Alaus darymas ir duonos kepimas - vieni seniausių amatų, susiformavusių dar mūsų civilizacijos aušroje. Sunku nuspėti, kuris amatas senesnis, bet yra žinoma, jog seniausiame užrašytame alaus recepte minimas būtent alaus darymas iš salyklinės duonos kepalų. Šiandien alus ir duona yra ne tik kasdienio maisto raciono dalis, bet ir neatsiejama kulinarinės kultūros bei draugystės simbolis.
Alaus istorijos ištakos
Kada alus atsirado tiksliai, pasakyti sunku - manoma, kad kažkur tarp 10 ir 3 tūkst. metų prieš Kristų. Nagrinėdami alaus receptus, iškaltus akmenyse, galime tvirtinti, kad maždaug 7000 metų prieš mūsų erą šumerai jau mokėjo iš salyklo virti alų. Šumerai sakydavo: „Nežinosi alaus - nepažinsi džiaugsmo“.
Laikui bėgant, alaus gaminimas perėjo į vienuolynus, ypač Olandijoje ir Belgijoje. Vienuoliai alų darė maisto užgėrimui ir pasninkui, tačiau supratę, koks tai geras gėrimas, ėmė gaminti jį ir pardavimui. Į Lietuvą aludarystės verslas atėjo iš senų laikų, o 11-ajame amžiuje alus Lietuvoje jau buvo plačiai gaminamas.
Alaus gamyba ir tradicijos Lietuvoje
Lietuvoje nuo seniausių laikų buvo paplitęs paprotys per šventes namuose virto alaus nunešti giminėms ir artimiausiems kaimynams. Aludarystė buvo svarbi ne tik ekonomine prasme. Geras aludaris visada turėjo garsią šlovę, nors alų gaminti mokėjo ir tebemoka dažnas sodietis.
Anykščių, Kupiškio ir Zarasų apylinkėse dar ir šiandien rasite seną kaimo aludarį, kuris papasakos, kaip daromas keptinis alus. „Biržų duonos“ kepėjai bei „Dundulio“ aludariai sutarė bendromis pajėgomis rekonstruoti seniausią alaus gamybos būdą bei atgaivinti keptinio alaus darymo tradiciją Lietuvoje.
Tradicinio alaus receptas
Šis receptas, naudojantis juodą duoną ir apynius, perduodamas iš kartos į kartą.
| Ingredientas | Kiekis |
|---|---|
| Juoda duona | 1 kepalas |
| Cukrus | 6 kg |
| Apyniai (sausi) | 1 sauja |
| Mielės | 100 g |
Alaus duona - kvapnus namų kepinys
Virtuvė kvepia neįprastai - truputį alumi, truputį pirtimi, truputį duona. Alaus duonos receptas leidžia sujungti abu senuosius amatus. Dubenyje sumaišyti alų, ruginius miltus ir sausas mieles. Kitą dieną pridėti medaus, druskos, supilti aliejų, įmušti kiaušinį ir paplakti. Palaipsniui supilti kvietinius miltus ir gerai išminkyti. Tešla gaunasi lipni, bet taip ir turi būti.
Pakilusią tešlą miltuotomis rankomis lengvai paminkyti, padalyti į dvi dalis ir suformuoti kepaliukus. Įpjauti peiliu keliose vietose ir pašauti į 200 laipsnių kaitros orkaitę. Po 15 minučių kaitrą sumažinti iki 180 laipsnių ir kepti dar 15 minučių. Iškeptą duoną gerai ataušinti. Nėra nieko skanesnio už storą, minkštą, kvapnią, ką tik iškeptą duonos riekę su sviestu!