Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir kultūrinę reikšmę. Lietuvoje duona visuomet buvo gerbiama ir vertinama, o jos kepimas - tai ne tik amatas, bet ir menas. Šiandien norime atskleisti vienos populiarios duonos - „Biržų duonos“ - pavadinimo kilmę ir istoriją, kuri glaudžiai susijusi su šiaurės Lietuvos miestu Biržais.
Lietuvoje duonos kepimo tradicijos siekia gilią senovę. Nuo seno lietuviai kepė ruginę, kvietinę ar mišrią duoną, kuri buvo svarbiausias patiekalas ant stalo. Duona simbolizavo gerovę, šeimos darną ir bendruomeniškumą. Net ir šiais laikais duona išlieka svarbiu lietuvių virtuvės elementu, o jos kepimo tradicijos yra puoselėjamos ir perduodamos iš kartos į kartą.
Šiais laikais vis dažniau susimąstome, kodėl duona pavadinta būtent taip. Šis klausimas sudomino vienos mokyklos 7a klasės mokinius, kurie tęsė projektą apie žodžių kilmę. Mokiniai pasirinko po vieną populiarų duonos pavadinimą ir siekė paaiškinti, kodėl ji pavadinta būtent šitaip. Rinkdami medžiagą apie duoną, jie turtino žodyną ir susidūrė su šiuolaikiniams miesto vaikams nežinomais žodžiais: ližė, tešla, salyklas, kubilas, žiedėti ir kt. Duonos kelias ant mūsų stalo ilgas. Ne mažiau įdomu, kaip žmonės laužė galvas norėdami įprasminti duonos svarbą, jos sakralią vietą mūsų kultūroje ir tinkamai pavadinti.
Biržų miesto vardo atsiradimas
Biržų miesto istorija ir geografija
„Biržų duonos“ pavadinimas atsirado nuo Šiaurės Lietuvos miesto vardo, kurį 16 a. įkūrė garsusis Biržų ir Dubingių kunigaikštis ir etmonas (karo vadas) Mikalojus Radvila Rudasis. Žodis biržė reiškia pažymėtą kirsti miško vietą. Biržai - vienas seniausių Lietuvos miestų, skaičiuojantis jau penktą savo istorijos šimtmetį.
Miestas įsikūręs šiaurės Lietuvoje, Aukštaitijoje, Panevėžio apskrityje, netoli Latvijos sienos. Jis įsikūręs tarp dviejų upių - Apaščios ir Agluonos bei dviejų ežerų - Širvėnos ir Kilučių. Biržų apylinkės buvo gyvenamos jau neolite, o pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1455 m. Miestas buvo strategiškai svarbus, nes pro jį ėjo kelias iš Vilniaus į Rygos uostą.
Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio biržis - „beržynas“, „ruplusis beržas“, biržė - „beržynėlis“, biržtva - „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio sąvokomis. Manoma, kad apgyvendinant vietovę čia augę daug beržų. Tačiau lieka neaišku, kaip iš žodžio biržė ar biržis atsirado Biržai (o ne Biržiai). Matyt, galūnė -ai gali būti vėlesnė forma, o ankstesnė buvusi Biržes; jos kilmininkas Biržų galėjo lemti ir vardininko su galūne -ai atsiradimą. Senoji biržiečių karta dar vartojo vietininko formą Biržys'.
Radvilų įtaka ir pilies statyba
Tai buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys - bastioninės tvirtovės rūmai. Pilis pradėta statyti XVI a. pabaigoje Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno. Nuo 1564 m., kai Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu, iki 1731 m. Biržus valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka. 1586-89 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis - Radvilų rezidencija. XIX a. pradž. Biržų pilis atiteko grafams Tiškevičiams. Naujieji pilies šeimininkai XIX a. vid. pastatė Šv. Jono Krikštytojo bei Evangelikų reformatų bažnyčias. Dar ir šiandien jos yra tikras miesto papuošalas.
Kitame Širvėnos ežero krante grafas Mykolas Tiškevičius įkūrė savo rezidenciją. XIX a. pab. Astrave pastatė dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Itališkų vilų stiliaus rūmai yra viena gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, užtvanka-tiltas. Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais. Prie įėjimo stovėjo du iš Sankt Peterburgo atvežti iš metalo lieti liūtai, 1938 m. kaip dovana atsidūrę Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Unikalus Biržų kraštovaizdis: smegduobės ir gamtos turtai
Biržai - tai vieta, kurioje žmonės net pikčiausiam priešui nesako populiaraus liaudies posakio „Kad tu prasmegtum!“, nes jis gali išsipildyti tiesiogine prasme. Požeminiam vandeniui išplovus tirpius gipso, dolomito, klinčių klodus - žemė įgriūva, taip susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis, kurių rajone priskaičiuojama per 9 tūkstančius.
Karvės Ola - pati žymiausia ir didžiausia smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime, Biržų regioniniame parke. Smegduobės skersmuo yra 10-12 m, gylis - apie 12,6 metro. Jos dugne yra atšakos - Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola su 1,5 m gylio ežeriuku ir Blizgančioji ola.
Unikaliam kraštovaizdžiui išsaugoti 1992 metais buvo įkurtas Biržų regioninis parkas. Parke daug karstinių ežerėlių - tai įgriuvos žemiau gruntinio vandens lygio. Didžiausias - Kirkilų ežerynas. Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas įspūdingas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis - beveik 32 metrai.
1587 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upių santaką, suformuotas seniausias Lietuvoje dirbtinis tvenkinys - Širvėnos ežeras. Per ežerą 1987 metais nutiestas ilgiausias Lietuvoje medinis pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astravo dvarą su Biržų miestu. Didžiausi miškai - rajono pakraščiuose. Iš viso jie užima 27 proc. rajono teritorijos. Pats didžiausias miškų masyvas - Biržų giria, kurios plotas 17 tūkst. 320 ha.
Be duonos, Biržų kraštas giliomis šaknimis mena ir aludarystės tradicijas. Biržų krašto žmonės jau nuo seno žinojo kaip išnaudoti mineralinius išteklius gydymui ir kaip puoselėti iš senovės atėjusias alaus darymo tradicijas.
Duonos kepimo tradicijos Biržų krašte
Duonos kepimas Biržuose turi gilias šaknis, siekiančias seniausius laikus. Istoriniai šaltiniai rodo, kad duona buvo svarbi Biržų krašto gyventojų mitybos dalis jau nuo seno. Tradicija byloja, kad nebuvo nė vieno laikotarpio, kai žmogus apsiėjo be duonos, tad duonkepiai visuomet kūrė savo vietovės legendą, pasakojimą ir istoriją.
Gili senovė ir Radvilų kunigaikštystė
Biržų krašte duona kepama nuo seniausių laikų, o Radvilų įkurtoje Biržų kunigaikštystėje, su dar keliais amatininkų cechais, atsirado ir duonkepystės amatas.
Duonos sakralumas ir papročiai
Ypač didelę reikšmę duona turėjo ant šventinio Kūčių ir šv. Kalėdų stalo - ji buvo ne tik priedas prie kitų valgių, bet ir pagrindinis, garbingiausioje stalo vietoje patiekiamas valgis. Etnografė A. sakydavo: „Mano močiutė sakydavo - jei turi duonos, gyvensi.“ Tačiau duona turi kur kas didesnę reikšmę - seniau per įvairias šventes ir apeigas duona buvo aukojama dievams. Prieš pradėdami valgyti duoną, lietuviai pirmą kąsnį mesdavo į ugnį - ugnies deivei, namų dievybėms, prie ugniakuro gyvenančioms protėvių vėlėms. Duona buvo aukojama ir vandeniui, jame gyvenusioms dievybėms. Pagarba duonai atsispindėjo kiekviename veiksme: imant ją iš krosnies, dedant ant stalo, valgant. Garbingiausioje stalo vietoje visuomet sėsdavo šeimininkas, kuriam ir tekdavo svarbiausia užduotis - suraikyti duoną.
Istorinė duonos įvairovė
Pasak etnografės, anuomet šventinį stalą dažniausiai puošdavo ruginė, taip pat šviesi duona. Batono ant šventinio stalo greičiausiai nebūtume matę. Duona buvo kepama ne tik iš ruginių, bet ir kitokių, neįprastų miltų, ypač karo ir pokario metu, kai miltų trūko. Tuomet duoną kepdavo iš žirnių ar avižų miltų, ją gardindavo bulvių tarkiais ar burokėliais.
Kaip pasigaminti raugą duonai? | Naminė duona | Receptai
UAB „Biržų duona“: nuo ištakų iki šių dienų
Pradžia: „Biržų pramkombinatas“ ir pirmosios krosnys
Duoną jūsų stalui kepame nuo 1953 metų. Per dešimtmečius keitėsi darbuotojų kartos, perduodamos viena kitai žinias ir patirtį, subtiliausias duonos ir jos gaminių kepimo paslaptis. Šiandien didžiuojamės stovėdami didžiausių Lietuvos kepyklų gretose.
1953 m. UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą. Tuo metu kepykla buvo vadinama „Biržų pramkombinatu“ ir priklausė Biržų apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai. Tuo laikotarpiu kepykloje veikė 3 žarijinės krosnys, kurias kūreno malkomis ir dyzeliniu kuru.
Kepyklos modernizavimas ir „Biržų duonos“ vardo atsiradimas
70-ųjų pabaigoje duonos kepykla jau nepajėgė aprūpinti rajono gyventojų duonos gaminiais, todėl 1977 m. pradėtas statyti naujas kepyklos kompleksas Plento gatvėje, kuris pradėjo veikti 1978 m. rugpjūčio 1 d. Asortimentą sudarė 35 gaminiai, o kepykloje jau dirbo 90 darbuotojų. Tuo metu per parą pagaminta 40 tonų produkcijos. Nuo 1995 m. balandžio 3 d. Biržų rajono savivaldybėje buvo įregistruotas naujas duonos kepyklos pavadinimas UAB „Biržų duona“.
Kurganovų šeimos indėlis ir įmonės atgimimas
Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996-aisiais, kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas jai vadovauti. „Lietkoopsąjungai“ priklausanti valstybinė kepykla tuomet vos alsavo. „Niekas arba mažai kas tikėjo, kad Kurganovams pavyks. Grįžtant į tą laikotarpį, kai pradėjau vadovauti kepyklai 1996 metais, pamenu, kad nė viena kepykla, priklausiusi „Lietkoopsąjungai“, kurios buvo visuose rajonuose, neišgyveno.“
Kai „Lietkoopsąjunga“ nusprendė parduoti leisgyvę BD, Kurganovų šeima ryžosi avantiūrai. Šeima kepyklą privatizavo per kelis etapus. Paskutinis etapas, kai jie, anot Andriaus Kurganovo, „nusprendė įsigyti įmonę ir investavo ne tik finansų, bet ir savo žinių bei pastangų“, buvo 2000-aisiais. Įmonės atgimimą siejame su 2001-aisiais, kai ją privatizavo Kurganovų šeima, iki šiol visa širdimi įsiliejusi į kepyklos gyvenimą. Anot Viktoro Kurganovo, „Kai mūsų šeima įsigijo kepyklą, sūnus Andrius pradėjo joje dirbti iškart po pirmojo studijų kurso, tad vieną iš mūsų sėkmės akcentų laikau tai, kad „Biržų duona“ yra šeimos verslas.“ „Matyt, tai buvo pirmo vaiko šeimoje lemtis, jutau didesnę atsakomybę nei bendraamžiai“, - šypsosi Andrius Kurganovas.
Anot pašnekovo, pakeisti žmonių mąstymą iš bendros nuosavybės į privačią lengva nebuvo, - ne veltui sakoma, kad lengviau lygioje vietoje pastatyti naują fabriką ir pradėti viską nuo nulio: „Tai užtruko. Galbūt daugelį dalykų BD būtų padariusi sparčiau, jei nebūtų reikėję to pereiti.“ Kepyklos vadovas Andrius Kurganovas atkreipia dėmesį, kad žmonės mėgsta išbandyti naujoves, tačiau vertina ir tradicinius gaminius.
Jis sako negalvojantis, kas būtų, jeigu būtų, t. y. jeigu tokia kepykla kaip BD veiktų šalyje su kur kas didesne rinka. „Galvoju tik apie patį rinkos dydį - jeigu ji būtų didesnė, ekonominis stimulas būtų kitoks. O dabar - mūsų mažiau nei 3 mln. ir be galo daug kepyklų. Konkuruodami mes važiuojame po kaimus, kartais vežame 5 ar 6 kepaliukus į kiekvieną parduotuvę. Logistikos sąnaudos didžiulės... Kita vertus, taip dirbdamas daug išmoksti, prisitaikai, nuolat galvoji, kaip veiklą padaryti efektyvią. Kartais Lenkijoje mūsų klausia: kaip jūs ten dirbate, kad vežate po penkis kepaliukus ir dar uždirbti sugebate.“
Kaip pasigaminti raugą duonai? | Naminė duona | Receptai
Finansinė sėkmė ir augimas
Nuo 2003-iųjų BD ėmė kilti. „Biržų duona“ yra pelniusi ne vieną respublikinį ir tarptautinį apdovanojimą už gaminių kokybę, už tvarumą ir inovacijas, gaminių pakuočių dizainą. 2010 m. kepykla gavo „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje.
Kalbant skaičių kalba, 2000 m. Kurganovų šeimai priklausančios UAB „Biržų duona“ (BD) apyvarta buvo apie 0,5 mln. Eur, 2015 m. - 8,3 mln. Eur. Šiandien UAB „Biržų duona“ - moderni kepykla, didžiuojamasi stovint didžiausių Lietuvos kepyklų gretose. Įmonės apyvarta siekia apie 15 mln. eurų. Per parą įmonė iškepa apie 20 tonų kepinių.
„Turim didesnių ambicijų. Dviejose pirmose vietose tarp šviežios duonos kepėjų - nelietuviškos įmonės. Tiek „Vilniaus duona“, tiek „Fazer“ - užsienio kapitalo įmonės. Lietuviško kapitalo kepykloms, puoselėjančioms tradicijas ir paliekančioms kapitalą Lietuvoje, tas dvi reikėtų aplenkti. Bet konkurencija irgi labai geras dalykas - ji priverčia temptis“, - šypsosi Andrius Kurganovas.
Žemiau pateiktoje lentelėje atsispindi UAB „Biržų duona“ apyvartos augimas per pasirinktus metus:
| Metai | Apyvarta (mln. Eur) |
|---|---|
| 2000 | 0,5 |
| 2015 | 8,3 |
| Dabar (apytiksliai) | 15 |
Gaminamos produkcijos asortimento plėtra
Nuolatinis asortimento augimas
Ilgą laiką BD, kaip ir kitos Lietuvos kepyklos, kepė tik duoną, batonus ir riestainius, kiek vėliau „tėtis pasiūlė platesnio asortimento idėją“, kad įmonės gaminiai įtiktų įvairiems vartotojams. „Jeigu keptume tik duoną, vargu ar būtume pasiekę tai, ką pasiekėme“, - sako Andrius Kurganovas.
2006 m. buvo įrengtas bandelių cechas - kompleksas, kuriame gaminamos ne tik bandelės, bet ir pynės, pynutės, saldūs pyrago kepiniai. Sulig nauju cechu trigubai išaugo ir šios pagaminamos produkcijos kiekiai. 2010 m. buvo įrengtas sausainių cechas. Prie „Biržų duonos“ asortimento prisidėjo sausainiai ir plokštainiai. O 2012 m. komercijos direktorius Andrius iš parodos parsivežė macarons bei kaneles. Kiekvienas užsakymas, kiekvienas klientas yra svarbus. Kiekviena idėja yra vertinga. Savo itin platų gaminių krepšelį, pritaikytą labai skirtingiems vartotojų segmentams, 2019 m. dar labiau praplėtėme.
Išskirtiniai produktai ir inovacijos
„Biržų duona“ nuolat ieško naujovių ir kasmet sukuria 30-50 naujų produktų. Antai itališkų duonos lazdelių „Grissini“ idėja kilo nuo mėsmalės, tiksliau, sausainių, kuriuos kepdavo močiutės ir mamos, per mėsmalę išsukusios tešlą. Kai sugalvojo, kad išsuktos tešlos juostelės gali būti ir apvalios, ir nesaldžios, su technologais skrido į Italiją pasidomėti, kaip kepamos itališkos duonos lazdelės. Dabar BD yra vos ne vienintelė Baltijos regione, kepanti „tuos pagaliukus“.
Kai pasitikslinama, ar gerai išgirsta - šaldytos? - pašnekovas linkteli: taip, tai visiškai iškepta ruginė duona, užšaldyta vadinamuoju šokiniu šaldymu -40 laipsnių temperatūroje, sandėliuojama ir transportuojama esant -18 laipsnių, jos galiojimo laikas - metai. Pagrindinė jų rinka Amerikoje - ne „Wal-Mart“ tinklas, o rytų europiečių - lenkų, rusų - parduotuvės. „Partneriai iš Amerikos tikina, kad dar 20 metų rinka ten garantuota, - žmonės taip greitai nesuamerikonėja, kultūriniai vertybiniai dalykai ilgai išlieka svarbūs, kaip ir duona, kurią jie valgė tėvynėje. O paskiau, žiūrėk, ir amerikiečiai pripras“, - juokiasi Andrius Kurganovas. Jis pats turėjo įdomios patirties Pekine - kinai, paragavę 100% ruginių miltų duonos, negalėjo ja atsistebėti ir iki šiol jam rašo laiškus. Paklaustas, ar BD nesirengia eksportuoti duonos į Kiniją, Andrius Kurganovas paminėjo, kad eksportas dar gana jaunas, bet potencialo matoma.
Prieš gerus metus teko girdėti, kad duoną Biržuose „pagal tradicinius receptus kepa robotai“. Išgirdęs tai, pašnekovas nusijuokia: juk iš esmės duonos kepimo procesas nelabai ir skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš šimtus metų. „Didieji gamintojai to seniai nebedaro. Vienas dalykas - reikia vietos kubilams laikyti, reikia laukti, kol susifermentuos tešla, - dėl to procesas gerokai pabrangsta. Įprasta industrinė duona iškepama per porą valandų. Mielės suveikė, kepalą suformavai, jis pakilo, ir kepi“, - dėsto Andrius Kurganovas.
2013 m. įkurtas naujas duonos kepimo cechas. Pristatytos papildomos patalpos, kurių plotas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų. Taip galėjome modernizuoti gamybą, sumontavome naujas krosnis, valdomas roboto. Bet išlaikydami savo vertybes, neatsisakėme ir tradicinės duonos kepimo technologijos. Biržų duona - viena iš nedaugelio pramoninių kepyklų Lietuvoje, kurioje duona kepama pagal senuosius receptus - gaminami plikiniai, į tešlą maišomas natūralus, pačių užsiaugintas raugas (jų turime net 4 rūšis), tešla fermentuojama, kepaliukai formuojami rankomis, o duona kepama ant akmeninio pagrindo.
Nišiniai produktai: begliutenis cechas ir „Keto lengvai“ linija
Stebėdami tarptautinę rinką ir gyvendindami į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį, kepykloje atidarėme begliutenį cechą. Gaminių be glitimo asortimentas „Biržų duonoje“ nuolatos auga: duona, sausainiai, bandelės ir netgi kūčiukai. „Biržų duona“ turi net dvi nišinių produktų linijas - „KETO lengvai“ ir „Be glitimo“. Pastaroji produkcija gaminama atskirame ceche, kad nebūtų kryžminės taršos. Internetinė parduotuvė ypatingai padeda patenkinti nišinės mitybos klientų norus, kadangi produktai atitinkantys specifinius poreikius, yra lengvai pasiekiami.
Produkcijos pavyzdžiai: sausainių įvairovė
Lietuvos kepinių rinkoje „Biržų duonos“ vardas asocijuojasi ne tik su tradicine duona, bet ir su įvairiais konditerijos gaminiais, tarp kurių svarbią vietą užima sausainiai. Šie kepiniai, nors galbūt ne taip plačiai reklamuojami kaip pagrindinė įmonės produkcija, atspindi kepyklos filosofiją, meistriškumą ir požiūrį į kokybę. Analizuojant „Biržų duonos“ sausainius, verta gilintis ne tik į jų skonines savybes ar receptūras, bet ir į platesnį kontekstą - gamybos procesus, ingredientų pasirinkimą, vietą rinkoje ir kultūrinę reikšmę.
Pradedant nuo konkrečių pavyzdžių, vienas iš minimų produktų yra Avižiniai sausainiai su kokosais Anzac. Šis pavadinimas jau pats savaime intriguoja, nes „Anzac“ sausainiai turi aiškias istorines šaknis, siejamas su Australijos ir Naujosios Zelandijos kariuomene Pirmojo pasaulinio karo metu. Tradiciškai jiems būdingas avižų, kokoso drožlių, auksinio sirupo (arba medaus) derinys, suteikiantis specifinę tekstūrą - nuo traškios iki kramtomosios, priklausomai nuo recepto variacijos. „Biržų duonos“ interpretacija, tikėtina, išlaiko pagrindinius komponentus, tačiau gali turėti savitų niuansų, pritaikytų lietuviškam skoniui ar naudojant vietinius ingredientus, pavyzdžiui, specifinio malimo avižinius dribsnius ar vietinį medų vietoje auksinio sirupo. Šių sausainių populiarumas tarp „Biržų duonos“ ragautojų rodo, kad vartotojai vertina ne tik klasikinius lietuviškus skonius, bet ir įdomesnes, tarptautinių virtuvių įkvėptas variacijas.
Nors detalus visų „Biržų duonos“ sausainių asortimentas gali būti prieinamas tik specifinėse prekybos vietose ar įmonės kataloguose, galime pagrįstai daryti prielaidą apie kitus galimus tipus, remdamiesi bendromis kepinių tendencijomis ir įmonės profiliu. Tikėtina, kad asortimente yra:
- Sviestiniai sausainiai: Klasika, kurios pagrindą sudaro sviestas, miltai ir cukrus. Jų kokybę lemia naudojamo sviesto riebumas ir šviežumas. Gali būti įvairių formų - nuo paprastų apskritimų iki įmantresnių figūrų. Tekstūra dažniausiai trapi, tirpstanti burnoje.
- Sausainiai su šokolado gabaliukais: Tarptautinis favoritas, kurio sėkmė priklauso nuo šokolado kokybės.
Vasarą „Biržų duonos“ lentynos pilnos tikrų sezono hitų. Nors, žinoma, kepta duona šiuo metu karaliauja populiarumo viršūnėje, kepykla vilioja ir daugeliu kitų gardėsių. „Siūlome naują džiovintos duonos užkandį „DOKI DOKI“, vasarą taip pat kviečiame mėgautis mini ekleriukais, vis populiarėjančiais sumuštiniais, laikui ar sezonų pokyčiams nepavaldžiomis legendinėmis „Skarelėmis“. Šiais metais ypač pamėgta naujiena - „Dubajaus braunis“. „Manėme, kad jis - tik laikina tendencija, tačiau gaminys vis dar populiarus ir labai mylimas smaližių“, - šypsosi Renata Grigė.
O tiems, kas atostogų neįsivaizduoja be ledų, kepėjai juos gamina pagal itališką amatininkų technologiją - naudodami aukštos kokybės pieną ar vaisių tyrės. „Klasikinis „Plombyro“ ledų skonis žadina nostalgiškus prisiminimus apie nerūpestingas vasaras, o plombyras su sausainių įdaru papildytas karamelizuotais „Lotus“ sausainiais. „Mangų namų ledai“ pagaminti iš mangų ir pasiflorų tyrės. Tai - egzotiškas, laktozės neturintis gaivus desertas. „Pistacijų namų ledai“ gaminami pistacijų pastos. Todėl yra sodraus skonio, o juos smaližiai dažnai vadina nepakeičiama vasaros atgaiva. Pistacijų skonio turime ir keto mitybai pritaikytus ledus, kuriuos renkasi tie, kurie laikosi šios dietos“, - kalba pašnekovė.
Prekės ženklo kūrimas ir pakuočių dizainas
Logotipo evoliucija ir šūkis
1999 m. buvo sukurtas pirmasis mūsų logotipas, kurį nupiešė Biržų dailės mokytojas. Laikui bėgant, jis kito, kol galiausiai buvo išgrynintas iki dabartinio, atspindinčio įmonės vertybes ir tradicijas. Šiandien neatsiejama logotipo dalimi tapo ir visą mūsų augimo kelionę atspindintis šūkis „Tradicija kurti“.
Bendradarbiavimas su dizaineriais ir apdovanojimai
Maždaug nuo 2010 m. 2011 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su dizaineriu Edvardu Kavarsku, kurio kurti drąsūs ir modernūs pakuočių dizainai pelnė ne vieną apdovanojimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Beje, Edvardas prisidėjo ir prie žymiųjų „Grissini“ pakuočių. Andrius Kurganovas teigia: „Manau, turiu gerą vidinę nuojautą. Ir jeigu tikiu, kad produktas ar pakuotė bus geri, taip ir būna.“ 2014 m. „Grissini“ pakuotė Milane vykusiame tarptautiniame dizaino konkurse laimėjo „Red Dot“ apdovanojimą. „Dabar tai įprasta. Bet 2014 m. mes buvome pirmieji“, - tarsteli Andrius Kurganovas.
Pardavimų tinklo plėtra ir pasiekiamumas
Firminių parduotuvių ir krautuvėlių tinklas Lietuvoje
Dar Tarybų Sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000-aisiais atnaujinome. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių. 2015 m., iš didelės meilės mūsų produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją „Biržų duonos“ draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. Šiuo metu turime apie 10 draugų parduotuvių.
Planuojama automatizuoti dalį gamybos procesų, tačiau darbuotojų mažinti neplanuojama.
Nauji konceptai: „Sucré kepinių namai“ ir kepinių namai-studija
2014 m. atidarėme ir pirmąją savo kavinukę - kepyklėlę: „Sucré kepinių namus“. Pravėrus kepinių namų duris atrasi saldžią užuovėją - gabalėlį palaimos, puodelį šilumos bei lauktuvių į namus. Jaukios ir šviesios erdvės, žaisminga elegancija, šviežiai skrudinta kava, išskirtiniai desertai bei tradiciniai duonos gaminiai. „Sucré“ kepuraitė paryžietiška, bet šaknys giliai įsileidusios į Biržų žemę.
„Biržų duonos“ kepinių namai vilioja ir tradiciniais, ir neįprastais skanėstais. Natūraliu medžiu puoštas interjeras, prie prekystalio besibūriuojantys kepinių mylėtojai ir pilnos lentynos gardėsių, viliojančių skoniais bei aromatais. Jauki, populiari ir mėgstama „Biržų duonos“ firminė parduotuvė yra tikra pažiba ant „Vilnius Outlet“ maisto prekybininkų karūnos. Ir tuo stebėtis nereikėtų. „Mūsų kepykla įsikūrusi Biržuose, kepinius čia iki šiol kepame pagal senąsias tradicijas, o kartu taikome ir moderniąsias technologijas. Kasdien gaminame ruginę duoną, bandeles, pyragus bei užkandžius. Mūsų firminės parduotuvės visoje Lietuvoje kepinius gauna kiekvieną dieną tiesiogiai iš Biržų. Dalį jų kepame vietoje. Todėl kepinius firminėse parduotuvėse galima įsigyti šviežius bei šiltus“, - teigia Renata Grigė.
Dėl šios priežasties „Ogmios miestas“ labai vertina užsimezgusią partnerystę su „Biržų duona“ ir jau planuoja plėtrą. Renata Grigė taip pat paminėjo, kad „Ogmios mieste“ įsikūrę „Biržų duonos“ kepinių namai - 23-ioji kepyklos firminė parduotuvė Lietuvoje. Čia kuriant pirmąją kepinių studiją pastebėta - didmiesčiuose trūksta vietos, galinčios vykdyti ne tik įprastą prekybą, bet ir rengti degustacijas, pristatymus bei edukaciją. Suplanavus plėtrą „Ogmios mieste“, buvo iššūkis - beveik dvigubai didesnis plotas už tą, kurį esame apsibrėžę savo firminėms parduotuvėms. Tai buvo vienintelis dalykas, sukėlęs daugiausiai dvejonių. Visgi rinkodaros skyrius pasiūlė unikalią idėją - atidaryti kepinių namus-studiją, kurių analogą galima rasti tik pačioje kepyklos širdyje - Biržuose.
Internetinė prekyba ir eksportas
2021 m. pradėjo veikti internetinė parduotuvė, suteikianti galimybę klientams užsisakyti gardumynų tiesiai į namus iš bet kurio šalies kampelio. Didžiąją dalį produkcijos „Biržų duona“ parduoda Lietuvoje, tačiau nemažai eksportuoja į kitas Baltijos šalis, JAV, Kanadą, Australiją, Gruziją, Lenkiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir daugelį kitų Vakarų Europos valstybių. 2022 metais eksportą pavyko padidinti tris kartus. „Mūsų eksportas dar gana jaunas, bet potencialo matome. Ne tik šaldytos duonos, bet ir ilgo galiojimo laiko produktų, tokių kaip „Grissini“ lazdelės, kurios vežamos į Europą“, - dėsto pašnekovas.
Kaip pasigaminti raugą duonai? | Naminė duona | Receptai
Įmonės įsipareigojimas tvarumui ir socialinei atsakomybei
Energijos taupymo sistemos ir saulės jėgainė
2015 m. įmonėje buvo įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Įdiegta pažangi technologija užtikrina mažesnį gamtinių dujų sunaudojimą, tad į aplinką išskiriamas mažesnis kiekis aplinką teršiančių dalelių. „Tausojami gamtiniai ištekliai ir atsinaujinanti energija - visų socialiai atsakingų įmonių prioritetas. Tai neturi būti tik skambūs žodžiai, todėl įmonėje ėmėmės pertvarkos įdiegdami naują modernią šiluminės energijos taupymo technologiją.“
Dėl naujosios technologijos karštas oras ir garai, atlikę savo tiesioginę funkciją kepimo krosnyse, atiduoda likusią šiluminę energiją, kuri kaupiama akumuliacinėse talpose karšto vandens pavidalu. Karštas vanduo naudojamas tiek tiesiogiai gamybai - ruošiant tešlos plikinius, tiek ir su gamyba susijusiems procesams - taros plovimui, darbuotojų buitinėms patalpoms.
2020 m. pavasario laukėme kaip niekada - kiekvienas saulės spindulys mums reiškė naują etapą. Tvarios verslo idėjos vedami šalia kepyklos įrengėme 450 kW saulės jėgainę, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. Jėgainė išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte - iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Saulės elektrinės atidarymo renginio metu taip pat pristatėme unikalią menininkės Agnės Kišonaitės rugio instaliaciją, kurią smalsuoliai geriausiai galėjo apžiūrėti skriedami danguje.
Bitynas ir „zero waste“ daržas
2021 m. įkūrėme bityną šalia „Biržų duonos“ saulės jėgainės. Savo kepyklos pievoje apgyvendinome 15 bičių šeimų. Aviliai įkurdinti tarp saulės jėgainės kolektorių, esančių laukuose greta kepyklos. Bityną įrengti padėjo ir juo iki šiol rūpinasi mūsų krašto smulkieji verslininkai, broliai Ignas ir Vilius iš įmonės „Brolių medus“.
2022 m. kepyklos kieme įrengėme patį tikriausią „zero waste“ „Biržų duonos“ daržą! Šios idėjos įgyvendinimui susirinko „Biržų duonos“ kolegos iš visos Lietuvos. Negana to, dar ir poilsio zonos baldelius šalia sumeistravome.
Maisto saugos sertifikavimas
2019 m. pasiekėme mums labai svarbaus tikslo ir nuo šiol galime puoštis tarptautiniu „FSSC 22000” maisto saugos sertifikavimo ženklu. „FSSC 22000“ yra patvirtinta kaip standartinė Visuotinės maisto saugos iniciatyva (GFSI) ir yra priimama didžiųjų Europos maisto produktų mažmenininkų.
Bendruomenės palaikymas: „Biržų km“ bėgimas
Nuo 2014 m. pirmasis rugpjūčio šeštadienis Biržams tapo draugiškiausia diena! Tai ta diena, kai visi biržiečiai ir miesto svečiai išbėga į duona kvepiančias Biržų gatves, kai miesto šventė nepalieka nė vieno namuose, o trombonų garsai ir besilabinančios šypsenos nepalieka abejingų ir visus kviečia stoti prie „Biržų km” starto linijos bei susipažinti su Šiaurės Lietuva bėgimo ritmu. 2014 metais suorganizavome pirmąjį bėgimą Biržuose. Prie starto linijos stojo kiek daugiau nei 400 dalyvių. Tradiciją tęsiama kiekvienais metais ir džiaugiamasi, jog bėgimas pritraukia vis daugiau svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet žmonės specialiai važiuoja ir iš užsienio, kad dalyvautų mūsų bėgime. „Begalinio bėgimo entuziasto“ Andriaus Kurganovo iniciatyva šiemet treti metai per miesto šventę bus bėgamas pusmaratonis. Anot pašnekovo, miesto šventė anksčiau buvusi blankoka: koncertas ir alus, tad jis pasiūlė bėgti miesto gatvėmis. Pasiūlymas buvo priimtas, Biržai įtraukti į vieną iš Lietuvos bėgimo taurės etapų.
Biržų krašto kulinarinio paveldo puoselėjimas
Alaus tradicijos ir patiekalai
Biržų kraštas - ne tik duonos, bet ir alaus kraštas. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos. Kunigaikštystės bajorų. Šiandien jo variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. Desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino „Biržų šokoladą“, ne su kakavos pupelėmis, o su ąžuolo gilėmis!
Ekskursijos ir pažintinės kelionės
Jei norite geriau pažinti Biržų krašto istoriją ir kultūrą, galite leistis į kelionę po apylinkes:
- „Pašvęstosios dienos Palatvės didvyrių pėdomis“: Ši literatūrinė pažintinė kelionė organizuojama nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 dienos. Kelionės metu aplankomi Rinkuškių kaimas, Jurgio Bielinio gimtinė Purviškių kaime, Suostai, Dauguvietynė ir Biržų giria.
- Nemunėlio Radviliškis: Čia daugelį šimtmečių kartu gyvena katalikai ir evangelikai reformatai. Katalikų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia 1854 metais pastatyta iš vietinio dolomito.
„Skarelės“ su obuoliais - receptas, grąžinantis į vaikystę
Kiekvienas iš mūsų turime skonius, kurie neatsiejami nuo vaikystės prisiminimų. Tarp šių brangių prisiminimų dažnai iškyla ir „skarelės“ su obuoliais - jaukūs, mieli ir be galo gardūs sausainiai, kurių receptą verta prisiminti ir puoselėti. Šiems sausainiams reikės sviestinės tešlos, kuriai trapumo suteiks grietinė. Obuolių skiltelės virs sultingu įdaru, o cinamonas pripildys namus šilto kvapo.
Ingredientai:
- Miltų
- Sviesto
- Grietinės
- Kiaušinis
- Druskos
- Obuolių
- Cinamono (nebūtina)
- Cukraus pudros (nebūtina)
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 180 ᵒC temperatūros (kaitinimas iš viršaus ir apačios, su vėjeliu).
- Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir stambiai sutarkuotą sviestą.
- Sudėkite grietinę, lengvai išplaktą kiaušinį, žiupsnelį druskos. Išmaišykite ir paminkykite tešlą - tik tol, kol ji sukibs į rutulį.
- Atvėsinkite tešlą šaldytuve.
- Atvėsusią tešlą iškočiokite į maždaug 55×45 cm dydžio stačiakampį. Supjaustykite kvadratėliais.
- Ant kiekvieno kvadratėlio dėkite po obuolio skiltelę. Užlenkite kraštelius ir lengvai paspauskite, kad tešla sukibtų.
- Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20 minutes, kol sausainiai gražiai pagels.
- Atvėsusius sausainius apibarstykite cukraus pudra.
Šie sausainiai - puikus savaitgalio desertas ar dovana artimiesiems Velykų proga.
tags: #birzu #duonos #pavadinimo #kilme