Anksčiau garsėjęs kaip HAV (Humoro, alaus ir varniukų) sostinė, po to visai apsnūdęs, po eilės metų Pakruojis vėl kruta ir imasi organizuoti naują renginį - amatų, muzikos ir alaus šventę. Šis didžiulis festivalis, tikimąsį, taps tradiciniu ir kasmet džiugins ne tik pakruojiečius, bet ir visos Lietuvos bei kitų šalių gyventojus. Renginyje bus galima susipažinti tiek su senaisiais amatais, tiek su daugybe alaus rūšių, kurios gaminamos visoje Lietuvoje ir Pakruojyje. Lietuva - tai ne tik gražūs miestai ir gamtos peizažai, bet ir turtinga kulinarinė istorija, o Pakruojo dvaras garsėja ne tik savo istorija, bet ir kulinarinėmis tradicijomis.
Šventės tikslai ir Pakruojo krašto savitumas
Pagrindinis festivalio tikslas - pristatyti Pakruojo krašto savitumą, krašto tradicijas, pristatyti vietinį ir visoje Lietuvoje gaminamą alų. Taip pat siekiama supažindinti su kitais senaisiais amatais, tokiais kaip malūnininkystė, kalvystė, puodų žiedimas, audimas, virvių vijimas, medžio drožimas ir statinių gamyba. Pakruojis ne veltui vadinamas Lietuvos alaus sostine, o šventė puikiai atspindi šią krašto tapatybę.
Šventės metu atvykę svečiai galės nuvykti į Pakruojo rajone esančius alaus bravorus, pakeliauti po kitas įžymias aplinkines vietas, kurių išties gausu.
Festivalio organizatoriai ir informaciniai partneriai
Šventę organizuoja platus partnerių ratas. Tarp organizatorių yra Pakruojo rajono savivaldybės administracija, Pakruojo seniūnija, Pakruojo turizmo centras, Vietos veiklos grupė „Pakruojo rajono partnerystė“ ir Pakruojo verslo ir informacijos centras. Šios institucijos, siekdamos užtikrinti renginio sėkmę, priėmė kvietimą tapti informaciniais rėmėjais.
Išsami festivalio programa
Jau rugpjūčio 2, 3, 4 dienomis Pakruojį sudrebins didžiulis festivalis, siūlantis gausią programą, skirtą tiek alaus mėgėjams, tiek amatų entuziastams, tiek ir muzikos gurmanams.
Rugpjūčio 2 d. - Tradicijų ir istorijos diena
Pirmasis festivalio vakaras pasižymi edukacine ir informatyvia programa. Numatoma konferencija, kurios metu bus kalbama apie Pakruojo kraštą garsinančius amatininkus ir aludarius. Bus aptariamos alaus gamybos tradicijos ne tik Pakruojo krašte, bet ir visoje Lietuvoje, taip pat lietuviško alaus žinomumas pasaulyje. Dalyviai sužinos, kaip alus susijęs su lietuvio gyvenimu ir tautosaka. Bus pristatomas kubilų ir bačkų gamybos amatas Lietuvoje. Taip pat vyks spaudos konferencija.
Alus ir jo istorija
Rugpjūčio 3 d. - Šventinė eisena, mugė ir pramogos
Antroji festivalio diena prasidės nuo įspūdingos šventinės eisenos, kurioje dalyvaus amatininkai, aludariai, bendruomenės, pučiamųjų orkestrai ir žirgų kinkiniai. Po eisenos duris atvers amatininkų ir bendruomenių mugė, kurioje lankytojai ras įdomių pristatymų.
Scenoje savo gaminamą alų pristatys aludariai, kiekvienam bus skirta iki 10 minučių. Visi norintys aludariai galės prisistatyti didžiojoje scenoje. Dienos metu vyks pučiamųjų orkestrų varžytuvės, o linksmiausių pramogų mėgėjams bus organizuojamas alaus maratonas, paršelių čempionatas ir kiauliaganio rinkimai, statinės ridenimas, grūdų maišo nešimo varžybos bei geriausio alaus rinkimai. Taip pat bus pristatyta ir kitų atrakcijų žiūrovams.
Kultūrinę programą praturtins Kelmės dramos teatro spektaklis „Žaldokynė“. Bus rengiami alaus ragavimo ir gėrimo kultūros pristatymai bei seminarai. Muzikinė programa pasižymės savo skirtingų stilių įvairove - koncertuos LRT projekto „Duokim garo“ dalyviai, S. Januška ir grupė „Studija”, „Rondo”, P. Meškėla ir V.
Rugpjūčio 4 d. - Festivalio užbaigimas
Festivalis tęsis tris dienas, o rugpjūčio 4-oji diena bus skirta šventės užbaigimui, suteikiant lankytojams dar vieną galimybę mėgautis atmosfera ir atrasti Pakruojo dvaro žavesį.
Bilietų informacija
Festivalio metu, rugpjūčio 2 ir 3 dienomis, įėjimas į alaus ir muzikos zoną bus mokamas. Bilieto kaina vienam asmeniui vienai dienai - 10 Lt.
Pakruojo dvaras: gyvas istorijos ir kulinarinio paveldo centras
Važiuojant į Šiaurės Lietuvą, link Latvijos, išvysite du didingus aristokratiško gyvenimo simbolius - Pakruojo dvarą ir Rundalės rūmus. Pakruojo dvaras yra didžiausias Lietuvoje, kadaise valdytas vokiečių baronų von der Roppų. Šiandien dvare atgaivintas ir atkurtas tikras XIX amžiaus gyvenimas. Dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVI a., o XVIII amžiuje jis atiteko garsiai vokiečių giminei von der Roppams.
Valdant šiems didikams, dvaras pasiekė savo klestėjimo laikotarpį. Jame veikė vaistinė, skalbykla, spirito varykla, bravoras, kalvė, smuklė, ledainė, ligoninė ir netgi sava bažnyčia. Šiandien dvare galima ne tik pasivaikščioti parko takeliais, bet ir mokintis senovinių amatų, paragauti tradicinių patiekalų ir gėrimų. Pakruojis ne veltui vadinamas Lietuvos alaus sostine - čia veikia dar nuo XVII a. išlikęs autentiškas alaus bravoras.
Norintiems patirti dvaro valgymo kultūrą, būtina užsukti į dvaro rūmuose veikiantį autentišką restoraną arba pakelės smuklę „Traktierius“. Pakruojo dvaras - tai istorinis architektūros ir kultūros paminklas, pelnęs didžiausio Lietuvoje išlikusio dvaro komplekso vardą. Dvaras kviečia lankytojus ne stebėti, o dalyvauti - pasitikti dvariškių, prisiliesti prie istorijos gyvojo muziejaus pasirodymuose, pasimėgauti menais, amatais ir istoriniais pasakojimais.
Lietuvos skonių žemėlapyje: Pakruojis kaip kulinarinės kelionės dalis
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė savotišką Lietuvos miestų skonių žemėlapį, kuriame atskleidžiami patiekalai, tapę miestų simboliais. Šiame žemėlapyje galima rasti ne tik istorinės virtuvės pavyzdžių, bet ir kūrybiškų pasiūlymų gurmanams, padedančių per išskirtinius patiekalus identifikuoti vietoves. Viena iš tokių vietovių yra Pakruojo dvaras, kuris garsėja ne tik savo istorija, bet ir kulinarinėmis tradicijomis.
Atraskite Lietuvos kulinarinį paveldą:
Nors kiekvienas miestas turi savo unikalų skonį, susijusį su tradiciniais patiekalais ir gėrimais, Pakruojo dvaras išsiskiria savo alaus ir kulinarinėmis tradicijomis. Štai keletas pavyzdžių iš Lietuvos skonių žemėlapio, atspindinčių krašto kulinarijos įvairovę:
| Miestas/Vietovė | Išskirtinis patiekalas/gėrimas | Vieta |
|---|---|---|
| Alytus | Bulvinės bandomis, šimtalapis | „Dzūkijos dvaras“, „Dzūkų alaus restoranas“ |
| Biržai | Alaus sriuba, alaus ledai, šokoladinis alaus pyragas | Restoranas „Alaus kelias“ |
| Druskininkai | „Šiukšės“ (bulvių bandelės su padažu ir baravykais), šakotis | „Romnesa“ (šakotis) |
| Joniškis | Įvairių rūšių virtiniai, zaptė iš Žagarės vyšnių | „Virtienių restoranėlis“ |
| Kelmė | Kelmės pyragas | Vietos kepyklos |
| Kėdainiai | Kėdainių blynai, agurkų džemas |
Dvaro renginių tradicija: Bumbulinės ir kiti festivaliai
Pakruojo dvaras siūlo daugiau nei tik istorinę aplinką - tai tikras kultūros ir pramogų centras, turintis ilgametes renginių organizavimo tradicijas. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį Pakruojo dvaras kviečia į tradicinę rudens šventę - Bumbulines. Šis neįprastas festivalio pavadinimas kilęs iš dvare dirbusių kumečių, kurie buvo vadinami bumbulais. Pasibaigus vasaros darbymečiui, baronai jiems surengdavo kelias dienas trunkančią gausos šventę. Bumbulinės metu vyksta gausus gėrybėmis kermošius, krašto aludarių derlius, varžytuvės, aristokratiškos pramogos ir žaidimai, gyvos liaudiškos muzikos koncertai ir pasirodymai. Taip pat vyksta pasaulinis cepelinų valgymo čempionatas.
Vienas garsiausių dvaro renginių yra Gėlių festivalis, Didžiųjų Kinijos žibintų festivalis ir gyvojo muziejaus pasirodymai. Šios tradicijos tik patvirtina Pakruojo dvaro kaip gyvo ir dinamiško kultūros centro statusą, kuriame nuolat atgimsta istorija ir puoselėjami amatai.