Ar suvartojate pakankamai vertingų maistinių medžiagų? Nemažai žmonių galvoja apie tai, ką deda į burną, tačiau nepagalvoja, ar į skrandį patekęs maistas bus tinkamai suvirškintas. Dažniausiai virškinimo sutrikimų kyla, kai organizmas negali įsisavinti vertingų medžiagų net iš sveikų maisto produktų, taip pat iš multivitaminų ir maisto papildų.
Vienas iš tokių sveikų produktų, kuris gali atstatyti sutrikusią virškinimo sistemos veiklą - rauginti kopūstai. Tai puikus pieno rūgšties, skatinančios gerųjų bakterijų dauginimąsi, šaltinis. Rauginti kopūstai - tarsi lietuviška versija pasaulyje žinomų „supermaistų“. Tai paprastas, natūralus, fermentacijos būdu apdorotas patiekalas, kuris pasižymi neįtikėtina nauda sveikatai. Fermentacijos metu įprasti kopūstai tampa gyvybės kupinais maisto produktais, kuriuose veši gerosios bakterijos, naudingos mūsų žarnynui ir bendrai savijautai.
Nuolat raugintos daržovės, ypač rauginti kopūstai, vertinami ne tik dėl puikaus skonio, bet ir dėl teigiamo poveikio sveikatai. Rauginti kopūstai - vertingas, sezoninis, tradicinis mūsų regiono maistas. Žiemą, kai šalta ir siaučia virusai, griekas būtų į savo meniu jų neįtraukti!
Fermentacijos magija ir rauginimo istorija
Rauginti kopūstai (fermentuoti kopūstai) jau šimtus metų populiarūs visoje Vidurio Europoje. Rauginti kopūstai - tai vienas sveikiausių maisto produktų ir labiausiai laiko patikrintų maisto ruošimo būdų (rauginimas). Vitenio universiteto (Vokietija) Integracinės medicinos instituto duomenimis, kopūstų rauginimas yra vienas iš labiausiai paplitusių ir seniausių jų ruošimo būdų, naudotas dar IV a. pr. m. e.
Fermentacija - tai metabolinis procesas, kurio metu angliavandeniai, pavyzdžiui, cukrus, virsta alkoholiu ir anglies dioksidu arba organinėmis rūgštimis. Fermentacija, kurios dėka dauguma maisto produktų tampa probiotiniais (juose gausu naudingųjų bakterijų), vadinama pieno rūgšties fermentacija. Pirmiausia raugintuose kopūstuose esantys gyvi ir aktyvūs probiotikai teigiamai veikia jūsų virškinamojo trakto, taigi ir viso organizmo sveikatą. Be to, dėl mikroorganizmų dauginimosi raugintose daržovėse pagerėja jų virškinamumas ir geriau įsisavinamos įvairios maistinės medžiagos.
Raugintų kopūstų maistinė vertė ir sudėtis
Rauginti kopūstai ypač maistingi, nes vykstant fermentacijai ant kopūstų esantys mikroorganizmai suvirškina natūralius kopūstų cukrus ir paverčia juos anglies dioksidu bei organinėmis rūgštimis. Juose mažai angliavandenių, bet labai daug žmogui naudingų skaidulų. Rauginti kopūstai yra labai mažai kaloringas maistas, tačiau pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir yra įvairiapusiškai naudingi žmogaus organizmui.
Raugintų kopūstų sudėtyje yra daug vitaminų ir mineralinių medžiagų:
- Vitaminas C: Stiprina imuninę sistemą, veikia kaip antioksidantas ir skatina medžiagų apykaitą. Vos 300 g raugintų kopūstų ir jūs patenkinsite vitamino C dienos normą. O tai, kaip visi puikiai žinome, žiemos metu tikrai pravers, kai siaučia ligos ir silpsta imunitetas. Be to, natūraliai raugintose daržovėse gausu lengvai pasisavinamo vitamino C, daugiausia - skystyje.
- Vitaminas K: Svarbus gerai kaulų būklei ir kraujo krešėjimui palaikyti. Norint, kad vitaminas K geriau pasisavintų, rekomenduojama raugintų kopūstų sultis vartoti kartu su augaliniu aliejumi, riešutais, sėklomis ar kitais sveikaisiais riebalais.
- Beta karotinas: Provitaminas, kuris organizme virsta vitaminu A, palaikančiu imuninę sistemą ir svarbiu sveikai odai, akims ir kaulams.
- Vitaminas B12: Raugintų kopūstų sultys yra vienas iš nedaugelio augalinės kilmės vitamino B12 šaltinių, būtino sveikai nervų sistemai. Raugintose daržovėse padvigubėja B grupės vitaminų, ypatingai B6 ir B12. B grupės vitaminai, kurių yra šiame produkte, būtini sveikai odai, plaukams ir normaliai nervų sistemos veiklai.
- Probiotikai: Raugintuose kopūstuose ir jų sultyse gausu laktobakterijų, kurios yra labai naudingos žarnyno sveikatai.
- Mineralai: Juose taip pat yra geležies, kuri per kraują padeda išnešioti deguonį po organizmą. Nors augalinės kilmės geležis yra sunkiau įsisavinama negu gyvulinės kilmės, tačiau raugintuose kopūstuose yra ne tik geležies, bet ir vitamino C, kuris gerina geležies įsisavinimą. Raugintuose kopūstuose dar yra kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro ir mangano.
Maistinė raugintų kopūstų vertė (100 g)
Gydytoja dietologė Jelena Jegorova pažymėjo, kad raugintuose kopūstuose 100 gramų yra tik 23 kcal, dėl to jie beveik neprisideda prie svorio augimo. Štai detalesnė maistinė vertė:
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100 g) | % Rekomenduojamos dienos normos (RDN) |
|---|---|---|
| Energetinė vertė | 19-23 kcal | - |
| Angliavandeniai | 4,3 g | - |
| Skaidulos | 2,9 g | - |
| Baltymai | 0,9 g | - |
| Riebalai | 0,1 g | - |
| Vitaminas C | ~20 mg | 24,5 % |
| Vitaminas K | ~12 mcg | 16,3 % |
| Geležis | ~1 mg | 8,2 % |
| Manganas | ~0.2 mg | 7,6 % |
| Kalis | ~170 mg | 4,9 % |
Probiotikų svarba virškinimui ir imunitetui
Virškinimo sistema gali sutrikti dėl netaisyklingos mitybos ir kai kurių ligų. Virškinimas gali sutrikti, kai sutrinka žarnyno mikroflora (sumažėja arba net beveik išnyksta gerosios bakterijos). Rauginti kopūstai - puikus probiotikų šaltinis. Rauginant kopūstus, dauginasi laktobakterijos, todėl raugintuose kopūstuose ir raugintų kopūstų sultyse yra neįtikėtinai daug probiotikų. Šios gerosios bakterijos labai naudingos žarnyno sveikatai.
Probiotikai - tai gerosios bakterijos, kurios padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Probiotikai gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas - aminorūgštis ir trumpos grandinės riebalų rūgštis. Jie apsaugo nuo patogeniškų mikroorganizmų, slopindami blogųjų bakterijų augimą.
Kaip probiotikai veikia:
- Slopina patogeninių mikroorganizmų augimą virškinamajame trakte.
- Skatiną bioaktyvių metabolitų (pvz., trumposios grandinės riebalų rūgščių arba pieno rūgšties) gamybą.
- Skatiną vitaminų sintezę (B2, B9, B12, vitamino C).
- Stiprina žarnyno barjerą.
- Turi teigiamą ir stiprinantį poveikį imuninei, endokrininei bei nervų sistemoms.
Taikant visus šiuos mechanizmus, probiotikai gali turėti platų poveikį žmonių sveikatai ir ligų prevencijai bei jų simptomams mažinti. Vartoti natūralius probiotinius maisto produktus, tokius kaip rauginti kopūstai, naminis jogurtas ar kombučia, ypač svarbu tiems, kurie ką tik baigė vartoti antibiotikų kursą. Pieno rūgšties bakterijos, esančios raugintų kopūstų sultyse, gali ne tik ilgainiui pagerinti žarnyno būklę, bet ir pagerinti virškinimą. Jos taip pat yra pirmoji gynybos linija nuo įvairių kenksmingų bakterijų ar toksinų, patenkančių į jūsų organizmą.
Burnos mikrofloros įtaka dantų ir dantenų sveikatai
Žarnyno ir smegenų ryšys
Mokslininkai vis dar tiria žarnyno ir smegenų sveikatos ryšį - iš tiesų jų ryšys yra dvikryptis. Ryšys per klajoklį nervą vyksta per skirtingas žarnyno bakterijų populiacijas. Probiotikai yra viena iš natūralių priemonių nuo nuotaikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos. Kadangi probiotikai turi įtakos serotonino, vadinamojo „laimės hormono“, reguliacijai, fermentuotų produktų, tarp jų ir raugintų kopūstų, vartojimas naudingas ir emocinei būsenai.
Išsamus raugintų kopūstų naudos apžvalga
Rauginti kopūstai - tai ne tik probiotikų šaltinis, bet ir daugybė kitų naudingų savybių turintis produktas.
Imuniteto stiprinimas
Vienas didžiausių raugintų kopūstų privalumų - gebėjimas stiprinti mūsų imuninę sistemą. Didelė dalis imuninės sistemos yra susijusi su žarnynu. Žarnynas yra mūsų imuninės sistemos dalis. Čia gyvena naudingosios bakterijos, kurios gamina daugybę komponentų, padedančių ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai. Probiotikai rūgština storosios žarnos turinį ir skatina imuninį atsaką į patogenus, aktyvina ląstelinį imunitetą ir skatina limfocitų dalijimąsi.
Virškinimo gerinimas
Probiotikai, stipriai paplitę raugintuose kopūstuose, ne tik padeda virškinti maistą, bet ir mažina pilvo pūtimą, užkietėjimą, palaiko sveiką žarnyno mikroflorą. Fermentuotas maistas gali prislopinti viduriavimą, pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir vidurių užkietėjimą, dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Raugintuose kopūstuose esančios natūralios rūgštys valo žarnyną, šalina toksinus ir kitas nuodingas, organizmą teršiančias medžiagas, padeda apsisaugoti nuo įvairių ligas sukeliančių bakterijų. Raugintų kopūstų vartojimas labai naudingas žarnynui, nes jis didina peristaltiką. Rauginti kopūstai padeda virškinti angliavandenius, ypač cukrų, kuris gali būti natūralus arba pridėtinis.
Todėl raugintų kopūstų sultys rekomenduojamos kaip švelni ir natūrali vidurius laisvinanti priemonė, kai kamuoja ūmus ir lėtinis vidurių užkietėjimas. Meteorizmo atveju patariama išgerti kelis šaukštelius raugintų kopūstų sūrymo. Jei žmogui yra sumažėjęs skrandžio sulčių gamybos sekrecinis aktyvumas, kopūstuose esančios naudingosios medžiagos gali padėti skrandžio darbui.
Širdies ir kraujagyslių sveikata
Tyrimai rodo, kad fermentuoti maisto produktai, įskaitant raugintus kopūstus, gali padėti mažinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį kraujyje ir taip prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos. Probiotikai, pavyzdžiui, esantys raugintuose kopūstuose, taip pat gali padėti sumažinti kraujospūdį. Rauginti kopūstai gali apsaugoti mūsų kraujagysles ir padėti kepenims surišti šiuos lipoproteinus. Be to, rauginti kopūstai yra vienas iš retų augalinių menakvinono, geriau žinomo kaip vitaminas K2, šaltinių. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad reguliarus vitamino K2 turtingų maisto produktų vartojimas buvo susijęs su 57% mažesne mirties nuo širdies ligų rizika per 7-10 metų tyrimo laikotarpį.
Kaulų stiprinimas
Raugintuose kopūstuose yra vitamino K2, kuris svarbus kaulų sveikatai. Tiksliau, vitaminas K2 aktyvina du baltymus, kurių funkcija - surišti kalcį, pagrindinį kauluose esantį mineralą. Iš tiesų, keli tyrimai parodė, kad vitaminas K2 gali būti naudingas kaulų sveikatai. Panašiai, kelių kitų tyrimų duomenimis, vitamino K2 papildų vartojimas 60-81% sumažino stuburo ir klubo sąnario lūžių riziką. Juose taip pat yra medžiagų, reikalingų kaulų formavimuisi: vitaminų C ir K. 150 g raugintų kopūstų yra 35 % šių vitaminų rekomenduojamos dienos normos.
Antivėžinės savybės ir antioksidantai
Rauginti kopūstai natūraliai gausūs antioksidantų ir kitų junginių, kurie padeda mažinti uždegiminius procesus organizme. Lėtinis uždegimas dažnai yra paslėptas daugelio ligų „variklis“. Viena iš priežasčių, kodėl kopūstai ir kitos kryžmažiedės daržovės pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, yra ta, kad juose yra įvairių antioksidantų ir maistinių skaidulų. Šis junginys randamas kopūstuose, nors dar labiau paplitęs brokoliuose ir brokolių daiguose. Raudonuosiuose kopūstuose yra specialių antioksidantų, vadinamų antocianinais. Neseniai vokiečių mokslininkai paskelbė, kad žmonės, kurie bent du kartus per savaitę valgo raugintų kopūstų, mažiau rizikuoja susirgti tiesiosios žarnos vėžiu. Probiotikai taip pat yra naudingi storosios žarnos onkologijos profilaktikai.
Nuotaikos gerinimas ir svorio kontrolė
Sveika žarnyno mikroflora gali prisidėti prie geresnės nuotaikos, mažinti nerimo ir depresijos simptomus. Raugintuose kopūstuose mažai kalorijų, todėl tai puikus pasirinkimas norintiems išlaikyti sveiką kūno svorį ar ieškantiems sočių, bet lengvų užkandžių. Reguliarus raugintų kopūstų valgymas gali padėti numesti svorio ir jį išlaikyti. Didelis probiotikų kiekis raugintuose kopūstuose taip pat gali padėti išvalyti jūsų taliją. Tai rodo, kad probiotikų turtinga mityba gali net padėti išvengti svorio augimo.
Burnos mikrofloros įtaka dantų ir dantenų sveikatai
Odos, plaukų ir nagų grožis
Mėgstantieji raugintus kopūstus paprastai džiaugiasi gražiais plaukais ir stipriais nagais, nes juose yra nemažai sieros.
Detoksikacija
Pieno rūgštis prisideda prie natūralios organizmo detoksikacijos. Pieno rūgšties bakterijos prisideda prie kepenų veiklos, padeda joms kovoti su toksinais. Kokteilis iš pusės stiklinės kopūstų sūrymo ir tokio pat kiekio šviežių pomidorų sulčių pagelbės sergantiesiems kepenų ligomis. Ir visai netikėtai, būtent rauginti kopūstai kepenims gali būti viena paprasčiausių pagalbų.
Kaip teisingai vartoti raugintus kopūstus: kiek ir kada?
Gydytoja dietologė Rūta Petereit rekomenduoja suaugusiems žmonėms suvartoti apie 400 gramų daržovių per dieną, o tai idealiausiu atveju turėtų būti 3 saujelės raugintų daržovių. Per dieną galite suvartoti 100-200 g šio produkto. Jį reikėtų valgyti tris kartus per savaitę. Raugintus kopūstus, kaip ir kitas raugintas daržoves, geriausia vartoti po mažai, pavyzdžiui, po sriubinį šaukštą, bet dažnai. Pavyzdžiui, prie pietų ir prie vakarienės maisto. Tokiu būdu vis pamaitinsite savo žarnyno gerąsias bakterijas, bet išvengsite didelio kiekio druskos vienu metu. Vieno tikslaus raugintų kopūstų sulčių reikiamo kiekio nėra, kadangi jos gali turėti vidurius laisvinantį poveikį, jei geriamos dideliais kiekiais.
Svarbu: Kad probiotikai būtų veiksmingi, rauginti kopūstai turi būti neapdoroti termiškai, t. y., norint gauti naudos iš probiotikų, svarbu rinktis raugintus kopūstus, kurie nebuvo pasterizuoti (kaitinti). Kaitinimas sunaikina gyvąsias bakterijas. Nors rauginti kopūstai yra labai naudingi sveikatai, verdant ar troškinant dalis naudingųjų savybių gali būti prarasta. Aukšta temperatūra gali sunaikinti probiotikus, kurie yra vieni svarbiausių raugintų kopūstų privalumų. Tačiau ląsteliena, vitaminai ir mineralinės medžiagos išlieka net ir po terminio apdorojimo.
Idealu, kai juos pagardiname riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejumi - geriau pasisavina įvairūs vitaminai ir kitos vertingos medžiagos. Puikiai dera prie grūdų, bulvių, virtų su lupenomis. Tinka derinti ir su riebiais patiekalais, nes skaidulos ir organinės rūgštys padeda suvirškinti tokį maistą. Raugintus kopūstus galima valgyti kaip garnyrą prie mėsos, žuvies ir daržovių. Kopūstai beveik neturi kalorijų, o valgomi su baltyminiu maistu padės palaikyti gerą fizinę formą.
Gerti maisto, ypač raugintų kopūstų, negalima. Geriausia 15-20 minučių prieš valgį išgerti švaraus negazuoto vandens. Vanduo šiek tiek nuplaus sultis ir fermentus, šiek tiek pripildys skrandį, o po to žmogus galės valgyti mažiau. Bent 40 minučių po valgio gerti nepageidautina.
Vartojimo būdai
Raugintus kopūstus galima valgyti įvairiais būdais:
- Gerti sultis vienas: Jei jums patinka rūgštus raugintų kopūstų sulčių skonis, galite jas gerti vienas.
- Naudoti salotoms gardinti: Raugintų kopūstų sultys gali būti naudojamos kaip alternatyva citrinos sultims ar actui salotų padažuose.
- Gardinti pagamintas daržoves ar mėsą: Raugintų kopūstų sultys puikiai tinka vietoje druskos ar acto, pagerinant patiekalų skonį ir padidinant maistinių medžiagų kiekį.
- Marinuoti mėsą: Raugintų kopūstų sultys gali būti naudojamos mėsos marinatams, suminkštinant mėsą ir suteikiant jai ypatingą skonį.
- Rauginti kitas daržoves: Jei norite greitai parauginti agurkus, burokus ar kitas daržoves, tereikia jas sudėti į raugintų kopūstų sultis ir palaikyti kelias dienas.
- Kokteilis su pomidorų sultimis: Kokteilis iš pusės stiklinės kopūstų sūrymo ir tokio pat kiekio šviežių pomidorų sulčių pagelbės sergantiesiems kepenų ligomis.
Kaip pasigaminti raugintų kopūstų sultis namuose?
Raugintų kopūstų sulčių galima rasti prekybos centruose, tačiau jos dažnai būna brangesnės ir pasterizuotos, todėl jose lieka mažiau naudingųjų medžiagų. Geriausia jas pasigaminti namuose arba tiesiog nuspausti nuo jau raugintų kopūstų. Štai vienas iš būdų, kaip pasigaminti raugintų kopūstų sultis:
- Nulupkite išorinius kopūstų lapus ir pašalinkite visus išblukusius ar sudžiūvusius lapus.
- Kopūstą supjaustykite stambesniais gabalais ir susmulkinkite virtuviniu kombainu arba sutarkuokite smulkia tarka.
- Susmulkintus kopūstus sudėkite į vidutinio dydžio dubenį.
- Suberkite druską, supilkite obuolių sultis ir gerai išmaišykite.
- Gautą masę sudėkite į stiklainį ar kitą sandarų indą, jį pripildykite iki pat viršaus.
- Šaukštu įspauskite kopūstus į stiklainį, kad neliktų oro ertmių. Jei reikia, įdėkite daugiau kopūstų, kad stiklainis būtų užpildytas beveik iki viršaus.
- Įpilkite vandens, kad masė pasiektų stiklainio kraštus. Palikite pakankamai vietos, kad galėtumėte užsukti dangtelį.
- Gerai užsukite stiklainio dangtelį. Įdėkite stiklainį į dubenį ir palikite fermentuotis vėsioje vietoje.
Naminiai rauginti kopūstai
Kad skonis būtų natūraliai rūgštus, o ne su actu maišytas, o patys kopūstai kvapnūs ir traškūs - prisiminkime tikrąjį kopūstų rauginimo procesą, anksčiau buvusį netgi tam tikru ritualu. Seniau rauginti kopūstai buvo būtinybė, leidžianti turėti maisto žiemai. Medinė statinė ar molinė amfora buvo ne tik indas, bet ir simbolis - joje kopūstai virsdavo traškiais ir rūgščiais. Tradicinė receptūra dažnai būdavo paprasta: kopūstai, druska, morkos, spanguolės ar kmynai. Šiais laikais įprastai kopūstai yra rauginami stiklainiuose. Pirmiausia kopūstus reikia smulkiai supjaustyti arba sutarkuoti. Vienam kilogramui kopūstų reikėtų dėti apie 15-20 gramų druskos - tiek, kad kopūstai išleistų pakankamai sulčių, bet nebūtų per sūrūs. Jeigu norima švelnesnio skonio, druskos kiekį galima sumažinti iki 12 gramų, o jeigu mėgstate ryškų rūgštumą - 25 gramai druskos kilogramui tik sustiprins efektą. Į kopūstų masę dažnai dedamos tarkuotos morkos, kurios suteikia šiek tiek saldumo, arba kmynai, kurie praturtina aromatą. Tuomet viskas kruopščiai sumaišoma, kol išsiskiria sultys, o kopūstai tvirtai suslegiami statinėje arba stiklainyje, kad nebūtų oro tarp sluoksnių. Fermentacija vyksta vėsioje vietoje, dažniausiai nuo 18 iki 22 °C temperatūroje. Traškūs, vidutinio rūgštumo kopūstai dažniausiai bus paruošti po 2-3 savaičių, o intensyvesnio, stipriai rūgštaus skonio geriausia palikti 4-6 savaites. Greitasis rauginimas, kai kopūstai užpilami 2-3 proc. druskos tirpalu, kambario temperatūroje trunka tik 3-5 dienas, o rezultatas būna švelnesnis, gaivus, idealiai tinkantis salotoms ar garnyrui prie pietų stalo. Laikant raugintus kopūstus vėsioje patalpoje arba šaldytuve, jie išlieka traškūs ir sveiki net kelis mėnesius, o skonis su laiku tik intensyvėja. Raugintus kopūstus galite išlaikyti visą žiemą, taip nuolat papildydami savo organizmą vitaminu C.
Nepamirškite, kad ne kiekvienas stiklainis, ant kurio parašyta „rauginti kopūstai“, iš tikrųjų yra tai, ko reikia kepenims. Pagrindinis dalykas - produktas turi būti tikrai natūraliai fermentuotas. Be acto, be konservantų, be šiluminio apdorojimo. Jeigu rauginti kopūstai atrodo per rūgštūs ar sunkūs, galima juos šiek tiek sušvelninti - užpilti šlakelį nerafinuoto aliejaus, pabarstyti svogūno ar sumaišyti su kitomis daržovėmis. Naudos nebus, jei valgysi perdirbtus, per ilgai laikytus ar pagamintus su actu produktus. Pirkdami raugintus kopūstus, skaitykite etiketes. Pridedamo cukraus kiekis stipriai skiriasi. Kai skaitote etiketę, kur vardinamos sudėtinės dalys, kuo arčiau pabaigos, reiškia - tuo mažiau cukraus. Beje, parsinešę į namus kopūstus išimkite iš pakuotės ir perdėkite į stiklinę tarą.
Kada reikėtų vengti raugintų kopūstų?
Nors kopūstai ir rauginti kopūstai yra labai naudingi, kai kuriais atvejais jų reikėtų vengti:
- Sergantiesiems skydliaukės ligomis: Baltagūžius kopūstus nerekomenduojama valgyti sergantiesiems skydliaukės ligomis.
- Po pilvo srities ir krūtinės ląstos operacijų: Nederėtų valgyti kopūstų po šių operacijų.
- Esant itin sunkiems opaligės paūmėjimams, kraujoplūdžiams skrandyje ir žarnyne: Kopūstus draudžiama valgyti esant šioms būklėms.
- Sergant ūmiu enterokolitu su viduriavimu: Reikia būti atsargiems ir nepiktnaudžiauti kopūstų patiekalais.
- Esant dideliam skrandžio rūgštingumui, sudirgusio skrandžio simptomams: Gerti kopūstų sultis nevertėtų. Jei yra per didelis sekrecinis aktyvumas, vertėtų apriboti šio produkto vartojimą. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens bei opų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje.
- Sergantiesiems opa, gastritu, pankreatitu: Rauginti kopūstai nėra labai sveiki. Paūmėjus gastritui, pepsinei opaligei, ūminiam pankreatitui, nuolatiniam rėmeniui, dirgliosios žarnos sindromui, esant skausmingiems pojūčiams, reikėtų atsisakyti šio produkto.
- Hipertonikams bei žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis: Dėl didelio druskos kiekio rauginti kopūstai gali būti žalingi. Gaminant raugintus kopūstus fermentacijos proceso metu reikia pridėti druskos, kuri lieka galutiniame produkte. Iš viso 100 g raugintų kopūstų yra 661 mg natrio. Lėtinę hipertenziją turintys žmonės neturėtų suvartoti daugiau kaip 100 g raugintų kopūstų per dieną. Tokiu atveju kopūstus prieš valgį derėtų nuplauti arba rauginant dėti minimalų druskos kiekį.
- Vartojant tam tikrus vaistus: Kopūstai gali sąveikauti su kraują skystinančiais, skausmą ir karščiavimą mažinančiais vaistais, vaistais, kuriuos metabolizuoja kepenys, ir raminamaisiais vaistais nuo nerimo.
- Vaikams: Įvedant šį produktą į mitybą reikia atsižvelgti į keletą svarbių dalykų. Jei yra kokių nors lėtinių ligų ar įtariama alergija, prieš įvedant šį produktą į mitybą reikėtų pasitarti su pediatru. Jaunesniems nei 2-3 metų vaikams dėl didelio rūgštingumo ir probiotikų kiekio jie gali sukelti pilvo pūtimą, dujas ar net viduriavimą. Vaikams, turintiems maisto alergijų ar netoleruojantiems maisto produktų, vaikams, sergantiems inkstų ligomis, ir vaikams, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu.
- Esant pilvo pūtimui: Kopūstuose yra rafinozės - augalinio cukraus, kurio plonosios žarnos negali suskaidyti. Kai raugintų kopūstų rafinozė patenka į gaubtinę žarną, joje esančios bakterijos fermentuoja cukrų, todėl susidaro dujų.
Receptai su raugintais kopūstais
Sveikiausia vartoti šviežius ir termiškai neapdirbtus raugintus kopūstus, bet kartais dienos meniu galima paįvairinti ir tradicinės virtuvės patiekalais. Rauginti kopūstai virtuvėje yra nepaprastai universalūs. Tradiciškai jie dažniausiai naudojami kopūstienei virti arba troškiniams su mėsa.
Raugintų kopūstų sriuba su vištiena
Vištienoje esantys baltymai yra puikus aminorūgščių šaltinis. Mūsų kūnas naudoja aminorūgštis raumenų audiniui kurti, kas yra ypač svarbu senstant. Tyrimai taip pat parodė, kad didesnis baltymų suvartojimas padeda išlaikyti kaulų mineralų tankį.
Taigi pabandykite raugintų kopūstų sriubą su vištieną, kuri lengvai ir greitai pagaminama. Šiltas dubuo sriubos, kvepiantis lauro lapais, kmynais ar rūkytos dešros aromatu, ne tik sušildo, bet ir sukelia jaukią namų atmosferą.
Kiti patiekalai su raugintais kopūstais
- Troškinti kopūstai su mėsa: Troškinti kopūstai su kiauliena ar dešrelėmis yra tikra klasika, primenanti senąsias šeimos vakarienes. Troškinti rauginti kopūstai yra populiarus patiekalas, kuris gali būti gaminamas su įvairiais ingredientais, tokiais kaip grybai, dešrelės, morkos, bulvės, ryžiai, pupelės ar razinos. Raugintus kopūstus taip pat galima valgyti su daržovėmis, pavyzdžiui, troškintus su burokėliais, morkomis, su cukinijomis.
- Balandėliai: Vienas mėgstamiausių lietuvių patiekalų, kuriame kopūstui skiriamas pagrindinis dėmesys.
- Salotos: Raugintų kopūstų dubenėlis su ryžiais, tofu ar kepta vištiena tampa greitu, bet maistingų medžiagų kupinu patiekalu. Rauginti kopūstai gali būti maišomi ir su kitomis daržovėmis. Burokėliai suteikia nuostabų rausvą atspalvį, paprika - salstelėjimą, česnakai - aštrumą ir aromatą. Raugintus kopūstus galite susmulkinti ir naudoti kitoms daržovėms ar patiekalams kaip padažą. Galima sumaišyti su šviežiais, nevirtais, tarkuotais burokėliais ir palaikyti nuo valandos iki 1-2 parų.
- Užtepėlės ir padažai: Smulkiai tarkuoti ir sumaišyti su jogurtu bei krapais, rauginti kopūstai gali tapti puikia užtepėle ar padažu prie duonos ar daržovių.
- Su bulvėmis: Viena porcija (Kcal 38): 200 g raugintų kopūstų, geriausia dera su bulvėmis, ar prieš lengvesnius patiekalus per pietus.
