Lietuvos maitinimo įmonių grupė „Čili Holdings“, valdanti vieną didžiausių restoranų tinklų Baltijos šalyse „Čili pica“, pastaruoju metu išgyvena intensyvių pokyčių ir permainų laikotarpį. Šias permainas lydi ne tik įspūdingi finansiniai rezultatai ir plėtra, bet ir reikšmingi vadovybės pasikeitimai, nesutarimai tarp akcininkų bei buvusių vadovų, taip pat skundai dėl darbo sąlygų.
„Čili Holdings“ ir „Čili pica“ tinklo apžvalga
„Čili Holdings“ bendra restoranų tinklų Lietuvoje ir Latvijoje apyvarta pernai augo 3 proc. ir pasiekė 113 mln. litų. 2013 metais kompanijai „Čili Holdings“ priklausantys restoranų tinklai Lietuvoje augo 4%. Restoranų tinklas „Čili pica“ Lietuvoje pasiekė 7 proc. augimą. Didžiausias bendrovės valdomas „Čili pica“ tinklas šiuo metu turi 67 restoranus Lietuvoje ir Latvijoje.
UAB „Čili Pica“ yra „Čili holdings“ dalis ir Lietuvoje turi 39 „Čili Pizza“ restoranus (31 nuosavą ir 8 pagal franšizę). Latvijoje pirmasis „Čilija Pizza“ restoranas atidarytas 2002 m., šiuo metu kaimyninėje šalyje yra 21 restoranas (12 nuosavų ir 9 pagal franšizę). „Čili Holdings“ taip pat valdo antrines įmones „Gamtos virtuvė“, „Azijos skoniai“ ir Latvijos „Čilija Pizza“. Įmonių grupėje dirba 950 darbuotojų.
„Čili Holdings“ išsikėlus naujus strateginius tikslus, siekiama realizuoti ambicingus plėtros pokyčius, fokusuojantis į franšizinę veiklą. Tai šiuo metu yra pagrindinė veiklos kryptis ne tik Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, bet dirbama ir su Skandinavija.
Finansiniai rezultatai ir plėtra
Nepaisant vadovybės pasikeitimų ir nesutarimų, „Čili Pica“ pastaraisiais metais demonstravo teigiamus finansinius rezultatus. „Čili“ restoranų tinklas iš tiesų pastaruoju metu išgyvena pakilimą. Gegužę platintame pranešime bendrovė „Čili pica“ pranešė, kad jos pajamos 2018 metais, palyginti su 2017-aisiais, augo 12,5 proc. iki 17,8 mln. eurų, o 2019 metų pirmą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, - dar 23 proc.
UAB „Čili Pica“ pajamas Lietuvoje padidino nuo 15,8 mln. eurų (2017 m.) iki 17,8 mln. eurų (2018 m.). Tokį teigiamą poveikį turėjo tam tikri pokyčiai, kuriuos sukūrė prie bendrovės valdymo prisijungę akcininko Tado Karoso vaikai - Jonas Karosas kartu su seserimi Goda Karosaite.
„Ambicingus tikslus keliame, matydami pusantrų metų rezultatus. Akivaizdu - pasiteisino mūsų sprendimas atnaujinti restoranus ir meniu bei kitos naujovės“, - pranešime spaudai tvirtina Jonas Karosas, įmonės plėtros ir marketingo vadovas.
Pagrindiniai „Čili Pica“ finansiniai rodikliai
| Metai | Pajamos (mln. eurų) | Pokytis, palyginti su ankstesniais metais |
|---|---|---|
| 2017 | 15.8 | - |
| 2018 | 17.8 | +12.5% |
| 2019 (I ketv.) | - | +23% (palyginti su 2018 m. I ketv.) |
„Brinker“ generalinis direktorius apie „Chili“ stiprybes ir augimo strategiją
Strateginiai pokyčiai ir naujos koncepcijos
„2013-ieji kompanijai buvo pokyčių ir atsinaujinimo metai, todėl džiaugiamės, kad net ir sparčiai persitvarkant, įmonės restoranų tinklams pavyko įveikti šį iššūkį. Visgi, didesnio augimo pasiekti trukdė nuo metų pradžios dėl atnaujinimo darbų laikinai uždaryti 13 restoranų Lietuvoje ir Latvijoje. Iš viso „Čili Holdings“ pernai iš esmės atnaujino 13 nuosavų valdomų restoranų.
Esminius pokyčius 2013 metais patyrė kiti bendrovei priklausantys restoranų tinklai. Priėmus sprendimą atsinaujinti iš esmės, klientams pasiūlyti du visiškai naujos koncepcijos restoranų tinklai: „Forest“ - salotų ir kepsnių restoranas ir „Soya“ - Rytų liniją reprezentuojantis restoranas, apimantis 4 Azijos virtuves po vienu stogu. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 8 nauji „Soya“ ir 3 „Forest” restoranai. Naujųjų restoranų rezultatai rodo, kad lankytojams pasikeitusi koncepcija yra priimtina, tad artimiausiais mėnesiais jų skaičių planuojama didinti.
Dažniau keliaujantiems ir vis sveikiau maitintis norintiems vartotojams Lietuvoje labai parūpo Azijos šalių virtuvių restoranai, atkreipia dėmesį verslininkai. „Forto dvaras“, dažneliui susijęs su išskirtinai lietuviška virtuve, taip pat taikosi prie rinkos tendencijų - atvers duris gerokai atsinaujinęs restoranas.
Vadovybės kaita ir konfliktai
Lietuvos maitinimo įmonių grupėje „Čili“ įvyko vadovybės pokyčiai. „Čili Holdings“ vadovas Donatas Vaitasius buvo atšauktas iš pareigų. Registrų centrui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad jis atšaukiamas „dėl prarasto pasitikėjimo, dėl jo paties kaltės“. „Čili“ atstovai teigė, kad situacijos kol kas nekomentuos.
D. Vaitasius iki rugpjūčio 1 dienos vadovavo bendrovėms „Čili Holdings“, „Čili pica“, „Azijos skoniai“, dabar jų vadovai, atitinkamai: Marius Neviera, Sandra Stankevičiūtė, Jolita Balčienė. Bendrovės „Čili pica“ direktoriumi paskirtas Dainius Kalina, šiuo metu einantis ir UAB „Čili Holdings“ valdybos nario pareigas.
Donato Vaitasiaus pasitraukimo aplinkybės
Šešerius metus holdingui vadovavęs D. Vaitasius teigia tiesiogiai prisidėjęs prie restoranų tinklo verslo sėkmės - pastarųjų metų rezultatai yra teigiami, dalis restoranų veikia visą parą, sukurtas maisto užsakymų tinklas. „Pastarųjų metų rezultatai yra geriausi per visa holdingo gyvavimo istoriją ir tai padarė visa komanda, kuriai esu dėkingas“, - kalbėjo D. Vaitasius.
Jis teigia, kad visos naujovės - jo ilgo darbo nuopelnas, tačiau galiausiai liko be jokio žadėto įvertinimo. D. Vaitasius tikina, kad akcininkai jam skolingi „penkiaženklę sumą“, kuri buvo sutarta už pasiektus rezultatus. „Mes buvo oficialiai sutartyje sutarę, kad už pasiektus rezultatus bus premijos. Akcininkai man skolingi penkiaženklę sumą, tačiau nenori vykdyti įsipareigojimų ir išmokėti tai, kas man priklauso pagal sutartį“, - 15min tvirtino D. Vaitasius.
Santykiai tarp holdingo vadovo ir akcininkų pašlijo tuomet, kai, pasak D. Vaitasiaus, pagrindinis akcininkas Tadas Karosas ėmė kištis į veiklą. „Man nepatiko, kad akcininkas į veiklą įtraukė vaikus, kurie nėra tokie kompetentingi. Todėl praradau pasitikėjimą akcininku ir nusprendžiau pasitraukti iš užimamų pareigų prieš tai sutarus dėl išėjimo sąlygų“, - pasakojo D. Vaitasius.
D. Vaitasius piktinosi, kad akcininkas elgiasi nesąžiningai, o iš anksto pažadėta suma už pasiektus rezultatus nėra tokia reikšminga pačiai grupei. „Labai gaila, kad žmonės nevertina tų, kurie prisidėjo prie holdingo augimo, o nuopelnus prisiima tik sau. Tai sovietinio mentaliteto likučiai“, - įsitikinęs buvęs vadovas. Dėl nesumokėtų premijų D. Vaitasius kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o jei ši nieko neišspręs, „belieka teismai“.
Akcininko Tado Karoso pozicija
Tadas Karosas, „Čili“ grupės įkūrėjas, išplatintame pranešime teigia, kad iki šiol holdingui vadovavusį D. Vaitasių buvo būtina atleisti po to, kai „Ernst&Young Baltic“, atlikdami metinį auditą, kreipėsi tiesiogiai į akcininką ir informavo apie nustatytus pažeidimus Latvijoje. „Šie pažeidimai tiesioginei holdingo veiklai įtakos neturi. Auditas dar tęsiamas, todėl vadovaudamiesi profesionalumu ir konfidencialumu nuo vertinimų susilaikome“, - pranešime teigia T. Karosas.
Anot T. Karoso, pokyčiai atsirado natūraliai. „Rotaciniu principu pozicijomis pasikeitė esami vidurinės grandies vadovai, į komandą įsiliejo naujų žmonių.“ Jonas Karosas papildė T. Karoso teiginį dėl įmonės strateginių pokyčių: „Į aktyvią veiklą įsitraukiame ne tik mes su seserimi Goda. Pagrindines buvusio vadovo funkcijas perėmė Sandra Stankevičiūtė. Ji iki šiol buvo „Čili Pizza“ restoranų Kauno regiono ir frančizės vadovė. Restoranų tinklui „SOYA“ pradeda vadovauti Jolita Balčienė, iki tol buvusi „Čili Pizza“ restoranų Vilniaus regiono vadove.
Maisto pristatymo paslaugų plėtra
Maisto pristatymo į namus UAB "Foodout.lt" iš Juozo Berlicko įsigijo Linui Tadui Karosui priklausanti kompanija "Ltk Capital", kuri taip pat valdo UAB "Čili Holdings". Maisto išvežiojimo tinklas UAB "Foodout.lt" perima UAB "Maisto ralis", kuri teikė UAB "Čili Holdings" restoranuose pagaminto maisto pristatymo paslaugas.
Neseniai Lietuvoje gimęs maisto užsakymo internetu iš įvairių maitinimo įstaigų verslas didina apsukas, atspindėdamas kintančius vartotojų įpročius.
Skundai dėl darbo sąlygų ir maisto saugos
Be vadovybės pasikeitimų ir finansinių rezultatų, „Čili Pica“ susidūrė su skundais dėl darbo sąlygų ir maisto saugos. Vilnietė Rimantė sutiko pasidalinti savo istorija, kurią išgyveno praėjusių metų rudenį, atsiliepusi į „Čili picos“ darbo skelbimą kepėjams. Ilgą darbo patirtį sukaupusi kepėja susitarė dėl darbo pokalbio ir įsidarbino sostinės Pilaitės mikrorajone esančioje picerijoje.
„Pasiūlė atlygimą 4,2 euro už valandą, bet skelbime buvo nurodyta nuo 700 eurų atlyginimas. Gavau 450 „į rankas“. Valandų man nepriskaičiavo, išmetė po vieną valandą pietų, išmetė naktines valandas, niekas neapmokėjo viršvalandžių, dar man turėjo pritaikyti PNPD, nes auginu vieną vaiką, kurio taip pat nepritaikė“, - tv3.lt pasakojo Rimantė.
Rimantė pasakojo, kad Pilaitėje esanti picerija darbą pradėdavo 11 val., tačiau moteris teigia turėdavusi ateiti anksčiau, pasiruošti, mat dirbo viena. Vis dėlto už papildomą darbą Rimantė užmokesčio neva nesulaukė. Picerijoje moteris išdirbo pusantro mėnesio. Pradėjus nuo picų kepimo, kepėjos esą paprašyta kepti ne tik picas, bet ir kebabus bei mėsainius. Kasininkė buvo tik viena ir negalėjo pilnai pagelbėti.
Rimantė taip pat atskleidė, kokia produkcija picerija esą maitino savo lankytojus. Anot buvusios kepėjos, tekdavo vandeniu iš čiaupo skiesti padažą, o picų tešlą maišyti su pigesniais miltais, mažinant itališkų miltų dalį, nes „Malsenos“ miltai yra pigesni. Buvusi kepėja neslėpė, kad įmonė neva falsifikavo baigusių galioti produktų galiojimo datą: „Lipdukus kiekvieną vakarą reikėdavo nuplėšti. Vištienai, dar kažkam yra galiojimo valandos. Tai vakare nuo vištos nuplėši ir pratęsi galiojimą - užklijuoji lipduką, kad toliau galioja ta pati, nors jos galiojimas jau pasibaigęs“.
Įmonės reakcija ir institucijų patikrinimai
Įmonės direktoriaus Donato Vaitasiaus teigimu, moters uždarbis atitiko darbu sutartyje numatytas sąlygas. „Minėtoji moteris įmonėje išdirbo nepilnus du mėnesius. Per tą laiką visi atsiskaitymai buvo atlikti taip, kaip numatyta darbo sutartyje, kuri buvo su minėtąja sudaryta pagal abiem šalims sutartas ir priimtinas sąlygas. Dar svarbiau: vadovaujantis teisės aktais apskaičiuoti ir pilnai sumokėti faktiškai dirbtos valandos, darbas nakties metu ir šventinėmis dienomis ir kt. PNPD už vaiką taikymui ši moteris dokumentų pateikusi nebuvo.“
Reaguodamas į moters kaltinimą dėl tariamo pasibaigusio galiojimo produktų naudojimo, D. Vaitasius sakė, kad kaltinimas „yra švelniai tariant absurdiškas ir neatitinkantis realybės“. Jis tvirtino, kad visose picerijose, tame tarpe ir „ČILI TAKE-AWAY“, naudojami aukščiausios kokybės produktai ir taikomos kontrolės procedūros.
Po moters skundo portalas tv3.lt kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). 2017 m. VDI užregistravo 9 skundus dėl UAB „Čili pica“ ir nagrinėjo 2 darbo ginčus. VMVT pernai UAB „Čili pica“ kavines, picerijas ir restoranus tikrino 39 kartus, iš kurių 24 patikrinimai buvo atlikti reaguojant į vartotojų skundus. Dažniausiai skųstasi dėl patiekalų skonio, išvaizdos neatitikimo meniu bei sveikatos pablogėjimo po valgio.
VMVT duomenimis, 2017 m. 28% patikrinimų metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai: netinkama patalpų higiena, netinkama ventiliacija, susidėvėję kai kurie įrenginių paviršiai, neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas, netinkamos maisto produktų laikymo sąlygos (per aukšta temperatūra) ir kt.
Kaip elgtis susidūrus su panašiomis situacijomis?
Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Eglė Radvilaitė rekomenduoja susidūrusiems su panašiomis situacijomis nedelsiant kreiptis į galinčias padėti institucijas. Darbuotoja turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl nepilno atsiskaitymo už darbą pagal darbo sutartį, o taip pat - dėl faktiškai dirbtų ir neapmokėtų viršvalandžių. Reikalavimus pagrindžiantys įrodymai galėtų būti bet kokia raštu užfiksuota informacija bei liudytojų parodymai.
Nemokamą teisinę pagalbą teikianti Vilniaus universiteto Teisės klinika taip pat siūlo asmenims kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl darbovietėje egzistuojančių darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo pažeidimų. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 99 str. 1 d., už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus darbdaviams skiriama 150-1 400 Eur dydžio bauda ir tokio paties dydžio bauda už netinkamos apskaitos tvarkymą pagal 100 str.
