Artėja pasakiškas metas, kai skambės kurantai, virš patiekalų prikrauto stalo sklis mandarinų kvapas ir bus visiškai neįmanoma segti kelnių ties juosmeniu. Tai metas, kai susitinkame su šeimos nariais, draugais, puošiame eglutę, tvarkome namus ir ruošiame savo dvasinį pasaulį laukdami stebuklo - Kristaus gimimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime gražiausias metų šventes - Kūčias ir Kalėdas, jų tradicijas, papročius ir reikšmę lietuvių kultūroje.
Nenumaldomai artėja pačios gražiausios metų šventės - Kūčios, šv. Kalėdos bei Naujieji metai.
Advento Laikotarpis: Pasiruošimas Šventėms
Pirmasis žiemos mėnuo žymi laukimo laikotarpio - Advento - pradžią, kuris vainikuojasi gražiausiomis metų šventėmis - Kūčiomis ir Kalėdomis. Adventas - tai susikaupimo, apmąstymų ir dvasinio pasiruošimo metas.
Kūčios: Šeimos Šventė Su Senovinėmis Tradicijomis
Kūčios - tai šeimos šventė, kurios metu pasninkavimu pagerbiamas ir laukiamas Kristaus gimimas. Šv. Kalėdų laukimą vainikuoja Kūčių vakarienė, Lietuvoje išlaikiusi ypač senas tradicijas su daugybe apeigų, žaidimų ir burtų, nes tai mitinis, į pasaulio sukūrimo pradžią nukeliantis laikas.
Pasiruošimas Kūčių vakarienei
Ne mažiau svarbus ir pasiruošimo šventėms etapas, darbų užbaigimas, iš pagrindų namų sutvarkymas, kūno apsišvarinimas (nusiprausimas) ir sielos apsivalymas (rimtis, susikaupimas bei pasninkas). Prieš Kūčias svarbu ne tik pasirūpinti materialiais dalykais, bet ir dvasiniu pasauliu. Neužmirškime savo papročių, tradicijų, atleiskime vieni kitiems ir pabūkime šeimos židinyje.
Prausimosi ritualas
Prieš sėdant prie Kūčių stalo, visi šeimos nariai turėdavo nusiprausti. Taip buvo sukuriama sakralinė aplinka, kad ne tik kūnu, bet ir sielą pradėtume naują, skaistų gyvenimo etapą.
Namų ir stalo paruošimas
Pamažu artėja advento vakaras. Kūčių stalas užtiesiamas nauja balta staltiese, simbolizuojančia ir pabrėžiančia pradžios akimirką. Kai kur dar neišnykusi tradicija po staltiese paskleisti šieno, kuris simbolizuoja ir primena Kristaus gimimą tvartelyje. Šis paprotys atsirado dėl to, kad kūdikėlis Jėzus buvo paguldytas ėdžiose ant šieno.
Ant šventinio stalo seniau lietuviai visada dėdavo viena lėkšte daugiau nei yra šeimos narių. Į tuščią lėkštę būdavo dedamas kalėdaitis, skirtas mirusiųjų vėlėms. Kūčių vakarienės tradicijos pabrėžia šeimos santarvę. Iš vakarienės stalo būtinai susėsdavo visi šeimos nariai, tikėdami, kad tai padės sustiprinti šeimos santarvę. Prie Kūčių stalo visi sėsdavo vakare, kai danguje sušvisdavo vakarė žvaigždė. Būtent ji praneša apie Jėzaus gimimą.
Kūčių vakarienės pradžia ir Kalėdaičio Laužymas
Vyriausias žmogus Kūčių vakarienę pradeda malda. Patekėjus danguje pirmajai žvaigždei, visi tvarkingai pasiruošę, švariai apsirengę, sėdamės prie balta staltiese uždengto stalo. Po maldos dalinamas kalėdaitis, kurio simbolinė prasmė - meilė namams, pagarba tėvams, visiems žmonėms. Laužiant kalėdaitį, linkima sveikatos, gerų metų, augti dideliam, sėkmingo mokslo, laimės ar susitaikoma, atsiprašoma už padarytas skriaudas. Laužant kalėdaitį, linkima vieni kitiems gėrio, sveikatos ir sėkmės. Prasideda visą dieną lauktas valgymas.
Kalėdaitis - tai plonas, nekildintos tešlos paplotėlis, kuris Kūčių vakarą dalinamas tarp šeimos narių. Kalėdaičio baltumas simbolizuoja širdies grynumą, o jo laužymas ir dalijimasis - brolišką meilę. „Plotkelė kepama iš kvietinių miltų ir vandens. Abu ingredientai suberiami į dubenį ir mediniu šaukštu ilgai plakami. Senovėje žmonės tikėjo, kad plakant susidariusią masę reikia sukti į vieną pusę, jog nebūtų sumaišyta pasaulio eiga. Kartais į kalėdaičių tešlą įdedama truputį maistinių dažų, kad jie gražiau atrodytų. Kepant senovėje sykiais būdavo įdedama ir rūtos šakelė. Kalėdaičius su šiomis šakelėmis duodavo netekėjusioms mergelėms.“
„Plotkeles prie stalo išdalindavo vyriausias šeimos narys tėvas. Kai jo nebūdavus - motina. Prieš dalijantis kalėdaičiu visi būtinai pažiūrėdavo, kas ant jo pavaizduota. Dažniausiai tai - kūdikėlis Jėzus. Bet kokiu atveju ant plotkelės paprastai vaizduojami religiniai piešiniai. Daugelyje Lietuvos vietų kalėdaičius dalinasi atsilaužiant, tačiau žinau, kad viename Žemaitijos krašte iki šiol išlikusi tradicija vieni kitų plotkeles kąsti. Įprastai ją tėvas pirmiausiai dalinasi su motina, o po to duoda visiems kitiems pagal amžių. Dalindamiesi kalėdaičiu žmonės vieni kitiems linki sveikatos, sulaukti dar daug kitų Kalėdų, laimės, ramybės, taikos. Vaikams linkima būti geriems, doriems, darbštiems, greitai užaugti.“
Kiek ir kokie valgiai ant Kūčių stalo turi būti
Kūčioms šeimininkės tradiciškai gamina 12 patiekalų, kas greičiausiai simbolizuoja 12 mėnesių metuose, skaičiuojamų pagal mėnulį. Ant Kūčių stalo patiekiami 12 patiekalų, kurie simbolizuoja 12 apaštalų. Patiekalų gausa ir kitais Kūčių papročiais ir ritualais siekiama užtikrinti gausą ir skalsą namams ateityje tikint, kad jei šventės metu ant stalo yra daug maisto, jo bus daug visą laiką. Virbalietės teigimu, per Kūčias ant stalo privalo būti 12 skirtingų patiekalų. Būtent tiek metuose yra mėnesių, tiek buvo ir apaštalų. Šis skaičius simbolizuoja skalsą ir gausumą. Jei ant stalo padedama būtent 12 patiekalų, tikima, kad kiti metai bus dosnūs ir turtingi.
Kūčių vakarienei patiekalai negaminami iš gyvūninės kilmės riebalų, mėsos ir pieno produktų. Tradiciškai valgomas aguonpienis, kalėdaičiai, žuvies, grybų patiekalai, silkės. Anot jos, be kalėdaičio senovėje būdavo ir dar vienas labai svarbus patiekalas - kūčia. Ji gaminama iš įvairių sėklų ir medaus.
| Patiekalo pavadinimas | Aprašymas / Sudedamosios dalys |
|---|---|
| Kūčiukai (šližikai) | Maži tešlos gabalėliai, valgomi su aguonpieniu |
| Aguonų pienas | Aguonų sėklų gėrimas |
| Silkė | Paprastai patiekiama su įvairiais priedais (pvz., grybais, daržovėmis) |
| Žuvis (pvz., karpis) | Kepta ar virta žuvis |
| Kūčių mišrainė | Silkė su daržovėmis (burokėliais, bulvėmis, morkomis) |
| Burokėlių sriuba arba spanguolių kisielius | Šventinė pasninko sriuba arba saldus gėrimas |
| Virtiniai su grybais arba kopūstais | Tešlos krepšeliai su vegetarišku įdaru |
| Plokštainis su grybais | Bulvių patiekalas be mėsos |
| Riešutais įdaryti obuoliai | Kepti obuoliai su riešutų įdaru |
| Lietiniai su žuvimi | Blynai su žuvies įdaru |
| Avižų kisielius | Saldus avižų gėrimas |
Po vakarienės visas likęs maistas nuo stalo nenuimamas, paliekama vėlėms. „Pavalgę žmonės įprastai dėkodavo Dievui ir kildavo nuo stalo. Maistas ant jo būdavo paliekamas nakčiai, kad galėtų pavalgyti užklydusios vėlės. Stalą įprastai nukraustydavo tik Kalėdų rytą, šieną iš po staltiesės nunešdavo ir išdalindavo gyvuliams. Vėlėms paliktą kalėdaitį taip pat atiduodavo gyvuliams. Buvo tikima, kad taip karvės duos daugiau pieno, o arkliai galės dirbti dar sunkiau.“
Kūčių Nakties Burtai ir Oro Spėjimai
Kai laikrodis išmuša dvyliktą valandą nakties ir jau būna baigta Kūčių vakarienė, galima pasinerti į magijos pasaulį ir imtis būrimų. Buvo tikima, kad sakraliu metu pasirodę ženklai, atlikti veiksmai, ištarti žodžiai turi magišką galią. Žmonės spėdavo orą, būsimą derlių, gyvulių prieauglį, ypač daug dėmesio skiriama vedybiniams burtams.
- Traukimas šiaudo iš po staltiesės: ilgas šiaudas reiškia ilgą gyvenimą, trumpas - trumpą.
- Liejimas vaško: iš vaško figūrų spėjama ateitis.
- Pupų būrimas: pagal pupų skaičių spėjama, ar metai bus sėkmingi.
- Obuolio dalinimas: Kiek obuolio dalių, tiek metų gyvensi.
Vienas iš senesnių burtų - merginos turi išsikepti po pyragėlį su kanapėmis ir stebuklingą naktį padėti jį ant slenksčio, tada įleisti šunį. Kurios merginos pirmą pyragėlį suės, ta pirma ir ištekės. Kitas burtas - į maišą reikia sudėti vyriškus ir moteriškus batus ir nežiūrint išsitraukti vieną. Jei mergina išsitrauks vyrišką, o vaikinas moterišką, reiškia, tais metais sukurs šeimą. Sąlytį su mirusiais rodo ir nemažai būrimų - pavyzdžiui, ištrauktas trumpas šiaudas arba žvakių šviesoje pamatytas karstą primenantis šešėlis pranašavo mirtį, kaip ir per naktį paliktas šaukštas, kurį ryte rasdavo apverstą. Dėl panašių priežasčių siekta ir išlaikyti porinį prie Kūčių stalo prisėdusių žmonių skaičių.
Kalėdos: Džiaugsmas ir Šventimas
Ankstų Kalėdų rytą vaikai skuba ieškoti dovanų po eglute, o tikintieji skuba į Bernelių mišias pasveikinti, pašlovinti gimusį Kristų. Sugrįžę po mišių, sėdasi prie sotaus Kalėdų stalo. Sakoma, jei per Kalėdas valgysi sočiai, būsi sotus visus metus.
O Kas, Jei Kalėdų Senelis Iš tiesų Pristatydavo Dovanas Per Vieną Naktį?
Eglutės Puošimas
Dar vienas labai svarbus Kūčių simbolis - eglutė, visžalis, gyvybę simbolizuojantis medis. Paprotys puošti eglutes įvairiaspalviais žaislais ir žvakučių ugnelėmis atėjęs pas mus iš tolimos senovės. Ir atsirado jis ne mūsų krašte, o Anglijoje ir Vokietijoje. Kiti rašytiniai šaltiniai teigia, kad, pasak legendos, pirmasis eglutę papuošė protestantų judėjimo pradininkas Martinas Liuteris. Teigiama, kad naktį keliaudamas per mišką buvo sužavėtas, kaip nuostabiai pro eglių šakas šviečia žvaigždės, tad vieną eglutę parsivežė ir ją papuošė degančiomis žvakutėmis.
Ilgainiui kaimo žmonės eglutes pradėjo puošti obuoliais, o šiais laikais tai virto įvairiausiais stikliniais ir kitokiais žaislais, burbulais. Lietuviai eglutes puošti pradėjo XVIII amžiuje. Anksčiau eglutė būdavo puošiama išimtinai Kūčių dieną, dabar - gerokai anksčiau, kad ilgiau namuose spinduliuotų džiugią ir šviesią nuotaiką. Anuomet ne kiekviena šeima galėjo sau leisti įsigyti brangių žaisliukų, todėl stengėsi juos pasigaminti patys. Kalėdų medžio pasirodymas skatino naujos tautodailės šakos atsiradimą - papuošalų gamybą. Pirmaisiais dešimtmečiais lietuviai savo eglutes puošdavo obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierėlius, kurdavo šiaudinius narvelius. Puošimui dar buvo naudojami tešlos kepiniai. Iš kūčiukų (šliuželių) tešlos lipdydavo ir kepdavo figūrinius sausainius: paukščiukus, arkliukus, lėles, voveraites, avinukus, ožiukus, mėnulius, žvaigždes, gėlytes.
Kalėdų Stalo Patiekalai
Kalėdų stalas būna gausus ir sotus. Ant jo patiekiami įvairūs mėsos patiekalai, paukštiena, pyragai ir kiti skanėstai.
- Kepta višta arba kalakutas
- Kiaulienos kepsnys
- Šaltiena
- Kugelis
- Pyragai (pvz., aguonų pyragas, obuolių pyragas)
Pirmoji Kalėdų diena švenčiama ramiai, namuose su pačiais artimiausiais žmonėmis. Antrąją Kalėdų dieną prasideda linksmybės, einama į svečius, lankomi giminaičiai, kaimynai. Dovanų metas yra neatsiejama Kalėdų dalis. Sakoma, kad per šventes reikia stengtis bendrauti tik su tais, kurie jus saugo ir linki gero. Taip užtikrinsite teigiamas mintis ir sėkmingus ateinančius metus.
Šventiniai Kepiniai
Ar dovanojat artimiesiems valgomas dovanas? Siūlome keletą gardžių kalėdinių sausainių receptų, kurie padės sukurti jaukią šventinę atmosferą jūsų namuose. Paruoškite sausainius pagal šiuos receptus ir nustebinkite artimuosius bei pasilepinkite patys.
Tradiciniai Meduoliniai Sausainiai
Šis meduolių receptas - vienas mylimiausių. Tradiciniai meduoliniai sausainiai su gausybe prieskonių - jie čia yra labai svarbu, nes sausainiams būdingą skonį ir kvapą suteikia daugiausiai kardamonas ir gvazdikėliai. Imbieriniai sausainiai - neatsiejama žiemos švenčių dalis. Vienais - elegantiški, subtilūs, mieli, išmarginti žiemiškais raštais. Kiti - pūsti storuliukai, įvairiausių formų, mieli ir žaismingi.
Ingredientai:
- 500 g miltų
- 160 g sviesto
- 150 g medaus
- 95 g rudojo cukraus
- 2 vnt. kiaušinių
- 1 v.š. prieskonių meduoliams
- 2 a.š. kepimo miltelių
- žiupsnelio druskos
Glajui (jei gaminsite):
- 200 g cukraus pudros arba pagal poreikį
- 1 vnt. kiaušinio baltymo
- 1 v.š. citrinos sulčių
Gaminimas:
- Į nedidelį puodą sudėti sviestą medų, cukrų ir žiupsnelį druskos. Vis maišant kaitinti virš nedidelės kaitros, kol masė bus vienalytė ir neliks cukraus grūdelių (svarbu neperkaitinkite). Kaitinama masė gali labai lengvai burbuliuoti, bet svarbu neleisti masei stipriai užvirti. Kai cukrus visiškai ištirps, nuimti puodą nuo kaitros ir palikti atvėsti 20-30 min. Atvėsusi masė turėtų būti vos šilta, kad nesutrauktų kiaušinių.
- Į dubenį suberti persijotus miltus, kepimo miltelius ir prieskonius meduoliams, viską išmaišyti. Įmušti kiaušinius, lengvai pamaišyti su miltais. Sudėti paruoštą sirupą, lengvai išmaišyti šaukštu, o tada rankomis gerai išminkyti tešlą. Ji turėtų būti minkšta, gali būti šiek tiek lipni. Jei atrodo labai lipni, įdėti dar truputį miltų, o jei kietoka - įdėti šiek tiek grietinės (arba pieno).
- Paruoštą tešlą suformuoti į rutulį, suvynioti į maistinę plėvelę ir bent 2 valandas (o dar geriau - per naktį) palaikyti šaldytuve.
- Tuomet įkaitinti orkaitę iki 180 ℃ (kaitinimas viršus + apačia, be vėjelio). Imti po gabalėlį tešlos ir ant miltuoto paviršiaus plonai iškočioti iki 2 - 3 mm storio lakštą. Jei kočiojant tešla ima lipti prie kočėlo ar stalviršio, ją pabarstyti trupučiu miltų, apversti ir vėl kočioti. Iš tešlos išpjauti arba su formelėmis išspausti sausainius. Sausainius dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą.
- Kepti iki 180 ℃ įkaitintoje orkaitės viduryje apie 7 - 12 minučių priklausomai nuo sausainių storio. Kepamus sausainius prižiūrėkite - kai tik krašteliai ims rusvėti, traukite iš orkaitės, net, jei atrodo minkšti (sutvirtės vėsdami). Iškepusiems sausainiams leisti porą minučių atvėsti skardoje, o tada galutinai atvėsinti ant grotelių.
Glajaus gaminimas:
- Į dubenį dėti kiaušinio baltymą, cukraus pudrą ir citrinų sultis. Šluotele išsukti, kol glajus taps vientisas. Jis turėtų būti tirštas, glotnus, toks kuriuo galėtumėte formuoti raštus. Jei atrodo per skystas, įdėti dar šiek tiek cukraus pudros, o jei per tirštas - įmaišyti šlakelį vandens.
- Paruoštu glajumi papuošti sausainius. Vėliau palikti sausainius, kol glajus sutvirtės, o tuomet sausainius sudėti į sandarų indą.
Imbieriniai Sausainiai
Šis receptas - puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta aštresnius prieskonius ir aromatus. Dailiai dekoruoti sausainiai - puiki valgomos dovanos idėja.
Ingredientai:
- 220 g sviesto
- 150 g cukraus
- 4 kiaušinių tryniai
- 2 arbat. šaukšt. nutarkuotos citrinos žievelės (geltonosios dalies, geriau naudoti ekologiškus vaisius)
- 1 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto
- 370 g miltų
- 1/2 arbat. šaukšt. druskos
Glajui (galite jo ir nenaudoti, bet bus gražiau ir skaniau):
- 100 g cukraus pudros
- 2 valg. šaukšt. citrinos sulčių
Gaminimas:
- Minkštą kambario temperatūros sviestą elektriniu plaktuvu plakite apie minutę, kol suminkštės. Suberkite cukrų, supilkite medų ir plakite dar porą minučių.
- Įmuškite kambario temperatūros kiaušinį, supilkite vanilės ekstraktą. Trumpai išplakite, kol gausite vientisą masę.
- Atskirame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską ir maltus prieskonius: cinamoną, imbierą, muskatą, kvapiuosius pipirus. Miltų mišinį suberkite į plakinį ir išmaišykite bei išminkykite minkštą, nelipnią tešlą.
- Paruoštą tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve bent porą valandų ar per naktį. Atvėsusi, subrandinta tešla bus paklusnesnė, lengviau kočiojama, kepdami sausainiai geriau išlaikys savo formą.
- Atvėsintą tešlą dėkite ant miltais pabarstyto stalviršio ir iškočiokite ploną tešlos lakštą. Tešlą iš šaldytuvo išsiimti ir kočioti galite dalimis, kad likutis per tą laiką nesušiltų. Sausainių formelėmis išspauskite meduoliukus ir atsargiai juos perkelkite ant kepimo popieriumi išklotų kepimo skardų.
- Kepkite sausainius įkaitintoje orkaitėje apie 8-12 minučių, priklausomai nuo jų dydžio. Sausainiams ėmus rusti, išimkite juos iš orkaitės, dar kelias minutes atvėsinkite ant kepimo popieriaus, tuomet atsargiai nuimkite, perkelkite ant grotelių ir palikite visiškai atvėsti. Taip iškepkite visus sausainius.
Glajaus gaminimas:
- Kiaušinio baltymą išplakite šluotele iki minkštų putų. Dalimis berkite miltelinį cukrų ir vis plakite, kol gausite tirštą, glotnios tekstūros glajų. Įmaišykite citrinos sultis.
- Glajus turi būti tokios konsistencijos, kad galėtumėte „piešti” ant sausainių. Jei jis atrodo per tirštas, įmaišykite dar lašelį citrinų sulčių; jei per skystas - įberkite ir įmaišykite dar šiek tiek miltelinio cukraus.
- Paruoštą glajų supilkite į konditerinį maišelį su plonu antgaliu arba į konditerinį dekoravimo švirkštą, jei tokį turite, arba į paprastą tvirtesnį maišelį, kurio mažą kamputį nukirpkite. Papuoškite sausainius glajumi, jei norite, naudokite ir pabarstukus ar maistinius dažus. Palikite išdžiūti ir sutvirtėti. Tuomet sudėkite į sandarią dėžutę ir paslėpkite, kad išlauktų Kalėdų, arba ragaukite iš karto.
Vaniliniai Sausainiai
Šie sausainiai - puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta subtilų skonį ir aromatą.
Ingredientai:
- 220 g sviesto
- 300 g miltų
- 150 g cukraus
- 0,5 arbat. šaukšt. druskos
- 0,5 arbat. šaukšt. kepimo miltelių
Gaminimas:
Sviestą, iš ankšties iškrapštytas sėklytes ir 150 g cukraus išsukite dubenyje mediniu šaukštu iki purios lengvos masės (galite naudoti ir elektrinį maišytuvą). Kitame dubenyje iki purios masės išsukite sviestą ir abiejų rūšių cukrų. Supilkite kiaušinį, vanilės ekstraktą, pamaišykite, kol ingredientai susijungs. Šaukštu krėskite nedidelius tešlos kauburėlius ant kepimo popieriumi išklotų skardų palikdami nemažus tarpus.
Naujieji Metai: Naujo Etapo Pradžia
Ne visur naujieji metai prasideda sausio pirmąją. Senovės romėnai pirmuoju metų mėnesiu laikė kovą, mat tada prasidėdavo lauko darbai. Metus, anot jų, sudarė dešimt mėnesių. Kiek vėliau šis skaičius buvo padidintas iki dvylikos. 46 metais prieš mūsų erą Romos imperatorius Julijus Cezaris perkėlė metų pradžią į sausio pirmąją. Jo vardu pavadintas „Julijaus kalendorius“ paplito po visą Europą. Naujieji metai - tai naujo etapo pradžia. Šią dieną žmonės susirenka su draugais ir šeima, švenčia, linksminasi ir linki vieni kitiems laimingų Naujųjų metų.
Trys Karaliai: Šventės Pabaiga
Trijų Karalių šventė švenčiama sausio 6-tą dieną. Trys Karaliai (Kasparas, Merkelis (Melchioras), Baltazaras), nešini mira, auksu ir smilkalais, aplanko daug namų, nešdami visiems gerąją naujieną ir linkėjimus. Jie skelbia, kad Betliejuje gimė Pasaulio Valdovas. Yra išlikusi tradicija sausio 6 dieną bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti pirmąsias jų vardų raides - K+M+B. Senovės lietuviai tikėdavo, kad šis užrašas apsaugos jų namus nuo nelaimių. Ši diena simbolizuoja kalėdinio laikotarpio pabaigą.
Šiuolaikinės Tradicijos ir Bendruomenių Iniciatyvos
Šiuolaikinės Kūčios ir Kalėdos šiek tiek skiriasi nuo senovinių. Vis daugiau žmonių renkasi švęsti šias šventes restoranuose ar kelionėse. Tačiau po pasaulį išsibarstę artimieji ne visada gali sugrįžti šventėms, o žvarbus oras ar pašlijusi sveikata atgraso nuo ilgo kelio į svečius, miestelį, bažnyčią, šventinius renginius… Kartais pagardinti šventinio stalo nepavyksta dėl menko pragyvenimo šaltinio ar galimybės pasirūpinti maisto produktais patiems. O gal dėl liūdnai susiklosčiusių aplinkybių vengiama bendrauti su aplinkiniais, rodytis viešuose renginiuose... Galimybė pamiršti vienatvę, liūdesį, skaudulius, susivaržymus - bendra šv. Kūčių vakarienė. „Mintis suburti vienišus senolius, kuriems dėmesys geriausia dovana, brendo ilgokai. Ja pasidalinau su Vilkijos Šv. Jurgio parapijos klebonu kun. Linu Šipavičiumi. Jis iš karto pritarė ir paragino idėją įgyvendinti jau šiemet. Paprašėme Vilkijos miesto ir apylinkių seniūnų pagalbos surasti vienišus, kukliai gyvenančius senolius ir pakviesti bendrai šv. Kūčių vakarienei“, - pasakojo idėjos iniciatorė Vilkijos Žemės ūkio mokyklos direktorė Dalytė Rudzevičienė. Pasak jos, mokyklos ir seniūnijos darbuotojai noriai priėmė šią idėją bei aplankė ir pakvietė daugiau nei 60 vienišų senolių. Šventinė Kūčių vakarienė vienišiems senoliams - tai ne tik galimybė pasivaišinti Žemės ūkio mokyklos darbuotojų paruoštais patiekalais, kurių senjorai dėl silpnos sveikatos ar nepritekliaus nepajėgia pasigaminti šventiniam stalui. Tai puiki galimybė susitikti, pasikalbėti, pasidalinti mintimis ir išgyvenimais. Šv. Kūčių stalą laiminęs ir šv. Kalėdaitį dalinęs kun. L. Šipavičius pasidžiaugė taip gausiai susirinkusiais senoliais. Kunigas tikintiesiems priminė apie žmogaus tikėjimo prasmę, gebėjimą džiaugtis vienas kitu, pagalbą, atjautą… Vakarienėje ypatingą nuotaiką kūrė bendruomenės narių muzikiniai pasirodymai ir poezija. „Ar gerumas turi kainą? Ne, bet turi didelę galią, kuri padeda kiekvienam jaustis geriau. Džiaugiamės, kad prie šventinio vakaro prisidėjo miestelio verslininkai bei visuomenininkai: savo parama, darbu, kūryba, buvimu kartu. Gal tai taps kasmetės tradicijos pradžia?“
Kalėdaičių gamybos tradicijos ir edukacijos
Virbalio bendruomenė „Virbalio vartai“ kalėdaičius prieš didžiąsias metų šventes gamina jau keletą metų. Anksčiau juos dovanodavo ne tik savo bendruomenės nariams, bet ir Vilkaviškio rajone esančių Gudkaimio globos namų gyventojams. Nuo šių metų bendruomenės atstovai kviečia visus į edukacinę programą „Plotkelės istorija ir gimimas“. Jos metu lankytojai pamato, kaip kepami šie Kūčių simboliai, yra supažindinami su adventinio laikotarpio darbais, Kūčių vakaro burtais, papročiais ir tradicijomis. „Seniau viena Virbalio gyventoja plotkeles visai mūsų parapijai kepdavo namuose. Jai mirus, jos dukra kepimo aparatą padovanojo mūsų bendruomenei. Iš pradžių jį naudojome kaip sendaikčių muziejaus eksponatą, tačiau vėliau nusprendėme jį naudoti pagal paskirtį. Daugeliui buvo įdomu sužinoti, kaip vyksta gamybos procesas“, - šypsojosi virbalietė Loreta Vasiliauskienė. Būtent ji dažniausiai ir kepa kalėdaičius, pasakoja jų gaminimo subtilybes. Tiesa, pašnekovė pabrėžė, kad vos tik iškeptų plotkelių iš karto prie Kūčių stalo naudoti negalima. „Jas iš pradžių reikia pašventinti, nes to nepadarius, jos - paprasčiausias vaflis“, - teigė L.Vasiliauskienė. Pirmas blynas prisvyla. Kalėdaičiai, kaip vienas iš svarbiausių Kūčių simbolių, naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Slovakijoje. Aiškinama, kad plotkelių vartojimas primena krikščionių bažnyčioje per pamaldas šventintą duoną - Komuniją, kurią tikintieji nešdavo namo pamaldose nedalyvavusiems artimiesiems. Demonstruodama, kaip kepamos plotkelės, L.Vasiliauskienė teigė, kad prieš tai darant, jų kepimo aparatą reikia ištepti ne mums įprastu aliejumi ar taukais, o bičių vašku. Ji pabrėžė, kad būtent dėl to kepant pirmas kalėdaitis visada prisvyla, jis nebūna tinkamas naudoti. Vienu metu virbaliečių turimu aparatu iškepamos trys plotkelės. Vėliau jos suspaudžiamos ir po kurio laiko sukarpomos. Net jeigu dėl tešlos pertekliaus ar trūkumo kalėdaičiai neįgauna tinkamos formos, jie nėra išmetami. Iš jų specialiais įrenginiais gaminamos ostijos, kurios vėliau naudojamos Komunijai šv. Mišių metu. Net ir po jų gamybos atlikęs plotkelių perteklius neišmetamas. Iš jų Suvalkijoje gaminama speciali „Zacyrkų“ sriuba. Ją Virbalyje verda bendruomenės narė Aldona Timinskienė.
Šventiniai Papročiai ir Edukacinės Programos
Užsukusieji į Virbalį turi ne tik galimybę iš arti pamatyti plotkelės gimimą ar paragauti jau minėtos unikalios „Zacyrkų“ sriubos, bet ir susipažinti su kalėdinio laikotarpio papročiais bei tradicijomis. Kaip pasakojo G.Rainienė, iki šv. Kalėdų reikia būtinai susitaikyti su Dievu ir artimaisiais, grąžinti skolas ir atsiprašyti tų, kuriuos esame įžeidę. „Sakoma, kad Kūčių dieną negalima eiti į mišką ir kirsti medžių. Tądien iš už medžio pasirodo žila moteriškė, kuri kertant medį ima aimanuoti, verkti ir vaitoti. Senovės lietuviai tikėjo, kad malkos, padarytos iš per Kūčias nukirsto medžio greitai dega ir per kaminą išeina su baisiu trenksmu, neretai jį padegdamos. Buvo manoma, kad iš tokios medienos pastatytuose namuose apsigyvena dvasios, jos vaidenasi ir neduoda ramybės čia gyvenantiems žmonėms.“
Edukacinės programos „Kai eglutė namuos“ dalyvius supažindinsime su Kalėdų eglutės puošimo tradicija nuo seniausių laikų. Kitoje muziejaus programoje „Atbėga elnias devyniaragis“ dalyviai sužinos, jog elnias devyniaragis - senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus. Anksčiau manyta, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas, todėl žiemos saulėgrįžos šventė arba šv. Tad kviečiame visus norinčius atvykti į Jono Basanavičiaus gimtinę pasisemti idėjų ir žinių, kaip tinkamai pasiruošti didžiosioms metų šventėms.
„Virbalio vartų“ nariai išsiskiria ne vien tuo, kad patys gamina plotkeles ir moko kitus kaip tai daryti. Netrukus penkioliktąjį gimtadienį švęsianti bendruomenė yra itin aktyvi ir veikli. Bendruomenės namuose vyksta ir daugiau edukacijų, o į jas keliauja žmonės iš visos Lietuvos, net iš užsienio. Populiariausia virbaliečių siūloma programa - „Duonos kelias“. Be duonos kepimo šios Vilkaviškio rajono bendruomenės nariai gali pamokyti vyti virves, lieti žvakes, austi, lipdyti molio gaminius. Edukacijos yra pritaikytos tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šiuo metu bendruomenę vienija 114 žmonių. „Jei ką nors darome, tai - visi kartu. Mūsų kolektyvas - labai aktyvus, visko norintis. Suprantame, kad tai, ko norime, turime pasiekti patys. Tikėdamiesi ko nors iš valdžios, to galime niekada ir nesulaukti. Mūsų paslaptis yra ta, kad mes nekalbinome žmonių jungtis prie bendruomenės. Jie patys to norėjo. Nedideliame miestelyje labai svarbu tarp gyventojų išlaikyti šiltus ir tvirtus santykius. O tam pasitarnauja bendri suėjimai, vakaronės, šventės, siekiai. Kasmet renkamės į bendrus suėjimus per advento savaitgalius, į juos kviečiame lektorius, kurie moko, kaip iš natūralių medžiagų pasigaminti eglutės žaisliukus ar kaip gražiai papuošti kalėdinius keksiukus. Vienais metais net buvome suorganizavę skirtingų advento laikotarpio patiekalų degustacijas. Žmonės vieni su kitais dalinosi receptais, skanavo pačių įvairiausių valgių“, - pasakojo „Virbalio vartai“ pirmininkas Stanislovas Lopeta. Jo teigimu, suklestėti šiai bendruomenei padėjo pastaraisiais metais miestelyje nusistovėjusi ramybė, vietinių įstaigų tarpusavio pagarba ir supratimas. S.Lopeta pasakojo, kad seniau atskirai dirbdavo tiek seniūnija, tiek bendruomenė, tiek vietinė mokykla ar kultūros namai. Dabar to nelikę ir visi lyg vienas kumštis siekia bendrų tikslų.
tags: #arteja #graziausia #metu #vakariene