Brokoliniai kopūstai (Brassica oleracea L. convar. botrytis L. Alef. var. italica Plenck) - itin vertinga daržovė, biologiniais požymiais ir augimo sąlygomis gimininga žiediniam kopūstui. Skirtingai nuo jo, brokolis greičiau užauga ir subrandina kelis derlius, be to, yra mažiau reiklus augimo sąlygoms. Ši daržovė, dar vadinama šparaginiu kopūstu, pastaraisiais metais Lietuvoje išgyvena tikrą populiarumo renesansą. Brokoliai ne tik puošia mūsų lėkštes, bet ir yra tikras maistinių medžiagų lobynas. Brokolio valgomoji augalo dalis yra žiedynkotis ir ant jo augantys žali, kartais su mėlynu ar violetiniu atspalviu arba balti žiedynėliai, susitelkę į 8-20 cm skersmens ir 50-500 g svorio žiedyną (galvutę).
Brokolių kilmė ir istorija
Brokoliniai kopūstai (Brassica oleracea L. convar. botrytis L. Alef. var. italica Plenck) kilę iš Viduržemio jūros rytinio regiono ir Mažosios Azijos. Brokolio istorija prasideda Senovės Romos imperijoje, kur jis buvo vertinamas ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas. Manoma, kad brokoliai kilo iš laukinių kopūstų, augusių Viduržemio jūros regione, o jų kultivavimas prasidėjo maždaug VI amžiuje prieš mūsų erą. Romėnai brokolius vadino „penkiais žaliaisiais pirštais“ dėl jų specifinės žiedyno formos ir itin juos mėgo. Plinijus Vyresnysis, garsus romėnų gamtininkas, savo raštuose minėjo šią daržovę, aprašydamas jos auginimo ypatumus ir naudą.
Iš Italijos brokoliai pamažu paplito po Europą. XVI amžiuje Kotryna Mediči, ištekėjusi už Prancūzijos karaliaus Henriko II, pristatė brokolius Prancūzijos dvarui, kur jie buvo vadinami „itališkais šparagais“ (asperge italienne). Tačiau tik XVIII amžiuje brokoliai plačiau paplito Anglijoje, o vėliau, kartu su italų emigrantais, pasiekė ir Amerikos žemyną. Įdomu tai, kad JAV brokoliai ne iš karto sulaukė pripažinimo - prireikė nemažai laiko, kol amerikiečiai įvertino jų skonį ir naudą.
Lietuvą brokoliai pasiekė gerokai vėliau ir ilgą laiką buvo laikomi egzotiška, neįprasta daržove. Tačiau šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi - brokoliai auginami Lietuvos ūkininkų laukuose, jų gausu prekybos centruose ir turgavietėse, o lietuviai vis dažniau įtraukia juos į savo valgiaraštį, vertindami ne tik skonį, bet ir išskirtinę naudą sveikatai.
Botaninė charakteristika ir veislės
Brokolis (Brassica oleracea var. italica) priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai, kuriai taip pat priklauso ir kiti mums gerai pažįstami augalai: žiediniai kopūstai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai (kale), ropės ir ridikai. Brokolio augalas susideda iš storo, mėsingo stiebo, kuris viršūnėje šakojasi į daugybę smulkesnių stiebelių, laikančių žalius arba kartais purpurinius žiedpumpurius. Šie pumpurai, susitelkę į tankias galvutes, ir yra tai, ką mes vadiname brokoliu. Jei brokolis nėra nupjaunamas laiku, pumpurai prasiskleidžia ir sužydi smulkiais geltonais žiedeliais. Valgomos yra ne tik brokolio galvutės, bet ir jo stiebas bei lapai, nors jie dažnai nepelnytai pamirštami.
Egzistuoja keletas pagrindinių brokolių veislių grupių:
- Kalabrezės brokoliai (Calabrese broccoli): Tai labiausiai paplitusi veislė, formuojanti dideles, tankias, žalias galvas. Būtent tokius brokolius dažniausiai matome parduotuvių lentynose. Pavadinimas kilęs iš Kalabrijos regiono Italijoje.
- Daiginiai brokoliai (Sprouting broccoli): Ši veislė formuoja ne vieną didelę galvą, o daug smulkesnių žiedynų ant plonesnių stiebų. Jie gali būti žali arba purpuriniai. Daiginiai brokoliai dažnai yra atsparesni šalčiui.
- Brokoliniai (Broccolini) arba Aspabroc: Tai hibridinė veislė, gauta sukryžminus brokolį su kinišku lapiniu kopūstu (gai lan). Jie turi ilgus, plonus stiebus ir nedideles galvutes, pasižymi švelnesniu skoniu.
Labai įdomi ir netradicinė brokolių rūsis yra Romanesko. Tekstūra - kaip žiedinių kopūstų, o skonis - brokolių. Tai žiedinių kopūstų pusbrolis, išskirtinis fraktalo forma. Fraktalas yra sudėtingas geometrinis darinys, kurio atskiri fragmentai panašūs kaip ir visuma. Romanesko brokoliai plačiai auginami Šiaurės Italijoje. Jais romėnai gardžiavosi dar XV a. Šios rūšies brokoliai auga vidutinio klimato sąlygomis, vėsesniais mėnesiais. Kai kas jų užsiaugina ir Lietuvoje. Vegetacijos periodas - apie 90-120 dienų. Romanesko brokoliai auginami panašiai kaip žiediniai kopūstai. Mėgsta labai derlingą, purų dirvožemį.
Šiuolaikiniame ūkininkavime ir daržininkystėje dažnai pasirenkami įvairūs brokolių hibridai, pasižymintys atsparumu ligoms ir aplinkos sąlygoms:
| Veislės tipas/Pavadinimas | Aprašymas | Vegetacijos trukmė (nuo pasodinimo) |
|---|---|---|
| Kalabrezės brokoliai | Labiausiai paplitusi veislė, formuojanti dideles, tankias, žalias galvas. Dažniausiai matoma parduotuvėse. Kilęs iš Kalabrijos, Italija. | - |
| Daiginiai brokoliai | Formuoja daug smulkesnių žiedynų ant plonesnių stiebų. Gali būti žali arba purpuriniai. Dažnai atsparesni šalčiui. | - |
| Brokoliniai (Aspabroc) | Hibridinė veislė (brokolio ir kiniško lapinio kopūsto hibridas). Turi ilgus, plonus stiebus ir nedideles galvutes, pasižymi švelnesniu skoniu. | - |
| Romanesko brokoliai | Išskirtinė fraktalo forma, tekstūra kaip žiedinių kopūstų, skonis - brokolių. Auga vėsesniais mėnesiais. | Apie 90-120 dienų |
| 'Fiesta F1' | Hibridas, atsparus stresinėms aplinkos sąlygoms ir ligoms. Rekomenduojamas ekologiniam auginimui. | - |
| 'Belstar F1' | Hibridas, atsparus stresinėms aplinkos sąlygoms ir ligoms. Rekomenduojamas ekologiniam auginimui. | - |
| 'Rumba F1' | Hibridas vasaros ir rudens derliui. Žiedynai plokščiai apvalūs, tankūs ir sunkūs, tamsiai žali. | 65-75 dienų |
| 'Sirtaki F1' | Labai ankstyvas hibridas. Augalai stiprūs, greitai auga ir vystosi. | - |
| 'Montop H' | Hibridas vasaros ir rudens derliui. Atsparus šviesos trūkumui. Tankus tamsiai žalias žiedynas, smulkūs pumpurai. Gausus derlius. Neaugina šoninių ūglių. | 65-75 dienų |
Brokolių vertė ir nauda sveikatai
Brokoliai pelnytai vadinami supermaistu. Juose gausu vitaminų, mineralų, skaidulinių medžiagų ir antioksidantų, kurie yra gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui. Brokoliuose yra fosforo, mangano, geležies, seleno. Štai keletas pagrindinių brokolių maistinių medžiagų ir privalumų:
- Vitaminas C: Apie 89 mg (daugiau nei 100% rekomenduojamos paros normos). Galingas antioksidantas, stiprinantis imuninę sistemą, svarbus kolageno gamybai.
- Vitaminas K1: Apie 101 µg (apie 127% RPN). Būtinas kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai.
- Vitaminas A (beta karotino pavidalu): Svarbus regėjimui, odos sveikatai ir imuninei funkcijai.
- Folio rūgštis (Vitaminas B9): Būtina ląstelių augimui ir DNR sintezei, ypač svarbi nėščioms moterims.
- Kalis: Apie 316 mg. Padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir širdies funkciją.
- Skaidulinės medžiagos: Apie 2.6 g. Gerina virškinimą, padeda palaikyti sveiką žarnyną, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
- Baltymai: Apie 2.8 g. Nors daržovėse baltymų kiekis nėra didelis, brokoliai jų turi daugiau nei daugelis kitų daržovių.
Tačiau bene labiausiai brokoliai vertinami dėl juose esančių unikalių augalinių junginių, ypač gliukozinolatų. Vienas iš svarbiausių gliukozinolatų skilimo produktų yra sulforafanas. Šis junginys pastaraisiais metais sulaukia itin daug mokslininkų dėmesio dėl savo potencialių priešvėžinių savybių ir kitokios naudos sveikatai. Brokolinių kopūstų fitocheminės medžiagos padeda organizmui apdoroti tūkstančius potencialiai kancerogeninių molekulių, patenkančių su maistu. Reguliarus brokolių vartojimas gali turėti reikšmingos teigiamos įtakos mūsų sveikatai, suteikdamas šiuos pagrindinius privalumus:
- Priešvėžinės savybės
- Širdies ir kraujagyslių sveikata
- Stiprūs kaulai
- Imuninės sistemos stiprinimas
- Virškinimo gerinimas
- Akių sveikata
- Odos grožis ir sveikata
- Natūrali detoksikacija
Brokolių nauda sveikatai – brokolių mitybos faktai, maistinių medžiagų duomenys, kalorijos
Brokolių auginimas
Brokoliniai kopūstai suformuoja žiedynus maždaug po 20-25 dienų, o derlių jau galima imti po 27-35 dienų nuo daigų pasodinimo į dirvą. Brokoliams auginti geriausiai tinka derlingos, gausios humuso, vidutinio sunkumo, vandeniui pralaidžios dirvos, kurių reakcija 6,5-7,5. Lengvose priesmėlio dirvose auginti galima tik su sąlyga, kad laukas bus laistomas. Kadangi jie užaugina daug žaliosios masės, yra labai reiklūs maisto medžiagoms. Kaip ir kitiems kryžmažiedžių šeimos augalams, labai svarbi sėjomaina.
Daigų auginimas
Norint užauginti stiprius brokolių daigus, svarbu tinkamai pasiruošti ir stebėti auginimo sąlygas.
Sėklų paruošimas
Prieš sėją padidinkite kopūstų daigų atsparumą įvairioms grybinėms ligoms. Tam galima naudoti labai paprastą, bet patikimą sėklų apdorojimo būdą: prieš sėją apie 20 minučių sėklas pamirkykite karštame 50°C temperatūros vandenyje. Yra ir kitas sėklos apdorojimo būdas: palaikyti 15 minučių 45-50°C laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų sėklos palaikomos maistingame tirpale (1 l vandens 10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2°C temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.
Auginimas šiltnamyje
Auginant daigus šiltnamyje patariama laikytis optimalių šilumos, šviesos, drėgmės ir maisto sąlygų. Sėkloms sudygti reikia šiltos ir drėgnos dirvos. Optimali sėklų dygimo temperatūra yra 18-20 °C. Šviesos trūkumas ir temperatūros svyravimai gali paskatinti viršūnėlės nykimą - tokius augalus reikia pašalinti. Daigai auga apie 30-45 dienas. Augalai į lauką sodinami su 4-5 lapeliais. Vėlyviausias terminas, kada galima sėti ar sodinti brokolius rudens derliui, yra birželio 8-13 d. Į daigyklas pasėtas sėklas reikėtų uždengti agroplėvele. Daigus auginant daigyklose svarbu atidžiai stebėti substrato drėgmę, nes nedideliame indelyje substratas greitai išdžiūsta. Daigai laistomi per dieną 1-2 kartus, pagal poreikį. Pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui, daigai palaistomi mineralinėmis trąšomis su mikroelementais arba tiesiog amonio salietra (20 g trąšų ištirpinama 10 l vandens). Tręšiama kas 7 dienas. Patręšus daigus reikėtų palieti švariu vandeniu.
Auginimas lysvėse
Auginant daigus lysvėse, daigynas daigams išsiauginti turėtų būti įrengtas dirvožemyje, kuriame daug humuso, organikos. Labai svarbus daigų tankumas. Tyrimais nustatyta, kad lysvėje daigus auginant 5 x 5 cm atstumais, jie būna tvirtesni ir vėliau iš jų užauga geresnės kokybės žiedynų derlius, palyginti su augintais tankiau. Sėjama 1-1,2 cm gylyje. Vagutėje užžėrus sėklas žemėmis, viršus lengvai suplojamas specialia lenta, kad būtų geresnis sėklos kontaktas su žeme. Po to lysvė uždengiama agroplėvele. Lysvė su pasėtais kopūstais pagal poreikį laistoma. Esant sausam orui, laistyti reikėtų iš ryto ir gausiai, kas antrą dieną. Retkarčiais atidengiama plėvelė, išraunamos piktžolės, papurenami tarpueiliai. Daigams turint 2-3 lapelius, agroplėvelė nuo daigų nuimama, kad neužpultų ligos. Sėklos sudygsta ir būna skilčialapių fazėje maždaug po 4-6 dienų. Prieš sodinant į dirvą lysvėje išaugintų brokolių daigai gausiai palaistomi, išraunami, o išrautų kopūstų šaknys pamirkomos ir apveliamos vandens, karvės mėšlo ir molio mišiniu.
Pikavimas ir grūdinimas
Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapeliui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pripildytus tos pačios sudėties mišinio, kuriame ir augo. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių.
Atėjus šiltam orui, kuo dažniau daigus išneškite į gryną orą. Jei įmanoma, išneškite į šiltnamį, uždarą balkoną ar panašiai. Likus savaitei iki persodinimo daigus galite perkelti į šiltnamį ar kitą saulėtą vietą. Be to, prieš sodinimą į pastovią augimo vietą, tai yra likus 5-7 dienoms, laistymas turi būti sumažinamas nuo kasdienio iki 1 karto per 2-3 dienas, o diena prieš sodinimą visai nelaistoma (kad daigai nelūžtų išimant iš daigų augimo vietos).
Dirvos paruošimas ir sodinimas
Tinkamai paruošta dirva yra sėkmingo brokolių auginimo pagrindas.
Dirvos paruošimas
Dirva brokoliniams kopūstams ruošiama rudenį. Prieš sukasant dirvą į 10 kv. m išberiama 40-60 kg mėšlo arba komposto, 600-700 g superfosfato ir 250-300 g kalio sulfato. Pavasarį ruošiant dirvą išberiama amonio salietros (100 g į 10 kv. m). Reikėtų atkreipti dėmesį į boro ir molibdeno kiekį dirvoje. Jei jų trūksta, turėtume tręšti kompleksinėmis trąšomis su boru ir molibdenu. Trūkstant minėtų medžiagų, gali tiesiai nesusiformuoti centrinis žiedynas. Jis būna kreivas, išsikraipo lapai aplink žiedyną. Rūgštesnėse dirvose veiksmingesnis yra molibdenas, o šarminėse - boras. Brokoliams auginti geriausiai tinka derlingos, humusingos, vidutinio sunkumo, vandeniui laidžios dirvos, kurių pH 6,5-7,5. Rūgščias dirvas reikėtų kalkinti rudenį arba prieš šešias savaites iki sodinimo. Ankstyvajam derliui geriau tinka lengvesni dirvožemiai, vasaros ir rudens - visų tipų dirvožemiai, bet tinkamiausios priesmėlio ir priemolio dirvos. Auginant lengvose dirvose būtina laistyti.
Kaip ir kitiems kryžmažiedžių šeimos augalams, labai svarbi sėjomaina. Geriausi priešsėliai: vienamečiai ankštiniai, moliūginės daržovės, grūdinės kultūros, bulvės, svogūnai, agurkai.
Sodinamų daigų atranka ir sodinimas
Tinkamai užauginti ir užgrūdinti brokolių daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Ankstyvųjų brokolių daigai turi turėti 5-6 lapus.
Norint sulaukti tik pagrindinės galvutės, brokoliniai kopūstai sodinami tankiau - 70 x 20-25 cm, o jei tikimasi ir šoninių ūglių, sodinama 70 x 35-40 cm atstumu. Kai pasėlis tankus, šoniniai ūgliai pradeda formuotis tik nupjovus centrinį žiedyną, o retame pasėlyje pradeda formuotis dar augant centriniam žiedynui. Sausa dirva prieš 1-2 dienas iki sodinimo palaistoma. Jei dirva nelaistoma, tuomet sodinami daigai gausiai paliejami. Pakartotinai laistoma praėjus 2-3 dienoms po pasodinimo. Brokolių šaknų sistema labai stipri, todėl būtina giliai ir puriai įdirbti žemę. Patartina sodinti ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Tobulas oras - apsiniaukęs dangus arba lengvas lietus. Pasodinus daigus gausiai juos paliekite, vidutiniškai 3-5 l/m². Jeigu naktimis vis dar būna šalnos, denkite augalus agroplėvele. Be to, ši plėvelė apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir neleidžia augalų užpulti kenkėjams.
Tręšimas ir priežiūra
Brokoliai išaugina gana daug žaliosios masės, todėl būtina papildomai patręšti. Pirmą kartą tręšiame amonio salietra, praėjus dviem savaitėms po daigų pasodinimo, o antrą kartą - pradėjus formuotis žiedynui. Tręšiamiems tik paprastosiomis trąšomis augalams gali trūkti boro, tokiu atveju pradėjus formuotis žiedynui jie nupurškiami boro rūgšties tirpalu (2 g/l vandens, 1 l/10 kv. m). Nuėmus pagrindinį derlių, reikia papildomai patręšti azotinėmis trąšomis: amonio salietra, įterpiant po 20-25 g/kv. m.
Per sausrą brokoliai laistomi. Toliau laistome vieną kartą į savaitę, tačiau vandens kiekis turėtų būti vidutiniškai 8-10 l/m². Brokoliams augant vandens kiekį palaipsniui padidinkite iki 10-15 l/m². Auginant brokolius nedideliuose ploteliuose, galima mulčiuoti. Po lietaus ar eilinio laistymo dirvos paviršių supurenkite iki 5-8 cm gylio, tačiau prie pat šaknų giliai purenti nereikia, o tik suardyti supuolusį paviršių. Ši procedūra skatina šoninių šaknų formavimąsi.
Brokolių derliaus nuėmimas
Brokolių derlius imamas, kai galvutės žiedai yra pumpurų fazėje. Derliaus nuėmimo nereikia vėlinti, nes žiedai greitai išsiskleidžia. Žydinčiais žiedais brokolio galvutė maistui netinkama. Galvutė pjaunama su 15-20 cm ilgio žiedstiebiais, kurie taip pat tinka maistui. Galvutė sveria 300-400 g. Derlius imamas anksti ryte, tik rasai nukritus, arba pavakary, nes galvutės greitai vysta. Nupjautas galvutes reikia tuojau realizuoti.
Derlių nuėmus, iš lapų pažastyse esančių pumpurų po 7-10 dienų susiformuoja antras galvučių derlius. Vieno augalo derliaus užauga 5-9 galvutės. Jos mažesnės už pirmojo derliaus galvutes, tačiau bendra jų masė ne mažesnė kaip pirmojo derliaus. Po antrojo derliaus gaunamas trečias ir ketvirtasis galvučių derlius. Nuo tų pačių augalų derlių galima imti 2,5-3 mėnesius. Du tris kartus nuėmus derlių, brokolius reikia papildomai patręšti azoto 60 kg/ha trąšomis.
Ekologinis brokolių auginimas
Brokoliai, palyginti su žiediniais kopūstais, turi labiau išvystytą šaknų sistemą, yra atsparesni stresinėms auginimo sąlygoms, pakantesni drėgmės trūkumui, derlingesni. Dėl šių savybių jie tinkamesni auginti ekologinėmis sąlygomis nei žiediniai kopūstai. Auginant brokolius, veislės ir sodinimo laiko parinkimas - esminiai veiksniai kokybiškai produkcijai gauti. Brokolinius kopūstus auginant ekologinėmis sąlygomis, pasirinkta veislė turi būti atspari stresinėms aplinkos sąlygoms, ligoms. Tinka auginti hibridai Fiesta F1 ir Belstar F1.
Brokolinius kopūstus auginant ekologinėmis sąlygomis, tręšiama sertifikuotomis, ekologiniams ūkiams skirtomis organinėmis trąšomis, rekomenduojamomis konkretaus produkto normomis. Trąšos išberiamos prieš sodinimą ir įterpiamos kultivatoriumi su akėčiomis. Brokolius ekologiškai auginant Lietuvos agroklimato sąlygomis, vėliausias sodinimo terminas - liepos antrojo dešimtadienio vidurys. Taip sodinant brokolių derlių galima imti iki pirmųjų stipresnių šalnų dėl iš lapų pažastyse esančių pumpurų išaugusių šoninių ūglių, nuėmus centrinį žiedyną. Brokolinius kopūstus auginant ekologinėmis sąlygomis ir nesant galimybių naudoti herbicidų, piktžolės naikinamos mechaniniu būdu - purenant tarpueilius ir jas išravint. Nuo kopūstinių kandžių bei kopūstinių baltukų ir amarų brokoliniai kopūstai purškiami ekologiniams ūkiams registruotu biologiniu insekto-akaricidu NeemAzal (v. m. azadirachtinas A), 0,5 proc. koncentracijos tirpalu.
Ligos ir kenkėjai
Kopūstus, įskaitant brokolius, puola įvairios infekcinės ligos ir kenkėjai, galintys sumažinti derlių ir pabloginti jo kokybę.
Ligos
- Juodoji dėmėtligė: Pasireiškia juodomis apskritomis dėmelėmis ant kopūstų lapų. Dėmelės su laiku didėja, apsitraukia tamsiomis apnašomis. Nuo apatinių lapų liga pereina į aukštesniuosius. Sumažėja gūžių dydis, jos prastai laikosi per žiemą. Ši liga persiduoda per sėklas, per užkrėstų augalų likučius. Su liga kovojama fungicidinėmis priemonėmis, šalinami pažeisti lapai, taikoma sėjomaina, sėklos dezinfekuojamos.
- Baltasis puvinys: Plinta ant kopūstų, auginamų sunkiose priemolio dirvose. Užsikrečia apatiniai lapai, šaknies kaklelis. Augalas tampa vandeningas, praranda spalvą, pasidengia baltomis apnašomis.
- Kopūstų šaknų gumbas: Ant šaknų atsiranda gumbai, kopūstas sudžiūsta ir žūsta. Šią ligą įtakoja pernelyg drėgna ir rūgšti dirva.
- Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis): Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose.
Kenkėjai
- Kopūstinis baltukas: Geltonai žali vikšrai graužia lapus palikdami tik lapo gyslas. Baltukai deda kiaušinėlius apatiniuose kopūstų lapuose. Nuo kopūstinio baltuko kopūstai purškiami karčiųjų kiečių antpilu arba pomidorų lapų ištrauka. Šie tirpalai užgožia kopūstų kvapą, kuris pritraukia baltuką.
- Ropinis baltukas: Panašus į kopūstinį baltuką, tik smulkesnis. Jo vikšrai išsirita ir graužiasi gilyn į gūžę.
- Kopūstinė kandis: Geltonos spalvos vikšras, pragraužiantis skylutes iš apatinės lapo dalies.
- Kopūstinė musė: Tai vienas pavojingiausių kopūstų kenkėjų. Musė padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšrai graužia kotelį. Augalas išdžiūna. Ypač pavojinga jauniems augalams. Užsiveisus kopūstinėms musėms, rudenį nuėmus derlių būtina giliai perkasti dirvą. Kovojant su šiomis musėmis, į pagalbą galima pasitelkti ir insekticidus.
- Šliužai: Pragraužia lapus, gūžes. Maitinasi naktį. Jei kopūstus graužia šliužai, galima kovoti su jais alaus spąstais - įkasti iki kraštų į žemę indelį su alumi. Mielių kvapas privilioja šliužus ir jie įkrenta į indelį.
- Kopūstinis amaras: Įsisukusį į apatinius daržovės lapus kopūstinį amarą galima naikinti pomidorų žalumos nuoviru su muilu. Pažeisti lapai netenka spalvos ir susisuka. Apatinėje lapo dalyje matomos amarų kolonijos.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Svarbu laikytis sėjomainos, nesodinti kopūstų šalia kitų šios šeimos augalų, naikinti kryžmažiedes piktžoles. Šalia kopūstų ar tarpueiliuose pravartu pasodinti nektaringų augalų, tokių kaip medetkos, krapai, grikiai ir kt. Auginant nedidelį brokolių plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai.
Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą.
Kopūstinių kandžių gaudymui virš augalų kabinkite gaudykles su feromonu. Feromonas kopūstinėms kandims privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms.
Rekomenduojama naudoti produktus Drekkar ir Selectyc X kartu dėl stipresnio mechaninio poveikio kenkėjų fizinėms funkcijoms blokuoti. Drekkar papildytas magnolijinių šeimos augalų ekstraktu, greitai įsisavinamas ir prasiskverbia į augalus (translaminarinis poveikis), veiksmingai apsaugo nuo Zn stokos, todėl sukuriamas natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Selectyc X sudėtyje yra augalinių ekstraktų, Mn ir Zn chelatų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios palengvina šių elementų įsisavinimą ir prasiskverbimą į augalus, apsaugo nuo jų trūkumo, didina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Taip pat naudojamas kaip ploviklis, siekiant nuplauti lipčių nuo lapų ir vaisių. Lapai be lipčiaus efektyviau vykdo fotosintezę, todėl didėja derlingumas. Produktas pilnai biologiškai suskyla.
Maišydami purkštuve augalų apsaugos ir priežiūros priemones, nepamirškite stabilizuoti tirpalo pH! Tai svarbu dėl galimų nuosėdų susidarymo ir tirpalo efektyvumo. Priemonių efektyvumas mažėja, kai jos naudojamos tirpaluose su šarminiu vandeniu (pH>7). Vandens pH privalo būti 5,5. Tokį vandens rūgštingumą galite užtikrinti su FIX pH 5,5 stabilizatoriumi.
Siekiant išvengti kenkėjų antplūdžio taip pat rekomenduojama naudoti natūralią priemonę NANO AGRO TOTAL. Tai visapusiškai augalus puoselėjanti priemonė su augaliniais aliejais: nimbamedžio, citronelos, arbatmedžio. Turi puikų kvapą žmogui, tačiau neigiamai veikiantį kenkėjus. NANO AGRO TOTAL galima naudoti vieną arba kartu su kitomis priemonėmis kaip paviršiaus aktyvią medžiagą, kuri gerina prilipimą, tolygų purškiamos priemonės plitimą. O tai žymiai pagerina kartu naudojamų produktų įsisavinimą ir efektyvumą. Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal.
Brokoliai virtuvėje
Brokoliai yra neįtikėtinai universalūs virtuvėje. Juos galima valgyti žalius, virti garuose, kepti orkaitėje, troškinti, dėti į sriubas, salotas, apkepus ar net trintų kokteilių sudėtį. Norint išsaugoti kuo daugiau naudingųjų medžiagų, ypač vitamino C ir sulforafano, brokolius reikėtų termiškai apdoroti kuo trumpiau.