Laivams keliaujant tarp uostų ir jūrų, būtina tiksliai nustatyti jų buvimo vietą ir kryptį. Šiam tikslui naudojamos geografinės koordinatės - sistema, leidžianti nustatyti bet kurio taško poziciją Žemės rutulio paviršiuje. Ši sistema remiasi dviem pagrindiniais matmenimis: platuma ir ilguma. Geografinės koordinatės yra esminė navigacijos, laivybos inžinerijos ir geografinių tyrimų dalis, padedanti nustatyti vietą jūroje ar sausumoje. Jos yra numeriniai duomenys, naudojami nustatyti vietą ir kryptį jūroje, o sausumoje - bet kuriame kitame žemės paviršiaus taške. Tai matavimo sistema, tiesiogiai susijusi su pasaulio žemėlapiais ir laivyba.
Svarbu pažymėti, kad senovės graikai, nors ir turėjo primityvesnių įsivaizdavimų, jau klasikos epochoje kūrė sudėtingus kosmologinius modelius ir suprato Žemės sferinę formą. Eratostenas, vienas iš stambiausių helenistinės epochos polimatų, netgi apskaičiavo Žemės apskritimo ilgį, o Klaudijus Ptolemėjus sukūrė geografinių taškų katalogą, priskirdamas jiems koordinates (platumą ir ilgumą).
Platuma: Atstumas nuo Pusiaujo
Platuma (geografinė platuma) - vienas iš geografinio koordinačių tinklo dydžių, parodantis, kiek taškas Žemėje nutolęs į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo. Tai horizontali geografinės vietos koordinačių linija, kuri išmatuojama nuo pusiaujo, kitaip sakant, nuo ekvatoriaus. Ji matuojama laipsniais nuo 0° iki 90°, ir gali būti tiesiogiai žemiau ekvatoriaus arba tiesiogiai virš jo. Pusiaujo linija yra linija, kuri skiria šiaurinę ir pietinę pusrutulio dalis, ir ji žymima 0 laipsnių platuma. Geografinė platuma matuojama laipsniais, pradedant nuo 0° prie pusiaujo ir baigiant ties 90° šiaurės platumos (Šiaurės ašigalis) bei pietų platumos (Pietų ašigalis). Įsivaizduojamos linijos, einančios iš rytų į vakarus ant žemės paviršiaus, vadinamos lygiagretėmis.
Ilguma: Atstumas nuo Grinvičo Meridiano
Ilguma (geografinė ilguma) - viena iš Žemės paviršiaus taško geografinių koordinačių, nurodanti, kiek į rytus ar į vakarus nuo pradinio (Grinvičo) dienovidinio nutolęs Žemės paviršiaus taškas. Tai vertikali linija tarp dviejų geografinių vietos koordinačių taškų. Ji apibrėžia, kaip tolimai vietos koordinatė yra nuo nulinės linijos, kitaip sakant, nuo Grinvičo linijos. Ilgumos koordinatės matuojamos nuo 0 iki 180 laipsnių rytų ir vakarų pusėje nuo Grinvičo meridiano, kuris yra standartinis išilgumas 0 ir vadinamas nulinės linijos. Įsivaizduojamos linijos, einančios per šiaurės ir pietų polius, vadinami dienovidžiais.
Platumos ir Ilgumos Skirtumas
Platumos skirtumas ir ilgumos skirtumas yra du esminiai matavimo rodikliai, kurie naudojami geografinėje informacijoje, navigacijoje ir kartografijoje. Jie padeda tiksliai nustatyti vietą, atstumą ir kryptį, suteikdami mums sąvokas apie erdvės matmenis.
Platumos Skirtumas
Platumos skirtumas yra skirtumas tarp dviejų vietos taškų platumo koordinačių. Platumas nusako, kaip arti arba toliau nuo pusiaukelės (ekvatorius) yra vieta. Platumos skirtumas nusako kiekvienos vietos atstumą nuo pusiaukelės (ekvatorius).
Ilgumos Skirtumas
Ilgumos skirtumas yra skirtumas tarp dviejų vietos taškų ilgumos koordinačių. Ilguma nusako, kaip arti arba toliau nuo nulio linijos (Grinvičo linija) yra vieta. Ilgumos skirtumas nusako kiekvienos vietos atstumą nuo nulio linijos (Grinvičo linija).
Praktinis Panaudojimas
Platumos ir ilgumos skirtumas yra naudingas matuojant atstumą vertikaliai ir horizontaliai. Jis gali būti naudojamas antžeminėje navigacijoje, tokioje kaip individualių pastatų arba kitų geografinių objektų padėties nustatymas. Taip pat, ilgumos skirtumą galima naudoti laivyboje ir aviacijoje, nustatant maršrutus ir skrydžių laikus. Žinoti platumos ir ilgumos skirtumą yra labai svarbu ne tik žemėlapio skaitymo srityje, bet ir navigacijos srityje, kai yra bandoma nustatyti tikrąjį atstumą tarp dviejų vietų arba planuojant maršrutą. Tai leidžia tiksliai nustatyti atstumus ir išvengti klaidų arba netikslumų.
Pavyzdžiui, Vilnius yra maždaug 25 laipsniais į rytus nuo 0 laipsnių ilgumo, o 54 laipsniais į šiaurę nuo 0 laipsnių platumos. Taigi, platumos skirtumas tarp Vilniaus ir pusiausvyros linijos yra 54 laipsniai šiaurės pusėn, o ilgumos skirtumas yra 25 laipsniai į rytus nuo 0 laipsnių.
Pavyzdys: Vilniaus ir Paryžiaus Koordinatės
Vienas pavyzdys gali būti skirtumas tarp Vilniaus ir Paryžiaus platumos ir ilgumos. Vilniaus ir Paryžiaus platumų skirtumas yra apie 1,2 laipsnių, o ilgumų skirtumas yra apie 2,2 laipsnių.
| Miestas | Platuma | Ilguma |
|---|---|---|
| Vilnius | apie 54°41' Š | apie 25°17' R |
| Paryžius | apie 48°51' Š | apie 2°21' R |
| Platumų skirtumas | apie 1,2° | |
| Ilgumų skirtumas | apie 2,2° | |
Geografinių Koordinačių Panaudojimas Laivyboje
Kai laivai kursuoja tarp uostų ir jūrų, būtina turėti efektyvų būdą nustatyti, kur jie yra ir kur jie turėtų eiti. Laivų navigacija priklauso nuo teisingų geografinių koordinačių, kurios leidžia nustatyti laivo buvimo vietą, jo maršrutą ir atstumą nuo kitų objektų. Geografinės koordinatės yra labai svarbios laivyboje, nes jos leidžia nustatyti tikslų laivo poziciją jūroje. Geografinės koordinatės yra numeriniai duomenys, naudojami nustatyti vietą ir kryptį jūroje. Būdamas jūroje arba vandenynuose, nustatydami vietą ir kryptį pagal geografinės koordinates, laivų įgula gali tiksliai identifikuoti ir rasti norimą vietą ar būti nukreipta į pasirinktą maršrutą. Geografinės koordinatės laivybos srityje reiškia konkrečią vietos padėtį jūroje arba kitame vandens telkinyje.
GPS ir Kitos Navigacijos Sistemos
Globalinės pozicionavimo sistemos (GPS) tipiškai yra naudojamos laivo navigacijonėms sistemoms nustatyti tikslų laivo buvimo vietą naudojant geografinio ilgumo ir platumos informaciją. Laivai yra aprūpinti GPS sistemomis, kurios naudoja šias koordinates nustatydamos jų vietą jūroje. Gaido sistema yra kitas būdas nustatyti laivo buvimo vietą jūroje. Tai yra radijo navigacijos sistema, kuri naudoja gaido signalus ir geografinės koordinatės, kad nustatytumėte laivo buvimo vietą.
Maršruto Planavimas ir Saugumas
Geografinių koordinačių panaudojimas laivybos srityje suteikia galimybę tiksliai nustatyti laivo vietą jūroje arba kitame vandens telkinyje. Be to, geografinės koordinatės taip pat plačiai naudojamos laivams ir kitoms transporto priemonėms, kurios reikia atlikti tikslų kelionės planavimą, vykdyti saugų judėjimą jūroje ar oro erdvėje. Turėti supratimą apie geografinius koordinates leidžia laivams efektyviai planuoti maršrutą, siekiant išvengti pavojingų sričių ir pasiekti norimus paskirties taškus. Tai padeda išvengti kolizijų su kitais laivais ir užtikrinti bendrą saugą.
Koordinačių Kampai ir Matavimo Vienetai
Visi laivavedžiai turi būti gerai susipažinę su koordinačių kampais ir jų matavimo vienetais. Kampas yra atstumo matavimo vienetas ant jūrlapių. Pilnas apskritimas yra padalintas į 360 laipsnių. Kiekvienas laipsnis yra padalintas į 60 minučių ir kiekviena minutė yra padalinta į dešimt dalių, dar vadinama kabeltovais (cable). Jūrinės koordinatės užrašomos tokiu būdu: 36°24,2'. Viena platumos lanko minutė yra lygi vienai jūrmyliai.
Žemės Projekcijos ir Jūrlapiai
Nors Žemė yra sfera, bet tinklas, nubrėžtas ant Žemės sferos paviršiaus, yra transformuotas į jūrlapio plokštumą. Yra daug Žemės sferos projektavimo į plokštumą būdų, bet jūrinei navigacijai buvo pasirinktos dvi patogiausios projekcijos: Merkatoriaus ir Gnomoninė.
- Merkatoriaus projekcija: Ant merkatoriaus projekcijos jūrlapio nubrėžta tiesi linija vadinama loksodroma (Rhumb line), ji kerta visus platumos dienovidinius (meridians of longitude) tuo pačiu kampu. Kadangi jūrlapis atvaizduoja išlenktą paviršių plokštumoje, loksodroma (rhumb line) nėra trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų. Šie merkatorinės projekcijos iškreipimai nėra dideli, todėl atstumuose iki 600 jūrmylių gali būti nepaisomi.
- Gnomoninė projekcija: Gnomoninėje projekcijoje tiesi linija vadinama ortodroma (Great Circle) ir yra trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų ant Žemės paviršiaus.
Geografinės Koordinatės Kitose Srityse
Geografinės koordinatės naudojamos ne tik laivyboje, bet ir kitose srityse, tokiomis kaip aviacija ir geodezija. Tai rodo šios matavimo sistemos universalumą ir svarbą bendraujant ir kartu veikiant tarptautinėje arenoje.
Kompasas - Patikimas Orientavimosi Įrankis
GPS ir „Google” žemėlapių amžiuje, kompasas - tai prietaisas, kuris pamažu tampa praeitimi. Vis dėlto, verta išmokti juo naudotis, nes, skirtingai nei navigacija, jis nenuvils jūsų žygio ar orientacinio žygio metu. Kompasas yra paprastas navigacijos prietaisas su magnetine adata, kuri rodo magnetinio poliaus (šiaurės-pietų) kryptimi ir leidžia nustatyti kitas pasaulio puses. Jis pirmiausia naudojamas orientuotis žemėlapyje (teisingai nustatyti padėtį vietovės atžvilgiu), nustatyti kryptį, kuria reikia plaukti norint pasiekti kelionės tikslą, arba surasti kelią, jei pasiklystama arba, pavyzdžiui, navigacijos kelias užžėlęs. Kartu su turistiniu žemėlapiu kompasas padeda, pavyzdžiui, nustatyti viršūnę, upę ir pan. Jis tinka žygiams kalnuose, orientavimosi sportui, važiavimui dviračiu ir išgyvenimui. Kompasas turėtų būti nuolatinė alpinizmo, dviračių sporto, bėgimo, bušido ar išgyvenimo įrangos dalis, nepriklausomai nuo jūsų naudojamos navigacijos įrangos, išmaniuoju telefonu rodomo žemėlapio tikslumo ar maršruto, kurį ketinate įveikti, ilgio.
Žemė ir kompasai | Magnetizmas | Fizika | FuseSchool
Kompasų Tipai
Yra keletas kompasų tipų, skirtų skirtingoms reikmėms:
- Geodezinis kompasas: naudojamas tiksliam horizontalių kampų nustatymui lauke atliekant geodezinius darbus (daugiausia topografinę fotografiją).
- Geologinis kompasas: prietaisas, padedantis išmatuoti, pavyzdžiui, horizontalius kampus lauke, vertikalius kampus arba šlaitų kampus, kuriais geologai gali išmatuoti geologinių sluoksnių eigą ir kritimą žemėje.
- Saulėtas kompasas: leidžia nustatyti pasaulio kryptis pagal Saulės disko padėtį danguje tam tikru paros metu. Jos privalumas - atsparumas magnetinėms anomalijoms arba galimybė nustatyti kryptis netoli ašigalių.
- Elektromechaninis kompasas: priešingu atveju girokompasas, kaip rodo pavadinimas, tai prietaisas su giroskopu. Jis dažniausiai naudojamas laivuose. Juo galima nurodyti geografinę šiaurę.
Kompaso Sandara ir Veikimo Principas
Kompasas turi plokščią cilindrą primenantį korpusą (pagamintą iš plastiko arba metalo lydinio, pvz., aliuminio), kurio viduje yra magnetinė adata (plokščias, lengvas ir siauras magnetas), pakabinta ant ašelės (kuri leidžia jai suktis) ir disko su krypties ženklais ir graduojamąja skale. Kompaso cilindrą galima padėti ant vadinamosios plokštelės, kurioje yra liniuotė (skalė milimetrais ir coliais), didinamasis stiklas (leidžia įskaityti smulkias žemėlapio žymes) ir skalė su įprastomis žemėlapių skalėmis (leidžia efektyviai išmatuoti atstumus).
Kompasas veikia dėl adatos sąveikos su Žemės magnetiniu lauku, todėl nesvarbu, kur esate ar koks paros metas, adata atsiduria tarp magnetinių polių ir rodo šiaurę ir pietus. Šiuolaikiniai prietaisai taip pat rodo rytus ir vakarus.
Magnetinė Deklinacija
Verta pažymėti, kad Žemės magnetiniai poliai (vietos, kuriose magnetinio lauko linijos išsidėsčiusios statmenai Žemės paviršiui), į kuriuos rodo kompasas, nėra tapatūs geografiniams poliams (Šiaurės ašigalis Arkties vandenyne ir Pietų ašigalis Antarktidoje). Kitaip tariant, jie nesutampa, nes magnetiniai poliai periodiškai keičia savo padėtį. Taip yra dėl magnetinės deklinacijos skalė, tai kampas tarp geografinės ir magnetinės šiaurės. Raudona rodyklė ant magnetinės rodyklės rodo šiaurę.
Orientavimasis Žemėlapyje su Kompasu
Orientavimasis žemėlapyje yra ne kas kita, kaip tik jo išdėstymas taip, kad jis atitiktų tikrąsias geografines kryptis, o jo viršutinis rėmelis rodytų šiaurę. Padėkite žemėlapį ant lygaus pagrindo, nustatykite vietą, kurioje esate. Padėkite kompasą ant žemėlapio taip, kad jo centras tiksliai atitiktų jūsų buvimo vietą. Kompaso plokštelė ir krypties linijos turi rodyti šiaurę. Laikykite prietaisą vienoje vietoje ir tuo pačiu metu sukite žemėlapį, kol jo šiaurė ir lygiagretės (šiaurės ir pietų ilgumos linijos) sutaps su šiaurės kryptimi kompase. Dabar laikas nustatyti azimutą. Sulygiuokite kompaso šoną taip, kad jis jungtų tašką, kuriame esate, su tašku, į kurį einate. Tada pasukite prietaiso žiedą taip, kad jo linijos sutaptų su žemėlapyje esančiomis šiaurės-pietų linijomis.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Kompasą?
Kompaso įsigijimui įtakos turi jo paskirtis, t. y. kokiai veiklai jį naudosite (ekspedicijoms, bėgimui ar orientavimosi sportui ir pan.) ir kiek tikslūs matavimai jums reikalingi. Jei vykstate į tolimą kalnų ekspediciją, pavyzdžiui, į Šiaurės Ameriką, verta rinktis kompasą su deklinacija. Įvairioms sporto šakoms puikiai tiks modelis su greitu adatos nustatymu, kuris papildomai turėtų būti platus, kad galėtumėte patikrinti rodmenis nenutraukdami veiklos. Pavyzdžiui, orientavimosi sportui gera išeitis yra galimybė prietaisą pritvirtinti prie nykščio. Pirkdami magnetinį kompasą atkreipkite dėmesį į papildomas funkcijas, pavyzdžiui, įmontuotą didinamąjį stiklą (kad būtų lengviau skaityti žemėlapį) arba skyrelius su populiariomis skalėmis (kad galėtumėte patikrinti atstumą tarp konkrečių taškų). Taip pat svarbu užpildyti skysčiu. Geriausiai tinka alkoholis - jo tankis mažesnis nei vandens, todėl jis kelia mažesnį pasipriešinimą adatai atliekant sukamąjį judesį, todėl rodmenys yra tikslesni.
Pagrindinės Pasaulio Kryptys
Norint apibrėžti pasaulio šalių geografinę padėtį, būtina suprasti pagrindines pasaulio kryptis ir kaip jos taikomos globaliu mastu. Kelias į vietą vadinamas kryptimi. Norėdami rasti vietą ar apibūdinti, kur ji yra, turime žinoti, kokia kryptimi nuo mūsų ji yra. Dažniausiai nuorodos pateikiamos atsižvelgiant į tai, ar vieta yra į šiaurę, pietus, rytus ar vakarus nuo dabartinės mūsų buvimo vietos. Kryptims nurodyti naudojamas bendras terminas - pasaulio kryptys arba horizonto kryptys.
Pagrindinės keturios pasaulio kryptys yra:
- Šiaurė (Š/N): Kryptis link Šiaurės ašigalio.
- Pietūs (P/S): Kryptis link Pietų ašigalio.
- Rytai (R/E): Kryptis, esanti 90 laipsnių kampu į dešinę nuo šiaurės.
- Vakarai (V/W): Kryptis, esanti 90 laipsnių kampu į kairę nuo šiaurės.
Lietuva Geografinių Koordinačių Kontekste
Lietuva yra Europos geografiniame viduryje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Dotnuva iki Šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo - 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio - 1488 kilometrai. Savo vietą ant žemės rutulio galima nusakyti geografinėmis koordinatėmis, išreiškiama taško platuma ir ilguma. Koordinačių tinklas yra vertikalios ir horizontalios linijos, vadinamos lygiagretėmis ir meridianais, kurie skaičiuojami nuo ekvatoriaus ir pradinio meridiano. Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (jos geografinės srities Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau - Baltarusija ir Rusijos centrinė sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau - Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.
Šiaurėje Lietuva ribojasi su Latvija (588 km). Rytuose - su Baltarusija (679 km). Pietvakariuose - su Lenkija (104 km) ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (273 km, kitais duomenimis, 267,8 km; su Kuršių mariomis). Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Teritoriniuose vandenyse Lietuva ribojasi su Latvija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną. Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min 20 s anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra pasaulinis laikas +2 h (kaip Helsinkio, Rygos, Atėnų, Jeruzalės).
Kaip Geografiškai Skirstoma Lietuva?
Norint sužinoti, kaip geografiškai skirstoma mūsų šalis, žemėlapį reikėtų matuoti nuo vieno miesto - jis gali pasitarnauti ir šalį dalinant į šiaurę ir pietus, ir į vakarus bei rytus. Taip teigia hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Anot V. Ralienės, dalinti Lietuvą į Rytų ir Vakarų reikėtų per Kauną ir per Kėdainius. Jeigu norime padalinti Lietuvą į Šiaurę ir į Pietus, taip pat žemėlapyje reikėtų brėžti tiesią liniją maždaug per Kėdainius. Jeigu kalbame apie Pietryčius ir Pietvakarius, reikėtų žinoti, kad Lietuvos geografinis centras yra ties Kėdainiais, tad ir vėl nuo jų reikėtų dalinti žemėlapį.
Ginčai Dėl Lietuvos Priklausomybės Regionui
Ginčai, ar Lietuva yra „Rytų“, ar „Vakarų“, o gal Šiaurės Europos ar Pietų Europos šalis dažnai būna karšti. Ir visi jų dalyviai paprastai teisūs. Mat sąvokos „Rytai“ bei „Vakarai“ populiariojoje sąmonėje įgijo labai daug galimų reikšmių. Kai diskusijose žmonės tuos pačius žodžius vartoja skirtingomis reikšmėmis ir kyla nesutarimai.
Štai keletas galimų "Rytų" ir "Vakarų" reikšmių:
- "Vakarai" - visą XX a. kapitalistinėmis buvusios šalys, o "Rytai" - iki 1990 m. valdytos komunistų (ir todėl skurdesnės).
- "Vakarai" tai krikščioniškos kultūros žemės, o "Rytai" - musulmoniškos, budistinės, induistinės arba judėjiškos.
- "Vakarų Europa" - tai katalikiška arba protestantiška Europa, "Rytų Europa" - stačiatikiška.
- "Vakarų Europa" - ES, Europos ekonominės erdvės ir/ar NATO narės, "Rytų Europa" - NVS narės.
Šiaurė ir Pietūs Ekonominiame Kontekste
Sąvokos "Šiaurė" ir "Pietūs" taip pat gali būti vartojamos ekonominiame kontekste:
- "Šiaurė" - tai turtingos šalys.
- "Pietūs" - tai skurdžios šalys.
Pagal šį skirstymą Lietuva ir visa Europa yra "Šiaurė" - kaip, beje, ir Australija. "Šiaurė" - šviesesnės odos žmonių, "Pietūs" - tamsesnės odos žmonių gyvenami kraštai. Vėlgi, Europa, JAV, Kanada, o ir Australija pagal šį skirstymą - Šiaurė, Afrika - daugiausiai Pietūs. Jei vertinti tik Europą tai "šiauriečiai" - mėlynakiai blondinai/šatenai, "pietiečiai" - tamsesnio gymio baltaodžiai italai, ispanai.
Grynai geografinis skirstymas: "Vakarų Europa" - vakarinė Europos pusė, "Rytų Europa" - rytinė pusė. Dažnai dar pridedama "Šiaurės Europa", "Pietų Europa", kartais "Vidurio Europa". Europa - ne taisyklinga geografinė figūra, tad kur brėžti ribas - visiškai subjektyvu. Europinė Rusija sudaro 40% Europos žemės. Taigi, jei skirstyti Europą geografiškai į keturias dalis pagal pasaulio šalis po 25% žemyno tai visa Rytų Europa būtų Rusijoje. Oficialus Jungtinių Tautų skirstymas paremtas panašia subjektyvia geografija, Lietuvą priskiria Šiaurės Europai - kartu su kitomis Baltijos šalimis, Skandinavija, Jungtine Karalyste, Airija.
Europos Geografinis Centras Lietuvoje
Nors šią garbę sau priskiria keletas Europos šalių, remiantis Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto skaičiavimais tikrasis ir vienintelis geografinis Europos centras yra Lietuvoje. Šis faktas įregistruotas Gineso rekordų knygoje. 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pateikė Europos geografinio centro apibrėžimą ir, naudodamiesi moksliniu gravitacijos centrų metodu, nustatė, kad šis centras yra į šiaurę nuo Vilniaus (26 km), šalia Purnuškių kaimo.
Europos geografinio centro koordinatės yra 54 laipsniai 54 minutės Šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių Rytų ilgumos. Tokios koordinatės apibrėžtos tik iš naujo nustačius Europos kontinento ribinius taškus: Šiaurėje - Špicbergene (80°45‘N - 20°35‘E), Pietuose - Kanarų salose (27°38‘N - 17°58‘W), Rytuose - Uralo kalnų viršūnė (67°59‘N - 66°10‘E), Vakaruose - Azorų salyne (39°27‘N - 31°16‘W).
Kontinento Ribos
Kontinento riba driekiasi Karos upe, Uralo kalnų aukščiausiuoju gūbriu, Uralo upe, Kaspijos jūra iki Apšerono pusiasalio, Kaukazo kalnų aukščiausiuoju gūbriu iki Kubanės įlankos, Juodąja jūra per Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius, rytine Egėjo jūros pakrante (Graikijos - Turkijos siena), Viduržemio jūra, Gibraltaro sąsiauriu. Nustatant kontinento ribinius taškus, Kanarų, Madeiros, ir Azorų salos, kaip ir Islandija priskirtos Europai, Naujoji žemė - nepriskirta. Neatsižvelgta į Maltos salos padėtį viduryje Viduržemio jūros, tačiau tai Europos geografinio centro vietą keičia tik 100 metrų.
Europos Centro Kartografinis Draustinis
Nustačius centro vietą, susimąstyta apie tinkamą jo žymėjimą. Pirmasis geografinio centro ženklas - akmenų mūrinys su plokšte - buvo pastatytas 1991 m. ant kalvelės ties Bernotais. Tačiau šis paminklas neišliko. Kiek vėliau Lietuvos geografų draugijos pastangomis centro vietoje buvo padėtas vietinis laukuose rastas akmuo, sveriantis 9 tonas. Ant akmens buvo pritvirtinta metalinė plokštė su įrašais. 1992 m. Europos geografinio centro aplinkai išsaugoti Lietuvos Aukščiausioji Taryba įsteigė Europos centro kartografinį draustinį. Jame yra Girijos ežeras, Bernotų piliakalnis ir alkakalnis (senovės pagonių laidojimų vieta), šalia esantys miškai ir kitos vietovės. Bernotų piliakalnis - vienas seniausių Lietuvoje piliakalnių. Spėjama, kad I-V amžiuje čia stovėjo gynybinė pilis.
2004 m. gegužės 1 d. surengtas iškilmingas Europos geografinio centro pristatymas. Renginys skirtas Lietuvos narystei Europos Sąjungoje paminėti. Šiai progai pažymėti garsus lietuvių skulptorius Gediminas Jokūbonis sukūrė kompoziciją - balto granito koloną, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. VšĮ „Europos geografinis centras“ įregistruota 2003 m. balandžio 22 d., Europos geografinio centro teritorijoje. Pagal sudarytą sutartį tarp Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir VšĮ „Europos geografinis centras“ viešoji įstaiga įgijo teisę naudotis turizmo informacijos centro ženklu. Europos geografiniame centre ne tik teikiamos turizmo informacijos paslaugos, bet ir vykdoma aktyvi kultūrinė programa. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Vilniaus Simono Stanevičiaus ir Eitminiškių vidurine mokyklomis.
Du Ašigaliai: Šiaurės ir Pietų Skirtumai
Du ašigaliai - Šiaurės ir Pietų - yra skirtingose planetos pusėse ir pasižymi skirtingais bruožais. Arktis (arba Arktika) iš esmės yra užšalęs vandenynas, o Antarktida yra žemynas, sudarytas iš pamatinės uolienos ir įvairių sausumos darinių, tokių kaip kalnai, slėniai ir ežerai. Jie visi apsupti vandenyno.
Gyventojai ir Žmonių Veikla
- Antarktidos žemynas yra vienintelė vieta Žemėje, nepriklausanti jokiai valstybei. Kol kas čia nerasta jokių vietinių žmonių pėdsakų.
- Arktyje iki šiol gyvena vietiniai - eskimai. Arkties srityje gyvena daugiau nei 4 mln. žmonių. Gyventojų yra tiek mažuose miesteliuose, tiek miestuose, tokiuose kaip Barou Aliaskoje, Trumsas Norvegijoje, Murmanske ir Salecharde Rusijoje.
- Nors mokslinių tyrimų stočių yra tiek Arktyje, tiek Antarktidoje, Arkties regione žmonių veiklos daugiau.
Temperatūra ir Ledas
- Pietų ašigalis yra daug šaltesnis ir labiau vėjuotas, palyginti su Šiaurės ašigaliu. Iš tiesų Antarktidoje temperatūra yra tokia žema, kad kai kuriose jos dalyse niekada neištirpsta sniegas. Šis žemynas yra pati šalčiausia Žemės vieta - vidutinė metinė temperatūra čia -49° C.
- Šiauriniame poliuje yra daug mažiau ledo nei pietiniame. Piečiausiame žemyne, Antarktidoje, yra apie 90 % viso Žemėje esančio ledo, tai sudaro apie ¾ pasaulio gėlo vandens atsargų.
- Arkties regionas yra šiaurinio poliaus srityje, regionui būdingas natūralus ledo tirpimo ciklas. Beveik pusė ledo vasarą ištirpsta, o žiemą tas pats vanduo vėl sušąla į ledą. Žiemą arktinio ledo plotas praktiškai prilygsta Rusijos plotui.
- Antarktidoje, arba pietiniame poliuje, tokių ledo tirpimo ciklų nėra. Pietų ašigalio ledo plokštė išlieka beveik tokio pat dydžio ir formos visus metus. Jeigu ištirptų visas Pietų ašigalio ledas (tai neatsitiks artimiausioje ateityje), jūrų ir vandenynų lygis pakiltų apie 60 metrų.
Gyvūnija
- Pingvinai gyvena tik pietiniame pusrutulyje, tai yra Antarktidos regione, kur jie neturi jokių sausumos priešų. Kadangi pingvinai neturėjo poreikio saugotis sausumos priešų, jie evoliucionavo į neskraidančius paukščius, o jų sparnai - į plaukmenis.
- Baltosios meškos yra didžiausi šiaurinio pusrutulio sausumos plėšrūnai.
Ozono Sluoksnis
- Virš Antarktidos regiono ozono sluoksnis itin suplonėjęs - būtent čia yra vadinamoji ozono skylė. Čia ji yra beveik tris kartus didesnė nei JAV sausumos plotas.
- Virš Arkties esantis ozono sluoksnis taip pat plonėja, tačiau ozono skylė dar neatsivėrė. Iš tiesų tikros skylės nėra ir virš Antarktidos. Ozono skyle vadinamas stiprus ozono sluoksnio, kuris apsupa Žemę ir saugo ją nuo saulės radiacijos, praretėjimas.
- Šiauriniame pusrutulyje ozono sluoksnis yra storesnis, nes šiltesnė Arkties temperatūra riboja stratosferinių debesų, naikinančių ozoną, susikaupimą. Tačiau ir šiaurinio poliaus stratosferos temperatūra pastaraisiais metais krinta, ir tai lemia spartesnį ozono sluoksnio nykimą.
Gamtiniai Ištekliai
- Amerikos geologinės tarnybos duomenimis, maždaug ketvirtadalis pasaulio naftos ir dujų atsargų slypi Arktyje. Dėl šios priežasties Rusija reiškia teises į didelę Arkties regiono dalį, turėdama viltį ištyrinėti ir panaudoti povandeniniame Lomonosovo kalnagūbryje slypinčius išteklius. Šis kalnagūbris po Arkties vandenynu tęsiasi daugiau nei 1800 kilometrų ir manoma, kad jame yra iki 10 milijonų tonų naftos. JAV taip pat reiškia teises į dalį Arkties, siunčia ten ledlaužius, kurie žymi JAV teritoriją šalia Aliaskos.
- Manoma, kad naftos išteklių yra po pietiniu Antarktidos šelfu, pvz., po Roso jūros dugnu. Tačiau Antarktidos sutartis, pagal kurią ji nepriklauso jokiai šaliai ir gali būti naudojama tik tyrimų tikslais, draudžia bet kokią naftos gavybą.