Pietų Amerika - tai žemynas, garsėjantis įspūdingu kraštovaizdžiu, įvairia gamta ir turtinga kultūra. Vienas iš ryškiausių jo bruožų - Andų kalnų grandinė, besidriekianti per visą vakarinę žemyno pakrantę. Šioje grandinėje stūkso aukščiausias Amerikos žemyno ir viso Pietų pusrutulio kalnas - Akonkagva.
Akonkagva, dar vadinamas „Amerikos milžinu” arba „Akmeniniu sargybiniu” (Ackon Cahuak - indėnų kečua kalba), traukia alpinistus ir keliautojus iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje aptarsime Akonkagvos geografinę padėtį, aukštį virš jūros lygio, geologines ypatybes, klimato sąlygas, kopimo iššūkius bei vietą pasaulio kalnų kontekste.
Andų kalnų grandinė - Pietų Amerikos stuburas
Palei vakarinę Pietų Amerikos pakrantę driekiasi Andai - ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė, sudaranti pietinę Kordiljerų dalį. Andai tęsiasi apie 7-8 tūkst. km per septynias Pietų Amerikos valstybes, o jų plotis siekia iki 600 km. Tai viena aukščiausių kalnų sistemų Žemėje, antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais ir nuostabiomis kalnų panoramomis.
Vidutinis Andų aukštis yra apie 4000 m. Pagal struktūrinius geomorfologinius ypatumus skiriamos kelios Andų dalys: Karibų, Šiaurės vakarų, Ekvadoro, Peru, Centriniai, Čilės-Argentinos ir Patagonijos Andai. Andus sudaro dvi lygiagrečios raukšlėtos vakarų ir rytų juostos, kuriose iškilę kalnagūbriai (Vakarų Kordiljera, Rytų Kordiljera, Centrinė Kordiljera, Pagrindinė Kordiljera); juos skiria įdubos ir plynaukštės, tokios kaip Altiplano ir Maracaibo.
Dėl okeaninės Naskos ir žemyninės Pietų Amerikos tektoninių plokščių sąveikos Andai yra vulkaniškai ir seismiškai aktyvūs, pakildami aukštyn apie 10 cm per 100 metų. Anduose gausu vulkanizmo suformuotų struktūrų, veikiančių ir užgesusių ugnikalnių, tarp kurių aukščiausias yra Llullaillaco ugnikalnis (6723 metrai).
Iš Andų išteka didžiausia Pietų Amerikos upė Amazonė ir daug kitų didžiųjų žemyno upių. Anduose taip pat telkšo aukščiausiai virš jūros lygio esantis Titikakos ežeras. Kelionė į Andus - tai ne tik gamtos grožio patirtis, bet ir kultūrinė kelionė, mat Anduose verda vietinių gyventojų gyvenimas, čia tebegajos senosios inkų tradicijos.
Akonkagva: Geografinė padėtis ir geologija
Akonkagvos kalno aukštis siekia 6960,8 metrus virš jūros lygio. Akonkagva yra ne tik aukščiausias Amerikos kalnas, bet ir aukščiausia viršukalnė už Azijos kontinento ribų, taip pat tituluojama kaip aukščiausias Pietų pusrutulio kalnas.
Šis milžinas stūkso Pietiniuose Anduose, Argentinos teritorijoje, Mendosos provincijoje, netoli Čilės sienos, Pagrindinėje Kordiljeroje. Šiaurinė Akonkagvos viršūnė siekia 6960,8 m, o pietinė - 6930 metrų. Netoli Akonkagvos iškilę tokios viršukalnės kaip Tupungatas (6800 m) ir Mersedarijas (6770 m).
Kalnas yra Akonkagvos masyve, susidariusiame iš granitų ir andezitų, užstumtų ant mezozojaus nuosėdinių uolienų. Manoma, kad kalnas iškilo mezozojuje-kainozojuje dėl Nazcos ir Pietų Amerikos tektoninių plokščių kolizijos. Pietiniame šlaite prasidedanti Akonkagvos upė teka į vakarus ir įteka į Ramųjį vandenyną už 20 km.
Sniego riba pietiniuose šlaituose yra apie 4500 m aukštyje, o šiauriniuose šlaituose - apie 6000 metrų. Akonkagvos kalną dengia ledynai, iš kurių didžiausi yra Lenkų ir Anglų ledynai.
Klimato ypatumai Akonkagvos regione
Klimatas Anduose labai įvairus, nes jie driekiasi per šešias klimatines zonas. Čilės ir Argentinos Anduose, kur stūkso Akonkagva, vyrauja subtropinis klimatas. Būdingi sausi subtropiniai miškai ir krūmynai, o aukštikalnėse - sausos stepės. Vakarinius kalnų šlaitus drėkina žiemos ciklonai.
Mendosos provincijoje, kurioje yra Akonkagva, klimatas subtropinis, kontinentinis, vyrauja sausi ir saulėti orai, didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Planuojant žygį į Akonkagvą, būtina įvertinti reljefo ir klimato ypatybes, taip pat pasirinkti palankiausius mėnesius kopimui, kurie dažniausiai yra gruodžio-vasario mėnesiai.
Kopimas į Akonkagvą: iššūkiai ir pasirengimas
Kopimas į Akonkagvą yra rimtas iššūkis alpinistams. Akonkagva vilioja savo didybe, tačiau kelia ir rimtų pavojų, todėl būtinas kruopštus pasirengimas ir atsakingas požiūris.
Aklimatizacija
Alpinistai, siekiantys įveikti Akonkagvos viršūnę, privalo atlikti aklimatizacijos pratimus, kad organizmas prisitaikytų prie mažėjančio deguonies kiekio. Šio proceso metu alpinistai keliauja aukštyn į stovyklas ir praleidžia ten kelias dienas, o paskui grįžta žemyn. Ši programa kartojama kelis kartus, kad organizmas prisitaikytų prie aukščio.
Aukštikalnių ligos ir pavojai
Didelis aukštis gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštikalnių liga, smegenų edema ir plaučių edema. Svarbu žinoti šių ligų simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją. Kopiant į Akonkagvą, alpinistai susiduria su įvairiais pavojais, tokiais kaip lavinos, akmenų kritimas, įtrūkimai ledynuose ir blogas oras. Būtina būti gerai pasirengusiam ir laikytis saugos taisyklių.
Pasirengimas kopimui
Sėkmingam kopimui į Akonkagvą būtinas kruopštus pasirengimas. Alpinistai turi būti fiziškai stiprūs, turėti patirties kopiant į aukštus kalnus ir mokėti naudotis alpinizmo įranga. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama apranga, maistu ir vandeniu.
- Fizinis pasirengimas: Prieš kopiant į Akonkagvą, būtina gerai pasiruošti fiziškai. Rekomenduojama reguliariai sportuoti, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą bei raumenis.
- Įranga: Kopiant į Akonkagvą, reikalinga speciali alpinizmo įranga, tokia kaip virvės, karabinai, ledkirčiai, šalmai ir alpinistiniai batai. Svarbu pasirinkti kokybišką ir patikimą įrangą, kuri atitiktų alpinisto poreikius.
- Apranga: Būtina apsirengti šiltai ir patogiai. Rekomenduojama dėvėti kelis sluoksnius drabužių, kurie apsaugotų nuo šalčio, vėjo ir drėgmės. Taip pat svarbu pasirūpinti pirštinėmis, kepure ir akiniais nuo saulės.
- Maistas ir vanduo: Būtina turėti pakankamai maisto ir vandens. Rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą ir kaloringą maistą, tokį kaip džiovinti vaisiai, riešutai, šokoladas ir energetiniai batonėliai. Taip pat svarbu gerti daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Kopimas į Akonkagvą vyksta keliais maršrutais. Techniškai pats lengviausias yra vadinamasis šiaurinis kelias. Antrasis tradicinis kopimas - per Glaciar de los Polacos. Pasiruošimas žygiui apima oficialaus Akonkagvos Provincijos parko administracijos leidimo gavimą, žygio reikmenų bei inventoriaus, aprangos ir plastikinių batų nuomą, maisto atsargų ir kuro paruošimą. Dažnai pagrindinė manta į bazinę stovyklavietę - Campo Base Plaza de Mulas (4350 m) - gabenama mulų varovo su mulais.
Akonkagvos įrangos sąrašas: viskas, ką reikia žinoti apie įrangą ir aprangą prieš atvykstant į Argentiną.
Akonkagvos įkopimų istorija ir lietuvių pasiekimai
Pirmasis į Akonkagvos viršūnę įkopė Mattias Zurbriggenas (Šveicarija) 1897 m. sausio 14 d. Nuo to laiko Akonkagva tapo geidžiamu tikslu alpinistams iš viso pasaulio.
Lietuvos alpinistai taip pat pasiekė šią viršūnę. 1996 m. vasario 25 d. Lietuvos vėliavą viršūnėje iškėlė Vladas Vitkauskas, kuris tapo pirmuoju Lietuvos alpinistu, iškėlusiu Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse, įskaitant Akonkagvą.
2018 m. vasario 16 d. viršūnę įveikė ir Lietuvos šimtmečio proga trispalvę iškėlė šeši alpinistai: Danguolė Bičkūnienė, Tadas Jeršovas, Mantas Klasavičius, Vakaris Mėdžius, Vytautas Samavičius, Jurgita Triponienė. 2024 m. sausio mėnesį keliautojas Aurimas Valujavičius pradėjo kelionę „Planetos viršūnės”, kurios metu ketina įkopti į Akonkagvą, Ochos del Salado ugnikalnį ir Everestą.
Akonkagva pasaulio kalnų kontekste
Akonkagva yra aukščiausias Amerikos ir Pietų pusrutulio kalnas, tačiau pasaulyje yra ir kitų įspūdingų viršukalnių.
Prieš pradedant kelionę po Amerikos žemyną, verta prisiminti aukščiausią pasaulio kalną - Everestą (arba Džomolungmą). Ši Azijos milžinė, iškilusi virš jūros lygio 8850 m, priklauso Himalajų kalnynui ir yra įsikūrusi tarp Nepalo ir Kinijos Tibeto srities. Everestas ne tik aukščiausias Azijos kalnas, bet ir svarbus gamtos paminklas, kurį saugo Sagarmathos nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Anglišką pavadinimą Everestas (Mount Everest) kalnui suteikė Karališkoji geografijos taryba 1865 m. Jis buvo pavadintas sero Džordžo Everesto, vieno iš pirmųjų kalno tyrinėtojų, garbei.
Aukščiausi kalnai žemynuose
Štai keletas žymiausių aukščiausių kalnų viršūnių pasaulyje:
| Kalnas | Aukštis (m) | Žemynas/Regionas | Šalis |
|---|---|---|---|
| Everestas | 8850 | Azija | Nepalas/Kinija |
| Akonkagva | 6960,8 | Pietų Amerika | Argentina |
| Denalis | 6190 | Šiaurės Amerika | JAV (Aliaska) |
| Kilimandžaras | 5895 | Afrika | Tanzanija |
| Elbrusas | 5642 | Europa (Kaukazas) | Rusija |
| Džaja | 5085 | Okeanija (Naujoji Gvinėja) | Indonezija |
| Vinsono masyvas | 4897 | Antarktida | Antarktida |
| Monblanas | 4810,45 | Vakarų Europa (Alpės) | Prancūzija/Italija |
| Kosciuškos kalnas | 2228 | Australijos žemynas | Australija |
| Aukštojas | 293,84 | Lietuva | Lietuva |
Kiti žymūs Amerikos kalnai
Be minėtų aukščiausių viršūnių, Amerikos žemynuose yra daugybė kitų įspūdingų kalnų, kurie nusipelno dėmesio:
Šiaurės Amerika:
- Logano kalnas (Kanada)
- Piko de Orizaba (Meksika)
- Sento Eliaso kalnas (Aliaska/Kanada)
Šiaurės Amerikoje aukščiausias kalnas yra Denalis, dar žinomas kaip Makinlio kalnas. Jis stūkso JAV, Aliaskoje, Aliaskos kalnagūbryje, Denalio nacionaliniame parke. Šio kalno aukštis siekia 6190 m, o jo viršūnę dengia amžini sniegynai ir ledynai. Kalnas buvo oficialiai pavadintas Makinlio vardu 1897 m., pagerbiant JAV prezidentą William McKinley, o 2015 m. pervadintas į Denali.
Pietų Amerika:
- Ojos del Salado (Argentina/Čilė) - aukščiausias pasaulyje veikiantis ugnikalnis, siekiantis 6723 metrus.
- Monte Pissis (Argentina)
- Huascarán (Peru) - 6768 m aukščio kalnas Peru Anduose.
- Chimborazo ugnikalnis (Ekvadoras) - 6310 m aukščio užgesęs ugnikalnis Ekvadoro Anduose.
Pietų Amerikos Didybė: Upių sistema
Pietų Amerika - tai didžiausio paviršinio nuotėkio (ploto vienete) žemynas. Pagrindinė takoskyra yra Andų kalnuose, todėl 85 % Pietų Amerikos paviršiaus priklauso Atlanto baseinui, apie 8 % - vidinio nuotėkio sritims, apie 7 % - Ramiajam vandenynui. Į Ramųjį vandenyną tekančios Vakarų Andų upės yra trumpos ir sraunios.
| Upė | Ilgis (km) |
|---|---|
| Amazonė | 6992 |
| Paraná | 4880 |
| Orinoco | 2140 |
tags: #auksciausias #amerikos #ir #pietu #pusrutulio #kalnas