Bičių duonelė - tai koriuose fermentuotos žiedadulkės, pasižyminčios baltymų, aminorūgščių, angliavandenių, lipidų, eterinių aliejų, fermentų ir vitaminų gausa. Šis bičių gaminys duona vadinamas dėl specifinio duonos raugą primenančio fermentuoto skonio. Be to, mažos šešiakampės granulės tikrai panašios į miniatiūrinius duonos kepaliukus. Bičių duonelė (bičių duona) išties yra nepaprastas bičių sukurtas produktas, dar senovės graikų vadinta „Dievų maistu“.
Iš ko susideda bičių duona?
Bičių duona, kaip ir kiekviena organinė medžiaga, sudaryta iš angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Bičių duonelė yra fermentiškai aktyvus supermaistas, kurį sudaro apie 70 % žiedadulkių ir 30 % medaus, taip pat gali būti propolio pėdsakų.
Pagrindinė maistinė vertė:
- Baltymai: ~23 %
- Riebalai: ~3 %
- Angliavandeniai: 24-35 %
- Vitaminai ir mineralinės medžiagos: ~3 %
- pH: ~4,3
Daugiausia joje angliavandenių - gliukozės, fruktozės, sacharozės ir arabinozės. Be angliavandenių, apytiksliai penktadalį sudėties sudaro įvairios aminorūgštys. Bičių duonelėje taip pat galima rasti apie 40 sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis. Joje gausu vitaminų ir mineralų: C, B1, B2, E, K, B7, B9, B3, Fe, Ca, P, K, Cu, Zn, Se, Mg.
Kaip atsiranda bičių duona?
Bičių duonelė - tai supresuotos ir meduje konservuotos (raugintos) žiedadulkės. Žiedadulkes bičių duonelei gaminti bitė surenka ant kojelių. Grįžusi namo, bitė žiedadulkių gumulėlį perduoda kitoms darbininkėms, kad saugiai padėtų į korio akutę. Kai korio akutė standžiai pripildoma žiedadulkių, bitės ją užlieja medumi ir užsandarina. Taip saugiai užkonservuota bičių duona brandinama 3 savaites, kol yra visiškai paruošta valgyti.
Čia, veikiant fermentacijos procesams, žiedadulkės virsta bičių duonele. Pieno rūgšties fermentacija apsaugo bičių duoną nuo pelėsių ir puvimo. Fermentuojantis žiedadulkių ląstelės yra suskaidomos ir viduje esančias medžiagas lengviau įsisavinti.
Kuo naudinga bičių duonelė?
Bičių duonelė yra lengviau virškinama ir pasisavinama nei žiedadulkės. Jos nauda organizmui yra daugialypė:
- Stiprina imunitetą: Skatina kraujo komponentų gamybą ir sintezę.
- Antibakterinis poveikis: Veikia mikroorganizmus, net tuos, kurie turi atsparumą antibiotikams.
- Antioksidacinės savybės: Padeda kovoti su laisvųjų radikalų padariniais ir atsistatyti po gydymo antibiotikais.
- Regeneracinis poveikis: Padeda sergant avitaminoze, esant geležies trūkumui, sveikstant po traumų.
- Nervų sistema: Skatina nervų sistemos regeneraciją, gerina dėmesio koncentraciją ir atmintį, mažina stresą.
- Širdies ir kraujagyslių sveikata: Teigiamai veikia gliukozės ir lipidų koncentraciją kraujyje.
Kaip teisingai vartoti?
Kadangi bičių duonelė yra maistas, o ne vaistas, jos vartojimas ir dozavimas nėra oficialiai nustatytas. Bitininkai ir apiterapeutai rekomenduoja:
- Suaugusiems (profilaktiškai): 10-15 g per dieną arba 1 valg. šaukštą valgio metu.
- Suaugusiems (imunitetui stiprinti): 20-30 g per dieną arba po 1 valg. šaukštą 2 kartus per dieną.
- Vaikams (profilaktiškai): 7 g per dieną arba 1 arbatinį šaukštą.
Bičių duonelę geriausia vartoti pirmojoje dienos pusėje, nes ji turi energizuojančių savybių. Kuo ji labiau susmulkinama - tuo pasisavinama geriau, todėl rekomenduojama bičių duonelės šaukštą ištirpdyti šiltame vandenyje ir įdėjus šaukštelį medaus išgerti. Jei norite bičių duonelę valgyti, sukramtykite ją kuo geriau ir lėtai, palaikydami burnoje nurykite.
Laikymas ir kokybė
Džiovintos bičių duonelės galiojimo laikas yra keleri metai. Ją rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje, sausoje tamsioje vietoje. Nedžiovintą bičių duonelę reikia laikyti šaldytuve, o nevartojant - šaldiklyje. Aukštoje temperatūroje džiovinta duonelė netenka dalies savo maistingųjų savybių, todėl svarbu rinktis kokybišką, žemoje temperatūroje apdorotą produktą.