Kiekvienas ruduo atneša galybę klausimų apie darželius. Nors vieniems vaikams pietų miegas darželyje puiki proga pailsėti, kitiems, kuriems jo jau nebereikia, tampa tikru baimės laiku. Skirtingai nuo paplitusios nuomonės, pietų miegas reikalingas tik labai mažai daliai vyresnio darželinio ar ikimokyklinio amžiaus vaikų. Daugelis jo atsisako apie 4 metus, o neretai ir anksčiau. Svarbu pabrėžti, kad tai, jog vaikas darželyje užmiega, dar NEREIŠKIA, kad miego jam reikia. Tai lygiai taip pat gali reikšti, kad jam trūksta nakties miego, kuris regeneracine prasme yra daug vertingesnis nei dienos miegas! Žinoma, jei vaikas miega pogulio, vakare užmiega iki 21 val., lengvai keliasi ryte - valio, reiškiasi viskas jam puikiai tinka.
Tačiau neretai pasitaiko ir priešinga situacija: vaikai, kurie neužmiega, VIS DAR yra verčiami gulėti pusantros-dvi valandas arba tėvai sulaukia skambučio su prašymu pasiimti, nes „vaikas neužmiega ir trukdo miegoti kitiems“. Toks prašymas išgulėti kelias valandas niekaip nesuderinamas su darželinio amžiaus vaikų raida. Vertimas tai daryti dažnai gali baigti vaiko nenoru eiti į darželį, sunkiais emociniais išgyvenimais ar atsirandančiomis baimėmis.
Dienos miegas ir cirkadiniai ritmai: patologinis ratas
Mokslo pasiekimai leidžia geriau suprasti miego procesus. 2017 metų medicinos ir fiziologijos Nobelio premija suteikta cirkadinių ritmų tyrinėtojams Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui, išskyrusiems genus, kurie reguliuoja žmogaus kūno ląstelių paros ritmą, vadinamąjį „biologinį laikrodį“. Kaip aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos klinikos neurologė Vitalija Gresevičienė, tai yra genetinis-biologinis užmigimo laikotarpis, kurio metu smegenyse prasideda kiekvienai miego fazei reikalingų medžiagų gamyba.
Nustatyta, kad melatonino gamyba prasideda apie 20 val., piką pasiekia apie 24 val. nakties ir pradeda mažėti apie 4 val. ryto. Todėl pats fiziologiškiausias užmigimo laikas, atitinkantis besiformuojančius vaiko bioritmus, yra reguliarus jo migdymas ne vėliau kaip 20-21 val. „Užmigus vėliau, kas būdinga vaikams, kuriems jau nebereikia dienos miego, tačiau jie priverstinai migdomi dieną, sutrinka svarbūs fiziologiniai procesai,“ - teigė neurologė V. Gresevičienė. Pasitaiko, kad dieną užmigę vaikai, kurie jau yra fiziologiškai išaugę pietų miegą, nakčiai užmiega ir po vidurnakčio.
Tai įsuka patologinį ratą: vaikas vėlai užmiega, anksti pakeltas nuo ryto būna pavargęs, lengvai užmiega pietų, išsimiega dieną ir tada nakčiai vėl užmiega labai vėlai. Nekokybiškas nakties miegas sąlygoja vaiko irzlumą, dėmesio koncentracijos, mokymosi sutrikimus, mieguistumą ir poreikį pamiegoti dieną. Nekokybiškas nakties miegas ir jo kompensacija dienos miegu neigiamai veikia normalų ikimokyklinio vaiko vystymąsi.
Vertinant nakties miego svarbą daugelyje Vakarų (pvz., JAV, Anglija) bei mūsų platumos (pvz., Švedija, Norvegija) šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigose nuo 3 metų amžiaus nėra privalomo pietų miego, nebent tam yra individualus vaiko poreikis.
Paros miego normos ir individualūs poreikiai
Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos teigimu, vaikų miego fiziologiniai procesai yra kintantys; vaikui augant miego poreikiai taip pat keičiasi. „Amerikos miego medicinos akademijos gairėse yra akcentuojama, kad vaikai turi miegoti atitinkamą amžiui valandų skaičių, į bendrą miego valandų sumą įtraukiant ir dienos metu miegotas valandas.“
Miego specialistų ir vaikų neurologų pozicijoje teigiama, kad apie 20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus vis dar turi pamiegoti dienos metu, o nedidelė dalis iš jų miegoti dieną turi reguliariai. Be to, vaikams augant palaipsniui trumpėja pietų miego trukmė. Neurologai ir miego specialistai teigia, kad vyresnių nei 5 metų vaikai poreikio miegoti pietų miegą dažniausiai nebeturi - tai patvirtino ir tyrimai, parodantys, kad vėlinant pietų miego laiką vyresnių nei 5 metų vaikų miego homeostatinis spaudimas nebedidėja.
„Nepaisant šių dėsningumų, perėjimas į vieną ilgą miegą per parą yra individualus procesas ir tik iš dalies gali būti sutalpintas į amžiaus rėmus. Todėl labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualų dienos miego poreikį ir užtikrinti bendrą miego valandų kiekį per parą“, - teigiama Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pozicijoje.
Žemiau pateikiamos orientacinės paros miego normos:
| Amžiaus grupė | Rekomenduojama miego trukmė per parą (val.) | Orientacinis dienos miego kartų skaičius |
|---|---|---|
| 1-2 metai | 11-14 | 1-2 |
| 3-5 metai | 10-13 | gali būti 1 kartas arba visai nereikalingas |
| 6-12 metai | 9-12 | dažniausiai nereikalingas |
Kada nebereikia pietų miego?
Šeimos gydytoja ir holistinio miego specialistė Vytenė Menkevičienė siūlo atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kurie padeda suprasti, kad vaikas jau pasirengęs atsisakyti dienos pogulio:
- Sunkiai užmiega dieną, migdymas trunka ilgiau nei pats pogulis.
- Ilgai būdrauja vakare iki nakties miego arba vėlai užmiega nakčiai.
- Dažni, ilgi atsibudimai naktį, kurių metu vaikas atrodo pailsėjęs.
- Ryte bunda itin anksti, nepaisant pakankamos nakties miego trukmės.
Miego specialistė Dovilė Šafranauskė pridūrė, kad vienas svarbiausių požymių yra tai, jog vaikas neberodo nuovargio ženklų atėjus įprastam pietų miego laikui ir iki vakaro išlieka žvalus. Pastebėjus bent dalį šių požymių, galima teigti, kad pietų miegas vaikui nebereikalingas.
„Iki kokio amžiaus konkrečiam vaikui reikės miegoti pietų miego, lemia jo individualūs poreikiai bei bendra dienotvarkė. Jei vaiko nakties miego trukmė užtikrina jo poreikių patenkinimą, toks vaikas pietų miego atsisakys anksčiau, nei vaikas, kurio nakties miego trukmė yra trumpesnė. Kadangi nakties miegas yra naudingesnis žmogaus organizmui bei poilsiui, rekomenduojama trumpinti arba atsisakyti pietų miego, jei dėl jo trumpėja vaiko nakties miego trukmė“, - patarė D. Šafranauskė.
Vaikų miegas veikia visos šeimos sveikatą, ekspertai skatina laikytis rutinos
Priverstinio poilsio žala vaiko raidai
Specialistai pabrėžia, kad migdymas pietų miegui, kai vaikas pakankamai pailsi nakties metu, gali daryti neigiamą įtaką fizinei ir emocinei vaiko bei visos šeimos būsenai. Todėl tokiose situacijose rekomenduojama vaikui pasiūlyti kitokias dienos poilsio formas. „Neretai kaip alternatyva miegui siūlomas ilgas ramaus gulėjimo laikas, tačiau toks gulėjimas niekaip neatitinka ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos galimybių. Priverstinio, ilgo (daugiau kaip 10-15 min.) gulėjimo praktika gali sukelti įtampos ar netgi vaiko pasipriešinimą ugdymo įstaigos lankymui“, - sakė D. Šafranauskė.
Psichologė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė pabrėžė, kad vaikams reikia režimo, tačiau jis nebūtinai reiškia miegą vidury dienos. Ilsėtis galima ir žaidžiant, skaitant, vartant knygas, klausantis muzikos. Taip pat pastebima, kad būna vaikų, kurių organizmui visai nereikia poilsio dieną. A. Kurienė neigiamai vertina ne tik vertimą miegoti ar ilsėtis gulint, bet ir primygtinį raginimą, įkalbinėjimus gulėti vaikams, kurie to nenori. „Sunku suvokti, kaip vaikas gali išgulėti lovoje nemiegodamas 1-2 val. ar kartais net daugiau be jokio užimtumo. Taip gali būti nebent, jeigu vaikas bijo neįtikti auklėtojoms, nenori būti laikomas nedrausmingu, nedraugišku. Vaikai nori elgtis pagal taisykles ir negalėjimas jų laikytis vaikui gali būti skausminga patirtis“, - sakė Paramos vaikams centro vadovė.
Psichologė Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė teigė, kad vertimas ilsėtis, gulėti ar miegoti, kai tokio poreikio vaikas tuo metu neturi, gali mokyti ignoruoti savo kūno poreikius. O poreikių atliepimas ir mokymas savo poreikius ir kūno signalus atpažinti, įsisąmoninti ir atliepti yra pamatas savireguliacijai. „Tai vyksta labai paprastai - per kasdienes situacijas. Savireguliacijos mokomasi, kai imama pastebėti, kad šalta ir reikia apsirengti, ištroškus - atsigerti, nuliūdus - ieškoti kontakto su kitu, kad sulauktum palaikymo. Tokiu būdu mokomasi reaguoti į savo fiziologinius, emocinius, socialinius poreikius. Būtent poreikių atpažinimas, atliepimas ir tos patirties integravimas užtikrina sveiką asmenybės funkcionavimą.“ Anot jos, kai poreikiai sistemingai ignoruojami, vaikas jaučiasi nesaugus jį supančioje aplinkoje. Saugumas būtinas, kad vaikas galėtų mokytis, tyrinėti aplinką, megzti santykius, save reikšti. Nesijausdamas saugus vaikas patiria įtampą, o tai veda į emocinius ir elgesio sunkumus bei daro poveikį net vaiko sveikatai.
Institucinis požiūris ir lankstūs sprendimai darželiuose
Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesą, į tai, kas jam yra geriausia. „Ne vaikai turi būti pritaikyti prie darželių taisyklių, o taisyklės ir infrastruktūra turi būti pritaikyta prie vaikų“, - tvirtino A. Kurienė. Specialistai ragina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas įsiklausyti į individualius šeimų ir vaikų poreikius ir juos atliepti.
„Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir asmenine klinikine praktika norime pabrėžti, kad norėdami kokybiškai užtikrinti asmens sveikatos priežiūrą tiek miego medicinoje, tiek kitose srityse, stengiamės vadovautis požiūriu, kad nėra vieno tinkamo sprendimo visai populiacijai. Rekomenduojame tėvams ir ugdymo įstaigoms atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir skatiname ieškoti sprendimų siekiant šiuos poreikius patenkinti“, - rašoma Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pateiktame rašte.
Šiuo metu Lietuvoje galiojančios Higienos normos (HN 75:2016) 8 punkte numatoma, kad jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse. Atsakingos institucijos išaiškino, kad poilsis nereiškia vien tik miego. Higienos normos 83 punkte nurodoma, kad Vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.
Daugelis ugdymo įstaigų jau taiko lankstesnį požiūrį. Pavyzdžiui, darželyje „Saulės gojus“ daug dėmesio skiriama vaiko savijautai - tiek emocinei, tiek fizinei. Šiame darželyje gerbiamas kiekvieno vaiko individualus ritmas, nes suprantama, kad vaikai yra skirtingi. Tačiau visgi dauguma darželinio amžiaus vaikų natūraliai jaučia poreikį dieną pailsėti ir be didesnių pastangų užmiega. Jei vaikas neužmiega, jis gali ramiai žaisti, skaityti arba piešti - svarbiausia, kad aplinka būtų rami ir netriukšminga.
Gerosios praktikos pavyzdžiai darželiuose
Kai kurie darželiai yra priėmę bendrus susitarimus dėl pietų poilsio organizavimo, kurie atspindi šiuolaikinį psichologinį-pedagoginį požiūrį į vaikų ugdymą. Tokiuose darželiuose priverstinio miego netaikoma, o sprendimai ieškomi individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius. Susitarimai gali apimti:
- Individualų pokalbį su tėvais apie vaiko miego poreikį, dienos ir nakties miego ritmą bei ritualus.
- Fiksuotą pietų poilsio laiką, skirtą tiek fiziniam, tiek kognityviniam poilsiui.
- Poilsio ritualą, apimantį persirengimą pižama ar viršutiniais rūbais, miego žaislo pasiėmimą, pedagogo skaitomos istorijos klausymą, gulint, sėdint lovoje ar ant sėdmaišio, arba ramios muzikos klausymą.
- Galimybę vaikams, kurie neužmiega per 30 min. (istorijų skaitymo ar muzikos klausymo metu), užsiimti ramia veikla kitoje patalpoje, netrukdančia kitiems. Tokia veikla gali būti piešimas, koliažo darymas, žaidimas su plastilinu ar kinetiniu smėliu, muzikos klausymas su ausinėmis, paveikslėlių ar knygų vartymas.
Kodėl dienos poilsis yra toks reikšmingas? Darželio diena vaikams yra intensyvi: žaidimai, atradimai, bendravimas, patyrimai lauke - visa tai neleidžia nuobodžiauti ir reikalauja daug energijos. Miegant vaiko smegenys apdoroja gausų per dieną gautos informacijos kiekį - todėl mokymosi procesas tęsiasi net tada, kai akys užmerktos. Po pietų miego vaikai dažniausiai būna ramesni, geriau nusiteikę, lengviau susikaupia ir yra vėl pasiruošę toliau tyrinėti pasaulį. Pietų miegas darželyje - tai ne tik fizinis poilsis, bet ir nusiraminimo ritualas. Jauki aplinka, švelnus mokytojo balsas, pasaka prieš miegą ar tiesiog ramus pagulėjimas lovelėje padeda vaikui pasijusti saugiai ir atsipalaiduoti.
Darželio be pietų miego privalumai ir trūkumai
Šiuolaikinėje visuomenėje ne vienai šeimai kyla klausimas, ar leisti mažylį į darželį be pietų miego, ar vis dėlto auginti vaiką namuose. Pliusus ir minusus, kas geriausia vaikui, ne taip jau lengva sudėlioti, nes juk kiekvienas vaikas individualus, o šeimos aplinkybės skirtingos.
Darželiai be pietų miego, palyginti su tradiciniais darželiais, turi savų privalumų ir trūkumų. Vienas iš pagrindinių privalumų yra tai, kad vaikai, kuriems nereikia pietų miego, gali būti aktyvūs ir produktyvūs visą dieną. Tai gali būti ypač naudinga vaikams, kurie sunkiai užmiega arba kuriems reikia daugiau laiko žaisti ir mokytis. Tačiau darželiai be pietų miego taip pat turi trūkumų. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra tai, kad vaikai, kuriems reikia pietų miego, gali pavargti ir tapti irzlūs. Tai gali trukdyti jų gebėjimui mokytis ir bendrauti su kitais vaikais. Be to, darželiai be pietų miego gali būti ne tokie patogūs tėvams, kuriems reikia, kad jų vaikai miegotų pietų miego metu.
Svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, sprendžiant, ar leisti vaiką į darželį be pietų miego. Kai kurie vaikai puikiai jaučiasi be pietų miego, o kitiems reikia pietų miego, kad būtų laimingi ir sveiki.
