Pastaraisiais metais keitėsi nemažai mūsų įpročių. Dėl kai kurių jų, be abejo, kalta pandemija. Vienas iš pokyčių - nemažai žmonių ėmė kepti duoną. Šis procesas jau nebegąsdina, o virtuvinės improvizacijos pasiekė naujas aukštumas, nes „nėra ką valgyti“ tiesiog nebeegzistuoja. Jei galima „išburti“ kažką, kas leistų aplenkti parduotuvę dar vieną dieną, taip ir bus padaryta. Išlaukite, ir susidarius visam reikiamų prekių krepšeliui, keliaukite tik tada. O iki tol - pasibaigus duonai, ją galima išsikepti ir namuose, vos iš kelių bazinių ingredientų. Tikiu, kad ne aš viena šiomis dienomis neturiu laiko mokytis raugo paslapčių, bet yra ir kur kas paprastesnių duonos receptų. Tokių, kur tik vienas-du-trys, ir DUONA!
Alovės bendruomenė "Susiedai" ir Astos Kisielienės indėlis
Dzūkai nuo seno garsėja darbštumu. Apie tai byloja ir Dzūkijos herbo užrašas „Ex gente bellicosissima populus laboriosus“ (išvertus iš lot. k. „Iš karingiausios genties - darbštūs žmonės“). Tuo įsitikinome susipažinę su viena aktyviausių Alytaus rajono visuomeninių organizacijų - Alovės bendruomene „Susiedai“. Ji savo veikla garsėja visoje Lietuvoje, o jos puoselėjami senieji amatai traukia smalsuolius iš įvairių pasaulio šalių. Visuomeninė organizacija Alovės bendruomenė „Susiedai“ įkurta 2004 m. siekiant suburti kaimo aktyviausius gyventojus bendrai veiklai.
„Bendruomenę įkūrėme, kad galėtume į kaimą pritraukti kuo daugiau investicijų, atgaivinti savo krašto amatus bei papročius ir į savo veiklą įtraukti kuo daugiau kaimo žmonių“, - esminius tikslus įvardija bendruomenės įkūrėja Asta Kisielienė, kuri nuo 2004-ųjų iki pat šiol su dideliu entuziazmu dirba šį visuomeninį darbą. Nuo pat įsikūrimo bendruomenė vykdo veiklą, susijusią su šio krašto amatais, papročiais, tradicijomis. Amatų kiemelį įkūrus 2011 metais, o 2014 metais gavus naujas patalpas, jame vykdomos edukacinės veiklos: „Duonos kelias iki stalo“, „Pynimas iš vytelių“, „Bičių vaško žvakių gamyba“, „Bulvinių bandų kepimas kaimiškoje krosnyje“. Amatų kiemelyje dirba dvi sertifikuotos amatininkės - pati bendruomenės pirmininkė, duonos kepėja A. Kisielienė ir bandų kepėja Janė Damkauskienė, amatininkai Danutė ir Henrikas Janukaičiai. A. Kisielienė skaičiuoja, kad nuo 2014-ųjų įvairiose edukacinėse veiklose dalyvavo daugiau nei 3000 žmonių.
Nuo pat gimimo žmogus simboliškai buvo siejamas su duona. Pirmą kartą vystydami naujagimį duonos įdėdavo į vystyklus tikėdami, kad tada jis visą gyvenimą turėsiąs duonos ir būsiąs turtingas. Jaunuosius, namo sugrįžusius po jungtuvių, prie trobos durų tėvai pasitikdavo su duona ir druska. Duona simbolizavo sotumą ir saugumą. Ruošiant išvežti jaunamartės kraitį į vyro namus jaunosios tėvai kraičio skrynioje tarp patalų paslėpdavo du kepalus duonos, kad dukrelė savo naujuose namuose niekada jos nepristigtų. Mūsų senoliai duoną labai gerbė ir niekada neišmesdavo jos nė kampelio. Nesuvalgytą duonelę sudžiovindavo, laikydavo drobiniuose maišeliuose, dėdavo į rauginamus gaivius gėrimus.
Šv Agota Duonos kelias
Šv. Agotos - Duonos dienos - reikšmė
Vasario 5-ąją minima Šv. Agotos, duonos globėjos, diena. Ši diena, turinti gilias tradicijas Lietuvoje ir kituose kraštuose, yra skirta pagerbti šventąją Agotą ir pašventinti duoną, kuri, tikima, turi apsauginių galių. Ši tradicija, apipinta tikėjimais ir papročiais, atspindi lietuvių santykį su tikėjimu, gamtos stichijomis ir kasdiene duona.
Šventoji Agota
Kai į Lietuvą atėjo krikščionybė, ši šventė imta tapatinti su Šventos Agotos - Sicilijoje, Katanijoje, III amžiaus viduryje gyvenusios iš turtingos šeimos kilusios kankinės varduvėmis, o juoda ruginė duona pradėta šventinti bažnyčiose. Legenda pasakoja, kad Agota, iš graikų kalbos išvertus - geroji, gimė turtingoje ir kilmingoje romėnų šeimoje Sicilijos mieste Katanijoje. Katanijos prokonsulas Kvintijanas, vos išvydęs Agotą, užsigeidė jos. Apkaltino ją valstybinės religijos niekinimu ir liepė atgabenti Agotą į Pretorijaus rūmus. Naktį pasirodęs šv. Petras užgydė jos žaizdas. Praradęs viltį merginą nugalėti, galiausiai prokonsulas liepė sudeginti Agotą ant karštų anglių. 251 m. vasario 5 d. ji buvo sudeginta.
Anksčiau paveiksluose ir drožiniuose Šv. Agota buvo vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis. Vėliau - su dviem kepaliukais duonos. Dabar tikima Šv. Agotos duonos stebuklinga galia. Šiandien dažnam duona tėra tik maisto produktas. Tačiau Šventos Agotos duona yra daugiau nei tik maistas. Tai simbolis, jungiantis mus su praeitimi, primenantis apie svarbias vertybes ir suteikiantis galimybę pasidalinti gerumu su kitais.
Šventosios Agotos dienos tradicijos
Vasario pradžioje, minint Šv. Agotos dieną, šalies bažnyčiose kunigai laimina juodą ruginę duoną. Senovėje tikėta, kad tuos namus, kuriuose yra kriaukšlelė šventintos duonos, aplenks gaisrai, ligos ar kitos nelaimės. Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad šią dieną iškeptas ir apeigose pašventintas naminės duonos kepalėlis gali padidinti javų derlingumą, apsaugoti nuo gaisro, ligų, nužiūrėjimo, gyvatės įgėlimo, grąžinti karvėms pieną. Tikėta, kad į drabužių kamputį įsiūtas šventos duonos trupinėlis suteikia apsaugą ir keliauninkams, o karius gali apsaugoti nuo kulkų.
Dar ir dabar nemažai mamų ar močiučių įduoda savo vaikams ar anūkams bažnyčioje šią dieną pašventintos duonos gabalėlį, prisakydamos vežiotis automobilyje, kad nelaimė kelyje neatsitiktų. Dažnas šventintos duonos gabalėlį įsimeta ir į rankinę ar piniginę, tikintis, kad tai padės apsisaugoti nuo ilgapirščių. O kilus gaisrui, apėję namą tris kartus, mesdavo duonelę į ugnį ir kalbėjo maldelę: „Šv. Agota, melskis ant vietos būdama“. Kilus perkūnijai tokios duonelės gabalėlį laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų.
Šv Agota Duonos kelias
Duona Lietuvos kaime ir senovėje
Lietuvos kaime duonos kepimas - namų šeimininkės, motinos pareiga, beje, labai svarbi ir garbinga. Paaugusi dukra ar į namus atėjusi marti atsakingai iš motinos perimdavo šią veiklą. Duonos kepimą nuo seno lydėjo įvairūs tikėjimai ir papročiai: atėjus į namus, kur kepama duona, reikėjo sakyti „skalsu“ ar „padėk, Dieve“, o atsakyti - „tau skalsu“ arba „dėkui“. Formuojant kepalus nederėjo būti prasižiojus ar tuščiai plepėti, niekam nevalia duris trankyti, nes duonelė gali sutrūkinėti. Pirmąjį suformuotą kepalą peržegnodavo ir jame padarydavo kryžių, kad duona neapdegtų. Nukritusią duoną būtina buvo pakelti ir jos atsiprašyti. To nepadariusiam asmeniui būtų buvusi didelė nuodėmė, nes duona galėjo „supykti“ ir išeiti iš namų.
Senoliai niekada nedėdavo ant stalo apverstos duonos kepalo, aiškindami, kad tai nepagarba duonai. Duonos raikymą patikėdavo šeimos galvai - tėvui. Sakydavo, kad geras ir darbštus šeimininkas duoną raiko storomis riekėmis, o šykštus - tokiomis, kad net ,,saulė prasišviečia” arba nuo stalo pakelta riekė sulinkdavusi. Duoną reikėjo riekti tik jai skirtu peiliu, jos nelaužė tiesiai iš kepalo. Abišalę arba riekę buvo galima laužti tik abiem rankom, nes duona būdavo uždirbama sunkiai, dviem rankomis. Pirmąją prariektos kepalo duonos riekę duodavo vyriausiajai dukrai, kad ištekėtų.
Duonos receptai namų virtuvei
Duonos kepimas šalyje išgyvena renesansą, ir Agotos dienai dažnas išsikepa pats. Naminė ką tik iškepta duona kiekvienoje virtuvėje savaitgalio rytą sukuria tikrą stebuklą. Šiandien siūlome kelis naminės duonos receptus, kurie tinka tiek pradedantiesiems, tiek jau turintiems kepimo patirties.
Neminkyta Kvietinė Duona
Tai - vienas iš tų paprastesnių duonos receptų, kur tik vienas-du-trys, ir DUONA! Prisiminkim mamas, kurios taip mėgsta gaminti iš akies. Prisiminkim močiutes, kurioms nieko naujo yra išvirti sriubą iš kirvio. Paruošimo laikas: 5 min. Tešlą kildinsite 12-18 val.
Ingredientai:
- 420 g kvietinių miltų
- 350 ml vandens
- 0,3 arbat. šaukšt. sausų mielių
- 1 arbat. šaukšt. druskos
Gaminimas:
- Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, mieles ir druską.
- Supilkite vandenį ir išmaišykite keliais judesiais, kol neliks sausų miltų ir gausite labai lipnią tešlą.
- Uždenkite dubenį maistine plėvele ir palikite kambario temperatūroje 12-18 valandų.
- Švarų stalviršį gausiai pabarstykite miltais. Ant jų išverskite pakilusią tešlą. Miltuotais delnais suformuokite tešlą į daugiau mažiau taisyklingą rutulį.
- Perkelkite jį į dubenį, išklotą kepimo popieriumi.
- Tuo tarpu pasiruoškite keramikinį, ketaus ar stiklinį indą su dangčiu - tokį, kurį ir patį, ir jo dangtį galėtumėte kaitinti orkaitėje. Įdėkite jį į orkaitę, ant apatinės orkaitės lentynėlės.
- Orkaitei įkaitus (iki 260 laipsnių), įkaitusį indą atsargiai išimkite iš orkaitės. Nuimkite dangtį.
- Įdėkite tešlą į kepimo indą, uždenkite ir kepkite 30 minučių. Tuomet nuimkite dangtį ir kepkite dar 15-20 minučių, kol duona taps gražiai auksinės spalvos, paviršius bus traškus.
- Indą su iškepusia duona išimkite iš orkaitės, leiskite 10 minučių pravėsti inde.
Greita Sodas Duona
Ši duona idealiai tinka, kai norisi greito rezultato ir nereikia ilgai laukti, kol pakils tešla.
Ingredientai:
- 250 g kvietinių miltų
- 250 g kvietinių viso grūdo miltų
- 125 g avižinių dribsnių
- 60 g sviesto, kambario temperatūros
- 300 ml natūralaus jogurto
- 1 nubrauktas arbat. šaukšt. druskos
- 1,5 arbat. šaukšt. sodos
Gaminimas:
- Sumaišykite miltus, dribsnius, sodą ir druską.
- Sudėkite sviestą ir trinkite pirštais, kol gausite trupinius.
- Supilkite jogurtą, išmaišykite ir užminkykite tešlą.
- Suformuokite kepalą, įpjaukite pliuso ženklą ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje 30-35 minutes.
Šią duoną geriausia suvalgyti per kelias dienas. Atšalusi netenka traškumo.
Mišrių Miltų Visadalių Grūdų Duona (pagal dr. R. Laužiką)
Istorikas dr. R. Laužikas pateikė duonos receptą, kuris yra labai artimas patiekalui, minimam Kristijono Donelaičio „Metuose“. Tai puikus pasirinkimas norint paragauti autentiško Lietuvos kulinarinio paveldo.
Ingredientai:
- Apie 0,5 kg rupių ruginių miltų
- 0,3 kg rupių miežinių miltų
- Keleto valgomųjų šaukštų medaus
- Žiupsnelio druskos
- Puodelio kokybiško, nepasterizuoto alaus
- Vandens
Gaminimas:
- Iš visų šių sudedamųjų dalių užminkykite prie rankų nelimpančią tešlą.
- Palikite rauginti. Rauginimo laikas priklauso nuo patalpos šiltumo ir yra maždaug viena para.
- Po to formuokite duonos kepaliuką ir kepkite krosnyje arba orkaitėje.
Mielinė Sumuštinių Duona
Šis receptas puikiai tiks tiems, kas mėgsta minkštą ir purią duoną sumuštiniams.
Ingredientai:
- 500 g kvietinių miltų
- 1 arbat. šaukšt. druskos
- 1 arbat. šaukšt. cukraus
- 15 g šviežių mielių
- 1 valg. šaukšt. aliejaus
- 2 valg. šaukšt. sezamo sėklų
Gaminimas:
- Sumaišykite miltus ir druską, padarykite duobutę.
- Sumaišykite mieles su cukrumi ir 2 šaukštais šilto vandens, palikite 10 minučių.
- Supilkite 300 ml šilto vandens ir išmaišykite.
- Minkykite tešlą 10 min., suformuokite rutulį, įdėkite į aliejumi išteptą dubenį ir kildinkite valandą.
- Patepkite kekso formą aliejumi ir pabarstykite sezamų sėklomis.
- Paminkykite tešlą, suformuokite ovalą, užlenkite kraštus ir įdėkite į skardą, apibarstykite sezamų sėklomis.
- Kildinkite 20 min., dėkite į 220 °C orkaitę ir kepkite 30 min.
Šv Agota Duonos kelias
Medaus Duona su Kukurūzų Miltais
Ši duona, pagaminta su kukurūzų miltais ir medumi, pasižymi švelniu saldumu ir unikalia tekstūra. Skanaukite su sviestu, džemu, sūriu.
Ingredientai:
- Linų sėmenys
- 160 ml pieno + likęs pienas (nenurodytas tikslus kiekis, bet galima naudoti dar apie 100-150 ml)
- Kukurūzų miltai
- Druska
- Mielės
- 1 valg. š. medaus
- Moliūgų sėklos
Gaminimas:
- Grūstuvėje šiek tiek patraiškykite linų sėmenis (jei neturite grūstuvės, tuomet dėkite į tvirtą maišelį ir pakočiokite kočėlu). Linų sėmenis perpilkite į nedidelį dubenėlį ir užpilkite 160 ml pieno. Palikite valandai.
- Kai linų sėmenys bus išbrinkę, į didelį dubenį suberkite kukurūzų miltus, druską, mieles, pilkite medų bei linų sėmenis su visu pienu, o taip pat ir likusį pieną, galiausiai suberkite moliūgų sėklas ir labai gerai visą mišinį išmaišykite.
- Pailgą kepimo formą (skirtą keksams ar duonai kepti) išklokite kepimo popieriumi ir patepkite aliejumi. Supilkite gautą tešlą ir padėkite šiltai kilti 1 valandą. Tešla nesiverš per kraštus, pakils gana kukliai - taip ir turi būti.
- Tešlos kilimui einant į pabaigą iki 190 °C laipsnių temperatūros įkaitinkite orkaitę ir dėkite į ją kepimo formą su tešla (stenkitės formos labai nekratyti, kad pakilusi tešla nesubliūkštų). Kepkite apie 30 min. - kol viršus bus gražiai rusvas, o palietus - sutvirtėjęs. Išimkite iš orkaitės, palikite kepimo formoje apie 30 min., tada išimkite ir leiskite galutinai atvėsti ant grotelių.
Suvyniota į vaškinę plėvelę ar sandariame inde duona išbus skani (nors ir kiek sukietės) 3 dienas.
tags: #astos #kisielienes #duona