Indai - tai neatsiejama maisto gaminimo, laikymo ir vartojimo dalis. Nuo seniausių laikų žmonės naudojo įvairius indus, kurie atspindėjo jų kultūrą, technologinius pasiekimus ir buities poreikius. Šiandien indų įvairovė yra didžiulė, tačiau jų istorija siekia neolito laikotarpį.
Indų raida Lietuvoje
Archeologiniai radiniai rodo, kad Lietuvos teritorijoje rankomis lipdyti moliniai indai buvo naudojami jau nuo neolito (IV tūkstantmetis pr. m. e.). Tai buvo maisto produktų laikymo, gaminimo ir valgymo indai, kurie buvo degami židiniuose ir laužuose. Nuo X mūsų eros amžiaus indai pradėti žiedžiami, o tai leido gaminti įvairesnių formų ir kokybiškesnius gaminius.
Įvairios paskirties keraminių indų, skirtų maisto produktams laikyti, nešti, maistui gaminti ir valgyti, išliko iš XVIII-XIX amžiaus. Tuomet lietuviai naudojo puodynes, ąsočius, puodus, keptuves, dubenis, dubenėlius, puodelius, vazeles. Šie indai buvo puošiami geometriniais, augaliniais, paukščių motyvų ornamentais.
Nuo XV amžiaus Naugarduke ir Lydos pilies teritorijoje rasta emaliu ir auksu puoštų Bizantijos, Sirijos stiklo šukių bei XIV amžiaus indų šukių. Tuo metu diduomenė naudojo bokalus, ąsočius, kaušus, geriamuosius ragus, vazas, lėkštes, padėklus, pagamintus iš sidabro, vario, alavo ir stiklo.
XVI amžiuje išpopuliarėjo plonasieniai, gerai išdegti, dailiai ornamentuoti balto molio stikliniai ir fajansiniai indai. Fajansinių indų būdavo atvežama iš Kelno ir Olandijos, stiklinių - iš Venecijos.
XVII amžiuje indų formai įtakos turėjo Italijos barokas. Turtingieji naudojo puošnius paauksuotus sidabrinius, rečiau alavonius, varinius, stiklinius indus. XVIII amžiuje paplito rokokiniai indai, pasižymintys banguotos formos, vingrus gėlyčių ir kriauklių ornamentu. Daug porceliano ir krištolo indų buvo atvežama iš Vakarų Europos, taip pat naudoti Dancigo gintariniai, Japonijos ir Kinijos porceliano indai.
XVIII-XIX amžiais stiklinius, fajansinius ir porcelianinius indus gamino Radvilų manufaktūros, o sidabrinius - Vilniaus ir Kauno auksakaliai.
Šiuolaikiniai indai
Šiandien indai gali būti metaliniai, keraminiai, stikliniai ir plastikiniai. Jų įvairovė yra milžiniška, tenkinanti pačius įvairiausius vartotojų poreikius ir estetinius lūkesčius.
Priežiūra:
- Indai plaunami šepečiu 45-50 °C temperatūros vandenyje.
Transporto priemonių palyginimas
Nors pagrindinė straipsnio tema yra indai, pateikiamas ir įdomus palyginimas, atliktas Klaipėdos universiteto studentų ir kviestinių dalyvių, naudojant įvairias transporto priemones. Tai leidžia palyginti skirtingus judėjimo būdus mieste.
Lenktynės vyko septyniais judėjimo būdais:
- Bėgikas
- Dviratininkas
- Autobusas
- Mikroautobusas
- Elektromobilis
- Įprastas automobilis
- Elektrinis paspirtukas
Rezultatai:
- Elektromobilio vairuotojas finišavo po 21 minutės.
- Dviratininkas (laikinasis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovas Andrius Samuilovas) finišavo po 24 minučių.
- Pirmą kartą lenktynėse dalyvavo ir elektrinis paspirtukas, kurio populiarumas sparčiai auga.
- Autobusas iš pirmosios pernykštės vietos šiemet smuktelėjo į ketvirtąją. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad ne visi lengvųjų automobilių vairuotojai gerbė „A” juostą, apsunkindami autobuso važiavimo režimą.
- Stabiliausius rezultatus, lyginant su pernykštėmis lenktynėmis, demonstravo maršrutinis taksi ir elektromobilis.
- Didžiausias skirtumas pastebėtas bėgiko ir kitų dalyvių laiko atžvilgiu.
