susijusių intrigų sūkurį. Romano siužeto ašis - nepaprasto grožio deimanto istorija, glaudžiai susijusi su žmonių likimais, meile, laime. Knygos siužetas glaudžiai susijęs su žmonių likimais, meile ir laime.
Romano veiksmas vyksta Pietų Afrikoje, skaitytojai atveria tolimą ir mažai pažįstamą pasaulį. Knygoje gausu nuotykių, gamtos peizažų ir įvairios gyvūnijos bei augmenijos.
Deivido Livingstono Įtaka
Nors europiečiai Juodojo žemyno pietuose pasirodė XVII amžiaus viduryje, vidiniai rajonai ilgą laiką liko nežinomi. Šias sritis tyrinėjo misionieriai, kurie nuo savo misijos - vietos gyventojų sielų gelbėjimo - rado laiko pažvelgti į nepažįstamą žemyną. Svarbiausias tyrinėjimų centras buvo misijų stotis Kurumane, kurią 1820 metais įsteigė Robertas Mofetas. 1841 metais čia pasirodė jaunas škotas Deividas Livingstonas, kuris įėjo į Pietų Afrikos tyrinėjimų istoriją.
Livingstonas beveik šešiolika metų gyveno vidiniuose Pietų Afrikos rajonuose, steigė mokyklas, gydė ligonius, studijavo kalbas ir papročius, darė geografinius, geologinius ir biologinius stebėjimus. Jis keliavo palei Zambezę, klaidžiojo po Angolos užkampius, pažymėjo daugelį Afrikos teritorijų, apie kurias nieko nežinojo europiečiai. 1856 metais Livingstonas grįžo į Londoną, buvo pagerbtas ir gavo mokslinių apdovanojimų. Po metų jis išleido knygą „Misionieriaus kelionės ir tyrinėjimai Pietų Afrikoje“, kurioje paprastai pasakojo apie savo klajones ir nuotykius. Knyga išgarsėjo dėl savo paprastumo, dokumentalumo ir simpatijos vietos gyventojams.
Žiulis Vernas, įkvėptas D. Livingstono darbų, panaudojo jo pateiktas žinias savo romane. D. Livingstonas buvo neabejotinas autoritetas Ž. Vernui, nes niekas negalėjo lygintis su jo surinktos medžiagos išsamumu ir kokybe. Ž. Vernas norom nenorom turėjo gausiai remtis Livingstonu, nes jo pasirinktoji romano tema - trianguliacinio tinklo nubrėžimas ir geodeziniai matavimai - visiškai netiko nuotykiniam kūriniui.
Politinės ir Humanistinės Potekstės
Ž. Vernas romane išjuokia primityvų nacionalizmą, kuris privertė bendrą sunkų darbą dirbančius žmones susipykti. Šią siužetinę liniją autoriui padiktavo sustiprėjęs Rusijos ir Didžiosios Britanijos imperijų priešiškumas. Tačiau Ž. Vernas buvo didelis humanistas, todėl pavojaus akivaizdoje privertė savo herojus suvokti, jog „čia dabar nėra nei rusų, nei anglų, yra tiktai europiečiai, susivieniję pavojaus akimirką“.
Nuotykiai ir Personažai
Ž.Vernas gebėjo ekspedicijos kasdienius sunkumus susieti su spalvingais veikėjų charakteriais, įtikinamai aprašyti nuotykius, bet nenutolti nuo realybės. Skaitytoją traukia europiečių kelionė per dykumą ir susidūrimas su priešiška makololų gentimi. Po ilgo išsiskyrimo abi grupės - anglų ir rusų - vėl susijungia Skorcefo kalno viršūnėje, kai gresia mirtinas pavojus, nes šimtai čiabuvių kėsinasi juos sučiupti. Vis dėlto europiečiai išsigelbsti ir toliau tęsia darbą.
Ž.Vernas papildė savo pamėgtų keistuolių mokslininkų galeriją. Šiame romane tai - Nikolajus Palanderis, kuris, tikrindamas logaritmus, nuklysta nuo būrio, kelias dienas nei valgo, nei geria, kol bičiuliai jį išgelbėja bemaž iš krokodilų dantų. Kitas išsiblaškėlio nuotykis - jį užpuola babuinas ir atima visą ekspedicijos dokumentaciją - rejestrus. Romane veikia žmonės nuostabioje gamtoje, turėdami tikslą - gausinti žmonijos žinias.
Žiulio Verno Kūrybos Ypatybės ir Poveikis
Žiulis Vernas buvo literatūros, žinomos kaip mokslinė fantastika, kūrėjas. Tai literatūra, lenkianti savo laiką, numatanti ir aprašanti ateitį arba alternatyvią dabartį. Grožinė literatūra, bet paremta šiuolaikiniais ir galimais ateities mokslo pasiekimais bei išradimais. Verno atveju teigiama, kad jis tiksliai numatė daugybę galimų žmonijos pasiekiamų ir išradmų, įskaitant kosmines ekspedicijas ir skrydį į Mėnulį, naujus susisiekimo, bendravimo ir pasaulio tyrinėjimo būdus, galiausiai - karo taktiką. Nors Ž.Vernas rašė daugiausia apie įspūdingas keliones, pats beveik nekeliavo. Pats rašytojas keliavo nedaug - nedideliu nuosavu laivu plaukiojo Prancūzijos pakrantėse, o vienintelis jo skrydis aerostatu truko vos 25 minutes.
Lūžio taškas | Trumpas filmas
Skaityti svarbu bet kokiame amžiuje, tačiau knygos paaugliams turi bene didžiausią įtaką asmenybės raidai ir asmeniniam tobulėjimui. Jeigu ieškote gero skaitinio paaugliško amžiaus jaunuoliui(-ei), tikrai pro akis nepraleiskite knygos Pietų Afrika. 1854 - ieji. Ją parašė Žiulis Vernas (Jules Verne) ir 2001 metais išleido leidykla Anbo.
Kiti Žymūs Žiulio Verno Kūriniai
Žiulis Vernas sukūrė 65 romanus, apie 20 pasakojimų ir esė, 30 pjesių, keletą geografinių darbų ir operos libretų. Tarp žymiausių jo kūrinių yra:
- „Kapitono Granto vaikai“
- „Penkiolikos metų kapitonas“
- „20 000 mylių po vandeniu“
- „Paslaptingoji sala“
- „Aplink pasaulį per 80 dienų“
- „Amžinasis Adomas“
Fantastinis nuotykių romanas „Paslaptingoji sala“ - vienas labiausiai skaitytojų pamėgtų Žiulio Verno romanų. „Paslaptingoji sala“ - tai himnas homo racionalis - žmogui, kuris ginkluotas žiniomis ir protu užvaldo pasaulį. Iš Pietiečių nelaisvės pabėgę keturi Šiauriečiai, JAV pilietinio karo dalyviai: inžinierius Sairas Smitas ir jo tarnas Nabas, karo korespondentas Gedeonas Spiletas, jūreivis Penkroftas ir jauniausias komandos narys Herbertas bei šuo Topas po oro baliono katastrofos patenka į negyvenamą salą. Saloje jie pradeda kovą už būvį. Inžinierius Sairas Smitas žino ir išmano viską, nuo ugnies uždegimo iki salos elektrifikavimo.
