Arbatpinigiai - tai materiali padėka už ypatingą dėmesį. Tačiau jie nėra būtini, o įstaigos, kurios arbatpinigius įtraukia į sąskaitą, elgiasi negarbingai. Taip mano protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka.
Kas yra arbatpinigiai ir jų esmė?
Pasak A. Lydekos, arbatpinigių palikti kavinėje, restorane ar kitoje aptarnavimo vietoje tikrai nėra būtinybės. Arbatpinigiai - tai materiali padėka asmeniui, kuris aptarnaudamas skyrė daugiau dėmesio. „Padavėjas, barmenas skyrė ypatingą dėmesį, daugiau kartų nusišypsojo, papildomai paklausė, ar nieko nereikia atnešti, paduoti, pateikti. Tais atvejais ir paliekame arbatpinigių. Kaip taisyklė, apie 10 proc. nuo sąskaitos“, - sako A. Lydeka.
Arbatpinigiai - prievolė ar padėka? Ekspertų nuomonė
„Dauguma žmonių, paliekančių arbatpinigius, išties nelabai gerai suvokia, kodėl ir kam jie reikalingi. Tačiau svarbiausia suprasti viena - arbatpinigiai nėra prievolė. Tai padėka už gerą patirtį, kurią tau sukūrė aptarnaujantis personalas. Arbatpinigiai kelia bendrą aptarnavimo kultūrą, kad personalas būtų suinteresuotas aptarnauti kokybiškai ir sukurti ne tik funkcinę vertę: „atnešiau lėkštę, padėjau, viso gero“, bet ir emocinę vertę - nuotaiką, atmosferą. Tačiau tai yra geranoriška padėka, o ne prievolė. Arbatpinigiai iš tikrųjų yra padavėjo siekiamybė, o ne kliento galvos skausmas“, - sako G. Drukteinis.
Procentai, skaičiavimai ir įpareigojančios normos ir taisyklės, anot specialisto, turėtų būti pamirštos. Palikti arbatpinigių reikėtų tiek, kiek iš tikrųjų norisi palikti. Jeigu jus išvadino kiaule arba apipylė sriubos lėkšte - arbatpinigių palikti visai nebūtina.
Arbatpinigių kultūra Lietuvoje: bendros tendencijos
Arbatpinigių kultūra Lietuvoje yra gana populiari. Daugelis mūsų palieka tarsi padėką tiems, kurie mus aptarnavo kokybiškai. Dažniausiai Lietuvoje arbatpinigiai paliekami kavinių, restoranų bei kitų maitinimo įstaigų aptarnaujančiam personalui. Vis dėlto, toli gražu ne visi, gaunantys arbatpinigius, žino, kad jiems reikia susimokėti mokesčius nuo gautų arbatpinigių, nes tai taip pat yra pajamos.
Lietuvoje įprasta palikti apie 10 proc. nuo sąskaitos sumos, ypač restoranuose. Tačiau, pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, „Pastaruoju metu arbatpinigių skaičius gerokai sumažėjo, nes žmonės taupo, yra pasimetę ir nežino, kiek palikti“. Anot jos, prabangiuose restoranuose taip nėra, bet kavinėse, kur pietauti dažnai eina ne tokias dideles pajamas gaunantys žmonės, iš tiesų arbatpinigių sumažėjimas jaučiasi.
Atsiskaitymas dienos pietų restoranuose: specifika
Lijanos Bansevičienės, restoranų tinklą „Can can pizza“ valdančios bendrovės „Delano“ vykdančiosios direktorės, teigimu, dienos pietų lankytojai dažniausiai palieka mažiau arbatpinigių nei vakariniai svečiai. L. Nikonovaitė iš „Amber food“ antrino, kad vakarais padėkų padavėjai sulaukia iš kas antro ar kas trečio kliento, o dienomis - bent 2 kartus rečiau.
L. Nikonovaitė paminėjo, kad Lietuvoje retas skaičiuoja procentus nuo sąskaitos, o dažniausiai palieka sumą, kuri, jo manymu, yra „pakankama“. „Dažniausiai palieka iki euro, vakarais - 5-10 proc.“, - sako ji. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad mažiau pinigų turintis jaunimas arbatpinigių palieka mažiau, o vyresni žmonės labiau vertina rūpestį, atjaučia ištisai „ant kojų“ dirbančius padavėjus, todėl mielai atsidėkoja.
Neseniai socialiniuose tinkluose plačiai nuskambėjo situacija, į kurią viename restorane pakliuvo žurnalistė ir tekstų kūrėja Fausta Marija Leščiauskaitė. Žinoma moteris papasakojo, jog maitinimo įstaigoje jos įžūliai buvo paklausta, kiek arbatpinigių žada palikti. Visgi Fausta suabejojo, ar apskritai reikėtų tą daryti - juk maistą užsakė ir apmokėjo ji pati telefonu. Ši situacija įžiebė platesnes diskusijas apie tai, kokia yra arbatpinigių kultūra Lietuvoje ir kaip ji keičiasi restoranams ir kavinėms vis modernėjant.
Arbatpinigių kilmė: Didžiosios Britanijos „arbata“
G. Drukteinis teigia, kad istoriškai arbatpinigiai atsirado kaip skatinimo priemonė, kuri iš esmės išliko iki šių dienų. Pavadinimas arbatpinigiai kilo Didžiojoje Britanijoje, XVIII amžiuje, o jo kilmė susijusi su arbata. Minėtais laikais buvo itin madinga gerti arbatą specialiai įrengtose verandose ir skveruose. Tačiau tų „sodelių“ virtuvės buvo toli nuo stalų, tad nešama arbata greitai atšaldavo. Todėl ant stalų stovėjo skardinės su inicialais T.I.P.S., reiškiančiais „To Insure Prompt Service“ (angl. „užtikrinti tinkamą aptarnavimą“). Jei „sodelio“ lankytojas pageidavo, kad jo arbata būtų atnešta kuo greičiau, įmesdavo į tą skardinę monetą. Jos dzingtelėjimą į dugną padavėjai greičiau ir išgirsdavo, greičiau tą stalą ir aptarnaudavo.
Amerikoje, kuri tuomet kopijuodavo angliškąsias tradicijas, arbatpinigiai Didžiosios Depresijos metu įgijo kiek kitokį statusą, kurio pagrindu ir susiformavo dabartinė nuostata arbatpinigius laikyti kažkuo „privalomu“. Toks požiūris išliko iki šių dienų, negana to, dar įgijo ir dažnai mums nesuprantamų formų - „privalomų“ arbatpinigių, konfliktų, kylančių dėl arbatpinigių kiekio. Viliamasi, kad toks požiūris į arbatpinigius Lietuvos nepasieks, liekant prie pirminės jų funkcijos - atsidėkoti.
Arbatpinigių praktika Europoje ir pasaulyje
Arbatpinigiai dažniausiai nėra privalomi, tačiau visada vertinami. Jei jus tenkino aptarnavimas - įprasta palikti apie 10 % sąskaitos sumos arbatpinigių. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje, į sąskaitą jau įtraukiamas aptarnavimo mokestis, todėl arbatpinigiai nebūtini.
Skirtingų šalių pavyzdžiai:
- Prancūzija: Į sąskaitą paprastai įtraukiamas 15 proc. aptarnavimo mokestis, tačiau galite palikti papildomus 1-2 eurus, jei jus tenkino aptarnavimas.
- Italija: Į sąskaitą paprastai įtraukiamas 10 proc. aptarnavimo mokestis, tačiau galite palikti papildomus 1-2 eurus, jei jus tenkino aptarnavimas.
- Ispanija: Įprasta palikti 5-10 proc. arbatpinigių.
- Vokietija: Įprasta palikti 5-10 proc. arbatpinigių.
- Graikija: Įprasta palikti 5-10 proc. arbatpinigių.
- Portugalija: Įprasta palikti 5-10 proc. arbatpinigių.
- Jungtinė Karalystė: Įprasta palikti 10-12 proc. arbatpinigių.
- JAV: Tai yra šalis, kur palikti arbatpinigius yra tiesiog būtina.
- Vengrija: Palikti arbatpinigių nėra privalu. Tačiau jeigu norite - suma turėtų siekti apie 10 %.
- Australija, Naujoji Zelandija, Argentina, Kuba, Meksika, Čilė: Arbatpinigiai yra įtraukiami į sąskaitą.
- Japonija, Islandija, Švedija: Arbatpinigiai nėra sveikintinas dalykas.
Patarimai keliaujantiems:
Jei nežinote, kaip palikti arbatpinigių, svečiuojantis kitose Europos šalyse, štai jums keletas patarimų:
- Geriausia - grynais: Nors kai kuriose šalyse yra galimybė palikti arbatpinigių kortele, grynieji pinigai vis dar yra labiausiai paplitęs arbatpinigių davimo būdas.
- Palikite arbatpinigių ant stalo: Kai gausite sąskaitą - palikite arbatpinigių ant stalo prieš išeidami.
- Jūs galite apvalinti sąskaitą: Tai yra paprastas būdas palikti arbatpinigių, jei neturite monetų.
- Nebijokite paklausti, jei nesate tikri: Jei nesate tikri, kiek arbatpinigių palikti - galite paklausti jus aptarnavusio padavėjo ar kito darbuotojo.
Svarbiausia atsiminti, kad arbatpinigiai yra savanoriški. Neturėtumėte jaustis įpareigoti palikti arbatpinigių, jei Jūsų netenkino aptarnavimas.
Padavėjo vaidmuo ir aptarnavimo kokybė
Lina Nikonovaitė, vienos didžiausių restoranų grupių Lietuvoje „Amber food“ rinkodaros vadovė, nurodė, kad padavėjo darbas yra laikomas neaukštos kvalifikacijos užsiėmimu, taigi atitinkamas yra ir atlygis už jį. Vis tik ji paminėjo, kad klientai nori gauti iš padavėjų ne tik lėkščių transportavimą iš virtuvės ant stalo, bet ir jaukumą, dėmesį ir net draugiškumą.
„Tačiau padavėjo alga yra tik už darbą, o ne už šypseną, todėl yra įsivyravęs nerašytas susitarimas, kuris vadinamas arbatpinigiais arba „atlygiu už šypseną“. Todėl reiktų suprasti - jei norime asmeniško dėmesio, prašome iš padavėjo daugiau nei numato jo kontraktas ir taip „įsipareigojame“ jam atsidėkoti“, - kalbėjo L. Nikonovaitė. Ji teigė nemananti, kad arbatpinigiai yra privalomi. Anot pašnekovės, tai yra pakartotinis atlygis už papildomą vertę ir padavėjas turi stengtis tą atlygį užsidirbti.
Nors Lijana Bansevičienė negalėjo nurodyti, kiek viso padavėjų uždarbio vidutiniškai sudaro arbatpinigiai, nes tai - labai individualu ir priklauso nuo darbuotojo gebėjimų, L. Nikonovaitė neslėpė, kad šiltu sezono metu padavėjai, sugebantys prie stalelių sukurti gerą atmosferą ir teigiamą emociją, gali susirinkti ir antrą algą. Tačiau realesnis skaičius, anot „Amber food“ atstovės, būtų 30-60 proc. - tiek papildomos algos paprastai susirenka padavėjai.
Mokesčiai už arbatpinigius: ką reikia žinoti?
Visgi, toli gražu ne visi, gaunantys arbatpinigius, žino, kad jiems reikia susimokėti mokesčius nuo gautų arbatpinigių. Juk tai taip pat yra pajamos. Yra labai daug skirtingų išlygų, kurios apibrėžia arbatpinigių gavimą. Aptarsime kelias dažniausias, su kuriomis tenka susidurti arbatpinigių gavėjams.
Arbatpinigiai į įmonės banko sąskaitą
Arbatpinigiai gali būti mokami į įmonės banko sąskaitą. Taip, kai klientai atsiskaito kortele, dažnai ir arbatpinigiai pervedami kartu su suma už paslaugas. Tada tai tampa įmonės pajamomis. Tokie arbatpinigiai apmokestinami. Taip, jei arbatpinigiai patenka į įmonės sąskaitą, jie priskiriami įmonės pajamoms, o vėliau - darbuotojų darbo užmokesčio priedams ar premijoms. Todėl taikomi įprasti, su darbo santykiais susiję, mokesčiai.
Jei arbatpinigiai yra nurodomi sąskaitoje-faktūroje ar kvite (pvz., restorano čekyje), jie gali būti apmokestinami PVM, nes tampa suteiktos paslaugos kainos dalimi. Jei įmonė nusprendžia paskirstyti arbatpinigius darbuotojams, ši suma turi būti įtraukta į darbo užmokesčio priedas. Tokiu atveju taikomi visi su darbo santykiais susiję mokesčiai:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 20 %
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - 12,52 %
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) - 6,98 %
Be to, įmonė turi sumokėti darbdavio dalį - papildomos VSD įmokos (1,77 %). Lengvatinis 9 % PVM tarifas, taikomas kai kurioms maitinimo paslaugoms, neturi jokios įtakos arbatpinigių, kaip darbo užmokesčio priedo, apmokestinimui. Arbatpinigiai - jei nėra įtraukti į sąskaitą - nėra apmokestinami PVM.
Arbatpinigiai grynaisiais tiesiogiai darbuotojui
Kai arbatpinigiai yra paliekami grynaisiais tiesiogiai darbuotojui - jie nelaikomi darbo santykių pajamomis, tačiau vis tiek priskiriami B klasės pajamoms. Tokiu atveju darbuotojas - per metus gaunantis daugiau nei 500 eurų - turi šias pajamas deklaruoti ir sumokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį (GPM) (šaltinis: VMI - B klasės pajamos). Nuo šių pajamų nereikia mokėti VSD ar PSD įmokų, jei asmuo yra apdraustas kitais pagrindais (pvz., dirba pagal darbo sutartį). Arbatpinigių už darbą gavęs darbuotojas turi pats deklaruoti juos metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM311) ir joje nurodyti 70 pajamų rūšies kodą bei susimokėti 15 proc. mokestį.
Arbatpinigiai grynaisiais, bet atiduodami į įmonės kasą
Jeigu arbatpinigiai paliekami grynaisiais ir yra atiduodami įmonės kasai ar įtraukiami į bendrą įmonės biudžetą - jie tampa įmonės pajamomis. Tokiu atveju, jei įmonė nusprendžia šias sumas paskirstyti darbuotojams, jos laikomos darbo užmokesčio dalimi ir apmokestinamos kaip darbo santykių pajamos. Tai reiškia, kad nuo jų taikomas 20 % gyventojų pajamų mokestis (GPM), 12,52 % valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka, 6,98 % privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, o darbdavys papildomai moka 1,77 % VSD įmoką.
Arbatpinigių apmokestinimas pagal gavimo būdą
| Gavimo būdas | Kas gauna pinigus? | Mokesčių rūšis | GPM | VSD (darbuotojo) | PSD (darbuotojo) | VSD (darbdavio) | PVM taikymas | Reikalavimas deklaruoti | Reali suma „į rankas“ |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Arbatpinigiai patenka į įmonės sąskaitą | Įmonė → paskirsto darbuotojams | GPM, VSD, PSD, darbdavio VSD | 20 % | 12,52 % | 6,98 % | 1,77 % | Tik jei įtraukti į sąskaitą | Įmonė deklaruoja per SAM, GPM313 | ~60 % nuo sumos |
| Grynaisiais tiesiogiai darbuotojui | Darbuotojas | Tik GPM (15 %) | 15 % (B klasės pajamos) | Netaikoma (jei apdraustas) | Netaikoma (jei apdraustas) | Netaikoma | Netaikoma | Darbuotojas deklaruoja metinėje GPM308 | ~85 % nuo sumos |
| Grynaisiais, bet atiduodami į įmonės kasą | Įmonė → paskirsto darbuotojams | GPM, VSD, PSD, darbdavio VSD | 20 % | 12,52 % | 6,98 % | 1,77 % | Tik jei įtraukti į sąskaitą | Įmonė deklaruoja per SAM, GPM313 | ~60 % nuo sumos |
Labai svarbu, kad įmonėje būtų aptarta, kaip arbatpinigiai bus dalijami. Vienu atveju, kiekvienas asmuo, gavęs arbatpinigių, juos gali pasilikti sau. Kitu atveju, jie gali būti „sumetami“ į bendrą biudžetą ir vėliau paskirstomi kiekvienam darbuotojui. Tai jau yra susitarimo reikalas.
Modernūs sprendimai: arbatpinigiai kortele
L. Bansevičienė pastebi, kad svečiai vis rečiau naudojasi grynaisiais pinigais atsiskaitant, todėl bendrovės įdiegia naujas galimybes atsiskaityti, o taip pat ir palikti arbatpinigius per programėles. „Prireikė šiek tiek laiko, kol mūsų svečiai įprato naudotis šia galimybe. Tačiau matome, kad tai yra priimtinas sprendimas tiek mūsų darbuotojams, tiek svečiams“, - komentavo „Delano“ vykdančioji direktorė.
L. Nikonovaitė pritarė, kad, atsiskaitant grynaisiais, arbatpinigių buvo paliekama daugiau. Todėl, pasak jos, įmonė turėtų pasirūpinti savo darbuotojais ir įdiegti technologines priemones arbatpinigiams surinkti, kadangi dėl jų situacija po truputį taisosi. Neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusio išmanaus arbatpinigių sprendimo „Tipit“ įkūrėjai teigia, kad lietuviai jaučia dėkingumą ir vertina gerą aptarnavimą, bet iki šiol labai trūko galimybės palikti juos kortele.
„Tipit“ idėja - sukurti nešiojamą arbatpinigių skaitytuvą, kuriuo skaidriai, patogiai ir diskretiškai galima padėkoti už gerą aptarnavimą. Tai niekaip neįpareigoja - skaitytuvas paliekamas ant stalo, todėl klientas pats gali nuspręsti, kiek dosniai atsidėkoti. Naujasis sprendimas netrukus sulaukė ir verslo paramos - į aptarnavimo kokybę nuolat investuojančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas teigia, kad „Tipit“ - tai būdas kelti aptarnavimo sektoriaus pridėtinę vertę. „Arbatpinigiai - labai svarbi gero aptarnavimo dalis, ne tik motyvuojanti personalą, bet tuo pačiu kurianti pridėtinę vertę visam barų ir restoranų sektoriui. Todėl nauji ir išmanūs sprendimai - tai dar viena galimybė šią pridėtinę vertę auginti“, - teigia R. Viršilas.