Kiaušinių marginimas vašku - tai senovinis amatas, kuris daugelyje šeimų perduodamas iš kartos į kartą. Tradiciniu būdu išmarginti kiaušiniai atrodo labai dailiai, jų raštuose „užkoduojami“ palinkėjimai, be to tai malonus ir raminantis darbas. Tai savotiška meditacija, ritualas, galintis sukviesti jaukiam susibūrimui visus šeimos narius. XXI amžiuje marginti kiaušinius vašku išties paprasta!
Daugelis tautų tiki, kad kiaušiniai - stebuklingų galių turintis gyvybės simbolis. Paprotys dažyti ir keistis kiaušiniais yra gerokai senesnis už krikščionybę. Tikėta, kad spalvingai nudažytų ir įmantriais raštais išmargintų kiaušinių stebuklingos galios sustiprėja. Lietuviški margučiai išsiskiria ryškiomis spalvomis ir įmantriais, vašku sukurtais ar išskutinėtais raštais.
Kiaušinių marginimas vašku yra gyvybingiausia lietuvių tautodailės šaka. Juos margina suaugusieji ir vaikai, todėl marginimo būdų gali būti daugybė. Vaško technika marginti kiaušiniai vadinami rašytiniais, kartais - taškytais. Taip buvo marginama nuo seno.
Pasiruošimas marginimui
1. Kiaušinių pasirinkimas ir virimas
Marginimui skirti kiaušiniai turėtų būti kuo kokybiškesni, idealu - padėti natūralomis sąlygomis laikomų, kokybišku lesalu lesintų vištų. Šių kiaušinių lukštai bus pakankamai tvirti ir stori, jie nesutrūkinės verdant ir per juos nepersisunks dažai. Marginimui su vašku tiks kiaušiniai tiek baltu, tiek ir tamsiu lukštu. Žinoma, raštai bus aiškesni, o spalvos ryškesnės, jeigu rinksitės kiaušinius baltu lukštu, nes marginti labiau tinka kiaušiniai šviesiu, tvirtu lukštu - gražiau matysis raštas.
Kiaušinius kietai išvirkite su dosniu žiupsniu druskos, tuomet jų lukštai bus dar tvirtesni. Svarbu žinoti, kad kiaušiniai baltu lukštu yra trapesni, todėl juos virkite ypač atsargiai, į puodą sudėję tik vienu sluoksniu. Kadangi vaškas greitai vėsta, vienu pamirkymu ant kiaušinio galima nubrėžti vieną brūkšnelį arba taškelį. Taip numarginame visą kiaušinį. Svarbu nepergyventi, jei iš pirmo karto nesigaus viskas kaip reikiant, su laiku įprasite labai lengvai atskirti, kokia kiaušinio temperatūra yra tinkamiausia marginimui vašku.
Nepergyvenkite, jei iš pirmo karto nesigaus viskas kaip reikiant, su laiku įprasite labai lengvai atskirti, kokia kiaušinio temperatūra yra tinkamiausia marginimui vašku. Kiaušiniai privalo būti balti. Jeigu parduotuvėje pritrūktų baltų kiaušinių, tai galbūt reikėtų tada kreiptis į kaimo raibąją - jos gūžtoje pasižiūrėti, ar ji nepadėjo baltų kiaušinių, nes tik ant balto bus gražiausias, ryškiausias ir matomiausias raštas. Danguolė išduoda paslaptį - dažymui reikėtų naudoti ne pačius šviežiausius kiaušinius, geriausia - kelių savaičių senumo. Taip sumažės tikimybė jiems sutrūkti. Taip pat reikėtų virti žemesnėje temperatūroje, kad kiaušiniai tarpusavyje nesidaužytų vandeniui intensyviai burbuliuojant. O prieš dedant į vandenį, kiaušinius reikia labai švariai nuplauti. Be to, negalima į puodą dėti kiaušinių tiesiai iš šaldytuvo - jie turi būti kambario temperatūros. Kiaušinius virdama dedu į puodą kokį storoką skudurą, tada užpilu šiltu vandeniu, kad kiaušiniai pagyventų šiltame vandenyje, tik tada verdu. Verdu kietai, apie 15 minučių, nes jeigu kiaušinis minkštas, tai jis tuoj smirdės. Šitų kiaušinių valgyti nerekomenduočiau, jie labiau tinka kaip dovana arba dekoracija. Išvirusius kiaušinius reikėtų atvėsinti - tačiau nepilnai. Ant šilto kiaušinio geriau lips vaškas.
Kiaušinis turi būti maloniai šiltas, jo temperatūrą patikrinu priliesdama prie veido. Jei kiaušinis bus karštas - nuo jo nuvarvės vaškas ir nieko iš to neliks, o pats vaškas turi būti labai karštas, garuojantis. Marginti tikrai nebūtina tradiciniais raštais. Labai gražūs būna taškuoti margučiai, ar išmarginti savais, unikaliais raštais.
2. Vaškas
Kiaušinių marginimui naudokite tik natūralų bičių vašką. Velykiniams kiaušiniams marginti tinka tik 100 proc. natūralus bičių vaškas. Jei vaške įmaišyta parafino, šis neprikibs prie kiaušinio. Natūralaus bičių vaško arba iš šio vaško pagamintų žvakių rasite specializuotose parduotuvėlėse ar turguje, kur prekiaujama natūraliu medumi. Daugelis bitininkų turi savo interneto svetaines ar savo produkciją, taip pat ir vašką, siūlo internetiniuose skelbimų portaluose. Pirkdami vašką tiesiai iš bitininkų gerokai sutaupysite. Natūralaus bičių vaško žvakių taip pat galima įsigyti liturginę arba krikštynų atributiką parduodančiose parduotuvėse - krikšto žvakės dažnai būna išlietos iš natūralaus vaško. Natūralaus vaško galima rasti ir internetinėse parduotuvėse, parduodančiose priemones natūralios kosmetikos gamybai.
Jeigu norite, kad vaškas būtų spalvotas (šiuo vašku išpiešti piešiniai nėra nutirpdomi), į natūralų, išlydytą bičių vašką įdėkite norimos spalvos vaškinių kreidelių ir maišydami pakaitinkite iki kol viskas ištirps, susimaišys. Toks vaškas paliekamas nenutirpdintas.
3. Įrankiai marginimui
Pagrindinis marginimo įrankis - pagaliukas su adatėle. Jį nesunkiai pasidarysite į pieštuko bukąjį galą įkalę labai mažą vinuką arba įsmeigę siuvimo smeigtuką su maža, plokštesne galvute. Marginimui galite naudoti ir kuodo smeigtukus - jais išpiešite stambius raštus, greitai pritaškuosite didelių taškų. Marginimui taip pat reikės lėkštelės vaško tirpdymui ir kaitinimui. Vašką labai patogu tirpdyti stiklainio dangtelyje (jis turi būti be lipdukų, plastikinių ar guminių dalių, kurios gali rūkti ar svilti). Stiklainio dangtelį uždėkite ant žvakidės su nedidele žvakute. Idealu, jeigu žvakidė turės kiaurymes, tuomet žvakutė neužges. Vašką taip pat patogu tirpdyti aromaterapijai skirtoje žvakidėje, turinčioje angelę žvakutei ir „dubenėlį“, į kurį galima įdėti vašką. Žinoma, vašką galite išsitirpinti ir nelaikyti virš ugnies, tačiau jį vis reikės pašildyti.
Pasirinktą adatėlę̨ ar vinukę įsmeikite į pasirinktą laikiklį, palikdami apie 1 cm adatėlės išorėje. Uždekite žvakę ar įjunkite kitą pasirinktą kaitinimo elementą, virš jos padėkite metalinį dangtelį ir pripjaustykite į jį vaško. Palaukite, kol vaškas išsilydys ir įkais. Kiaušinis turi būti vos šiltas, bet ne per karštas. Jei kiaušinis bus per karštas vaškas liesis, jei per šaltas - neprilips. Įkaitinkite vinukę ir pradėkite marginimą. Atminkite, vienas vinukės pamerkimas į vašką - vienas elementas ant kiaušinio. Kiekvienam taškeliui, brūkšneliui vinukę merkite į vašką pakartotinai. Rankų judesiai turi būti staigūs, greiti, iš anksto apgalvoti ir patogiausiai atliekami nuo savęs. Vinukė visada turi būti karšta, tad margindami kartas nuo karto pašildykite ją vaške.
4. Dažai
Vašku išpiešti kiaušiniai yra dažomi dažais, norint suteikti jiems spalvą ir išryškinti raštus. Artėjant Velykoms kiekvienoje parduotuvėje galima įsigyti kiaušinių marginimui skirtų maistinių dažų, kiaušinius nudažančių ryškiomis spalvomis. Senovėje vašku išpiešti kiaušiniai buvo merkiami į natūralius, iš augalų pagamintus dažus. Dažniausiai buvo naudojami svogūnų lukštai, kiaušiniams suteikiantys rudą spalvą.
Maistinius dažus paruoškite pagal instrukciją ant pakuotės. Įsitikinkite, kad dažai pakankamai atvėso ir įdėjus margintą kiaušinį vaškas neišsilydys.
Marginimo procesas
Raštai ir spalvos
Margučius tyrinėjantys istorikai ir etnologai teigia, kad jų raštai labai skirtingi. Lietuviškuose margučiuose dažniausiai sutinkami kryželių, svastikų simboliai, reiškiantys Saulę, ugnį, žalčius, o taip pat ir keturias pasaulio šalis. Įvairūs apskritimai simbolizuoja Saulę, jos šviesą, šilumą ir teikiamą gyvybę, amžinybę bei pastovumą. Žirgeliai (V raidę sudarančios linijos, sutinkamos ir ant senų sodybų stogo kraigų) - dvyniai žirgai, traukiantys per dangų Saulės vežimą. Eglutės - gyvybės medžio ir likimo deivės Laimos simbolis.
Margučių raštai atrodo labai įmantrūs ir sudėtingi, tačiau juos sudaro įvairūs paprastų taškelių, linijų ir kabučių deriniai. Ruošdamiesi marginti kiaušinius galite pasitreniruoti ir ant popieriaus nusipiešti įvairius ornamentus iš šių elementų arba pasikliaukite savo vaizduote. Juk dailiai atrodys ne tik tradiciniais raštais išmarginti, bet ir paprasčiausiais taškeliais nutaškuoti, tiesiomis vaško linijomis apvesti, vašku nutaškyti ar aplieti kiaušiniai. Vašku taip pat galite išrašyti Velykų datą, parašyti palinkėjimą ar vardą žmogaus, kuriam margutis bus dovanojamas.
Simbolinę prasmę turi ne tik margučių raštai, bet ir jų spalvos. Raudona margučio spalva simbolizavo vaisingumą, aktyvumą, veržlumą, šiuos margučius dovanojo linkėdami susilaukti vaikų arba būti darbštiems, užauginti didelį derlių. Mėlyni margučiai - šviesus dangus, santarvė, ramybė, geras ir malonus oras. Žali - pavasaris, bundanti gamta, lengvas gyvenimas. Geltona - Saulė, šiluma, subrendę javai. Margučiai - gyvybės, atgimstančios gamtos simbolis. Dovanodami margučius, papuoštus simbolinę reikšmę turinčiais raštais, išreiškiame linkėjimus gerovės, sutarimo ir gausos.
Ant margučių dažnai vaizduojami kryžiukai, saulutės, spiralės, žalčiukai, paukščio pėdelės, žiedeliai, eglutės, rūtelės bei kiti augaliniai motyvai. Kiaušinių marginimo vašku raštai turi gilesnę prasmę: žaltys simbolizuoja gyvybę, energiją, šeimos gerovę, taškas - visa ko pradžią, saulė - apskritimas - įkūnija amžinai besisukantį gyvybės ratą, eglutės raštas - deivės Laimos simbolis.
Marginimo eiga
Kiaušinius marginkite tik švariomis rankomis. Laikykite kiaušinį dviem pirštais, kad neišsiteptų. Numargintus kiaušinius atsargiai padėkite, kad vaškas sustingtų. Vaškui išdžiūvus kiaušinius merkite į iš anksto paruoštus šaltus dažus ir palaukite, kol nusidažys. Tada pakaitinkite, kad nutirptų vaškas, tačiau neleiskite puodui užvirti.
Kaip pasakoja marginimo specialistė, imant kiaušinį rankas, pirmiausia į delną reikėtų paimti medžiaginę atraižą ir tik tada ant jos dėti kiaušinį. Kodėl? Todėl, kad rankos yra truputį taukuotos, kad ir kaip ten bebūtų. Ir jeigu vaško uždėsi ant kiaušinio, suksi, ranka jį nubrauks. Skuduriukas vašką apsaugos. Vaškas greitai vėsta, todėl reikėtų marginti greitais judesiais. Ir dar vienas patarimas - nesekioti paskui adatėlę, žiūrėti tik į kiaušinį. Sekiojant paskui adatėlę ir žiūrint į šalį nepavyksta - šauktukas nukrypsta į priešingą pusę. Adatėlę į vašką tikrai pavyks pataikyti.
Kai kiaušinis išpieštas vašku, reikia jį merkti į dažus ir truputį palaikyti, kad dažas padengtų visą kiaušinį. Jei norisi spalvoto kiaušinio, geriausia tada išpieštą vašku kiaušinį merkti į geltoną arba raudoną dažą. Ir tada nudažytą kiaušinį vėl marginti vaškiniais raštais, tada vėl dėti į labai tamsų dažą. Ir bus dvispalvis kiaušinis - pirmieji vaško raštai bus balti, antrieji - geltoni arba raudoni, o pats kiaušinis tamsios spalvos.
Išimtus iš dažų kiaušinius atsargiai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Netrinkite, tik švelniai nuspauskite dažų perteklių. Štai ir viskas - palikite kiaušinį nudžiūti ir mėgaukitės savo šedevru!
Kaip nuimti vašką
Vašką ant margučių galite palikti, nuskusti aštriu peiliuku arba nutirpinti pakaitinus orkaitėje. Jokiu būdu negalima kiaušinių dėti į mikrobangų krosnelę. Jie tikrai pradės šaudyti ir ten tikrai gausis nesąmonė. Reikėtų pašauti į 120 laipsnių orkaitę, po truputį šildyti ir labai akylai stebėti. Matysis iš karto, kai vaškas pradės blizgėti, jau per orkaitės stikliuką matosi, kad jis blizga. Pabandau valyti - jei vienur vaškas nusiėmė, o kitur ne, dar kartą įdedu į orkaitę, kol pavyksta jį visą nuimti. Geriausia valyti su medžiaginiu skuduriuku. Bet jokiu būdu neleisti, kad vaškas orkaitėje varvėtų, nes jis nusineš kartu ir dažus - pagadins visą raštą. Jau kai šlapias vaškas darosi, reikia kiaušinį gelbėti.
Norint išgauti daugiau blizgesio, gerai nudžiuvusį kiaušinį galima „nublizginti“, t. y. paglostyti aliejuje pamirkyta servetėle, bet tik labai švelniai ir atsargiai. Taip pat blizgesio suteikia ir sviesto gabaliukas.
Tradicinės ir šiuolaikinės marginimo technikos
Marginti kiaušinius buvo populiaru ne tik per Velykas, bet ir per šv. Kiaušinių marginimas vašku - tai ne tik gražus Velykų elementas, bet ir itin archajiška tradicija. Kiaušinių marginimas vašku - svarbi kultūros paveldo dalis, liudijanti apie mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Ją mes paveldėjom iš savo protėvių.
Senovėje margindavo natūraliomis, iš įvairiausių augalų gautomis, spalvomis. Spanguolių nuoviras suteikdavo raudoną spalvą, žyminčią gyvybę, taiką ir ramybę, ąžuolo žievė suteikdavo juodą spalvą, simbolizuojančią žemę, mėlynai buvo naudojami žibuoklių dažai, o toks margutis atstodavo dangų. Žalią, bundančios gamtos spalvą, senovės lietuviai išgaudavo iš įvairių žolelių, o štai geltonas margutis simbolizuodavo javus, šią spalvą pavykdavo išgauti svogūnų lukštų pagalba.
Šiuolaikiniai margučiai spalvinami įvairiausiomis technikomis, o dažų ir jų spalvų galima rasti pačių įvairiausių. Kitas mėgstamas kiaušinių marginimo būdas - skutinėjimas. Skutinėja virti ir viena spalva nudažyti kiaušiniai. Linijų storį nulemia pasirinktas įrankis. Raštas raižomas, skutamas tol, kol lukšto paviršiuje pasirodo baltos spalvos piešinys. Skutinėti margučiai pasižymi smulkesniais raštais, lengva, grakščia piešinio linija. Raštai gali būti išplėtojami ir tapti grafikos kūriniu ant lukšto. Gali būti naudojami figūriniai, net siužetiniai motyvai. Skutinėjant margučius naudojami tie patys motyvai kaip ir rašytiniuose margučiuose, bet čia itin tinka įvairūs geometriniai elementai.
Iš greitesnių ir paprastesnių marginimo būdų galima paminėti „marmurinę“ techniką, arba batiką. Tokie margučiai margintoją visada maloniai nustebina, nes dovanoja nuostabos momentą. Nuplautą kiaušinį reikia įvynioti į išmirkytus svogūnų lukštus, juos įvynioti į skudurėlį, apraišioti siūlu ir virti vandenyje arba dažuose. Bet ir varijuoti. Pavyzdžiui, prieš vyniojant kiaušinį į lukštus, ant jų paberti šiek tiek smiltelių anilino dažų arba apibarstyti prieskoniais, arbatžolėmis ir pan.
Panaši yra atspaudo technika. Margučių spalvos ankščiau turėjo simbolinę prasmę, ypač buvo mėgstami juodai - žemės spalva dažyti kiaušiniai. Tikėta ypatinga raudonos - gyvybės, blogio pašalinimo spalvos galia. Žalia simbolizavo pavasario gyvastingumą, augmeniją, geltona, ruda - javų brandą, mėlyna - tai spalva dangaus, nuo kurio priklausė pasėlių derlingumas. Senosios raštų prasmės irgi nugrimzdo į praeitį, tačiau iki šių dienų margučiuose išliko šviesą, judėjimą, gyvybingumą, gyvybės atsinaujinimą simbolizuojantys ženklai: įvairios saulutės, žvaigždutės, sūkurėliai, žalčiukai. Mėgstami ir augalai. Pagrindinį motyvą dažnai papildo smulkūs ornamentai iš taškelių, brūkšnelių, vingelių, lankelių, trikampėlių, kryželių, rombelių. Variacijų gali būti begalė, tad kiekvienam margintojui atsiveria plačios galimybės ne tik atkartoti, kopijuoti senuosius, tradicinius raštus, bet ir savaip juos interpretuoti ar kurti naujus, individualius.
Kiaušinių marginimas yra tradicija, kurios metu perduodama istorija ir tautos kultūra. Kiekvienas raštas ir spalva turi savo simbolinę reikšmę, kurią verta išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
tags: #kaip #dazyti #kiausinius #su #vasku