Dar vis ieškoma tobulo belgiškų vaflių recepto, o jų istorija siekia senovės Graikiją. Vafliai - tai gardus ir universalus patiekalas, tinkantis tiek pusryčiams, tiek desertui, tiek netikėtai užklupus alkio priepuoliui. Jų gamyba gali atrodyti sudėtinga, tačiau iš tiesų, turint tinkamą receptą ir šiek tiek kantrybės, galima pasigaminti tikrai puikių, traškių ir burnoje tirpstančių vaflių.
Ypač populiarūs vafliai Belgijoje, kur žinoma daugybė skirtingų receptų ir patiekimo būdų. Belgiški vafliai - tai klasikinis pusryčių ar desertų patiekalas, garsėjantis savo purumu, traškumu ir būdinga, giliai įspausta korėta struktūra. Skirtingai nuo paprastų amerikietiškų vaflių, belgiški vafliai išsiskiria storesne, erdvesne tešla ir stambesniais kvadratėliais, kurie tobulai sugeria įvairius pagardus - nuo plakto grietinėlės iki šviežių uogų ar tirpinto šokolado.
Šiame straipsnyje panagrinėsime belgiškų vaflių istoriją, tradicijas ir įvairius receptus, kuriuos galėsite išbandyti namuose, ypač pabrėžiant riešutų ir su jais susijusių skonių galimybes.
Vaflių istorijos puslapiai
Vafliai turi turtingą ir ilgą istoriją, siekiančią viduramžių Europą. Pirmieji vafliai buvo kepami ant atviros ugnies, naudojant metalines plokšteles su įvairiais raštais. Žodis „waffle“ anglų kalboje pirmą kartą pasirodė 1725 metais. Žodis yra kilęs iš olandiškojo „wafel“. Olandiškasis žodis aptinkamas dar XIII amžiaus dokumentuose, tačiau prancūziškas žodis „walfre“ sutinkamas dar XII amžiaus šaltiniuose, todėl tiksli vaflių kilmė nėra tokia apčiuopiama.
Senovės Graikijoje buvo įprasta tarp dviejų karštų keptuvių kepti plokščius paplotėlius, vadinamus obelios. Jiems plintant po Europą, šis paplotėlis iš miltų, vandens, pieno ir kartais kiaušinių, tapo žinomas kaip vaflis. Visoje Europoje imta kepti vaflius atviroje liepsnoje su ilgas dvi rankenas turinčia dviguba keptuve. Tad vaflių klestėjimą galime sieti su IX-X amžiumi, kuomet imta gaminti specifines vafliams kepti skirtas keptuves. Paprastai jos būdavo apvalios formos.
Pirmieji vaflių receptai viduramžiais labai skyrėsi nuo šiuolaikinių kepinių. Pirmieji žinomi receptai datuojami XIV a. ir buvo užrašyti anoniminiame rankraštyje „Le Ménagier de Paris“. Šiuose originaliuose receptuose nebuvo kildinimo medžiagų, todėl kepiniai buvo panašūs į plokščius vaflius, o ne į purius. Iki tol receptuose trūko kildinimo medžiagų, todėl tešla buvo kepama plonose „moule à oublies“ formelėse. Naudojant mieles, „Groote Wafelen“ receptas pradėjo naują vaflių istorijos skyrių ir pradėjo naudoti gilias formas, kurias galima pamatyti Beuckelaerio ir Bruegelio paveiksluose.
Belgiškų vaflių atsiradimas ir paplitimas
Belgijoje išrasti kvadratinės formos vafliai su gilesniu tinklelio formos raštu gerokai skyrėsi nuo iki tol populiarių apvalių ir plonų, į vaflį panašių blynų. Į belgiškuosius vaflius pirmąkart įdėtas cukrus. Be to, jų virtuvėje tradiciškai naudojami kiaušiniai ir mielės, todėl belgiški vafliai yra stori ir traškūs. Belgiškų vaflių receptas tobulintas ištisus dešimtmečius: tradicinė tešloje naudojama mielinė arba baltymais purenama tešla leidžia išgauti ypatingai purią tekstūrą.
Belgiškų vaflių išradėjais galima vadinti porą iš Briuselio, Belgijos, - Maurice’ą Vermeschą ir jo žmoną. Jie pirmieji į paprastą tešlą įdėjo mielių, o pačius vaflius kepė taukais išteptose ketaus keptuvėse. Gardūs kepiniai taip patiko šeimos draugams ir giminėms, kad buvo nuspręsta pristatyti skanumyną 1960-aisiais Briuselyje vykusioje pasaulinėje parodoje. Vafliai sulaukė tokios didelės sėkmės, kad netrukus šeima atidarė kelis restoranus, o po kelerių metų, 1964-aisiais, pristatė savo kepinį dar vienoje pasaulinėje parodoje, tik šįkart Niujorke. Tąsyk vaflius pirmą sykį nuspręsta pristatyti kaip belgiškus, nes amerikiečiams Briuselio vardas buvo negirdėtas ir pernelyg sudėtingas.
Alisa, tikra belgė iš Briuselio, keliaujanti dviračiu aplink pasaulį, pasakoja, kad Belgijoje niekas nežaidžia su viena maža vaflinyte, jei jau kepa, tai susirikiuoja tris - keturias vaflines, be to visos didelės, ir kepa ant visų iškart. Ji paaiškina, kad belgišką vaflį apversti yra būtina kepant. Alisa atskleidė, kad dar visai neseniai į Belgiją atvykdavo labai nedaug turistų iš užsienio. Pavyzdžiui, amerikiečiai pirma pas save Amerikoje įsicinkino kepti belgiškus vaflius, ir tik paskui pradėjo lankytis pačioje Belgijoje. Ir nustebo, kad ten vafliai valgomi tiesiog užbarstyti cukraus pudra, jokių ten plaktų grietinėlių, jokių ledų, jokių vaisių ar sirupų. O jie pas save Amerikoj belgiškus vaflius taigi valgė su visokiais priedais!
Vaflių diena ir religinė simbolika
Kiekvienais metais kovo 25 dieną vaflių mėgėjai visame pasaulyje mini tarptautinę vaflių dieną. Ši diena, dar vadinama „Våffeldagen“, kilo iš Švedijos. Istoriškai ši diena buvo susijusi su Marijos apreiškimo diena (kovo 25 dieną), kai švedai tradiciškai kepdavo vaflius. Laikui bėgant, ši tradicija tapo tokia populiari, kad vafliai tapo pagrindiniu dienos simboliu, o religinė reikšmė sumenko.
Vaflių ir religijos ryšys siekia ankstyvuosius viduramžius. Pirmieji vafliai buvo glaudžiai susiję su per mišias naudojamomis vaflinėmis plokštelėmis. Viduramžių vaflių formose dažnai būdavo išgraviruoti religiniai simboliai, kurie kepiniams suteikdavo dvasinį aspektą. Laikui bėgant, kai Bažnyčia leido pati gaminti „oublies“, ėmė rastis įvairių raštų. Atsirado ne tik religinių simbolių, bet ir šeimų herbų, peizažų ir dekoratyvinių motyvų.
Vaflių įvairovė ir socialinis statusas
Viduramžių Europoje maistas buvo svarbus socialinės padėties rodiklis, o vafliai buvo vienas iš matomų jos simbolių. Aukščiausius sluoksnius užėmė bajorai ir dvasininkai, o valstiečiai ir amatininkai buvo socialinių laiptų apačioje. Skirtumai tarp grupių buvo akivaizdūs ne tik privilegijų, bet ir galimybių gauti maisto ir jo paruošimo būdų atžvilgiu. Nors vafliai buvo žinomi visiems sluoksniams, jų kokybė, sudėtis ir patiekimo būdas priklausė nuo statuso.
Aristokratų ir karališkuosiuose sluoksniuose vafliai buvo prabangių puotų dalis. Jie buvo ruošiami iš brangiausių, paprastiems žmonėms neprieinamų ingredientų: balto, smulkiai malto aukščiausios kokybės kvietinio miltų, šviežių kiaušinių iš nuosavų ūkių, atrinktų karvių grietinėlės arba pieno, egzotiškų prieskonių, pavyzdžiui, cinamono, muskato ir apelsinų žiedų vandens, cukraus, kuris tuo metu buvo prabanga. Dvaro variantas buvo praturtintas kiaušinių tryniais, cukrumi ir prieskoniais, todėl buvo sodresnio skonio. Aristokratijai priklausančios vaflinės buvo nedideli meno kūriniai. Išraižytos, gausiai dekoruotos šeimos herbais arba medžioklės scenomis, jos buvo perduodamos iš kartos į kartą kaip šeimos relikvija.
Priešingai nei turtingųjų variantai, valstiečių ir miestiečių valgomi vafliai buvo kuklūs. Jie buvo kepami iš vietinių, pigesnių, dažnai prastesnės kokybės ingredientų: miežinių arba avižinių miltų, vandens vietoj pieno, nedidelio kiekio riebalų (jei iš viso buvo naudojami), vietinių priedų, pvz., medaus.
Belgiški vafliai: Briuselio ir Lježo
Iš tiesų visiems puikiai žinomus vaflius reikėtų skirstyti į dvi rūšis: Briuselio ir Lježo vaflius.
| Savybė | Briuselio vafliai (dažnai vadinami belgiškais) | Lježo vafliai |
|---|---|---|
| Forma | Stačiakampio, su giliais kvadratėliais | Ovalios, nelygios formos, storesni |
| Tekstūra | Purūs viduje, traškūs išorėje, lengvesni, erdvesni | Tankesnės tekstūros, traškūs išorėje su karamelės skoniu |
| Kildinimas | Tradiciniams naudojamos mielės (nors Amerikoje dažnai kepimo milteliai) | Paprastai kepimo milteliai |
| Cukrus | Paprastai valgomi su milteliniu cukrumi | Sodresnis, saldesnis skonis, dažnai su perlinio cukraus gabalėliais viduje |
| Patiekimas | Su milteliniu cukrumi, vaisiais, plakta grietinėle | Paprastai valgomi be priedų, kartais patiekiami ir šalti |
Mūsuose, t.y. Briuselietiški vafliai (Brussels waffle). Tikras geras Briuselietiškas vaflis turi būti traškus iš išorės ir maloniai minkštas viduje, gražios stačiakampio formos su giliais kvadratukais. Nors Amerikoje vafliai kepami su kepimo milteliais, tradiciniams vafliams turėtų būti naudojamos mielės. Būtent dėl mielių šie jie įgauna dar daugiau purumo, yra storesni ir tuo pačiu lengvesni.
Pagrindinis Lježo vaflio skirtumas nuo Briuselio vaflio yra tas, kad jis storesnis, labiau ovalus nei stačiakampis, t.y. nelygios formos, sodresnis skonis, saldesnis. Dažniausiai viduje galima rasti perlinio cukraus. Labiausiai populiarūs paprasti su vanile ar cinamono skonio vafliai. Man asmeniškai patinka paprasti, tiesiog karšti vafliai be nieko. Na, šokolado gali būti ant viršaus, bet daugiau nereikia nieko. jau pakankamai saldūs ir skanūs, ir neverta jų gadinti grietinėle.
Vaflių įvairovė skirtingose šalyse
Nors dažnai įsivaizduojama, kad vafliai gaminami tik iš miltų, daugybės kiaušinių, pateikiami su nuodėmės vertais priedais ir yra itin kaloringi, tačiau Tarptautinės vaflių dienos proga galima rasti itin daug skirtingų vaflių rūšių: jie skiriasi ne tik savo receptūra, bet ir kepimo būdais.
- Amerikietiški vafliai: Nors ir perėmę senąsias belgų tradicijas, amerikiečiai juos perka jau paruoštus ir namuose tiesiog pasišildo. Amerikietiški vafliai neįsivaizduojami be klevų sirupo ir sviesto, o iš kitų patiekalų labiausiai išskiria dėl ruošimo procese naudojamų kepimo miltelių, dėl ko šie vafliai tampa itin traškiais.
- Olandiški vafliai: Jei prie rytinės kavos ar arbatos puodelio norėtumėte itin saldaus vaflio, rinkitės tradicinius olandiškus - karamelinius vaflius. Gaminami iš karamelės, medaus, kiaušinių, sojos miltų, jie kepami specialioje, mažesnio tinklelio vaflinėje. Taip gaunamas traškus ir plonas vaflių sumuštinis, kurį būtina ištirpdyti virš karšto gėrimo puodelio garų.
- Honkongo vafliai: Tešlos pagrindą sudarantys kiaušiniai suteikia minkštumo, todėl tokie vafliai yra vienas labiausiai paplitusių gatvės užkandžių. Dažniausiai vadinami tiesiog blynais, šie vafliai išsiskiria savo plonumu ir burbuline tekstūra. Tiek turistai, tiek vietos gyventojai itin mėgsta valgyti šiuos vaflius užteptus riešutų ar paprastu sviestu, taip pat kondensuotu pienu.
- Angliški vafliai: Ar žinojote, kad vafliams gaminti kai kuriose šalyse naudojamos ir Lietuvoje taip mėgiamos bulvės? Tokie yra angliški vafliai, kurie gaminami iš tarkuotų bulvių ir gali būti kepami ne tik vaflinėje, bet ir aliejuje ar įprastoje keptuvėje.
Ingredientai tobulam vafliui
Svarbiausia norint iškepti puikius vaflius - tai kokybiški ingredientai. Norint pasiekti tobulą traškumą, svarbu atkreipti dėmesį į ingredientus. Miltų rūšis, riebalų kiekis ir netgi skysčio temperatūra gali turėti įtakos galutiniam rezultatui.
- Miltai: Geriausiai tinka universalūs kvietiniai miltai, tačiau galima eksperimentuoti ir su kitų rūšių miltais, pavyzdžiui, speltų ar grikių miltais, kurie suteikia vafliams riešutinį skonį ir tamsesnę spalvą, arba avižiniais miltais, kurie suteikia vafliams minkštesnę tekstūrą ir daugiau skaidulų. Svarbu, kad miltai būtų gerai išsijoti, kad tešla būtų lengvesnė ir be gumulėlių.
- Kiaušiniai: Jie suteikia vafliams purumo ir rišlumo. Būtina atskirti kiaušinių trynius nuo baltymų. Baltymus reikia išplakti atskirai iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą. Tai padės vafliams iškilti ir tapti traškesniems.
- Pienas arba pasukos: Pienas suteikia vafliams drėgmės ir švelnumo. Pasukos, dėl savo rūgštumo, padeda vafliams tapti puresniems. Galima naudoti ir augalinį pieną, pavyzdžiui, migdolų ar sojų.
- Sviestas: Ištirpintas sviestas suteikia vafliams sodraus skonio ir traškumo. Galima naudoti ir augalinį aliejų, tačiau sviestas suteikia geresnį skonį. Sviestas suteikia vafliams sodresnį skonį, o aliejus padeda jiems tapti traškesniems.
- Cukrus: Cukrus suteikia vafliams saldumo ir padeda jiems apskrusti. Galima naudoti ir kitus saldiklius, pavyzdžiui, medų, agavų sirupą ar steviją. Cukrus ne tik suteikia vafliams saldumo, bet ir padeda jiems karamelizuotis, todėl jie tampa traškesni.
- Kepimo milteliai: Jie padeda vafliams iškilti ir tapti puresniems. Svarbu naudoti šviežius kepimo miltelius, kad jie veiktų efektyviai.
- Vanilinis cukrus arba vanilės ekstraktas: Suteikia vafliams malonų aromatą.
Patarimai ir gudrybės, kaip iškepti tobulus vaflius
Norint, kad vafliai būtų tikrai tobuli, verta atkreipti dėmesį į keletą svarbių patarimų ir gudrybių:
- Tešlos paruošimas: Nemaišykite tešlos per daug, nes tai gali sukelti glitimo susidarymą, dėl kurio vafliai taps kieti ir guminiai. Tiesiog sumaišykite ingredientus, kol jie susijungs. Žirnio dydžio gumuliukai yra geras ženklas, kad tešla išmaišyta pakankamai.
- Tešlos poilsis: Palikite tešlą pailsėti bent 15-30 minučių prieš kepant. Tai padės glitimui atsipalaiduoti ir leis ingredientams susijungti.
- Vaflinės paruošimas: Prieš kepant pirmąjį vaflį, įkaitinkite vaflinę iki reikiamos temperatūros. Gerai įkaitinta vaflinė užtikrins, kad vafliai greitai apskrustų ir būtų traškūs. Prieš kiekvieną kepimą patepkite vaflinę aliejumi arba sviestu, kad vafliai nepriliptų.
- Tešlos konsistencija: Tešla turi būti pakankamai tiršta, kad neišsilietų iš vaflinės, bet ir ne per tiršta, kad vafliai nebūtų kieti. Jei tešla atrodo per tiršta, įpilkite šiek tiek pieno arba pasukų.
- Tešlos kiekis: Pilkite tešlą į vaflinę pagal gamintojo instrukcijas. Per didelis tešlos kiekis gali išsilieti iš vaflinės, o per mažas - vafliai bus ploni ir sausi.
- Kepimo laikas: Kepimo laikas priklauso nuo vaflinės tipo ir tešlos storio. Stebėkite vaflius kepimo metu ir išimkite juos, kai jie taps auksinės rudos spalvos ir traškūs.
- Traškumo paslaptis: Norint, kad vafliai būtų ypač traškūs, į tešlą galima įdėti šiek tiek kukurūzų krakmolo. Taip pat svarbu neperkepti vaflių, nes jie gali tapti kieti.
- Šilumos palaikymas: Iškepusius vaflius reikia dėti ant grotelių, paliekant tarpus, nes sudėjus vieną ant kito, jie suminkštės ir praras traškumą. Kad iškepti vafliai, kol iškepsite juos visus, neatvėstų, laikykite juos iki maždaug 110 ˚C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
- Eksperimentavimas: Nebijokite eksperimentuoti su įvairiais ingredientais ir priedais. Į tešlą galite įdėti šokolado drožlių, uogų, riešutų, cinamono ar kitų prieskonių.
Belgiškų vaflių su riešutais receptai
Vafliai yra puiki platforma kūrybiškumui. Štai keletas receptų, kurie įkvėps jus eksperimentuoti ir atrasti savo mėgstamiausią vaflių variantą, ypatingą dėmesį skiriant riešutams.
Klasikiniai belgiški vafliai
Šis receptas yra patikrintas ir pritaikytas, kad vaflius iškeptumėte lengvai ir greitai. Jų išorė tvirta ir apskrudusi, viduje minkšti ir purūs.
Ingredientai:
- 260 g miltų
- 250 ml pieno
- 4 kiaušinių
- 125 g sviesto
- 4 v. š. cukraus
- 0,5 a. š. vanilinio cukraus
- 0,5 a. š. kepimo miltelių
Gaminimas:
- Atskirkite kiaušinių trynius ir baltymus, ištirpinkite sviestą.
- Sumaišykite trynius, cukrų, vanilinį cukrų ir išplakite iki purumo.
- Supilkite pieną, suberkite persijotus miltus kartu su kepimo milteliais ir viską dar kartą gerai išmaišykite.
- Supilkite ištirpdytą ir atvėsintą sviestą.
- Kiaušinių baltymus elektriniu plakikliu išplakite iki standumo ir atsargiai įmaišykite į turimą masę.
- Palikę tešlą pabrinkti 10 min., kepkite gerai įkaitintoje vaflinėje iki rudumo.
Norėdami išlaikyti belgišką autentiką, vaflius pagardinkite vyšniomis. Tačiau Alisa teigia, kad iškeptus vaflius ji dėjo ant grotelių ir juos laaaabai skaniai valgė, tiesiog pabarstytus cukraus pudra.
Traškūs vafliai su degintu sviestu ir karamele bei riešutais
Šis receptas reikalauja šiek tiek daugiau pastangų, tačiau rezultatas tikrai vertas. Traškūs vafliai, karamelė, riešutai ir kaušelis ledų… Tikiuosi, kad daugiau įtikinėti nebereikia? Dėl riešutais ir karamele kvepiančio deginto sviesto, vafliai įgauna ypatingą aromatą ir skonį. Jei dar nesate bandę gaminti su degintu sviestu, verta išmėginti, nes šiek tiek pakaitintas sviestas įgyja riešutų ir karamelės kvapą bei skonį. Dar geriau bus, jei vaflius paskaninsite lengvai ir greitai pagaminama sūria karamele, kurios paslaptis - sojų padažas. Net jei atrodo neįprasta, nebijokite pamėginti, nes sojų padažas karamelei suteikia papildomo sodrumo, bet neužgožia tradicinio karamelės skonio.
Ingredientai (6 vnt. porcijos):
- Karamelė:
- Kokosų kremas arba kietoji kokosų pieno dalis
- Cukrus (2-3 v.š.)
- Žiupsnelis druskos (1,5 a.š.)
- Sojų padažas "Kikkoman" su sumažintu druskos kiekiu (5-6 a.š.)
- Degintas sviestas:
- Sviestas (100g)
- Priedai:
- Riešutai
- Ledai
- Klasikinių vaflių tešla (receptas pateiktas aukščiau)
Gaminimo eiga:
- Karamelė: Sumaišykite kokosų kremą, cukrų ir žiupsnelį druskos. Kaitinkite ant mažos ugnies, kol cukrus ištirps ir karamelė taps vientisa. Nuimkite nuo viryklės ir įmaišykite 5 a.š. sojos padažo. Paragaukite, jei norisi daugiau, įpilkite dar 1 a.š. Karamelę supilkite į stiklainėlį ir palaikykite šaldytuve.
- Degintas sviestas: Sviestą kaitinkite ant vidutinės kaitros, kol ištirps ir užvirs. Maišydami kaitinkite toliau, kol sviesto viršuje susidarys putos, sviestas taps gintarinės ir rusvos spalvos bei įgys skrudintų riešutų kvapą. Svieste turi susidaryti tamsios nuosėdos, bet svarbu nekaitinti per ilgai, kad nesudegtų ir neapkarstų. Kaitinimas turėtų trukti apie 5-7 min.
- Vafliai: Paruoškite vaflių tešlą pagal pasirinktą receptą. Įmaišykite degintą sviestą į vaflių tešlą. Kepkite vaflinėje, kol gražiai apskrus.
- Patiekite vaflius su sūdyta karamele, riešutais ir kaušeliu ledų.
Sveikuoliškas pasirinkimas: bananų ir riešutų sviesto vafliai
Šie vafliai - tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori skanesnio ir maistingesnio varianto. Labai malonus riešutinis aromatas nuo riešutų sviesto. Patiekite su įvairiais priedais, kurie suteiks papildomo skonio. Tikrai verta!
Ingredientai:
- 2 dideli, gerai prinokę bananai
- 190 g žemės riešutų sviesto (galima naudoti traškų riešutų sviestą)
- 2 kiaušiniai
- 60 g smulkių, greitai paruošiamų avižinių dribsnių
- 0,5 a. š. valgomosios sodos
- 0,5 v. š. kokosų aliejaus
- Šviežio medaus, uogų, šokolado, migdolų ar mėtų patiekimui
Gaminimas:
- Sutrinkite bananus šakute, įkrėskite žemės riešutų sviestą, plaktus kiaušinius, avižinius dribsnius bei valgomąją sodą.
- Gerai išmaišę, palikite tešlą pastovėti 10 min.
- Įkaitintą vaflinę patepkite kokosų aliejumi ir pilkite tešlos tiek, kad užlietų griovelius.
- Kepkite, kol vafliai paruduos.
- Patiekdami paskaninkite patiekalą medumi, uogomis, riešutais, šokoladu ar mėtų lapeliais.
Speltų miltų vafliai su cukinija ir riešutais
Šis receptas siūlo dar vieną puikų būdą įtraukti riešutus į vaflių tešlą, praturtinant skonį ir tekstūrą, bei naudojant sveikesnius speltų miltus.
Ingredientai:
- Linų sėmenys
- Augalinis pienas (100 ml)
- Speltų miltai
- Kepimo milteliai
- Cukrus
- Riešutai
- Cinamonas
- Tarkuotos cukinijos
- Aliejus (1 v. š.)
Gaminimas:
- Linų sėmenis užpilkite 100 ml augalinio pieno ir palikite pabrinkti 5 minutėms.
- Speltų miltus sumaišykite su kepimo milteliais, cukrumi, riešutais ir cinamonu.
- Nuo tarkuotų cukinijų nupilkite susidariusį skystį ir sumaišykite su išbrinkusiais linų sėmenimis.
- Cukinijas sumaišykite su miltų mišiniu ir supilkite likusį pieną. Viską gerai išmaišykite.
- Vaflinę ištepkite aliejumi, įkaitinkite ir kepkite vaflius.
Priedai vafliams: skonio variacijos
Priedai - tai svarbi vaflių dalis, kuri suteikia jiems unikalų skonį. Galima naudoti įvairius priedus. Bent jau man, patį skonį ir visą efektą suteikia priedai prie pačių vaflių: uogos, vaisiai, užpilai ir saldikliai, sūrūs ingredientai. Iškepusius vaflius Alisa dėjo ant grotelių. Mes juos laaaabai skaniai valgėm.
- Saldūs: uogos, vaisiai, šokoladas, karamelė, ledai, plakta grietinėlė, sirupas. Iškeptus vaflius apibarstykite milteliniu cukrumi. Ant vaflio paskleiskite pjaustytas braškes ir bananus. Ant viršaus išspauskite bokštelį grietinėlės.
- Sūrūs: sūris, špinatai, kumpis, lašiša, daržovės, padažai.
Nors tradiciškai vafliai pagardinami sviestu arba milteliniu cukrumi, vaisiais ir grietinėle, šiandien galite rinktis iš gerokai daugiau pagardų: šokolado, riešutų, sirupų, įvairių saldžiųjų padažų, ledų ir kitų gardėsių, dėl kurių minkštučiai vafliai tampa dar skanesni.