Prieš daugiau nei 30 metų įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija tapo viena iš didžiausių pasaulyje branduolinių katastrofų. Iki šiol jos mums užmiršti neleidžia aplink nelaimės vietą ištuštėjusios gyvenvietės, nuo radiacijos sukeltų ligų kenčiantys gyventojai ir milžiniškas, susprogusį reaktorių dengiantis, apsauginis gaubtas. Šis įvykis mums primena apie branduolinės energetikos pavojus ir būtinybę užtikrinti aukščiausius saugumo standartus.
Tragedijos mastas ir pirmoji reakcija
Pranešimai apie 1986 m. balandžio 26 d. sprogimą žiniasklaidoje pasirodė praėjus tik 36 valandoms po avarijos. Tuo tarpu vėjas radioaktyvias dulkes išnešiojo po daugelį Europos valstybių. Avarijos vietoje kenksmingų medžiagų sklaidą stabdyti mėgino dešimtys tūkstančių darbininkų. Šie žmonės, dažnai rizikuodami savo gyvybėmis ir sveikata, vykdė neįtikėtinai pavojingas operacijas, siekdami sumažinti katastrofos padarinius.
Ypač pavojingomis sąlygomis jie sukonstravo ir apsauginį sarkofagą, pastaruosius 30 metų dengusį sprogusio reaktoriaus griuvėsius. Ši laikina, skubos tvarka pastatyta konstrukcija, nors ir atliko savo funkciją dešimtmečius, laikui bėgant pradėjo byrėti, keldama naujų grėsmių.
Naujasis apsauginis gaubtas: inžinerijos stebuklas
Šią laikiną ir jau byrėti pradėjusią konstrukciją pernai pakeitė naujas, moderniomis saugos sistemomis aprūpintas, nerūdijančio plieno gaubtas. Tai yra ne tik apsauginė priemonė, bet ir inžinerijos šedevras, sukurtas su maksimaliu kruopštumu ir naudojant pažangiausias technologijas.
Naujojo gaubto matmenys ir konstrukcijos duomenys yra išties įspūdingi:
- Aukštis: 108 metrai
- Plotis: 257 metrai
- Ilgis: 162 metrai
Metalinio karkaso svoris beveik 3 kartus didesnis už Eifelio bokšto svorį. Jam sukonstruoti prireikė 25 milijonų darbo valandų. Naujasis gaubtas tapo didžiausia kada nors surinkta mobiliąja konstrukcija pasaulyje. Šis gaubtas užtikrina saugumą ilgam laikotarpiui ir yra esminis žingsnis link Černobylio zonos stabilizavimo.
Černobylio katastrofos metinėms - dokumentinio filmo premjera per Lietuvos televiziją (anonsas)
„Mokslo sriuba“ ir branduolinės saugos pamokos
Apie tokius svarbius įvykius ir technologinius sprendimus informaciją visuomenei teikia įvairios iniciatyvos. Viena iš jų - laida „Mokslo sriuba“. Tai - ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 09:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą.
Laida ne tik apžvelgia istorinius įvykius, tokius kaip Černobylio avarija, bet ir nagrinėja šiuolaikines branduolinės saugos problemas, kurios yra itin aktualios ir Lietuvai.
Astravo AE: pamokos, kurios turi būti išmoktos
Atominė elektrinė (AE) labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra. Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdžiais. Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl saugumo standartų ir galimų rizikų. Apie Astravo AE keliamus pavojus, kviečiame žiūrėti antrąją elektrinei skirtą „Mokslo sriubos“ laidą.
Fizinių ir technologijos mokslų centro Branduolinių tyrimų skyriaus daktaras Laurynas Juodis atkreipia dėmesį į potencialius pavojus: „Sprendžiant iš turimos informacijos, elektrinės reaktorius didelio keleivinio lėktuvo kritimo atlaikyti negali. Jis nėra taip suprojektuotas.“ Ši saugumo priemonė galbūt atrodo perteklinė, tačiau tokie reikalavimai taikomi ir dangoraižiams, o branduoliniuose objektuose turėtų būti absoliučiai būtini.
Černobylio katastrofos metinėms - dokumentinio filmo premjera per Lietuvos televiziją (anonsas)
Nemažiau svarbi ne tik darbo ir saugos kultūra bei techninė statinio charakteristika, bet ir aplinkos gamtinės sąlygos. Radiacinės saugos centro specialistų skaičiavimais, esant nepalankiai vėjo krypčiai ir vidutiniam vėjo greičiui, didelės avarijos atveju išmestas radioaktyvusis debesis maždaug per valandą pasiektų Lietuvos teritoriją. O per 2-3 valandas pasiektų Vilnių.
„Priklausomai nuo išmetimo, įmanoma ir situacija, kai reikia evakuoti Vilniaus miestą arba iškeldinti Vilniaus miesto gyventojus“, - sako Laurynas Juodis. Tyrėjui pritaria ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius: „Tikimybė yra labai maža, bet ji vistiek išlieka.“
Černobylio ilgalaikės pasekmės
Blogiausio scenarijaus avarijos pavyzdys būtų 1986 m. Černobylio 4-tojo bloko avarija bei jos pasekmės. Černobylio avarijos metu susidaręs radioaktyvusis debesis buvo išnešiotas po Europą ir kitus kontinentus. Apie 600 tūkst. žmonių, dalyvavusių likviduojant avarijos padarinius, patyrė avarinę apšvitą. O Černobylio zona 30 km spinduliu iki šiol išlieka viena labiausiai užterštų radioaktyviosiomis medžiagomis vietų Žemėje. Šioje teritorijoje ūkinė veikla nevykdoma. Tai - galingas priminimas apie branduolinių katastrofų ilgalaikes ir niokojančias pasekmes aplinkai ir žmonijai.
tags: #cernobylio #avarija #mokslo #sriuba