ROKIŠKIO MĖSINĖ puoselėja lietuviško paveldo tradicijas.
Tai vienintelė mėsos perdirbimo įmonė Rokiškio rajone, Lietuvos šiaurės rytuose, savo ištakas siejanti su pirmąja šiame rajone skerdykla, kuri buvo įkurta 1923 m. šalia Rokiškio dvaro.
Šiandien iš šio dvaro į įmonę galima patekti nuostabia Ąžuolų alėja, kuri nuo senų laikų buvo laikoma „Pirklių keliu“.
UAB „DAIVIDA“ yra mėsos gamybos ir perdirbimo įmonė, savo veiklą pradėjusi 1996 m.
Įmonės misija: Technologiškai modernėjant, išlaikyti Lietuvos paveldo tradicijas, gerinti gyvenimo kokybę - gaminti kuo natūralesnius, savo maistine verte naudingesnius bei skanius gaminius.
Įmonė gali pasiūlyti platų, aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančių, produktų asortimentą.
Produkcijos asortimentas periodiškai yra papildomas naujais gaminiais atsižvelgiant į rinkos poreikius.
ROKIŠKIO MĖSINĖ nuo pat įsikūrimo gamina tradicinius, Aukštaitijos kraštui būdingus mėsos gaminius - Lietuvos tautiniu paveldu pripažintą šaltai rūkytą Rokiškio skilandį, Rokiškio šaltai rūkytus bei sūdytus lašinius.
Produktai gaminami pagal senuosius gamybos receptus, rūkymui iki šiol naudojama kaimiška rūkykla.
Todėl mėsos produktai turi atpažįstamą išskirtinį skonį bei aromatą.
Pagrindinės ROKIŠKIO MĖSINĖS vertybės - tai gilios gamybos tradicijos, profesionalus ir kruopštus rankų darbas, gaminių kokybė, natūralumas bei šviežumas.
Pardavimai ir eksportas
ROKIŠKIO MĖSINĖS pardavimų apimtys nuo 2018 m. iki 2020 m. augo 34 % ir sudarė 11,73 mln. EUR.
Aukščiausi kokybės standartai bei maksimalus dėmesys klientams ir koncentravimasis į vartotojų poreikius padėjo įmonei įsitvirtinti net tik Lietuvos rinkoje, bet ir už jos ribų.
UAB „DAIVIDA“ savo produktus eksportuoja į Airiją, Čekiją, Didžiają Britaniją, Ispaniją Daniją, Rumuniją, Švediją, Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Estiją.
Įmonės eksportas sudaro apie 15 % nuo visos pagamintos produkcijos.
Prekės ženklas ir atnaujinimai
2012 metais buvo sukurtas ROKIŠKIO MĖSINĖ prekės ženklas, kurio vienas pagrindiniu grafikos elementu yra žymus Rokiškio dvaras, nes pirmoji skerdykla buvo įkurta 1923 m. būtent artimoje kaimynystėje su Rokiškio dvaru.
Šiandien iš šio dvaro į įmonę galima patekti nuostabia Ąžuolų alėja, kuri nuo senų laikų buvo laikoma „Pirklių keliu“.
ROKIŠKIO MĖSINĖ mėsos produktai turi atpažįstamą išskirtinį skonį bei aromatą.
Pagrindinės ROKIŠKIO MĖSINĖS vertybės - tai gilios gamybos tradicijos, profesionalus ir kruopštus rankų darbas, gaminių kokybė, natūralumas bei šviežumas.
Atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir vartotojų poreikius, siekiant gerinti bei stiprinti mūsų vartotojų ir klientų patirtis, 2020 metais ROKIŠKIO MĖSINĖ logotipas, prekių pakuotės, gaminių asortimentas buvo atnaujinti.
Naujas logotipas pasižymi nauja prabangesne spalva, linijų ritmu, tiesia forma bei šiuolaikišku šriftu.
Firminė krautuvė
2021 metais renovuota ROKIŠKIO MĖSINĖ firminės krautuvės: atsinaujino ne tik interjeras, bet ir savo pirkėjų patogumui ROKIŠKIO MĖSINĖ pasiūlė ne tik mėsos gaminius, bet ir pieno produktus, duonos, kiaušinių, bakalėjų, gėrimų: visko, ko reikia ir namų stalui, ir vasaros iškylai.
Mėsos pramonė Lietuvoje: bendras vaizdas
Mėsos pramonė Lietuvoje užima svarbią vietą maisto pramonės sektoriuje.
Šalyje veikia nemažai įmonių, užsiimančių mėsos auginimu, perdirbimu ir prekyba.
Lietuvos įmonės gamina platų mėsos produktų asortimentą, įskaitant šviežią mėsą, dešras, kumpius, vytintą mėsą ir kitus gaminius.
Didžioji dalis įmonių stengiasi gaminti produkciją be konservantų ir mėsos pakaitalų, taip pat nuolat pristato naujas produktų linijas.
Pagrindiniai mėsos produktų gamintojai Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairaus dydžio mėsos produktų gamintojai, nuo didelių mėsos kombinatų iki smulkių šeimos verslų.
Stambūs gamintojai:
- BIOVELA Group: Tai didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Lietuvoje, valdanti prekių ženklus "Biovela", "Utenos mėsa", "Tauragės maistas" ir kt. Grupė užima didžiausią mėsos gaminių rinkos dalį Lietuvoje.
- Samsonas, UAB: Viena didžiausių mėsos perdirbėjų Lietuvoje, turinti nuosavą skerdyklą, specializuotą maisto produktų importo-eksporto terminalą bei logistikos centrą. Įmonė investuoja į modernizavimą ir naujų produktų kūrimą.
- Nematekas: Mėsos perdirbimo bendrovė, siūlanti daugiau nei 200 pavadinimų kiaulienos, jautienos, vištienos ir kalakutienos gaminių. Kasmet investuoja į gamybos technologijų atnaujinimą.
- Vigesta: Mėsos perdirbimo įmonė, užsiimanti didmenine prekyba mėsa ir mėsos gaminiais. Turi firmines parduotuves.
- Mažeikių mėsinė, UAB: Įmonė gamina 18-20 tonų produkcijos per parą ir tiekia mėsą bei jos gaminius daugiau kaip 3500 klientų Lietuvoje ir užsienio rinkose.
- Delikatesas: Mėsos perdirbimo įmonė, užsiimanti mėsos gaminių gamyba ir mažmenine prekyba. Joniškio kraštas nuo seno garsėja mėsos perdirbimo tradicijomis. "Delikatesas"- viena seniausių mėsos perdirbimo įmonių šiaurės Lietuvoje. „Delikateso 1937“ gaminių asortimentas itin gausus.
- Arvi kalakutai, UAB: Vienintelė specializuota kalakutienos perdirbimo ir produktų gamybos įmonė Baltijos šalyse.
- Daivida, UAB: Mėsos gamybos ir perdirbimo įmonė, pripažinta visoje Europos Sąjungoje ir tiekianti savo produkciją ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių rinkoms.
- Riamona, UAB: Įmonės veikla - mėsos gaminių gamyba, paruošimas, realizavimas.
- Agrokontraktas, UAB: Užsiima mėsos didmenine prekyba Lietuvoje ir užsienyje.
Smulkesni gamintojai:
Be šių didesnių įmonių, Lietuvoje veikia ir daugybė smulkesnių mėsos gamintojų, ūkininkų, kurie siūlo ekologišką, kaimišką produkciją.
Šviežia mėsa superkama iš smulkių ir pavienių Lietuvos ūkininkų.
Produktams naudojama tik kruopščiai atrinkta kokybiška mėsa.
Pavyzdžiui, galima rasti ekologiškų kiaulių augintojų, kurie siūlo natūralią mėsą be jokių priedų.
Mėsos produktų asortimentas
Lietuvos mėsos gamintojai siūlo platų produkcijos asortimentą, kuris patenkina įvairius vartotojų poreikius.
- Šviežia mėsa: Kiauliena, jautiena, vištiena, kalakutiena ir kt.
- Dešros ir dešrelės: Įvairių rūšių, įskaitant karštai rūkytas, šaltai rūkytas, virtas ir keptas.
- Kumpiai: Gaminami iš kiaulienos arba jautienos, naudojant skirtingas gamybos technologijas.
- Vytinta mėsa: Rūkyta arba sūdyta mėsa, turinti savitą skonį ir aromatą.
- Paštetai: Įvairių rūšių paštetai, gaminami iš mėsos subproduktų.
- Faršas ir jo gaminiai: Maltos mėsos produktai, skirti įvairiems patiekalams gaminti.
- Vyniotiniai: Mėsos vyniotiniai su įvairiais įdarais.
- Lašiniai: Sūdyti arba rūkyti lašiniai.
- Šašlykai: Marinuota mėsa, skirta kepti ant grotelių.
Įmonės taip pat siūlo retesnių mėsos rūšių, tokių kaip elniena ir arkliena.
Rinkos tendencijos ir vartotojų poreikiai
Mėsos rinka Lietuvoje yra dinamiška ir nuolat kintanti.
Šiuolaikiniai vartotojai vis labiau vertina:
- Kokybę: Pirkėjai ieško aukštos kokybės mėsos produktų, pagamintų iš šviežių ir natūralių ingredientų. Dauguma produktų gaminami iš aukštos kokybės nešaldytos žaliavos.
- Sveikumą: Vartotojai nori produktų be konservantų, dirbtinių priedų ir GMO.
- Tvarumą: Vis daugiau žmonių renkasi etišką mėsos gamybą ir tvarumą, todėl įmonės stengiasi atitikti tvarumo standartus.
- Patogumą: Pirkėjai vertina greitai paruošiamus ir patogius naudoti produktus. Dešrelės, sardelės - tai produktai tiems, kas skuba ir taupo laiką.
- Vietinę produkciją: Prioritetas teikiamas Lietuvos gamintojų produkcijai. Didžiausias asortimentas pateikiamas iš Lietuvos gamintojų, kurie stengiasi gaminti produktus be konservantų, be mėsos pakaitalų bei išleisti naujų produktų linijų.
- Tradicijas: Laikantis visų Sūduvos (Suvalkijos) krašto kulinarinių tradicijų pagaminti mėsos produktai, išsaugoję visą šiam kraštui būdingą kokybę ir skonį.
Atsižvelgiant į šias tendencijas, mėsos gamintojai stengiasi nuolat tobulinti savo produkciją ir gamybos procesus.
Mėsos prekyba ir platinimas
Mėsos prekyba Lietuvoje vyksta įvairiais kanalais:
- Prekybos centrai: Didieji prekybos tinklai siūlo platų mėsos produktų asortimentą.
- Specializuotos mėsos parduotuvės: Šiose parduotuvėse galima rasti aukštesnės kokybės ir retesnių mėsos gaminių.
- Turgūs ir ūkininkų turgeliai: Čia galima įsigyti šviežios, kaimiškos produkcijos tiesiai iš gamintojų.
Iššūkiai ir galimybės
Mėsos pramonė Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip:
- Konkurencija: Rinka yra konkurencinga, todėl įmonės turi nuolat tobulinti savo produkciją ir gamybos procesus.
- Žaliavų kainos: Mėsos gamintojai priklauso nuo žaliavų kainų, kurios gali svyruoti.
- Reguliavimas: Mėsos pramonė yra griežtai reguliuojama, todėl įmonės turi laikytis įvairių standartų ir reikalavimų.
Nepaisant šių iššūkių, mėsos pramonė Lietuvoje turi ir nemažai galimybių:
- Eksportas: Lietuvos mėsos gamintojai gali eksportuoti savo produkciją į kitas šalis.
- Naujų produktų kūrimas: Įmonės gali kurti naujus ir inovatyvius mėsos produktus, kurie atitiktų besikeičiančius vartotojų poreikius.
- Tvarumas: Įmonės gali investuoti į tvarią gamybą ir pritraukti vartotojus, kurie vertina etišką produkciją.
- Bendradarbiavimas: Įmonės gali bendradarbiauti su kitais verslais ir organizacijomis, kad pasiektų didesnę rinkos dalį.
Pagrindinių mėsos gamintojų prekių ženklai ir produktai
| Gamintojas | Prekių ženklai | Produktai |
|---|---|---|
| BIOVELA Group | Biovela, Utenos mėsa, Tauragės maistas | Šviežia mėsa, dešros, kumpiai, paštetai |
| Samsonas, UAB | Samsonas | Šviežia mėsa, mėsos pusgaminiai |
| Nematekas | Nematekas | Kiaulienos, jautienos, vištienos, kalakutienos gaminiai |
| Arvi kalakutai, UAB | Arvi | Kalakutienos gaminiai |
Tradicijos ir istorija
ROKIŠKIO MĖSINĖ puoselėja lietuviško paveldo tradicijas.
Tai vienintelė mėsos perdirbimo įmonė Rokiškio rajone, Lietuvos šiaurės rytuose, savo ištakas siejanti su pirmąja šiame rajone skerdykla, kuri buvo įkurta 1923 m. šalia Rokiškio dvaro.
Šiandien iš šio dvaro į įmonę galima patekti nuostabia Ąžuolų alėja, kuri nuo senų laikų buvo laikoma „Pirklių keliu“.
Ilzenbergo dvaras, įkurtas 1515 m., sugrįžo prie savo šaknų - remiantis istoriniais šaltiniais, iš griuvėsių autentiškai atstatyti sunykę statiniai, tarp jų ir rūkykla.
Čia auginama ir gaminama tik itin švari ir natūrali žemės ūkio produkcija.
Dvaruose formavosi ypatingai aukštos kokybės mėsos produktų vartojimo ir gamybos tradicijos.
Sūduvos krašto tradicijos
Laikantis visų Sūduvos (Suvalkijos) krašto kulinarinių tradicijų pagaminti mėsos produktai, išsaugoję visą šiam kraštui būdingą kokybę ir skonį.
Gamybos procesas
Bendrovės „Dvaro mėsa“ gaminiai gaminami pagal senovinius receptus.
E. Mazaliauskas, įmonės įkūrėjas, perėmė gaminimo receptus iš savo močiutės ir mamos.
„Gamyba yra kaip menas - reikia sukurti, kad patiktų žmonėms. Neužtenka - dešrą sukiši išrūkini, pakabini ir viskas. Yra tam tikri etapai. Turi bręsti, turi būti atšalusi žaliava, turi būti kokybiški prieskoniai - daug įeina dalykų, kol gaminys pasiekia vartotoją“, - sako E. Mazaliauskas.
Jei ruošiami sauso sūdymo mėsos produktai pagal tradicijas, eiga yra tokia: paruošiamas prieskonių mišinys, juo apibarstomas gaminys, tada jis guli plastikiniame bake, mėsa vartoma ir produktas, priklausomai nuo recepto, sūdosi ir 5 dienas, ir 20 dienų, o tada jau rūkinamas.
Šiuolaikinė gamyba ir įmonės
UAB „DAIVIDA“ yra mėsos gamybos ir perdirbimo įmonė, savo veiklą pradėjusi 1996 m.
Įmonė gali pasiūlyti platų, aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančių, produktų asortimentą.
Atsižvelgiant į rinkos poreikius, produkcijos asortimentas nuolat papildomas naujais gaminiais.
ROKIŠKIO MĖSINĖ nuo pat įsikūrimo gamina tradicinius, Aukštaitijos kraštui būdingus mėsos gaminius - Lietuvos tautiniu paveldu pripažintą šaltai rūkytą Rokiškio skilandį, Rokiškio šaltai rūkytus bei sūdytus lašinius.
28-erių E. Mazaliauskas, baigęs mokyklą, dirbo įvairius darbus Norvegijoje, tačiau ateitį siejo su savo verslu Lietuvoje.
„Visada norėjau dirbti Lietuvoje, nes emigracijoje nesijaučiau gerai, tas turbūt ir paskatino susikurti darbo vietą sau, padėti žmonėms, norintiems dirbti“, - sakė E. Mazaliauskas.
Svarstydamas, kokios srities verslu turėtų užsiimti, E. Mazaliauskas vadovavosi taisykle - gaminti reikia tai, kas paklausu, ko trūksta rinkoje.
„Geras, kokybiškas maistas - štai, kas patinka žmonėms, ir ko trūksta rinkoje. Žmonės valgė ir valgys, ypač kokybišką maistą“, - padarė išvadą E. Mazaliauskas ir 2016 metais įkūrė mėsos gamybos įmonę.
Darbo vietų kūrimas
Po įvairių darbų užsienyje buvęs Miroslavo gimnazijos mokinys E. Mazaliauskas grįžo ir tapo verslininku.
Iš viso įmonėje dirba 10 darbuotojų, iš kurių pusė yra aplinkinių kaimų gyventojai.
Pasak verslininko, vietiniai teiraujasi darbo įmonėje.
Nors šią veiklą kuruoja pats, įmonėje iš viso darbuojasi 21 darbuotojas.
O pačioje pradžioje, 2013 metais, buvo trise - tėvai ir pats Edgaras.
2016 metais registruotas įmonė, o verslas pradėjo veikti kitais metais.
Finansinė parama
E. Mazaliauskas pasinaudojo galimybe gauti finansinę paramą iš Alytaus rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo.
Šis fondas skirtas finansiškai remti smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, įregistruotus ir vykdančius veiklą Alytaus rajono teritorijoje.
Finansinė parama skiriama naujų darbo vietų įkūrimo išlaidoms iš dalies kompensuoti, dalyvavimui parodose, mugėse ir verslininkų misijose, naujų interneto svetainių kūrimui arba nuomos išlaidoms padengti, naujos įmonės steigimo išlaidoms kompensuoti.
„Manau galimybių gauti paramą yra, tik reikia paieškoti“, - sako verslininkas, pasinaudojęs savivaldybės smulkiam ir vidutiniam verslui teikiama parama.
Iššūkiai eksportuojant
Tačiau dabar į Angliją importuoti produkciją nėra taip lengva dėl ribojimų, šaliai atsiskyrus nuo Europos Sąjungos.
„Kiekvienai siuntai į Angliją reikalingas veterinarijos sertifikatas.
Visa ta procedūra yra apsunkinta: patikrinimų metu negali būti nė menkiausios klaidos, viskas labai griežtai.
Anksčiau su Anglija buvo paprasčiau, kaip ir su kita Europos Sąjungos valstybe.
Kadangi mes viską susitvarkę, dirbam kaip dirbę“, - pasakojo „Dvaro mėsos“ įkūrėjas.
Kainų svyravimai
Dėl išorinių veiksnių, tarkime, kelis mėnesius iš eilės didėjančių kaštų ar žaliavų, tenka didinti ir produkcijos kainas.
„Kainas pasididiname, jei matome, kad žaliava ilgą laiką brangsta.
Jeigu žaliava brangsta 5-10 ct ar 20 ct, mes kainų nekeliame.
Kainas keliame, jei yra ilgalaikis ir stiprus brangimas - tada tu jau kitaip negali, pabrangimą turi kažkaip suvaldyti“, - tikina jis, pridurdamas, kad tada jau didėja ir mažmeninė, ir didmeninė kaina.
Verslininko matymu, dabar mėsos žaliavos kaina Europoje yra nusistovėjusi.
Gali būti, kad dėl kiaulininkystės sektoriaus priklausomybės nuo dujų, kaina taip pašoko - juk Europoje dujų kaina, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo aukštumose.
Lietuvos dvaro mėsos gaminių įmonių pardavimų apimtys
| Įmonė | Pardavimų apimtys (2018-2020) | Augimas |
|---|---|---|
| ROKIŠKIO MĖSINĖ | 11,73 mln. EUR | 34% |
"Delikatesas" - nauji skoniai ir tradicijos
Joniškio „Delikatesas“ ieškodamas naujovių, pasitelkęs technologijas, žmogaus fantaziją - atveria didiems skoniams erdves.
Dar praeitų metų pradžioje, eksperimentų tvarka pradėtas gaminti keptas Naminis vyniotinis, atnešė įmonei sėkmę, kurios net neplanavome.
Gaminio pardavimai augo ne mėnesiais, bet dienomis.
Rinka jau seniai išsiilgusi naujų gaminių ir šis mūsų gaminys su savo paprastumu, daug dėmesio nereikalaujančia pakuote, rado savo išrankiausią, ištikimiausią pirkėją.
Produkto natūralumas (sudėtyje nėra jokių pridėtinių E) padiktavo mums, į ką turime orientuotis.
Vytintos dešrelės „SKONIOKALVĖ“ - vienos iš populiariausių produktų.
Pavadinime slypinti nostalgija tikram, išgrynintam skoniui, nenuvilia.
Tai populiariausia prekė vykstantiems į svečias šalis, iškylaujant gamtoje, švenčiant ar dar kitaip leidžiant savo laiką.
Pagaminti produktą be jokių pridėtinių E - vienas iš teisingiausių sprendimų mūsų įmonėje.
Mes manome, kad ir ateinančiais metais šio gaminio populiarumas neblės, ir jis puikiai reprezentuos „Delikatesą“ dar ne vienerius metus.
Tikriausiai Lietuvoje nėra tokios mėsos perdirbimo įmonės, kurios asortimente nerastumėte gaminių iš karštai ar šaltai rūkytos kiaulienos nugarinės.
Tačiau galime užtikrinti, jog tokios gardžios, kaip SKONIO KALVIO kiaulienos nugarinės, vargu, ar galėtume laisvai nusipirkti.
Šis gaminys pagamintas be pridėtinių maisto priedų, žymimų E raide, iš kruopščiai atrinktos ir apipjaustytos nugarinės, pagardintos juodaisiais pipirais, kmynais, druska bei aitriąja paprika, brandinta runkelių bei morkų ekstrakte, išrūkyta tikru alksnio dūmu…
Šiam produktui, surištam špagatu bei pabarstytam skaldytais pipirais, vargu, ar kas nors galėtų atsispirti.
Mes didžiuojamės savo gaminiais, kurie skirti ir dovanojimui, ir vaišių stalui.
Mitiniio kalvio įkvėpta „Delikateso“ skonio kalvė kuria stebuklus.
Griaudi priekalas ir lyg žiežirbos iš po kūrėjo kūjo gimsta vis naujas skonis.
Kalvė prisipildo magiškų dūmų, kurie tarsi lėtos apeigos atlieka savo darbą.
Paprasti pipirai ir druska čia įgauna galių, lininis špagatas tampa tikru juvelyru, vingriai išryškindamas gaminio formas.
Šių dešrelių išskirtinumas - kruopščiai atrinkta kiaulienos žaliava be jokių pridėtinių E, kurių šiais laikais apstu gaminiuose.
Išskirtinė spalva išgaunama dėl ypatingo brandinimo ir džiovinimo režimo.
Vien žodis „naminis“ sukelia asociaciją - tikro, su meile mamos ar močiutės gaminto maisto ilgesys.
Tikrai taip.
Šiam gaminiui reikia atrinktų, iškaulintų kiaulių kulniukų, pipirų, druskos, česnakų ir tos iš namų sklindančios meilės…
Čia vėl pasitelkta kalvystės patirtis - kaip išlenkti, susukti, įpinti, sutvirtinti…
Gaminio pjūvyje matomas nuveiktas darbas: smulkinta mėsa ir prieskonių grupės virsta kuklia mozaika, tuomet, viską suveržus špagatu, verdant, paskui kepant ir slegiant, išgaunama pageidaujama forma ir sodrus skonis.
Gaminys tiems, kurie ieško alksnio dūmų aromato, juodųjų pipirų, kmynų ir aitriųjų paprikų daromų stebuklų.
Išmoningai pasitelkus cukrinių runkelių ir morkų ypatybes, gaminiui suteikiama rausva spalva ir išskirtinis skonis.
Skaldyti pipiriukai ir kmynai - dar kelios gražios ir skoningai patrauklios detalės.
Didžiuojames, kad ŽŪB „Delikatesas“ gaminamos Krivio virvelės, vytintos 2018 metais atitiko visus keliamus auškčiausius reikalavimus ir konkurse „Lietuvos metų gaminys“ pelnė AUKSO medalį!
Prekės pavadinimas, tikėtina, atspindi sudėtus lūkesčius ir įpareigoja.
KRIVIS, pasak legendos šventos ugnies saugotojas, svarbiausių žmogaus gyvenimo apeigų vadovas, bendruomenės vadas, sukviečiantis žmones į krivūlę.
Bendrovės „Delikatesas“ sukurta gaminių linija KRIVIS - ilgų metų darbas ir geriausias kūrinys, skirtas lietuviškos prekės prezentacijai.
Šios paralelės nuveda gilyn istorijos takais į praeitį, kuomet senovės lietuviai buvo puikūs mėsos gaminimo meistrai.
Apibendrinta ilgametė patirtis, derinant naujausias technologijas, gamybos procesą paverčia kūryba, tačiau verčia neatsisakyti tradicijų, kitaip bus prarastas delikateso skoninis identitetas.
Šiandien, norime pristatyti visai kitokį, modernų, šiuolaikišką - KRIVĮ.
Tai produktas skirtas pasimėgavimui keliaujant, leidžiant laisvalaikį šeimos ar draugų rate.
Išskirtiniu gaminimo būdu, priedais bei prieskoniais, išsiskiriantis gaminys tik primena patogiai susuktą „virvelę” kurią, manome, naudojo didysis KRIVIS - Krivaitis.
Virvelės gaminamos iš ypač kruopščiai atrinktos kiaulienos ir tik kruopštaus darbo dėka, užkalbant kuriamą produktą geriausiomis mintimis, vytinamas gaminys įgauna patrauklią gintarinę spalvą.
Proceso pabaigoje, išgaunamas nepaprastas aromatas puikiai derantis prie patrauklios išvaizdos.
Tai Krivių - Krivaičio vardo vertos VIRVELĖS.
Atida pradinei žaliavai ir nuoširdus darbas - puikus kolektyvinio darbo rezultatas, kurio pageidauja vis reiklesnis ir reiklesnis klientas.
KRIVIO produktų linija patenkins išrankiausią pirkėją, nes joje puikiai dera ilgametė patirtis, unikali receptūra bei paslaptingi krivių kerai.
Prekės pavadinimas, tikėtina, atspindi sudėtus lūkesčius ir įpareigoja.
KRIVIS, pasak legendos šventos ugnies saugotojas, svarbiausių žmogaus gyvenimo apeigų vadovas, bendruomenės vadas, sukviečiantis žmones į krivūlę.
Bendrovės „Delikatesas“ sukurtas gaminys KRIVIS - ilgų metų darbas ir geriausias kaimiško dūmo paliestas kūrinys, skirtas lietuviškos prekės prezentacijai.
Šios paralelės nuveda gilyn istorijos takais į praeitį, kuomet senovės lietuviai buvo puikūs mėsos gaminimo meistrai.
Apibendrinta ilgametė patirtis, derinant naujausias technologijas, gamybos procesą paverčia kūryba, tačiau verčia neatsisakyti tradicijų, kitaip bus prarastas delikateso skoninis identitetas.
Rūkymo apeiga su juodalksnio pjuvenomis, užkalbant kuriamą produktą geriausiomis mintimis, verčia jį parausti, o proceso pabaigoje gaminys atskleidžia tamsiai raudoną, patrauklią spalvą.
Senoviniai paslaptingi receptai nė karto nepavedė.
Jų dėka išgaunamas nepaprastas aromatas puikiai derantis prie patrauklios išvaizdos.
Mėsos gaminių kokybės reikalavimai ir ženklinimo pažeidimai
Pagal Lietuvos standarto LST 1919 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami be mėsos pakaitalų, išskyrus 3 pavadinimų virtus mėsos gaminius, t. y. virtų dešrų „Daktariška“, „Pieniška“ ir virtų pieniškų dešrelių gamyboje.
Šių dešrų juslinėms savybėms pagerinti iš viso leidžiama naudoti ne daugiau kaip 3 proc. pieno ir kiaušinių miltelių.
Minėto standarto nesilaiko UAB „Daivida“, gaminanti aukščiausios rūšies virtas dešreles „Virtos dešrelės vaikams“, kurių sudėtyje yra baltyminių mėsos pakaitalų (pieno miltelių, jogurto).
R. Markvėno įmonės (Telšių r.) gaminamų „Moksleivių sardelės“ ženklinimo etiketėse nenurodytas gamintojo adresas, mėsos gaminio rūšis, nenurodytas gamyboje naudojamas ledas, sojos baltymų koncentratas, krakmolo kiekis, sudėties sudedamosios dalys išvardintos ne pagal kiekį mažėjančia tvarka.
AB „Krekenavos agrofirma“ gaminamų aukščiausios rūšies virtos dešros „Vaikams“ ir virtų pieniškų dešrelių „Pasaka“ gamybai naudojamos dūmo kvapiosios medžiagos, tačiau ženklinime apie tai nenurodoma.
Aukščiausios rūšies vaikiško virto pašteto sudėties ženklinime netinkamai nurodomos jo sudėtinės dalys pagal eiliškumą.
VMVT rekomendacijos pirkėjams
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog labai svarbu, kad pirkėjas, įsigydamas mėsos gaminius, ypač skirtus vaikams, pasidomėtų jų sudėtimi, nurodoma ženklinimo etiketėje, nes neretai ir tokių gaminių gamybai naudojamos ne aukščiausios kokybės žaliavos.
„Deja, į maisto produktų sudėtį žvilgteli, o tuo labiau atidžiai perskaito ne kiekvienas pirkėjas.
Reikia nepamiršti, kad produkto kaina, pakuotė ar viliojantys užrašai ne visada atspindi jo kokybę ir maistinę vertę“, - tvirtino G. Čereška.