Mėsos rinka Lenkijoje ir jos sąsajos su Lietuvos ūkininkais yra sudėtingas ir dinamiškas reiškinys. Šiame straipsnyje nagrinėsime mėsos pirkimo iš ūkininkų Lenkijoje aspektus, apžvelgsime pastarojo meto įvykius, kainų tendencijas, prekybos ypatumus ir Lietuvos ūkininkų perspektyvas šiame kontekste. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio organizacijų pranešimus, Europos Sąjungos duomenis ir verslo atstovų komentarus.
Skandalas dėl kiaulių supirkimo kainų Lenkijoje
Pastaruoju metu Lenkijos mėsos pramonę sukrėtė skandalas, susijęs su įtarimais dėl nesąžiningos veiklos, kuri esą darė įtaką kiaulių supirkimo kainoms. Gruodžio mėnesį kelios vietos žemės ūkio organizacijos bei profsąjungos pranešė LKVTAV (tikriausiai Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai) apie įtarimus dėl įmonės „Animex Food Service“ veiksmų. Esą šie didžiausi Lenkijoje kiaulienos gamintojai pirko kiaules iš Vokietijos (apie 3 proc. bendrovės savaitės kiaulių poreikio), o tai galėjo daryti spaudimą vidaus rinkos kainoms.
„Animex Foods“ atsakė, kad pirkimas buvo papildomo pobūdžio ir neturėjo įtakos dabartinių sutarčių su Lenkijos ūkininkais įgyvendinimui, kurie yra atsakingi už 97 proc. bendrovės poreikių. Bendrovė pabrėžė pasitikėjimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą su vietiniais veisėjais.
LKVTAV teigė, kad metų sandūroje mažėjančias gyvų kiaulių supirkimo kainas lėmė ne nesąžininga konkurencija, o rinkos dėsniai, daugiausia - didelė gyvų kiaulių pasiūla. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad norint įrodyti neteisėtą susitarimą, būtina įrodyti konkurentų kontaktų buvimą dėl susitarimo, kurio tikslas yra panaikinti, apriboti ar kitaip iškreipti konkurenciją. Tarnyba konstatavo, kad situacija kiaulienos rinkoje bus nuolat stebima.
Trumpai apie „Animex“ istoriją:
- 1995 m. birželio 29 d. įkurta.
- 1999 m. „Smithfield Foods“ įsigijo „Animex“ akcijų.
- 2000 m. - 2002 m. įmonė registruoja ir lietuvių pamėgtą prekės ženklą „Berlinki“.
- 2013 m. „Animex“ toliau vystosi.
Lenkijos apribojimai kiaulienos importui iš Lietuvos
Po praėjusių metų gruodį Lenkijoje nuvilnijusių ūkininkų protestų dėl žemų kiaulių supirkimo kainų, Lietuvos kiaulių augintojai patyrė smūgį. Lenkų žemdirbių prispausta valdžia apribojo kiaulienos ir kiaulių importą iš tų teritorijų, kur nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM) ir kurios priskirtos antrajai zonai (tai teritorijos, kur AKM nustatytas šernams). Tvirtinama, kad paaiškinimų dėl tokio sprendimo Lenkija oficialiai nėra pateikusi.
ES nedraudžia šalims prekiauti kiaulėmis ir jų skerdenomis iš antrųjų maro zonų, tik reikia suderinti su šalies Veterinarijos tarnyba ir pateikti dokumentus, kad mėsa yra saugi ir kokybiška. Lietuva eksportavo kiaules į Lenkiją, tačiau gruodžio viduryje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo Lenkijos kolegų perspėjimą, kad dėl procedūrinių priežasčių prekyba stabdoma.
Lietuvos reakcija į apribojimus
Lietuvos augintojai ragina valdžią imtis atsakomųjų veiksmų - neįsileisti lenkiškos kiaulienos, kurios eksporto apimtys į mūsų šalį yra nepalyginti didesnės nei mūsiškės - į Lenkiją. Premjeras Saulius Skvernelis ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pažadėjo, kad imsis griežtesnių priemonių, jeigu su kaimynais nepavyks susitarti.
Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis telefonu kalbėjo su Lenkijos žemės ūkio ministru kiaulių maro klausimais. Jis pabrėžė, kad Lenkijos priimtos priemonės kelia grėsmę ES regionalizacijos sistemai, tad kartu - ir pačiai Lenkijai. Jo nuomone, Lenkijos ministras suprato, kad toks sprendimas pavojingas jiems patiems.
Situacija rinkose
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas apibūdino situaciją rinkoje kaip labai įtemptą visoje Europoje, o Lietuvoje dar sudėtingesnę, nes liekame be alternatyvų. Negalime išvežti kiaulių, kainos krito, kiaulių augintojai dirba nuostolingai. Gyvojo svorio kilogramas kainuoja 90 centų - tokių žemų kainų dar nėra buvę. Jie ne tik negauna pelno, bet dar ir primoka, kad augina ir parduoda kiaules. Tie, kurie daugiau realizuoja kiaulių, patiria daugiau nuostolių.
Pagrindinė gyvų kiaulių eksporto kryptis - Lenkija, kur išvežama apie dešimtadalį išaugintų kiaulių. Per dešimt praėjusių metų mėnesių į šalį kaimynę buvo išvežta apie 150 tūkst. kiaulių, iš jų - per 90 tūkst. skersti ir apie 60 tūkst. paršelių auginti. Anot LKAA vadovo, iki tol Baltijos šalys ir Lenkija kovodamos su AKM buvo sąjungininkės, o dabar Lenkija izoliuojasi.
LKAA vadovo manymu, susitarimo su kaimynais reikėtų siekti diplomatiniais būdais, kad būtų sugrįžta prie abiem pusėms naudingos prekybos kiaulėmis ir mėsa. Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius ragintų valdžios atstovus neliūliuoti visų kalbomis, bet imtis ryžtingesnių veiksmų. Vis dėlto vertėtų imtis atsakomųjų sprendimų, nes nepalyginti daugiau atsivežama iš Lenkijos kiaulienos.
E. Adomavičiaus mano, kad jeigu valdžia nesiims radikalesnių sprendimų, kiaulių augintojai patirs nemenką smūgį, o kai kam gali tekti užsidaryti. Laikas eina, nuostoliai auga. Pardavę kiaulę, patiriame 15-16 eurų nuostolį. Užsidarius Lenkijos rinkai, Lietuvos skerdyklos per mėnesį papildomai turi paskersti apie 10 tūkst. kiaulių.
Importo ir eksporto disbalansas
Galima būtų teigti, kad kiaulių augintojų dejonės dėl užsidariusios Lenkijos rinkos, - nerimtos, nes kiaulių Lietuvoje nepriauginama tiek, kiek suvartojama mėsos, tad vietos rinkoje turėtų būti pakankamai erdvės - apie 60 proc. kiaulienos importuojama. Apie pusė (30 proc.) viso kiaulienos importo mus pasiekia iš Lenkijos, kita dalis - iš Belgijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių.
LAEI eksperto vertinimu, jeigu Lietuva taip pat uždraus kiaulienos įvežimą iš Lenkijos antrosios AKM zonos, situacija mūsų rinkoje labai nepasikeis - lenkiškos kiaulienos vietą greitai užims belgiška, vokiška ir daniška produkcija.
Diplomatiniai nesutarimai
Iš Lenkijos neturime jokių paaiškinimų. Tikimės, kad juos galbūt greičiau gaus Europos Komisija, kuri taip pat dėl šios situacijos yra užklaususi Lenkijos atitinkamas tarnybas ir ministerijas ir laukia jų atsakymo. Matyt, patys lenkai yra nepatogioje situacijoje. Praėjusį gruodį mūsų tarnyba buvo informuota, kad kiaulių prekyba sustabdyta dėl procedūrinių dalykų, kitokios priežastys nebuvo nurodytos.
Mėsos produktų kainų tendencijos
Paskutinių 6 metų laikotarpyje mėsos produktų kainos ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje buvo pakankamai stabilios. Pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenis mėsos eksporto kainos per 2013-2018 metus sumažėjo apie 10 proc. Lietuvoje per šį laikotarpį mėsos mažmeninės kainos beveik nesikeitė, o gyvulių supirkimo bei didmeninės kainos buvo mažesnės nei 2013 metais.
Galvijų supirkimo kainos ES
2019 metų birželio mėnesio (26-tą sav.) vidutinė O2 klasės (daugiausiai pagaminama) galvijų supirkimo kaina Lietuvoje buvo viena mažiausių ES. Ji buvo 15 proc. mažesnė nei ES analogiško laikotarpio vidutinė supirkimo kaina. Lietuvoje galvijų supirkimo kaina buvo didesnė (14 proc.) už Latvijoje ir (9,6 proc.) už Vengrijoje esamą kainą. Per metus daugiausiai supirkimo kaina padidėjo Slovakijoje (4,5 proc.) ir Vengrijoje (3,1 proc.). Tuo tarpu, 21 ES šalyje kaina mažėjo. Daugiausiai sumažėjo J. Karalystėje (15,6 proc.) ir Lenkijoje (13,2 proc.).
| ES Šalys | 2019 | 2018 | Pokytis, % |
|---|---|---|---|
| Latvija | 231,8 | 246,6 | -6,0 |
| Vengrija | 241,6 | 234,3 | 3,1 |
| Lietuva | 264,9 | 299,8 | -11,6 |
| Estija | 266,3 | 305,3 | -12,8 |
| Lenkija | 274,8 | 316,7 | -13,2 |
| Slovakija | 282,9 | 270,8 | 4,5 |
| Rumunija | 289,5 | 289,5 | 0 |
| Belgija | 295,6 | 295,9 | -0,1 |
| Kipras | 305,0 | 317,0 | -3,8 |
| Danija | 307,2 | 329,5 | -6,8 |
| Slovėnija | 307,8 | 341,0 | -9,7 |
| Italija | 311,9 | 327,3 | -4,7 |
| ES | 312,6 | 341,3 | -8,4 |
| Jungtinė Karalystė | 312,9 | 370,9 | -15,6 |
Kiaulių supirkimo kainos ES
Beveik visose ES šalyse (išskyrus Maltą ir Švediją) 2019 metais birželio mėnesį kiaulių supirkimo kainos didėjo. Didžiausi pokyčiai buvo Danijoje (36,2 proc.), Nyderlanduose (26,5 proc.) ir Latvijoje (26,4 proc.). Lietuvoje kiaulių E kategorijos skerdenų vidutinė supirkimo kaina buvo 19,2 proc. didesnė nei 2018-ųjų birželio mėnesį ir 1,2 proc. mažesnė už ES šalių vidutinę kainą. Didžiausios E kategorijos kiaulių supirkimo kainos buvo Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje, mažiausios - Belgijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
| ES Šalys | 2018 | 2019 | Pokytis, % |
|---|---|---|---|
| Belgija | 120,5 | 151,8 | 26,0 |
| Prancūzija | 131,1 | 161,3 | 23,0 |
| Suomija | 157,6 | 164,1 | 4,1 |
| Estija | 146,9 | 164,4 | 11,9 |
| Švedija | 166,6 | 164,4 | -1,3 |
| Nyderlandai | 130,7 | 165,3 | 26,5 |
| Jungtinė Karalystė | 169,0 | 167,6 | -0,8 |
| Danija | 126,8 | 172,6 | 36,2 |
| Airija | 140,7 | 172,8 | 22,8 |
| Lietuva | 147,3 | 175,5 | 19,2 |
| Čekija | 140,5 | 176,9 | 25,9 |
| Ispanija | 147,1 | 177,7 | 20,7 |
| Lenkija | 143,1 | 178,0 | 24,4 |
| Latvija | 145,1 | 183,5 | 26,4 |
Užsienio prekyba mėsa
Mėsos skerdenų eksporto vertė per 2015-2019 m. 5 mėnesių laikotarpį padidėjo 4,6 proc., o palyginti su 2018 m. 5 mėn. - 7,9 proc. Daugiausia eksportuota jautienos (už 42,7 mln. EUR) ir paukštienos (už 39,3 mln. EUR). Pagrindiniai jautienos pirkėjai italai, olandai ir švedai.
| Mėsa | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 |
|---|---|---|---|---|---|
| Viso | 91,2 | 84,7 | 82,6 | 88,7 | 95,4 |
| Iš jos: jautiena | 33,7 | 33,2 | 32,2 | 38,1 | 42,7 |
| kiauliena | 9,7 | 5,6 | 3,4 | 4,1 | 6,0 |
| paukštiena | 38,9 | 38,5 | 39,1 | 40,2 | 39,3 |
Mėsos skerdenų importo vertė per 2015-2019 m. 5 mėnesių laikotarpį padidėjo 46 proc., o palyginti su 2018 m. 5 mėn. - 8,9 proc. Daugiausia importuota kiaulienos (už 48,7 mln. EUR). Pagrindiniai kiaulienos tiekėjai: lenkai (31 proc.) ir belgai (16 proc.).
| Mėsa | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 |
|---|---|---|---|---|---|
| Viso | 65,4 | 63,4 | 76,3 | 87,6 | 95,4 |
| Iš jos: jautiena | 1,6 | 2,5 | 2,8 | 6,4 | 11,3 |
| kiauliena | 39,9 | 36,4 | 44,2 | 46,2 | 48,7 |
| paukštiena | 15,8 | 17,3 | 20,1 | 24,8 | 26,2 |
2023 m. Lietuva eksportavo 205,838 tūkst. kiaulių - 3,29 proc. mažiau nei 2022 m. Analizuojamu laikotarpiu pagrindine eksporto šalimi buvo Lenkija, į kurią kiaulių eksportas sudarė apie 67,74 proc. viso Lietuvos gyvų kiaulių eksporto kiekio ir, palyginti su 2022 m., į ją Lietuva eksportavo 9,22 proc. mažiau kiaulių. Į Lenkiją buvo eksportuota 139,430 tūkst. kiaulių, kurių vidutinė kaina sudarė 167 EUR/vnt., kai tuo tarpu 2022 m. kaina sudarė 137 EUR/vnt.
Į Latviją (į kurią Lietuvos gyvų kiaulių eksportas sudarė apie 32,26 proc. 2023 m., palyginti su 2022 m., kiaulių importas į šalį padidėjo 5,81 proc. ir sudarė 144,274 tūkst. vnt. Vidutinė importo kaina sudarė 115 EUR/vnt., o 2022 m. - 85 EUR/vnt. Pagrindine kiaulių tiekėja analizuojamu laikotarpiu buvo Latvija - 139,453 tūkst. vnt.
Tiesioginis pirkimas iš ūkininkų
Nors didžioji dalis prekybos vyksta per didmeninius tinklus ir skerdyklas, Lietuvoje atsiranda iniciatyvų, skatinančių tiesioginį pirkimą iš ūkininkų. Pavyzdžiui, Kėdainiuose pradedančioji verslininkė pastebi, kad miesto centre gyvenantys ar dirbantys žmonės neturi kur nusipirkti mėsos tiesiai iš ūkininkų ūkių. Krautuvėlės savininkai tiekėjų ieško „AgroBalt“, kitose parodose, mugėse. Jautiena atvežama iš Dotnuvos eksperimentinio ūkio, kiauliena - iš ūkininko A. Banionio ūkio Kauno rajone, vištiena - iš V. Andriuškevičiaus ūkio.
Tokios iniciatyvos leidžia vartotojams įsigyti šviežesnės ir kokybiškesnės produkcijos, o ūkininkams - gauti didesnį pelną. Tačiau kol kas tai yra nišinis reiškinys, kuris reikalauja daugiau pastangų ir organizavimo.
Lenkijos ekonomikos augimas ir jo įtaka mėsos rinkai
Nuo 1992 m. Lenkijoje vyravo nepertraukiamas augimas. Pagrindiniai augimo veiksniai yra įmonių investicijos, privatus vartojimas ir eksportas. Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijos ekonomikos augimo ir greito pasivyjimo potencialas išlieka būdingas išsivysčiusių šalių ekonomikoms. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ekonomika augs maždaug 3% per metus, o iki 2050 m.
Šis ekonomikos augimas turi įtakos ir mėsos rinkai. Augantis vartojimas skatina didesnę paklausą, o tai gali lemti didesnes kainas ir didesnį importą. Tokią sunkiai paaiškinamą lietuviškos produkcijos lenkiškų kainų magiją savaitgalį DELFI žurnalistė aptiko vos kilometro atstumu nuo Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos, 10 kilometrų nuo lietuviškųjų Lazdijų. Vos pervažiavus valstybės sieną Lazdijų rajone, Seinų valsčiui (Lenkija) priklausančiame Holny Mejera kaime, kavinės „Morena teritorijoje praėjusią savaitę atidaryta lietuviškoji „Vynotekos“ parduotuvė. Čia kilogramas „Krekenavos agrofirmos“ vytinto „Bajorų“ kumpio savaitgalį buvo pardavinėjamas po 6,85 euro už kilogramą (28,99 zloto, kai šios valiutos kursas vietos pinigų keitykloje euro atžvilgiu siekė 4,23:1). Lietuvoje tuo tarpu mažmeninės prekybos vietose toks kumpis kainuoja vidutiniškai 19,98 euro už kilogramą. Pigesne kaina pardavinėjama ir kita lietuviška „Krekenavos“ produkcija - virtos dešrelės, parūkytos, „Medžiotojų“ dešrelės. Tiesa, prie kai kurių produktų nurodoma, kad tai - speciali, akcijos, kaina, tačiau net tokiu atveju DELFI kalbinti Lietuvos atsakingų institucijų specialistai teigė sunkiai galintys paaiškinti tokį kainų skirtumą.
DELFI apie tokią kainodarą paprašė pakomentuoti UAB „Gelsva“ atstovus bei Lietuvos respublikos Konkurencijos tarybą. UAB „Gelsva“, valdančios „Vynotekos“ prekinį ženklą, komentaro kol kas negavome, o Konkurencijos tarybos atstovė Ieva Natanė sako, kad minėta kaina yra akcijinė, t.y. su nuolaida. „Kaip matyti iš produkto etiketės, minėto lietuviško kumpio kaina Lenkijoje parduodama su nuolaida. Be nuolaidos kaina yra beveik tokia pati kaip Lietuvoje“, - teigia Konkurencijos tarybos atstovė.
Pasak I. Natanės, komentarą dėl produktui teikiamų nuolaidų galėtų pateikti pats pardavėjas. „Konkurencijos taryba tiria galimus konkurencijos ribojimus. Institucija nekontroliuoja bendrovių vykdomos veiklos, nereguliuoja produktų ir paslaugų kainų, ir pačios įmonės turi priimti sprendimus, susijusius su gaminama ir parduodama produkcija, kainomis ir kiekiu“, - teigiama Konkurencijos tarybos atsiųstame atsakyme. Tuo tarpu LR Žemės ūkio ministerijos atstovas, Ekonomikos departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius sako, kad tokį kainų skirtumą gali lemti keletas priežasčių. „Lietuvoje mėsai ir mėsos gaminiams yra taikomas 21 proc. PVM, kai tuo tarpu Lenkijoje - tik 5 proc. Taip pat kainos dydį lemia ir rinkos dydis, kai prekybininkai išlošia ne konkuruodami parduodamos prekės kaina, o jos kiekiu, t.y. pigesne kaina parduodant didesnį kiekį produkcijos, marža išlieka beveik ta pati“, - teigia ŽŪM atstovas. Visgi E. Pranckevičius sakė sunkiai galįs įsivaizduoti, kad prekybininkai prekei taikytų žemesnę kainą nei įsigyta savikaina.
Pasienio „Vynotekoje“ Lenkijoje sutiktas apsiperkantis lazdijietis Albertas Lėlys dėl aukštų kainų Lietuvoje kaltino PVM dydį nustatančią Vyriausybę ir lietuviškų prekybininkų godumą. „Jei pažiūrėsime, kokią kainos dalį sudaro prekybininkų antkainis Lenkijoje ir Lietuvoje, tai nereikės daug proto suprasti, kas kaltas dėl didelių kainų. Mums, lazdijiečiams, gerai - Seinai arti, tačiau ką daryti sostinės gyventojams? Išeitų, kad daugiau nieko neveikti, tik sekti prekybos centrų skelbiamas kainų nuolaidas ir lakstyti per prekybos centrus ieškant pigesnių produktų“, - piktinosi apsipirkti į Lenkiją kartą per savaitę atvystantis lietuvis.
Remiantis ŽŪM kainų stebėsenos portalo www.produktukainos.lt duomenimis, šių metų sausį superkamos kiaulienos kilogramas pirkėjams atsiėjo 0,91 euro už kilogramą gyvo svorio. Tokią kainą Lietuvos supirkėjai ir perdirbėjai moka kiaulių augintojams ir ūkininkams. Kiaulienos skerdena perdirbėjams atsieina 1,24 euro už kilogramą, o gamintojas atšaldytą kiaulienos kumpį pardavėjui tiekia vidutiniškai už 2,45 euro už kilogramą. To paties portalo duomenimis, pardavėjo mažmenininkams taikoma atšaldyto kiaulienos kumpio kaina siekia 3,03 euro už kilogramą. Tokią kainą už šviežią kiaulienos kumpį moka eilinis prekybos centrų klientas. Išvytinti, supakuoti ir atvežti į prekybos vietą - taip pat kainuoja. Dar prisideda prekybininkų antkainis ir PVM. Ir visa tai virsta 19,98 euro už kilogramą vytinto aukščiausios rūšies kiaulienos kumpio Lietuvoje.
Ekonomistė, Seimo narė Ingrida Šimonytė sako, kad prekių ir paslaugų kainas lemia konkurencija rinkoje. Lygindama Lietuvos ir Lenkijos rinkų dydį, parlamentarė sutinka, kad jis - ne Lietuvos naudai. Tačiau, pasak ekonomistės, lietuviškoji konkurencija nuo lenkiškosios skiriasi. „Sakyčiau, kad Lenkijoje konkurencija ir yra tikra konkurencija, kur hegemonijos neprivaidinsi, nes užkėlęs kainas - prarasi klientus ir pačią rinką. Lenkijoje konkurencija yra arši ir didelė, Lietuvoje gi šioje srityje įžvelgčiau oligopolijos požymių. Jeigu ateitų į rinką naujas konkurentas, dabartiniai prekybininkai būtų tiesiog priversti mažinti kainas“, - teigia I. Šimonytė.
Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė sako, kad vienas iš būdų kainų sumažinimui galėtų būti vadinamosios kainų grandinės trumpinimas, kai sumažinama tarpininkų kiekis tarp augintojo, gamintojo ir pirkėjo. „Ūkininkų turgeliai, kooperatinės parduotuvės, mažųjų prekybininkų skaičiaus didinimas galėtų turėti įtakos kainų dydžiams. Taip pat didelę įtaką turi ministerijos viešai skelbiamos vidutinės prekių ir produktų kainos, nes stebime tendenciją, kad pradėjus viešinti kainas, jos jau kurį laiką nekyla taip, kaip kildavo anksčiau“, - sako A. Miškinienė. Visgi, pasak žemės ūkio viceministrės, didžiausią įtaką kainų mažinimui galėtų turėti pirkėjų įpročių keitimas, kai pastariesiems renkantis smulkius prekybininkus, didieji kainas būtų priversti mažinti.
Lietuviai pigesnės mėsos parsiveža iš Lenkijos
Lenkijos Mėsos Pramonė: Apžvalga
Lenkijos apdirbamoji pramonė sukuria apie 17,8 % BVP, o maisto pramonė pagamina daugiausia (apie 20 %) parduodamos Lenkijos pramonės produkcijos. Mėsos pramonė yra viena svarbiausių šakų, kurios įmonių gausu visoje Lenkijoje. Šiuolaikinėje maisto pramonėje mėsos produktus gaminančios įmonės užima ypač svarbią vietą. Mėsos prekyba tapo ypač dinamiška ir konkurencinga sfera. Su vis daugiau vartotojų, ieškančių aukštos kokybės mėsos produktų, prekybos tinklai ir mažmenininkai nuolat tobulina savo pasiūlymus, kad atitiktų besikeičiančius rinkos poreikius. Dėl šios priežasties, mėsos produktus gaminančios įmonės stengiasi bendradarbiauti su mažmenininkais, kad galėtų užtikrinti savo gaminių matomumą ir prieinamumą. Galiausiai, mėsos prekyba yra neatsiejama maisto pramonės dalis, kuri nuolat plečiasi ir keičiasi.
Mėsos produktus gaminančios įmonės, pasiūlančios platų asortimentą nuo dešrų iki išskirtinių mėsos gaminių, atspindi šiuolaikinius vartotojų poreikius ir pageidavimus. Su šiuolaikinėmis technologijomis ir išspręstomis tiekimo grandinėmis, šios įmonės gali užtikrinti aukščiausios kokybės produktus, kurie patenkins net pačius išrankiausius pirkėjus.
2023 m. Lenkijos BVP sudarė 811,229 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 1 814,628 mlrd. JAV dolerių), o BVP vienam gyventojui - 22 057 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą - 49 464 JAV dolerius). Lenkijoje gaunama daugiau kaip 70 rūšių naudingųjų iškasenų, o apdirbamoji pramonė sukuria apie 17,8 % BVP. Svarbiausios pramonės šakos: juodoji metalurgija, laivų statyba, automobilių gamyba, chemijos pramonė ir maisto pramonė. Žemės ūkio naudmenos užima apie pusę Lenkijos teritorijos, o šalyje yra apie 2 mln.
Pagrindiniai Kebabų Mėsos Tiekėjai Lenkijoje
Lenkijoje veikia nemažai įmonių, kurios specializuojasi kebabų mėsos gamyboje ir tiekime. Štai keletas iš jų:
- Izmiras: Kebabų gamintojas, veikiantis mėsos pramonėje daugiau nei 35 metus. Įmonė didžiuojasi 100% lietuvišku kapitalu, o ilgametė patirtis rinkoje leido jai užimti lyderio poziciją savo srityje.
- Korfez-Kebab: Įmonė daugiau nei 20 metų specializuojasi kebabų ir gyros gamyboje. Dėl per šį laiką sukauptos patirties mėsos pramonėje ir puikios rinkos poreikių pažinimo, galime pritaikyti savo produktus.
- Kaptan Food Sp. z o.o.: Įmonė buvo įkurta aistruolių savo darbui - komandos, turinčios ilgametę patirtį maisto pramonėje. Mes esame mėsos produktų didmeninė prekyba ir užsiimame kebabų platinimu.
Kiti Mėsos Produktų Gamintojai Lenkijoje
Be kebabų mėsos tiekėjų, Lenkijoje taip pat yra daug kitų mėsos produktų gamintojų, kurie siūlo platų asortimentą gaminių:
- Al-Em: Šeimos įmonė, turinti daugiau nei 30 metų patirtį mėsos pramonėje, specializuojasi aukštos kokybės jautienoje, kiaulienoje, veršienoje ir paukštienoje. Jie gauna savo mėsą iš patikimų ūkių.
- Michna Food: Įmonė, įkurta Pelpline, Pomeranijos vaivadijoje, 2009 metais. Mes remiamės šimtmečius trunkančia mūsų šeimų tradicija mėsos perdirbime ir gamyboje, kuri prasidėjo tarpukariu.
- Mėsos perdirbimo įmonė „Wędliny z Dębiny“: Pirmaujantis dešrų gamintojas Mazovijos vaivadijoje. „Wędliny z Dębiny“ gaminiai ruošiami pagal tradicinius receptus. Juos išskiria unikalus skonis ir aromatas.
- Mėsos perdirbimo įmonė "Rolmat": Buvo įkurta 1997 metais. Tai šeimos verslas, kuris skiria labai daug dėmesio kiekvienai detalėi įmonės veikloje. Aukštos produktų kokybės užtikrinimas yra misija, kuri.
- Lenkijos mėsos ir šaltų užkandžių "ŁUKOSZ" Sp. z o.o.: Šeimos įmonė, įkurta 1990 metais. Šiuo metu joje dirba apie tūkstantį žmonių. Mūsų įmonė specializuojasi didmeniniame mėsos eksportavime, siūlydama platų aukštos kokybės produktų asortimentą, įskaitant jautieną, kiaulieną.
- P.P.A.S ZGODA Sp. z o.o.: Įmonė, tiekianti tiek šviežią, tiek šaldytą jautieną.
Kokybės Užtikrinimas ir Ingredientai
Dauguma mėsos gamintojų naudoja tik natūralius ingredientus, nes vartotojai vis labiau vertina sveiką ir natūralų maistą. Vienas iš svarbiausių aspektų, susijusių su mėsos produktais, yra jų šviežumas. Žalia mėsa, pavyzdžiui, yra aukštos kokybės maisto produktas, tačiau ji turi būti vartojama laiku, kad būtų išvengta galimo užteršimo. Todėl mėsos produktus gaminančios įmonės investuoja į efektyvius saugojimo ir transportavimo sprendimus.
Vis daugiau žmonių įvertina etišką mėsos gamybą ir tvarumą.
Pavyzdinis Kebabų Mėsos Sudėties Aprašymas
Štai pavyzdys, kokia gali būti kebabų mėsos sudėtis:
Sudedamosios dalys: smulkinta mėsa (jautiena 60%, vištiena 20%), vanduo, sojų baltymai, kviečių skaidulinės medžiagos, prieskonių mišinys (druska, džiovintos daržovės (svogūnai, pipirai, česnakai, morkos, salierai, pastarnokai, porai, vaistinės gelsvės), cukrus, žolelės ir prieskoniai, karamelizuotas cukrus, dekstrozė, antioksidantas E 330, saulėgrąžų aliejus, pilnai sukietinti palmių riebalai.
Svarbu: Prieš vartojant termiškai apdoroti. Laikymo temperatūra -18 laipsnių. Atitirpinus pakartotinai neužšaldyti.
Kodėl Lietuviai Apsiperka Lenkijoje?
Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi apsipirkti Lenkijoje, viliojami mažesnių kainų. Tai ypač aktualu mėsos gaminiams, kuriuos Lenkijoje galima įsigyti 20-30 proc. pigiau nei Lietuvoje. Portalo DELFI užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis (26,8 proc.) Lietuvos gyventojų jau yra apsipirkę Lenkijoje. Reguliariai tai daro 8,7 proc. gyventojų, o dar 13,1 proc. planuoja apsipirkti kaimyninėje šalyje ateityje.
Pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai renkasi Lenkiją:
- Mažesnės kainos: Bendrovės vadovas Linas Grikšas teigia, kad dėl lengvatinio PVM ir didmeninių kainų, šviežią mėsą ir jos gaminius Lenkijoje galima parduoti 20-30 proc. pigiau nei Lietuvos prekybos tinkluose.
- Paprastesni prekybos mechanizmai: L. Grikšo teigimu, Lenkijoje prekybos mechanizmai yra paprastesni, elektra pigesnė, o darbo kaštai panašūs kaip Lietuvoje. "Mums pigiau produkciją nuvežti į Suvalkus negu į Klaipėdą", - teigia jis.
Mėsos Gaminių Ženklinimas ir Kokybės Standartai Lietuvoje
Lietuva turi išskirtinį mėsos produktų ženklinimą pagal rūšį (aukščiausia, pirma ar antra), kuris informuoja vartotojus apie gaminio sudėtį: ar jame yra tik mėsos, ar ir krakmolo, sojų, kitų priedų.
- Aukščiausia rūšis: Gaminama tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant baltyminių mėsos pakaitalų, maisto užpildų ar mechaniškai atskirtos mėsos.
- Pirmoji rūšis: Mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas ribojamas, neleidžiama naudoti sojų miltų, o tik sojų koncentratus ar izoliatus.
- Antroji rūšis: Neribojamas krakmolo ir kitų užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo nurodyti jų kiekį.
Valstybinė Kontrolė ir Pažeidimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekdama apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse. Patikrinimų metu daugiausia pažeidimų nustatoma dėl tinkamumo vartoti terminų nesilaikymo, produktų ženklinimo ir kokybės reikalavimų neatitikimo.
Nelegalios Mėsos Pardavimo Schemos Lenkijoje ir Lietuvoje
Netoli Bydgoščiaus, Šiaurės Lenkijoje, esančioje perdirbimo įmonėje šalies policija aptiko nelegaliai pagamintos mėsos kebabams, kurios vertė siekia apie 70 000 zlotų arba 16 249 Eur. Ant produkto nebuvo veterinarinio ženklinimo, o tai reiškė, kad jis nepraėjo reikiamų tyrimų, tačiau buvo nelegaliai parduodamas.
Pareigūnai aptiko apie pusantros tonos šaldyto produkto, skirto kebabams. Dar 200 kg žalios mėsos rasta šaldymo kamerose. Viena iš partijų buvo ką tik supjaustyta, tačiau buvo laikoma plastikinėse dėžutėse, ant stalo, net ant grindų.
Teigiama, kad dėl to, jog įmonė neturėjo reikiamo leidimo perdirbimo veiklai vykdyti, mėsos kokybės netikrino paskirtos institucijos. Nė viena iš tarnybų aptiktų mėsos partijų nebuvo pažymėta veterinarijos ženklu, ant jų nebuvo pažymėtas tinkamumo vartoti terminas.
Lietuvoje taip pat fiksuojami panašūs pažeidimai. Mėsos pardavėjai įveža į šalį reikalavimų neatitinkančius gaminius, dažnu atveju - iš tos pačios Lenkijos. Siekiant pažaboti toką veiklą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su Lietuvos kriminalinės policijos atstovais organizuoja bendrus mėsos gaminių patikrinimus.
Dažniausiai pažeidimai yra susiję su įvežama mėsa ir jos produktais, taip pat pasitaiko ir netinkamo ženklinimo ar informacijos vartotojams pateikimo atvejų. Kai kuriais atvejais fiksuojami šešėlinės ekonomikos atvejai, kai prekės realizuojamos nedeklaruojant apyvartos, kiekių ar be lydinčių dokumentų. Ne visada užtikrinamas ir produkcijos atsekamumas.
VMVT vykdo nuolatinius mėsos produktų patikrinimus.
Reikalavimai Mėsos Pardavimui Lietuvoje
Mėsos pardavimui Lietuvoje galioja griežti reikalavimai, reglamentuoti tiek nacionaliniais, tiek Europos Sąjungos (ES) teisės aktais. Norint pardavinėti mėsą, būtina registruoti veiklą Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT), taip pat gali reikėti gauti leidimą, priklausomai nuo veiklos apimties, pvz., mažmeninė prekyba ar didmeninė prekyba.
Pardavimo vietos patalpos turi atitikti higienos reikalavimus ir būti patikrintos VMVT. Turgavietėse būtina turėti VMVT leidimą prekiauti, o orekiaujant šviežia mėsa atvirose vietose, būtina laikytis papildomų higienos taisyklių, užtikrinti tinkamą temperatūrą ir apsaugoti mėsą nuo užteršimo.
Parduotuvėse ar kitose prekybos vietose, esančiose viduje, mėsa turi būti laikoma tinkamose temperatūrose: šviežia mėsa - nuo 0°C iki +4°C, šaldyta mėsa - ne aukštesnėje kaip -18°C temperatūroje. Pardavimo vietoje turi būti užtikrinta tinkama higiena, specialūs paviršiai, įrankiai, šaldytuvai.
Pati mėsa privalo būti gauta iš patvirtintų skerdyklų arba sertifikuotų tiekėjų. Kiekviena mėsos partija turi turėti lydimuosius dokumentus: kilmės sertifikatą, veterinarinio patikrinimo dokumentus, informaciją apie skerdyklą ir gyvūno sveikatos būklę.
Pardavėjams būtina turėti aiškų produktų galiojimo terminą ir tinkamą ženklinimą. Etiketėse turi būti pateikta visa privaloma informacija: produkto pavadinimas (pvz., jautiena, kiauliena), kilmės šalis, galiojimo terminas, laikymo sąlygos, svoris, informacija apie galimus alergenus, jei taikoma.
Pavojai Perkant Nelegalią Mėsą
Nors dalis žmonių gali pasirinkti, kur pirkti mėsą, tai darantys neoficialiuose pardavimo vietose ne tik perka nelegalų produktą, tačiau ir susiduria su tam tikrais pavojais sveikatai. Pavyzdžiui, neaiški mėsos kokybė nelegaliose prekyvietėse gali reikšti tai, kad parduodama mėsa gali būti užteršta bakterijomis (pvz., Salmonella, E. coli) arba kitais patogenais, kurie gali sukelti rimtas virškinimo problemas ar net apsinuodijimą.
