Centrinė Amerika, Šiaurės Amerikos žemyno pietinė dalis, tęsiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 2200 kilometrų. Ji apima Meksikos pietrytinę dalį, Belizą, Gvatemalą, Hondūrą, Salvadorą, Nikaragvą, Kosta Riką ir Panamą, o pietryčiuose susisiekia su Pietų Amerika. Dažnai Centrine Amerika laikoma Šiaurės Amerikos dalis tarp Meksikos ir Kolumbijos, kurios plotas apie 514 000 km² ir ilgis apie 1850 kilometrų. Gyventojų šiuose regionuose apie 35 milijonai.
Centrinės Amerikos šiaurės rytiniai krantai yra prie Atlanto vandenyno Meksikos įlankos ir Karibų jūros, pietvakariniai - prie Ramiojo vandenyno. Paviršius daugiausia kalnuotas, tai Šiaurės Amerikos Kordiljerų dalis. Aukščiausi kalnagūbriai ištįsę palei pietvakarinius krantus, o didžiausias aukštis siekia 4220 m (Tajumulco ugnikalnis). Iš viso regione yra apie 40 ugnikalnių. Yra plynaukščių, pavyzdžiui, Peténas. Didžiausios žemumos - Tabasco, Jukatano (Meksikoje), Moskitų Kranto (Hondūre ir Nikaragvoje) yra Atlanto vandeninėje pakrantėje, o Ramiojo vandenyno pajūrio žemumų juosta yra siaura. Centrinėje Amerikoje dažni žemės drebėjimai.
Klimatas tropinis, jam būdingos mažos oro temperatūros amplitudės. Šalčiausio mėnesio temperatūra žemumose svyruoja tarp 21-26 °C, o šilčiausio - 27-28 °C. Šiaurės rytiniai šlaitai dėl pasatų įtakos gausiai drėkinami ištisus metus, per metus iškrinta 1500-2000 mm kritulių, o rytuose net 3000-4000 milimetrų. Ramiojo vandenyno pakrančių šlaituose lyja tik vasarą, per metus iškrinta 1000-1700 mm kritulių.
Upės regione trumpos ir sraunios. Atlanto vandenyno baseino upės vandeningos, ypač vasarą. Ramiojo vandenyno baseino upių vandens lygis labai svyruoja, žiemą jos nusenka. Jukatano pusiasalio šiaurėje, klintinėje lygumoje, upių beveik nėra. Didžiausi ežerai: Nikaragvos (plotas apie 8000 km²), Managvos (Nikaragvoje), Izabalio (Gvatemaloje), Gatúno, Bayano (Panamoje).
Centrinės Amerikos šiaurės rytinėje pakrantėje auga drėgnieji atogrąžų miškai, o pietvakarinėje - sezoniškai drėgni atogrąžų miškai ir retmiškiai. Lygumose (rytuose) kai kur yra savanų.
Gyventojai yra metisai, indėnai, kreolai. Valstybinė kalba - ispanų, tik Belize - anglų. Vartojama daug indėnų kalbų, daugiausia majų ir karibų. Vyraujanti religija - krikščionybė, daugiausia katalikų, taip pat yra protestantų ir tradicinių tikėjimų išpažinėjų.
Gyventojų vidutinis tankis apie 70 žm./km². Tankiausiai apgyvendintas Salvadoras (apie 280 žm./km²), rečiausiai - Belizas (apie 10 žm./km²).
Centrinės Amerikos valstybės yra agrarinės, išskyrus Panamą, kurios ūkis pagrįstas tarptautiniu tranzitu ir užsienio šalių laivų aptarnavimu. Svarbiausia žemės ūkio šaka - žemdirbystė. Auginama daugiausia kavamedžiai, bananai, cukranendrės, vilnamedžiai. Žemės ūkyje dirba daugiau kaip 50 % darbingų gyventojų. Eksportuojama bananai, ananasai, kava, cukrus, medvilnė. Importuojama mineralinė žaliava, energijos ištekliai, pramonės gaminiai. Visų Centrinės Amerikos valstybių prekybos balansas yra neigiamas.
Pietų Amerika: gamtos ir kultūros mozaika
Pietų Amerika - tai pasaulio dalis ir žemynas, didžiąja dalimi esantis pietiniame Žemės pusrutulyje, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Palei vakarinį žemyno pakraštį driekiasi Andų kalnų grandinė. Pietų Amerika užima 17 818 mln km² ir joje gyvena apie 351 mln. žmonių (2001). Apie 85 % Pietų Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui.
Gamtos įvairovė
Per visą žemyną pagal vakarinę pakrantę nuo Kolumbijos iki piečiausios dalies 7500 km tęsiasi Andų kalnai. Pietų Amerika jungiasi su Šiaurės Amerika siaura Panamos sąsmauka. Didžioji Pietų Amerikos dalis yra Pietų pusrutulyje. Žemynas plačiausias yra ties 5° p. pl. lygiagrete, kur jo plotis siekia ~5000 km.
Pietų Amerikos paviršius labai skirtingas - nuo aukštų viršukalnių iki milžiniškų žemumų. Rytuose, netoli Atlanto vandenyno, iškilę Gvianos, Patagonijos ir Brazilijos plokščiakalniai. Pagal vakarinį ir šiaurinį krantą driekiasi ilgiausia pasaulyje kalnų sistema (ilgis ~9000 km) - Andai, dar vadinami Pietų Amerikos Kordiljeromis. Tarp kalnų ir plokščiakalnių, žemyno centre, plyti lygumos: Amazonės, Orinoko, La Platos.
Amazonija: gyvybės širdis
Amazonija, užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia upių sistema. Ten gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Nors pamatyti gyvūnus per tankias džiungles nėra paprasta, pačios džiunglės, besišakojančios milžiniškos upės ir jų santakos, kilometriniai jų potvyniai ir ilgos kelionės lėtais upėlaiviais prisirišus hamaką - visa tai unikalūs potyriai. Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapo tikrais Amazonijos vartais.
Andai: kalnų didybė
Andai - antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais ir nuostabiomis kalnų panoramomis. Anduose gausu atokių vietų, bet kelionė į Andus kartu yra ir kultūrinė patirtis, mat Anduose verda ir gyvenimas.
Patagonija: pietinis pasaulio pakraštys
Patagonija - pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai. Patagonijos pietuose jau galima jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių. Be pingvinų, čia gyvena gvanakai, nandu, šarvuočiai.
Pietų Amerikoje gausu naudingų iškasenų. Didžiausia naudingų iškasenų gausa yra Anduose. Čia išgaunamas varis, alavas, auksas, sidabras, švinas, geležis, uranas, platina. Brazilijos plokščiakalnis pasižymi brangakmenių, deimantų telkiniais, taip pat gausu geležies, aliuminio, urano. Gvianos plokščiakalnyje gausu aukso, deimantų, aliuminio. Palei Karibų jūros pakrantę slūgso dideli naftos telkiniai. Naftos taip pat yra Amazonijoje, Patagonijoje, Ramiojo vandenyno pakrantėje.
Pietų Amerika išsidėsčiusi abipus pusiaujo, tačiau gerokai didesnė jos dalis yra Pietų pusrutulyje. Dėl didelio Saulės radiacijos kiekio žiema būna tik piečiau 45° p. pl. Klimatą smarkiai veikia ir jūrų srovės.
Kultūrinis paveldas ir tradicijos
Pietų Amerikos gamtos stebuklus papildo turtingas kultūrinis paveldas. Didžioji jos dalis „paveldėta“ iš Ispanijos ir Portugalijos, kurios dar XV a. dalinosi Pietų Ameriką. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos.
Pietų Amerikoje nebepasinersi į autentišką vietos kultūrą, kaip gali Azijoje ar Afrikoje, bet indėnai neabejotinai paliko Pietų Amerikos kultūroje gilų įspaudą. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Visos Pietų Amerikos šalys, buvusios Ispanijos kolonijomis, kultūriškai savaip panašios, bet skirtumus lemia tai, kiek šalyje indėnų kilmės žmonių: kuo jų daugiau, tuo labiau kultūra nutolusi nuo ispaniškosios.
Inkų civilizacija: praeities palikimas
Pietų Amerikos Andų gamtą papildo Andų (Inkų) civilizacijos griuvėsiai kalnuose ir slėniuose. Inkų Imperija buvo didžiausia Pietų Amerikos imperija, plotu prilygusi Romos Imperijai. Inkų civilizacija išsivystė visiškai nepriklausomai nuo Europos ir todėl buvo visai kitokia: vietoje rašto pynė mazgelius, vietoje jojikų žinutes nešė bėgūnai. Šiandien viskas prieinama turistams: žygiai inkų keliais ir pintais tiltais, įspūdingos sugriuvusių miestų panoramos. Garsiausia jų - Maču Pikču.
Karnavalai ir šventės
Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - viena vertus, krikščioniška Gavėnios pradžia, kita vertus, aistra, aprangomis, sambos muzika labiau primenantys kokią genties šventę. Rio de Žaneiro karnavalas pritraukia milijonus žmonių, iš kurių dešimtys tūkstančių dalyvauja pagrindiniame sambos mokyklos šou.
Kosta Rika ir Korkovado nacionalinis parkas
Esantis tarp Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros, Kosta Rika gali pasigirti kerinčio grožio gamta. Korkovado nacionalinis parkas yra gamtos kampelis, esantis Kosta Rikos pietvakarinėje dalyje, Osos pusiasalyje.
Baru ugnikalnis Panamoje
Baru - aukščiausia šios šalies viršukalnė. Tai snaudžiantis ugnikalnis, kurio aukštis beveik 3,5 km! Sausuoju sezono metu kalno viršūnę dažniausiai dengia sniegas.
Važiuojam per Centrinę Ameriką! (užmirštos piramidės Belize) | AŽ Automobiliu per pasaulį
Kelionės ir transportas
Atstumai tarp miestų ir šalių Pietų Amerikoje yra dideli, todėl patogiausia keliauti vidiniais skrydžiais. Tačiau skrydžiai gali būti brangūs. Alternatyva - autobusai, kurie yra pigesni, bet lėti.
Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji labai toli. Laimė, skrydžiai į kai kuriuos didesnius Pietų Amerikos miestus paprastai yra pigesni, nei į kitur. Tarp tokių - San Paulas, kartais - Rio de Žaneiras, Buenos Airės, Lima.
Pietų Amerika yra pigesnis regionas nei Europa, tačiau kelionės išlaidos priklauso nuo šalies ir kelionės stiliaus.
Saugumas: Pietų Amerika, deja, pasižymi didesniu nusikalstamumo lygiu nei Europa. Būtina būti atsargiems, ypač didmiesčiuose ir skurdžiuose rajonuose.
Panama: vartai į Ameriką
Kelionė prasideda skrydžiu į Panamą. Panama - tai miestas, kuris pulsuoja skirtingų laikmečių bei permainų oru. Pirmiausia jo įkvėpsite senojoje Panamoje (Panama Viejo) - istorinėje miesto dalyje, žyminčioje ankstesniąją krašto sostinės vietą. XVI amžiuje įkurtas miestas gyvavo apie 150 metų, kurie buvo pilni išbandymų ir smarkių įvykių: vergų sukilimas, gaisras, žemės drebėjimas… Apžiūrinėdami anų laikų architektūrą, paveiktą vakarietiško stiliaus, ir tyrinėdami to meto miesto planą, po truputį skinsitės kelią į Panamos istorijos gelmes.
Globalizacija ir noras augti Panamą užkuria verslo plėtrai ir į plotį, ir į aukštį. Išvysite horizontą, būdingą miestams, kurie siekia ekonominių aukštumų bei tarptautinių ryšių. Panamoje daugėja dangoraižių, kuriuose įsikūrę bankai, biržos, prekybos centrai, ištaigingi viešbučiai. Šiuolaikinė stiklinių daugiaaukščių estetika atkartoja Panamos veržlumo ritmus.
Pasivaikščiokite palei Ramiojo vandenyno pakrantę driekiančiuoju Balboa keliu, pavadintu atkaklaus, kovingo ispano vardu. Traukite link senamiesčio (UNESCO paveldas). Kasko Viejo dar žinomas kaip San Felipe - Šv. Pilypo kvartalas. Jis pulsuoja XVII amžiumi ir veda į svarbiausius europiečių užkariauto miesto gyvavimo momentus. Senamiesčio širdis - Metropoliteno katedra, žvelgianti į Nepriklausomybės aikštę. Aplankykite Šv. Chosė bažnyčią, spindinčią keliautojų ir piligrimų maršrutuose dėl auksinio altoriaus.
Panamos kanalas: jungtis tarp vandenynų
Panamos kanalas - itin reikšmingas tarptautiniu lygiu, kadangi jungia Ramųjį ir Atlanto vandenynus, taip palaiko ir skatina prekybą tarp skirtingų planetos kraštų. Beveik 82 kilometrų ilgio vandens arteriją laivas gali perplaukti per 9 valandas. Per parą kanalo vandenis sudrumzčia iki 48 laivų. Per metus juo pergabenama apie 200 milijonų tonų krovinių.
Pamatysite Panamos kanalo gyvenimą iš vidaus. Iš gido išgirsite stebinančių faktų apie jo istoriją ir statybas. Statybas pradėjo prancūzai, pasinaudoję tuo metu dėl politinės įtakos kilusiais nesutarimais tarp JAV ir Didžiosios Britanijos. Pirmajai bendrovei bankrutavus, leidimą darbams tęsti nusipirko Jungtinės Valstijos. Per 10 metų trukusias statybas lydėjo įspūdingi skaičiai ir aukos. Pirmas laivas Panamos kanalu praplaukė 1914-iais, bet oficialiai jis atidarytas 1920 metais. Pagal 1977 metais pasirašytą sutartį galutinai Panamos vyriausybei kanalo kontrolę JAV perdavė 2000-iais. Nuo Ramiojo vandenyno iš Panamos miesto pramoginiu laivu per Mirafloreso ir Pedro Migelio šliuzus maždaug per 4,5 - 6 val. pasieksite Gamboa, kur atsiveria vartai į Atlantą. Turistų dėmesį ypač traukia Mirafloreso šliuzas, nes nuo jo kaip ant delno atsiveria visa Panamos kanalo kasdienybė. 2007-aisiais pradėti Panamos kanalo platinimo darbai užbaigti 2016 metais.
Gamboa Jūsų lauks autobusas kelionei į „gražųjį uostą“ - Portobelą. Šis Karibų jūros pakrantės žvejų kaimelis, glostomas turkio spalvos vandens, ispanams kadaise buvo vienu svarbiausių uostų Centrinėje Amerikoje. Į Panamos miestą pro Portobelą buvo gabenamas Peru auksas ir rytietiškos brangenybės. Šiuos istorijos fragmentus saugo išlikę kolonijinių laikų gynybiniai įtvirtinimai (UNESCO paveldo objektas nuo 1980 m.).
Bokas del Toro: Karibų rojaus kampelis
Bokas del Toro pavadinta nedidelė Panamos provincija, kurią skalauja Karibų jūra ir kuriai netoli kaimyniškai moja Kosta Rika. Drėgnieji atogražų miškai dengia net beveik pusę viso Panamos ploto, o augalų rūšių čia suskaičiuojama apie 2000. Jūros pakrantes užkloję mangrovių sąžalynai. Nuostabi tropinė Bokas del Toro gamta geba ypatingai lepinti žmones. Tai vienas tų lopinėlių Žemėje, kurie, regis, nejučia apžavi ir įtraukia į vandens malonumų glėbį.
Po pusryčių - kelionė laivu į sielos atgaivą. Plauksite į vaizdingąją Bokatorito lagūną. Galbūt, pasiseks iš arti išvysti delfinus ir pasidžiaugti šių simpatiškų, svetingų būtybių draugija. O gal priartėsite prie pačių vaizdingiausių pakrantės peizažų. Pažadame malonių staigmenų, kurios laukia smaragdiniame, perregimame vandenyje šalia Koralų salos. Ši vieta seniai traukia nardytojus iš viso pasaulio įmantrių formų ir spalvų koraliniu rifu, tapusiu namais egzotiškoms tropinėms žuvims.
