Biomas yra didelė ekosistema, apimanti didelę teritoriją, kurioje vyrauja panašios klimato sąlygos ir atitinkama augalija bei gyvūnija. Biomų išsidėstymas priklauso nuo geografinės padėties, klimato sąlygų ir kitų aplinkos veiksnių. Geografinės zonos dėsningai keičia viena kitą nuo pusiaujo ašigalių link, o jų pobūdį lemia klimatas. Svarbiausi geografinės zonos komponentai - dirvožemis ir augalija.
Pagrindinės biomų kategorijos nuo šiaurės iki pietų
Nuo šiaurės iki pietų galima išskirti pagrindines biomas, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis ypatybėmis:
- Tundra ir poliarinės sritys: Tai šiauriausias žemės rutulio biomas, užimantis apie 11% sausumos ploto. Vegetacijos periodas čia trunka tik 2-2,5 mėnesio. Augalija skurdi - auga samanos, kerpės, bruknės. Žiemoti lieka gyvūnai, turintys storus kailius arba plunksnas, pavyzdžiui, baltieji lokiai, avijaučiai ir lemingai.
- Spygliuočių ir mišrieji miškai (Taiga): Užima apie 17% sausumos ploto. Pagrindiniai medžiai čia yra sibiriniai maumedžiai, eglės, kėniai ir pušys. Taigoje gausu lūšių, voverių, lokių ir įvairių paukščių.
- Vidutinių platumų miškai: Užima apie 9% sausumos ploto. Čia vyrauja vasaržaliai lapuočiai medžiai, tokie kaip bukai, ąžuolai ir klevai. Šiame biome drėgmės ir šilumos santykis artimas optimaliam.
- Stepės: Užima apie 13% sausumos ploto ir pasižymi atvira erdve be miškų bei derlingu dirvožemiu. Šiaurės Amerikoje jos vadinamos prerijomis, Pietų Amerikoje - pampomis. Čia gausu graužikų ir kanopinių žvėrių.
- Dykumos: Užima 19-23% sausumos ploto. Augalija (kaktusai, krūmai) prisitaikiusi taupyti drėgmę. Dauguma gyvūnų, pavyzdžiui, kupranugariai ar ropliai, yra prisitaikę prie ekstremalios kaitros.
- Lietingi tropikų miškai (Hilėja): Užima apie 13% sausumos ploto. Tai amžinai žaliuojantys miškai, pasižymintys didžiule biologine įvairove ir gausiais krituliais. Čia auga gigantiški medžiai, o gyvūniją sudaro daugybė beždžionių, roplių ir paukščių.
Ekosistemų dinamika ir žmogaus veikla
Norint suprasti biomas, svarbu išnagrinėti ekosistemų sandarą. Ekosistema susideda iš ekotopo (abiotinės dalies) ir biocenozės (gyvosios dalies). Pagrindinės ekosistemos funkcijos apima medžiagų, energijos ir informacijos apykaitą bei dinaminę pusiausvyrą. Vis dėlto, žmogaus įtaka biomams yra milžiniška. Pavyzdžiui, intensyvūs kirtimai taigoje ar stepių išarimas žemės ūkio reikmėms sukelia negrįžtamas ekologines pasekmes.
| Biomas | Sausumos plotas | Pagrindinė augalija |
|---|---|---|
| Tundra | 11% | Samanos, kerpės, krūmai |
| Taiga | 17% | Spygliuočiai medžiai |
| Dykumos | 19-23% | Kserofitai (kaktusai) |
| Tropikų miškai | 13% | Gigantiški medžiai, lianos |
Žmogaus sukurtos ekosistemos, tokios kaip šiltnamiai ar dirbami laukai, sudaro apie 10% sausumos ploto ir išsidėsčiusios beveik nepriklausomai nuo geografinės padėties. Svarbu pabrėžti, kad geografinės zonos neturi ryškių ribų - viena pamažu virsta kita, sudarydamos perėjimus, tokius kaip miškastepės ar pusdykumės.