Protėvių, senelių tradicijas tęsia ir jų palikuonys. Tiesa, dabar žmonės sugalvojo daugybę naujų būdų, kur galima panaudoti vertingą sulą. Šis gamtos dovanojamas gėrimas ne tik malšina troškulį, bet ir gali būti panaudojamas įvairiausiais būdais.
Kas yra sula ir jos vertė?
„Sula yra mūsų brolių medžių kraujas. Kiekvieno ji skirtinga - nuo gintaru pavirstančių spygliuočių sakų iki kaučiuko gamybai tinkančios fikusinių medžių sulos atogrąžų miškuose. Svarbiausias sulos uždavinys yra greitai medžio kamienu aukštyn nunešti giliai jo šaknyse sukauptas skystas reikalingas maistines medžiagas ir užgydyti pažeistas vietas“, - sakė garsi žolininkė Adelė Karaliūnaitė.
Pasak jos, lietuviai mėgsta saldžią beržų ir klevų sulą dėl jos skonio ir kūną gaivinančių savybių. Suloje yra ne tik gliukozės ir fruktozės, bet ir ištirpusių bei labai lengvai, iškart žmogaus ląstelėse pasisavinamų mineralinių medžiagų ir aktyvių gamtinių junginių, skatinančių augimą. Pati A. Karaliūnaitė sulą ne tik mėgsta gerti, bet ir su beržų sula ruošia tyres imunitetui stiprinti, mažakraujystei gydyti. „Sula yra gamtinis organizmo gaiviklis, veikiantis čia ir dabar. Todėl ją geriausia gerti prie medžio, ką tik pritekėjusią“, - tvirtino A. Karaliūnaitė.
Sulos nauda sveikatai
Suloje esama aminorūgščių, eterinių aliejų, daug mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, sacharidų C, PP vitaminų ir kitų gyvybiškai svarbių cheminių darinių. Sula tonizuoja, padeda mažinti antsvorį, gelbsti nuo inkstų, tulžies pūslės akmenligės, mažakraujystės, skrandžio opų, mažina kraujospūdį, slopina galvos skausmus. Šis gamtos gėrimas skatina medžiagų apykaitą, kraujo gamybą ir audinių atsinaujinimą, šalina druskas, šlakus, toksinus, stiprina organizmą.
Sulos rekomenduojama gerti sunkius fizinius darbus dirbantiems, intensyviai sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, infekcinėmis ligomis persirgusiems, vitaminų stokojantiems žmonėms. Pasak pirtininkų, sula yra vienas tinkamiausių gėrimų išsivanojus pirtyje. Nuo šių negalių patariama gerti po stiklinę šviežios sulos tris kartus per dieną. Gydytojų teigimu, gydant akmenligę rekomenduojama sulą gerti tris kartus per dieną po vieną stiklinę. Toks inkstų valymo ciklas turėtų trukti apie 30 dienų. Beržų sula padeda kepenims neutralizuoti kenksmingas medžiagas: alkoholį, sočiuosius riebalus, maistinius priedus ir dažiklius, pesticidus, konservantus. Specialistų nuomone, suloje gausu angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų (kalio, kalcio, geležies druskų, azoto, bario, fosforo, magnio, vario, natrio, nikelio). Organizmui po ilgos žiemos labai trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl toks „kokteilis“ žmogui ypač naudingas. Gal todėl sula vertinama ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip vaistas. Sulos patariama gerti nusilpusiems žmonėms, sergantiesiems angina, negyjančiomis opomis.
| Medžiaga | Aprašymas / Poveikis |
|---|---|
| Angliavandeniai (gliukozė, fruktozė, sacharidai) | Pagrindinis energijos šaltinis, suteikia saldumą, padeda įveikti pavasarinį nuovargį. |
| Mineralinės medžiagos | Cinkas, geležis, fosforas, kalcis, kalis, manganas, magnis, natris, varis. Svarbūs kaulų, nervų, raumenų funkcijoms. |
| Vitaminai | C, PP, B grupės vitaminai. Būtini imuninei sistemai, medžiagų apykaitai, audinių atsinaujinimui. |
| Organinės rūgštys | Gerina virškinimą, padeda šalinti toksinus ir šlakus. |
| Aminorūgštys | Statybinės organizmo ląstelių ir baltymų medžiagos. |
| Eteriniai aliejai | Gali turėti tonizuojantį ir antiseptinį poveikį. |
| Taninai | Gali turėti sutraukiančių ir priešuždegiminių savybių, padeda kovoti su infekcijomis. |
Sulos rinkimo sezonas ir taisyklės
Sulos rinkimo sezonas yra trumpas ir priklauso nuo klimato sąlygų. Lietuvoje jis paprastai prasideda kovo pabaigoje ir tęsiasi iki balandžio vidurio - iki kol medžiai pradeda sprogti. Tinkama gerti sula pradeda bėgti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-5°C. Klevų sula įprastai ima bėgti anksčiau nei beržų. Beržų sula pradeda tekėti truputį vėliau nei klevų, kuri yra ypač saldi (apie 4 proc. cukraus), beržų tik apie 1 proc. Iš beržų ji bėga ilgesnį laiką ir gausiau. Vaistiniais tikslais sula anksčiau leista ir iš uosių bei ąžuolų, nors ji teka iš visų lapuočių. Atvirose vietose, ant kalvų augantys medžiai duoda gerokai daugiau ir saldesnės sulos. Ar jau laikas tekinti sulą, galima patikrinti aštriu peiliu įpjovus medžio kamieną ir stebint, ar sula pradeda bėgti. Jeigu ji pradeda sunktis - laikas tinkamas.
Svarbu atsiminti, kad rinkti sulą galima tik iš sveikų, subrendusių medžių, kurių skersmuo yra ne mažesnis nei 20 cm. Sula be atskiro leidimo gyventojų gali būti leidžiama tik asmeninėms reikmėms, kitu atveju sulos leidimą reikėtų suderinti su valstybinio miško valdytoju. Valstybiniame miške sulą galima leisti tik iš medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5-erių metų ir ne plonesnių kaip 20 cm. skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Tuo tarpu privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Medikai pataria vengti medžių, augančių šalia judraus kelio, šalikelėse ar palaukėse, kuri tręšiama cheminėmis trąšomis.
Sulos rinkimo instrukcija (kaip nepakenkti medžiui)
Kaip teisingai rinkti sulą: žingsnis po žingsnio
Norint gauti švarios ir kokybiškos sulos, reikia pasirinkti sveiką beržo kamieną ir laikytis šių rekomendacijų:
- Atranka: Pasirinkite sveiką, subrendusį medį (beržą ar klevą) su bent 20 cm skersmeniu. Rekomenduojama rinkti sulą iš medžių, kuriuos planuojama kirsti malkai - kreivų klevų ar beržų. Reiktų vengti medžių, augančių šalia judraus kelio, dirbamo lauko ar mieste.
- Gręžimas: Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m. nuo žemės paviršiaus, optimalus aukštis - apie 70 cm. Skylės gylis medienoje neturi viršyti 3-4 cm, o skersmuo 2 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.
- Įstatymas: Į skylę įkalamas medinis latakėlis, toks medžiui sveikesnis nei metalinis.
- Surinkimas: Pritvirtinkite indą prie medžio, kad jis būtų stabilus ir apsaugotas nuo šiukšlių. Indą, į kurį bėga sula, reikėtų pridengti tankesniu tinkleliu ar marle - taip vėliau iš sulos nereikės rankioti vabzdžių ar įvairiausių pribyrėjusių nešvarumų.
- Užsandarinimas: Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti mediniu kamščiu, geriausia to paties medžio. Skylės užtepamos sodo tepalu arba moliu, kad gręžimo vietoje neįsiveistų grybas ar puvinys. Palikus sulos leidimo skylę neužkaltą medis gali nudžiūti arba gręžimo vietoje ims gesti mediena.
Sulos konservavimo būdai ilgesniam išlaikymui
Jei per patį sulos sezoną prisirinkote šio nuostabaus gėrimo daugiau nei suvartosite iš karto, yra prigalvota ir ilgesnių šio gėrimo išlaikymo būdų. Prieš konservuojant, sulą reikia kruopščiai perkošti per kelis marlės sluoksnius, kad pašalintumėte galimas priemaišas - smėlio daleles, medžių žievės gabalėlius ar vabzdžius. Tai užtikrins, kad jūsų konservuota sula bus skaidri ir kokybiška.
Sulos šaldymas
A. Karaliūnaitė, Ukmergės miškų urėdijoje Giedraičių girininkijos girininku dirbantis Arvydas Kasperaitis pritaria žolininkei ir mano, jog pats idealiausias būdas išsaugoti sulos - ją užšaldyti. O sulos užšaldymas, anot pašnekovės, yra vienas iš geriausių būdų išsaugoti ją nepakitusią net dvejus metus - užšaldoma sula tarsi kristalizuojasi, kaupia gerąją pavasario nuotaiką. Žolininkė A. Karaliūnaitė kiekvieną pavasarį prisišaldo apie 400 litrų sulos - visiems metams arba po litrą kiekvienai dienai. A. Kasperaitis jau dvejus metus savo talpiame šaldiklyje užsišaldo po 50 litrų sulos, kuria vėliau numalšina troškulį vasaros metu. Jis pataria, kaip ir grybų ar braškių sezono metu, iki soties atsivalgyti, o likusią sulą supilstyti į plastikinius butelius ir sudėti į šaldiklį. Svarbu supilti perteklinę sulą į lengvo plastiko butelį, nepripilant jo iki pat kakliuko, o paliekant šiek tiek vietos, nes sula užšaldama plečiasi.
- Indai: Naudokite šaldymui skirtus indus arba maišelius. Palikite šiek tiek vietos, nes sula užšaldama plečiasi.
- Porcijos: Užšaldykite sulą mažomis porcijomis, kad galėtumėte atšildyti tik tiek, kiek jums reikia.
- Ženklinimas: Pažymėkite indus su data, kad žinotumėte, kada sula buvo užšaldyta.
- Atšildymas: Atšildykite sulą šaldytuve, kad išvengtumėte temperatūros šoko.
Užšaldytą sulą galima laikyti iki 12 mėnesių.
Sulos konservavimas rūsyje
Šešuolių girininkas Virginijus Šalčiūnas su savo šeima sula mėgaujasi iki rudens. V. Šalčiūno žmona Jūratė šio gardaus gėrimo atsargų paruošia dviem būdais. Pirmasis, paprastas - supilsto sulą į švariai išplautus stiklainius, į kiekvieną jų įberia citrinos griežinėlį, juodųjų serbentų šakelę, kelioliką razinų arba keletą skiltelių džiovintų obuolių, stiklainį uždengia dangteliu ir išneša į vėsų namų rūsį. „Tokia sula rūsyje neperrūgsta, turi tvirtą skonį ir yra be jokių jo stipriklių - tai ne koks limonadas, kurio išgėrus apsilaižytum. Geri ją vasarą, kai karšta, kai dirbi ir daug prakaituoji“, - teigė V. Šalčiūnas. Antrasis būdas - sula užkonservuojama.
Rauginimas: tradicinis sulos konservavimo būdas
Seniausias sulos išlaikymo būdas - rauginimas. Raugintą sulą pavyksta išlaikyti keletą mėnesių. Joje esančios bakterijos ir grybeliai turi sukaupę nemažai B grupės vitaminų. Rauginama įvairiai. Kai kas į 3 l talpos sulos stiklainį įberia šaukštą cukraus, žiupsnelį razinų, įlašina citrinos sulčių, gerai išmaišo ir padeda šaltoje patalpoje rūgti. Rauginta sula, arba „beržų vynas“, yra tradicinis gėrimas, kuris gaminamas fermentuojant sulą. Šis metodas ne tik išsaugo sulą, bet ir suteikia jai unikalių skonio savybių. Rauginti sulą galima įvairiais būdais, pridedant įvairių ingredientų, tokių kaip razinos, medus, citrinos ar apelsinai.
„Labai laukiu pavasarį beržų sulos (klevų pas mus nėra), klius ir jai spyglių, uogų, citrusinių vaisių ir kmynų, o vasarą gersim gardumynus iš rūsio, - kalbėjo R. Šniolienė. - Sulą sveika gerti šviežiai pritekintą į stiklinį indą ir raugintą - sulos girą.“ Kai Renata su šeima atsikraustė gyventi prie pat miško, nugalėjo smalsumas pabandyti leisti sulą. Tuomet prie kiekvieno beržo sutiktas kaimynas pradėjo pasakoti, ką su ja veikiąs, ir prasidėjo bandymai. Iki valios atsigėrus šviežios sulos, Renata ima ruošti gėrimus vasarai, dažnai vadinamus sulos šampanu. Pašnekovės nuomone, alkoholio fermentuotoje suloje nėra arba yra tiek, kiek giroje. Bet tai ne svarbiausia. Tikslas - vasarą iš rūsio atsinešti lengvai gazuoto ir rūgštelėjusio gėrimo ir juo atsigaivinti. Renata turi tris mėgstamiausius sulos ruošimo vasarai receptus, kuriais mielai dalijasi ir su skaitytojais, bei siūlo raugti pušų spyglių ir sulos girą.
Raugintos beržų sulos (giros) receptai
- Nr. 1: Litrą perkoštos beržų sulos pašildyti iki 35 °C, įdėti 10-15 g mielių su cukrumi. Indą uždengti ir laikyti 5-10°C temperatūroje. Po 4-5 dienų gėrimą jau galima gerti.
- Nr. 2: 0,5 l perkoštos beržų sulos supilti į stiklainį, įdėti 1 arbatinį šaukštelį cukraus, 2-3 razinas ir sandariai uždaryti. Išnešti į šaltą vietą. Laikyti 4-5 dienas ir po to galima naudoti.
- Nr. 3: Imti 4 litrus beržų sulos, į ją įdėti 400 gr medaus, 3-5 gvazdikėlius, 1 citrinos žievelę ir virti ant silpnos ugnies, vis nuimant putas. Po to atšaldyti ir įdėti 10-15 gr mielių. Kai sula nustos rūgti („vaikščioti“), ją perkošti ir supilstyti į butelius. Į kiekvieną butelį įdėti po 2-3 razinas.
- Nr. 4: Imti 10 litrų beržų sulos. Į ją įmerkti marliniame maišelyje sudėtą rūginę džiovintą duoną ir supilti 0,5 kg cukraus. Po 2 parų sudėti 1 valg. šaukštą susmulkintos ąžuolo žievės ir indą uždaryti.
Kiti rauginimo receptai:
- Citrininė (Renatos receptas): Į 3 l stiklainį dėti: saują tamsių razinų, 1 nuluptą ir griežinėliais supjaustytą citriną, 1 valgomąjį šaukštą medaus, juodos duonos riekės plutą.
- Kmynų (Renatos receptas): Į 3 l stiklainį dėti: saują tamsių razinų, 2 valgomuosius šaukštus kmynų, 2 valgomuosius šaukštus medaus.
- Apelsinų (Renatos receptas): Į 3 l stiklainį dėti: 1 nuluptą ir griežinėliais pjaustytą apelsiną, saują šviesių razinų, juodos duonos riekės plutą.
- Pušų spyglių ir beržų sulos gira (Renatos receptas): Į 3 l stiklainį dėti: 2 saujas pušų spyglių, 1 saują spanguolių uogų, 4 valgomuosius šaukštus medaus ir beržų sulos (vietoj drungno vandens).
Renata paaiškino, kad stiklainius iki viršaus užpildo sula, dengia neužsukamais, bet lengvais plastikiniais dangteliais, per kuriuos į stiklainį patenka oras. Paskui 5-7 dienas stiklainius laiko šilumoje ir kartkartėmis papurto, o kai jau pastebi prasidedantį rūgimą, stiklainius neša rūsin į specialiai jiems skirtą lentyną. Girai pastovėjus, paskui išpilsto į didokus butelius, juos užkemša mediniais kamščiais. Ruošiant sulos atsargas didesnei šeimai, galima supilti į vynui gaminti naudojamus didelius stiklinius indus (25 l talpos). „Jei neturite rūsio, gaminkite nedidelį kiekį šio gėrimo tik tam kartui“, - patarė Renata.
Pasterizavimas: detali instrukcija
Pasterizavimas yra vienas iš patikimiausių būdų, kaip išsaugoti sulos šviežumą ir skonį. Tai vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių būdų, kaip išsaugoti sulą. Pasterizuojant, sula kaitinama iki tam tikros temperatūros, kad sunaikintų mikroorganizmus, kurie gali sukelti gedimą. Supilkime į plastikinius butelius ir dėkime į šaldytuvą. Taip jinai šviežumą išlaikys dar 2-3 paras.
- Paruošimas: Supilkite perkoštą sulą į puodą.
- Kaitinimas: Lėtai kaitinkite sulą iki 85-90°C temperatūros. Svarbu nuolat maišyti, kad sula neprisviltų. Nelaikykite sulos verdančios!
- Pilstymas: Supilkite karštą sulą į sterilius stiklainius arba butelius. Palikite šiek tiek vietos viršuje.
- Sandarinimas: Sandariai uždarykite stiklainius arba butelius.
- Atvėsinimas: Apverskite stiklainius aukštyn kojomis ir leiskite jiems atvėsti.
Sulos konservavimas su cukrumi ir rūgštimi
Šis metodas yra greitas ir patogus, jei norite išsaugoti sulą ilgą laiką. Cukrus ir citrinos rūgštis veikia kaip konservantai, kurie neleidžia mikroorganizmams daugintis.
- Nr. 1: Į 10 litrų beržų sulos įdėti 0,5 kg cukraus, 20 gr citrinos rūgšties ir pakaitinti iki 70-80°C, pastoviai maišant, kad ištirptų cukrus. Po to nukošti ir supilstyti į tarą. Sandariai uždaryti ir laikyti vėsiai.
- Nr. 2: 12 litrų beržų sulos sumaišyti su 3,2 kg cukraus ir virti nuimant putas, kol liks 9 litrai sulos. Tada perkošti, atšaldyti, sudėti 3-4 valg. šaukštus mielių, įpilti 3 stiklines balto vyno, 4 citrinas supjaustytas riekelėmis ir padėti rūgti.
Šiuo būdu konservuotą sulą galima laikyti vėsioje, tamsioje vietoje iki vienerių metų.
Sulos sirupas: saldus konservavimo būdas
Sulos sirupas yra koncentruotas produktas, kuris gaminamas verdant sulą, kol ji sutirštėja. Šis sirupas gali būti naudojamas kaip saldiklis, padažas arba ingredientas įvairiems desertams. Norint pasigaminti litrą klevų sirupo, jums prireiks mažiausiai 20-50 litrų klevų sulos (priklausomai nuo norimo sirupo tirštumo). Jei sirupą gaminate pirmą kartą, galite pabandyti ir naudodami mažesnį sulos kiekį - 10 litrų sulos užteks pagaminti maždaug 150 g.
- Sula: Paruoškite šviežią, perkoštą sulą.
- Virimas: Supilkite sulą į didelį puodą ir virkite ant silpnos ugnies, kol ji sutirštės iki sirupo konsistencijos. Tai gali užtrukti kelias valandas. Svarbu nuolat maišyti, kad sula neprisviltų. Gaminant klevų sirupą, suloje esantį vandenį reikia išgarinti, kad liktų didesnė cukraus koncentracija. Tuomet sirupas sutirštėja, patamsėja, kitaip tariant - karamelizuojasi.
- Pilstymas: Supilkite karštą sirupą į sterilius stiklainius arba butelius.
- Sandarinimas: Sandariai uždarykite stiklainius arba butelius.
Sulos sirupą galima laikyti vėsioje, tamsioje vietoje iki vienerių metų.
Sulos marmeladas: neįprastas konservavimo būdas
Sulos marmeladas yra neįprastas, bet skanus konservavimo būdas. Marmeladas gaminamas verdant sulą su cukrumi ir pektinu, kol ji sutirštėja iki marmelado konsistencijos.
- Sula: Paruoškite šviežią, perkoštą sulą.
- Cukrus: Įpilkite cukraus (apie 500 g kilogramui sulos).
- Pektinas: Įpilkite pektino pagal instrukcijas ant pakuotės.
- Virimas: Supilkite sulą, cukrų ir pektiną į didelį puodą ir virkite ant silpnos ugnies, kol ji sutirštės iki marmelado konsistencijos. Svarbu nuolat maišyti, kad marmeladas neprisviltų.
- Pilstymas: Supilkite karštą marmeladą į sterilius stiklainius.
- Sandarinimas: Sandariai uždarykite stiklainius.
Sulos marmeladą galima laikyti vėsioje, tamsioje vietoje iki vienerių metų.
Kiti sulos panaudojimo būdai
Kai kuriems gurmanams nepakanka vien šio gėrimo paprasčiausiai atsigerti - iš sulos verdama arbata ar sriuba, gaminama gira, sidrai, kokteiliai. Įdomiausia, kad ji naudojama kosmetikoje, nes jaunina ir skaistina odą, gydo lūžinėjančius plaukus ir stiprina šaknis. Netgi naminėje kosmetikoje sula atranda savo vietą, praturtindama losjonus ir kaukes veidui bei plaukams.
Bendri patarimai ir atsargumo priemonės
Konservuojant sulą, svarbu laikytis kelių bendrų patarimų ir atsargumo priemonių, kad užtikrintumėte produkto kokybę ir saugumą:
- Sterilizacija: Prieš naudojant, visus indus (stiklainius, butelius, dangtelius) reikia sterilizuoti. Tai galima padaryti verdant juos vandenyje arba kaitinant orkaitėje.
- Švara: Laikykitės švaros konservavimo metu. Naudokite švarius įrankius ir paviršius.
- Kokybė: Naudokite tik šviežią, kokybišką sulą.
- Laikymas: Konservuotą sulą laikykite vėsioje, tamsioje vietoje.
- Patikrinimas: Prieš vartojant, patikrinkite, ar konservuota sula nepasikeitė spalva, kvapas ar konsistencija. Jei pastebėjote kokių nors pokyčių, geriau nerizikuokite ir nevartokite produkto.