Renkantis produktus pietums ar vakarienei, dažnai kyla klausimas, kas sveikiau - mėsa ar žuvis. Šiame straipsnyje išsamiai palyginsime žuvies ir mėsos virškinimą, jų maistinę vertę ir poveikį sveikatai.
Žuvis ar mėsa: kas sveikiau?
Švedijos mokslinių tyrimų institutas (RISE) atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad lašiša, silkė, ančiuviai ir midijos turi daugiau baltymų nei vištiena, kiauliena ar jautiena. Tyrime buvo analizuotas 41 skirtingas maisto produktas, remiantis duomenimis iš Šveicarijos, Japonijos, Kanados ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenų bazių.
Ispanijos dietologų ir mitybos mokslų draugijos (SEDCA) prezidentas Jesús Román Martínez teigia, kad jūros gėrybėse yra labai geros kokybės baltymų ir mažiau riebalų. Granados universiteto fiziologijos profesorius Emilio Martinez nurodo, kad žuvyje yra ne daugiau kaip 12 % riebalų, o mėsoje - iki 30 %.
Riebalų kiekis žuvyje ir mėsoje
| Žuvies rūšis | Riebalų kiekis (100g) |
|---|---|
| Lašiša | 13g |
| Upėtakis | 14g |
| Lydeka | 1g |
| Ešerys | 1g |
| Karpis | 5g |
| Šamas | 5g |
Vaikams rekomenduojama valgyti karpius ir tilapijas, kuriose gausu vitamino D, arba Atlantinius šlakius, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių.
Nepaisant žuvies privalumų, žmonės dažnai suvartoja mažiau žuvies nei rekomenduojama. Ispanijos vartotojų reikalų ministerija pataria per savaitę suvalgyti bent tris porcijas žuvies. Viena iš priežasčių, kodėl žuvis nėra tokia populiari, yra jos kaina, nes mėsa dažnai yra pigesnė.
Mėsos pasirinkimas ir vartojimo rekomendacijos
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad mėsa yra dažnas pirkinys pirkėjų krepšelyje. Pirkėjai gali rinktis iš plataus baltos ir raudonos mėsos asortimento. Tradicinė kiauliena išlieka populiariausia, tačiau jautiena ir veršiena taip pat yra mėgstamos.
Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė teigia, kad jautieną ir veršieną naudinga įtraukti į racioną, ypač tiems, kurie linkę į mažakraujystę. Vis dėlto, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, mėsą reikėtų vartoti vieną ar du kartus per savaitę, o kitomis dienomis valgyti žuvį ir augalinį maistą.
Veršiena yra jaunų gyvulių mėsa, kurių racioną sudaro tik karvės pienas, todėl ji yra liesa ir turi mažiau sočiųjų riebalų. Jos skonis švelnesnis nei jautienos. Jautiena gali turėti šiek tiek daugiau riebalų, bet ir didesnį geležies kiekį.
Sveikiausia mėsą troškinti, ruošti garuose arba kepti orkaitėje. Kepant ant grilio ar keptuvėje, dėl aukštos temperatūros ir riebalų suprastinama jos kokybė, susidaro glikacijos produktai, kurie sukuria oksidacinį stresą ir ląstelių senėjimo procesus.
Jautieną ir veršieną galima valgyti ir pusiau žalią, tačiau svarbu įsitikinti, kad ji yra šviežia ir tinkamai laikoma. Žalia mėsa sunkiau virškinama, todėl sergant skrandžio ligomis jos reikėtų vengti.
Mėsos ir žuvies derinimas
Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė teigia, kad mėsos ir žuvies derinimas vienu metu neapsunkina virškinimo, tačiau rizikuojama suvalgyti per didelę porciją riebalų ir baltymų. Dėl to gali apsunkti virškinimas, padidėti darbo kasai ir tulžies pūslei, o maistas ilgiau užsibūna skrandyje. Svarbu ne derinys, o suvalgytas kiekis.
Apskritai virškinimas gali trukti nuo 24 iki 72 valandų, todėl jei per šį laiką nesiliausime kimšti maisto, jausimės tik prasčiau. Dietologai pataria daugiau judėti, sportuoti ir peržiūrėti savo valgiaraštį.
Mėsos technologijų specialistė Rasa Dapkevičienė teigia, kad net nedidelis pokytis maisto racione gali padėti laimėti daugiau nei 70 % lieknėjimo kovos. Šveicarų diabetologas profesorius Alainas Golay teigia, kad kilogramai, kurių pavyksta atsikratyti dietos metu, negrįžta tik tuomet, jei valgoma pakankamai baltymų. Jis pataria riboti riebalus, ypač paslėptus produktuose.
Kokią mėsą rinktis norint sulieknėti?
- Kalakutiena: Mažina sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį maiste.
- Jautiena: Maistinga ir gerai virškinama, ypač naudinga protinį darbą dirbantiems ir sportuojantiems žmonėms.
- Triušiena: Organizmas pasisavina net 96 %, turi daugiau baltymų nei kitos rūšys ir mažiau cholesterolio bei daugiau geležies.
- Elniena: Turi daugiau maistinės vertės nei jautiena, mažiau riebalų bei cholesterolio, daug proteinų. Lengvai virškinama, aminorūgštys pasisavinamos per valandą.
Kokią žuvį valgyti laikantis dietos?
Žuvis yra puikus baltymų šaltinis, kokybiškas, lengvai virškinamas, nekaloringas ir turintis mažai cholesterolio. Laikantis dietos tinka bet kokios rūšies žuvis, nes ji nėra kaloringa ir turtinga baltymų. Net ir riebesnės žuvys - lašiša, upėtakis - teturi 10-15 % riebalų, tuo tarpu lydekos, ešerio, karpio, šamo mėsoje riebalų vos 1-6 %.
Apibendrinant, mėsos ir žuvies valgymas laikantis dietos yra galimas ir net rekomenduojamas, renkantis liesesnes rūšis ir tinkamai derinant su kitais produktais.
Pasninkas ir jo įtaka virškinimui
Pasninkas yra asketizmo forma - susilaikymas tam tikrą laiką nuo kai kurių valgių ir gėrimų dėl religinių motyvų. Krikščionių tradicijoje pasninkas yra viena pagrindinių atgailos ir pamaldumo formų. Pasninkas padeda apvaldyti instinktus ir pasiekti sielos tyrumo.
Jei stropiai laikėtės pasninko ir vartojote mažiau maisto, o per šventes pamiršote bet kokias ribas - skrandžiui sukeliamas stresas. Jei kurį laiką mūsų dietoje buvo mažai riebalų, dominavo lengvas, augalinis maistas, skrandis prisitaikė prie mažesnių maisto porcijų, tai per Kūčias ir Kalėdas prarastas saiko jausmas „pertemps“ skrandį, jausime tempimo pojūtį ar net skausmą. Venkite tokių drastiškų pokyčių ir prisiminkime - per šventes maistą reikia ragauti, stengiantis neviršyti įprasto porcijos tūrio, nepamirštant vaisių, daržovių, kruopų - angliavandenių kupino maisto.
Tiesa apie pasninką: kas iš tikrųjų nutinka jūsų kūnui?
Mityba senstant ir virškinimo sistema
Senėjimo procesą galima sulėtinti pertvarkant gyvenimo būdą ir mitybą bent jau nuo 40 metų. Kai kurios mitybos teorijos teigia, kad vyresniems nei 35-erių metų žmonėms mėsos reikėtų valgyti du tris kartus per savaitę, o nuo 40-ies jos galima apskritai atsisakyti dėl cholesterolio. Vis dėlto daugelis specialistų sutinka, kad gyvulinių riebalų reikėtų vartoti mažiau, o vietoj mėsos valgyti daugiau žuvies.
Nuo tinkamo maitinimosi ir fizinio aktyvumo labai priklauso kūno masė. Vidutinio amžiaus pernelyg nutukęs žmogus tikriausiai daug valgo, nedirba fizinio darbo, nesportuoja, todėl riebalai ir susikaupia. Jo virškinimas pamažu prisitaiko prie maisto pasiūlos, viršijančios paklausą. Žmogui senstant su maistu gaunamos energijos reikia vis mažiau.
Tinkama mityba - ne tik kalorijų ir maisto produktų kiekis, bet ir jų sudėtis. Baltymų nereikėtų mažinti, nes jie yra pagrindinė statybinė organizmo medžiaga. Daug baltymų turi liesa mėsa. Žuvų patiekalai taip pat turi daug baltymų ir mažai riebalų, todėl lengvai virškinami, išskyrus ungurį, silkę ir kitas riebias žuvis.
Mineralinių medžiagų ir daug vitaminų yra daržovėse ir vaisiuose. Jie reikalingi organizmo medžiagų apykaitai, todėl ypač naudingas žalias augalinis maistas.
Baltymų svarba ir virškinimas
Organizme baltymai suskaidomi į aminorūgštis, kurios vėliau naudojamos audinių statybai ir atstatymui. Šio proceso metu susidaro atliekų, tokių kaip karbamidas ir kalcis, kurias inkstai turi išfiltruoti iš kraujo. Maistinių baltymų kokybė taip pat gali būti svarbi.
Žmonėms, vartojantiems per daug baltymų miltelių, kokteilių ir batonėlių, gali atsirasti pilvo pūtimas, vidurių pūtimas ir viduriavimas.
tags: #zuvis #ir #mesa #kaip #virskinama