Lietuvių literatūros pasaulyje Bitė Vilimaitė užima ypatingą vietą, o jos kūryba, nors ir turtinga prasmių, kartais gali kelti iššūkių jaunesniems moksleiviams. Vienas tokių kūrinių yra apsakymas „Pusryčiai ant žolės“, kurio analizė 6-oje klasėje reikalauja ypatingo dėmesio ir tinkamų mokymo metodų. Šis straipsnis nagrinėja mokinių supratimą apie moderniąją prozą, lyginant ją su tradicine, ir pateikia rekomendacijų, kaip 6-os klasės mokiniai galėtų geriau suvokti ir įvertinti Bitės Vilimaitės kūrybą.
Moderniosios prozos suvokimo sunkumai
Tyrimai rodo, kad dešimtokams, kurie jau turėtų būti susipažinę su įvairiais literatūros žanrais, modernioji proza, tokia kaip Bitės Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“, yra sunkiau suprantama nei tradicinė, pavyzdžiui, Jono Biliūno „Kliudžiau“. Net pusė apklaustų dešimtokų, atsakinėdami į klausimus apie „Pusryčius ant žolės“, nesugebėjo surinkti nė vieno taško. Tai liudija, kad mokiniai neperprato giluminio teksto sluoksnio ir novelę suvokė tik iš dalies, atkreipdami dėmesį į neesminius dalykus.
Testų struktūra ir analizė
Mokiniams buvo pateikti testai, skirti patikrinti jų supratimą apie J. Biliūno „Kliudžiau” ir B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės”. Testai susidėjo iš klausimų, reikalaujančių suformuluoti novelės problemą, apibūdinti nuotaiką, įvykių seką, užuomazgą, kulminaciją, atomazgą, pasakotoją, pagrindinę mintį ir kt.
J. Biliūno „Kliudžiau” analizė
Dešimtokams buvo pateikta J. Biliūno novelė „Kliudžiau” ir 10 su ja susijusių klausimų. Trečdalis respondentų į klausimą apie novelės problemą atsakė ne klausimo forma ir ne tą, ką reikia, arba atsakymas buvo visiškai nutolęs nuo numatytojo. Klausimai apėmė:
- Klausimo forma suformuluokite novelės problemą.
- Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama?
- Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai?
- Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga?
- Kas yra novelės pasakotojas, koks jis?
- Remdamiesi tekstu įrodykite, kad pasakojimo ir veiksmo laikas nesutampa.
- Paaiškinkite, kaip berniukas jaučiasi prieš ir po šūvio?
- Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją?
- Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį.
B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“ analizė
Su B. Vilimaitės tekstu „Pusryčiai ant žolės“ mokiniams sekėsi dar sunkiau. Net pusei atsakinėjusių mokinių nepavyko surinkti nė vieno taško. Tai rodo, kad šis tekstas yra sudėtingesnis suvokimui nei J. Biliūno novelė.
Mokiniams buvo pateikti šie klausimai:
- Klausimo forma suformuluokite novelės problemą.
- Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama?
- Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai?
- Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga?
- Kas yra novelės pasakotojas, koks jis?
- Kas yra tie laiškai, kurių mokytoja Silvija taip laukė? Kodėl jie tokie svarbūs?
- Kodėl mokytoja Silvija nusprendė surengti iškylą?
- Keliais žodžiais apibūdinkite mokytojos būseną prieš iškylą ir po jos.
- Kodėl iškyla buvo surengta sekmadienį? Kodėl novelė pavadinta „pusryčiai ant žolės”?
- Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją?
- Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį.
Rekomendacijos 6 klasei
Atsižvelgiant į dešimtokų patirtus sunkumus, analizuojant „Pusryčius ant žolės“ 6 klasėje, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Kontekstas: Supažindinti mokinius su autore Bite Vilimaite ir jos kūrybos stiliumi.
- Kalba: Paaiškinti sudėtingesnius žodžius ir frazes, atkreipti dėmesį į pasakotojo kalbos ypatumus (daugtaškius, netiesioginius pasakymus).
- Tematika: Aptarti novelėje keliamas temas (vienatę, santykius, lūkesčius, nusivylimą) suprantamais pavyzdžiais.
- Struktūra: Padėti mokiniams atskirti užuomazgą, kulminaciją ir atomazgą, atkreipti dėmesį į įvykių seką.
- Užuominos ir simboliai: Akcentuoti, kad moderni proza dažnai remiasi užuominomis ir simboliais, kuriuos reikia iššifruoti. Pavyzdžiui, aptarti, kodėl novelė pavadinta „Pusryčiai ant žolės“.
- Diskusijos: Skatinti mokinius diskutuoti, išsakyti savo nuomonę ir interpretacijas.
Nors tekstas „Pusryčiai ant žolės“ gali kelti iššūkių, tinkamai paruošta pamoka ir mokytojo pagalba gali padėti 6-os klasės mokiniams ne tik suprasti šį kūrinį, bet ir atrasti moderniosios lietuvių prozos grožį.
Pateikiami susumuoti atsakymai (J. Biliūno „Kliudžiau” ir B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės”) rodo mokinių sunkumus suvokiant moderniąją prozą. Vis dėlto, tinkamai paruoštos pamokos ir aiškinimai gali padėti 6-os klasės mokiniams geriau suprasti šią literatūros kryptį.