Dauguma be duonos riekelės neįsivaizduoja savo pusryčių, pietų bei vakarienės stalo ir valgo ją kiekvieną dieną. Duona yra vienas svarbiausių maisto produktų Baltijos šalyse, turintis gilias gamybos ir vartojimo tradicijas. Kaip teigia sveikos gyvensenos puoselėtoja ir restoranų šefė Aida Matulevičiūtė, duonos vengti tikrai nereikėtų - viskas priklauso nuo to, kokią duoną valgome ir ką ant jos dedame.
Duona: nuo žalingo iki naudingo produkto
„Duona gali būti ir sveikatai žalingas, ir naudingas produktas, todėl, visų pirma, būtina vertinti jos sudedamąsias dalis“, - sako A. Matulevičiūtė. Sveikatai mažiau palankūs yra tie duonos gaminiai, kurie pagaminti iš šlifuotų arba perdirbtų ir išvalytų grūdų. Taip pat nieko gero nereikėtų tikėtis iš duonos, kurioje apstu nenaudingų sudedamųjų dalių, tokių kaip nenatūralus raugas, įvairūs standikliai, kildikliai.
Teisingiausias pasirinkimas, anot A. Matulevičiūtės, yra viso grūdo duona. „Surasti absoliučiai tobulos sudėties duoną gali būti tikras iššūkis, tačiau jei jau renkamės ne kepimą namuose, siūlyčiau pirmenybę teikti įdomesnėmis sudedamosiomis dalimis pasižymintiems duonos gaminiams. Pavyzdžiui, renkantis duoną, gamintą iš pupų miltų, praturtiną skaidulomis ir įvairiomis daržovėmis, galime tikėtis kur kas geresnės maistinės vertės“, - įsitikinusi maisto žinovė.
Kaip atpažinti sveiką duoną parduotuvėje?
Vis dėlto rasti sveikesnių duonos alternatyvų parduotuvių lentynose šiandien - ypač paprasta. Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, norint nepasimesti tarp asortimento gausos, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į ženklinimą. „Sveikatai naudingus maisto produktus, taip pat ir duoną, galima nesunkiai atskirti iš „Rakto skylutės“ simbolio. Toks sutartinis žymėjimas rodo, kurie produktai savo sudėtyje turi mažiau cukraus, druskos, riebalų ir yra sveikesnis pasirinkimas. Pavyzdžiui, šiuo simboliu yra žymima bemielė duona su pilno grūdo miltais, kvietinė duona ar duonelės su daigintais rugiais, be pridėtinio cukraus“.
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, gydytoja dietologė Rūta Petereit akcentuoja, kad renkantis duoną vertėtų atkreipti dėmesį į joje esantį cukraus kiekį, mat kuo produkte daugiau cukraus, tuo blogiau veikiama organizmo mikroflora. Ji pabrėžia, kad visų pirma reikėtų žiūrėti į cukraus kiekį, o ne į grūdų rūšį ar spalvą. KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėja Aldona Mieželienė siūlo prie sveiko produkto kriterijų priskirti ir riebalų kiekį.
Duonos reitingo kriterijai ir sudėtis
Delfi portalo atliktame tyrime duonos reitingavimas remiasi aiškia balų sistema. Šis tyrimas buvo suskirstytas į dvi dalis - pirmojoje aptariama paprastos juodos duonos sudėtis, o antrojoje - duonos su įvairiais priedais, kaip kad grūdai, sėklos ir pan.
„Rakto skylutės“ reikalavimai ir balų sistema
Nagrinėjant duonos sudėtį, svarbu atsižvelgti į „Rakto skylutės“ sveikų produktų reikalavimus, kurie padeda vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės. Šiuos reikalavimus atitinkančiuose produktuose mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose - daugiau maistinių skaidulų. Juodoje duonoje neturėtų būti daugiau nei 5 g cukraus šimte gramų produkto, taip pat joje turėtų būti ne mažiau nei 5 g skaidulinių medžiagų.
Reitinguojant duonas buvo naudojama ši balų sistema:
- -3 balai skiriama už per daug cukraus (>5 g/100 g produkto)
- -2 balai - už per mažai skaidulų (<5 g/100 g produkto)
- -1 balas - už tuos priedus, be kurių tradicinė duona apsieina: esteriai, kviečių glitimas, konservantai, lieso pieno milteliai, papildomai pridėtas kviečių glitimas.
Mitybos konsultantė doc. dr. Sandrija Čapkauskienė išskyrė porą potencialiai organizmui kenksmingų priedų:
- Kalcio stearoil-2-laktatas (E482) - dirbtinis emulsiklis, stabilizatorius ir miltų apdorojimo medžiaga, gaminama iš pieno rūgšties. Jo neigiamas poveikis nežinomas - vienuose šaltiniuose neutralus, kitur - laikomas pavojingu sveikatai.
- Konservantas E282 (kalcio propionatas) - dirbtinis konservantas, medžiaga, naudojama trijų šeimų pelėsiams neutralizuoti. Kai kurie tyrimai parodė, kad propionatas sukelia galvos skausmus. Jungtinės Karalystės kepėjų sąjunga uždraudė grynąją medžiagą, nes ji kepyklose dirbantiems žmonėms sukelia odos bėrimus.
Paprasti būdai patikrinti, ar duona sveika
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalijasi itin paprastu patarimu, kaip galima išsirinkti sveiką duoną. „Pirmiausia duona ją suspaudus neturėtų susispausti į mažą blyną - jeigu pavyksta tai padaryti, vadinasi, toks produktas suteiks labai mažą sotumo jausmą, labai greitai pasisavins, o jūs greitai išalksite“, - moko ji.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į duonoje esantį cukraus kiekį ir siūlo atlikti dar vieną eksperimentą - tiesiog atsilaužus gabaliuką juodos duonos palaikyti jį burnoje. Anot jos, taip dažnai galima pajusti, kad duonos skonis labiau primena pyragą. „Būtinai skaitykite etiketes ir skaičiuokite, kurioje vietoje iš visų sudėtinių dalių įrašytas cukrus. Kuo jis toliau, t.y. kuo arčiau sąrašo pabaigos, tuo geriau - vadinasi, cukraus yra mažiau. Duonos be cukraus būna, tik labai mažai kas tokią mėgsta, o su metais duona vis saldėja“, - kalba V. Kurpienė.
Maisto etikečių skaitymas | Duona
Miltų pasirinkimas ir glitimo mitai
Kalbėdama apie duonos sudėtį KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėja Aldona Mieželienė pirmiausia pamini miltus. Tradicinei duonai įvairiais santykiais naudojami ruginiai ir kvietiniai miltai. „Priklausomai nuo poreikio, miltai gali būti stambaus ar smulkaus malimo. Rupaus malimo miltuose pašalinama mažiau luobelių, lukštelių, maistiniu biologiniu požiūriu tokie miltai ir iš jų gaminami kepiniai yra naudingesni mūsų sveikatai. Analogiškai yra ir su kvietiniais miltais - juo mažiau lukštelių pašalinama, tuo maistiniu požiūriu produktas vertingesnis“, - dėsto A. Mieželienė. V. Kurpienė taip pat akcentuoja, kad sveikesnė ta duona, kuri pagaminta iš pilno grūdo miltų.
Duona, pagaminta iš pilno grūdo miltų, lyginant su kitomis duonomis, suteikia 2-3 kartus didesnį sotumo jausmą, nors suvartojama tiek pat kilokalorijų. Tačiau dabar ji kitokia nei proseneliai kepdavo, ar tiesa, Gintare? Anksčiau duona buvo vienas pagrindinių patiekalų - sotus, natūralus, ją kepdavo su natūraliu raugu iš ruginių arba pilno grūdo miltų, nes kitokių tiesiog nebuvo. O šiais laikais duonos rūšių ir gaminimo technologijų yra be galo daug. Ji kepama iš skirtingų javų grūdų miltų, kiekvienas gamintojas stengiasi ją pagerinti įvairiais priedais, kurie nebūtinai naudingi žmogui.
„Dalį duonos rinkos „kąsnio“ nukanda ir viešojoje erdvėje dažnai kartojamos žinutės apie dietas, eliminuojančias grūdus ar glitimą. Pamirštama, kad glitimo netoleruojančių žmonių yra labai nedaug, o skaidulos ir baltymai yra būtini absoliučiai kiekvienam. Mitybos ekspertai ne kartą yra pagrindę mokslu, kad viso grūdo bei ruginė duona yra puikus skaidulų šaltinis - dvi riekelės gali sudaryti apie pusę rekomenduojamos dienos normos“, - atkreipia dėmesį A. Pocienė.
Pasak A. Matulevičiūtės, jei yra galimybė rinktis, tai prioritetas visuomet turėtų būti teikiamas ką tik iškeptai duonai. Taip pat sveikos mitybos ekspertė ragina atkreipti dėmesį į duonos porėtumą, kitaip sakant, duonos tarpelius, kurie, kaip esame įpratę manyti, nebūtinai susiję su kepinio šviežumu, tačiau yra svarbus ženklas netoleruojantiems glitimo. „Porėtumas duonoje yra glitimo gijų ir jų išsiplėtimo rūgimo bei kepimo metu rezultatas. Glitimas randamas kvietinių, ruginių ir dar keleto kitų kruopų sudėtyje. Paplitus nuomonei, jog glitimas yra žalingas sveikatai, jo atsisako vis daugiau žmonių. Tačiau tai nebūtinai yra teisingas sprendimas tiems, kurie iš tikrųjų nėra alergiški glitimui. Tiesa ta, kad kai kurios kepyklos, ieškodamos išeičių, kaip patenkinti beglitimių kepinių poreikį ir sutaupyti, naudoja kitas žalingas medžiagas, tokias kaip krakmolas, jam pakeisti. Tokie produktai yra ypač žalingi ir jų reikėtų vengti“, - įspėja A. Matulevičiūtė.
Kvietiniai miltai - kodėl jų vertė abejotina?
„Kas tie kvietiniai miltai, kurie šiandien yra tarsi keiksmažodis: visi pataria jų vengti. Tai yra miltai, kurių maistinė vertė praktiškai lygi nuliui. Paaiškinsiu. Grūdą sudaro kelios dalys: endospermas, apvalkalas, luobelė, sėlenos ir gemalas. Gaminant kvietinius miltus paliekamas tik endospermas, kuriame yra daug greitai įsisavinamų angliavandenių, o visos kitos grūdo dalys pašalinamos. Aukščiausios rūšies miltai prekybos centrų lentynose sudėti labiausiai matomose vietose, tačiau maistine verte gerokai nusileidžia tiems, kurie guli lentynų apačioje ir turi visas grūdo dalis: nes kaip tik jos yra vertingiausios. Pavyzdžiui, gemale yra daugiausia mineralų, antioksidantų ir vitaminų. Baltymų daugiausia ne endospermoje, o kitose grūdo dalyse. Kvietiniai miltai yra beverčiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, kaip ir minėjau, yra ta, kad pašalintos svarbiausios ir vertingiausios grūdo dalys, kita, kad kvietiniai miltai gaminami iš cheminiu fermentu išbalinto grūdo. Trumpai tariant, kvietiniai miltai gaminami iš grūdo liekanos, kuri visiškai nenaudinga. Suvalgome labai greitai įsisavinamą angliavandenį, kuris užkelia cukrus kiekį kraujyje, sukelia insulino šoką. Tai didina riziką susirgti susirgti diabetu.“
Pati seniausia ir vertingiausia miltų rūšis - spelta. Tai vienintelė javų kultūra, kuri nėra genetiškai modifikuota ir jos negalima modifikuoti. Iš speltos miltų su tikru raugu kepta duoda ir yra tikra duona. Jeigu maišytume ruginius ir kvietinius, tešla sunkiau kiltų, o jeigu duoną keptume tik iš ruginių - gali ir neiškilti, taigi, gaminys neturės prekinės išvaizdos, o gamintojams tai neparanku. Tačiau yra daug būdų kepti geros prekinės išvaizdos duoną ir iš kitos rūšies, rupaus malimo miltų, kurie yra nesijoti ir nebalinti. Žinoma, reikia įdėti daugiau pastangų ir darbo, tačiau alternatyvų tikrai yra. Net ir lengvą bei purų biskvitą galima iškepti ne iš kvietinių miltų.
Palyginkite: 100 g kvietinių miltų yra apie 75-80 g angliavandenių, o įprastuose ruginiuose miltuose jų perpus mažiau - nuo 45-60 g. Kad duona būtų sveikesnė, miltus galima maišyti, pavyzdžiui, įdėti 50 proc. vienų, 30 proc. kitų, o likusioji, mažiausia, dalis tegul būna kvietiniai miltai.
Sėklos ir kiti priedai: nauda ir pavojai
Dėmesys ir simpatijos - duonai su pagardais. Siekiant įtikti besikeičiančiam vartotojų skoniui ir gyvenimo būdui, parduotuvių lentynose vis dažniau galima atrasti duonos su pačiomis įvairiausiomis sėklomis. Pasak A. Matulevičiūtės, sėklos išties yra sveikatai vertingas produktas, todėl būdamos vieno ar kito produkto sudėtyje, mums tarsi sufleruoja, jog tai yra sveika. „Iš tiesų, sėklų pagardai duonoje yra labai sveikintinas pasirinkimas, tačiau vis tiek pirmiausia siūlyčiau atkreipti dėmesį į kitas sudedamąsias dalis. Jei sudėtyje matote galybę kancerogenų, sėklos čia jau nepadės“. Tiesa, pašnekovė perspėja, jog sėklose yra nemažai riebalų ir nors jie yra naudingi, tačiau kai kuriems žmonėms, itin besirūpinantiems kūno linijomis, duoną su sėklomis reikėtų vartoti saikingai.
Beje, nors daugelis mano, kad sveikesnės duonos su įvairiais priedais, V. Kurpienė nepataria rinktis produktų su sėklomis. „Dabar labai populiaru duoną kepti su sėklomis, tačiau kai sėklas pakaitiname, jų nauda dingsta, o kilokalorijų kiekis įdėjus sėklų į duoną, išauga. Taigi geriau rinkitės duoną be sėklų. Jeigu kepame duoną namuose, vietoj sėklų pabrinkinkime grūdų ir įmaišykime jų į tešlą - grūdai suteiks traškumo, bet kilokalorijų suvartosime mažiau.“
UAB „Klaipėdos duona“ vyr. technologė Renata Baltramonaitienė papasakojo, kaip gaminama plikyta duona: „Plikytos duonos kepimo procesas yra ilgas ir sudėtingas. Tešla duonai kepti pradedama ruošti iš vakaro, dalis visų tešlai maišyti skirtų miltų plikoma garu ar verdančiu vandeniu, mišinys paliekamas, kad apsaltų ir išrūgtų. Kai plikinys gerai išrūgsta, maišoma tešla, vėl rauginama, tada dalijama į kepalėlius, kildinama ir kepama. Teisingai užplikytas ir gerai išraugintas plikinys suteikia duonai ypatingą saldžiarūgštį skonį. Duona ilgiau išlieka šviežia, nesausa.“
„Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Gražvydas Jukna paaiškino, kad duonoje esantys bulvių dribsniai jau ir seniau būdavo naudojami duonos drėgnumui pagerinti. Kviečių glitimas pagerina duonos rūgimo ir kilimo procesą, duona tampa puresnė. Aliejus sumažina miltų dulkėjimą, tešlą galima lengviau apdoroti. Taip pat lengviau yra duoną suraikyti. Lieso pieno milteliai produktui suteikia geresnį kvapą, skonį, užtikrina purumą. Populiariausi įmonės gaminiai yra „Agota“, „Vilnius“ ir „Močiutės“ duona. Sveikiausias pasirinkimas būtų duona „Rugelis“, tačiau ji yra rūgštoka. Duona „Vilnius“ taip pat yra sveikas pasirinkimas, nes joje nėra pridėtinio cukraus - jo yra tik tiek, kiek susidaro rūgimo metu.
„Baltojo pyrago“ rinkodaros vadybininkė Berta Dauknytė tai pat pakomentavo, kodėl duonose kaip atskiras ingredientas papildomai pridedama glitimo: „Glitimas - tai vandenyje netirpūs baltymai, kurie yra laikomi alergenu, kadangi kai kurių asmenų organizmai netoleruoja glitimo turinčių maisto produktų. Glitimas dažniausiai yra randamas kvietiniuose, miežiniuose ar ruginiuose miltiniuose produktuose. Nepaisant to, glitimas yra laikomas svarbiu baltymu, suteikiančiu duonos gaminiams korėtumą. Papildomas kiekis glitimo dažniausiai gaminiuose naudojamas dėl prastos miltų kokybės, kad pagerintų tešlos konsistenciją.“
Mielės ar raugas?
R. Petereit paneigia mitą apie mieles kaip nesveiką ingredientą. Iš tiesų gyvos mielės prie aukštesnės temperatūros žūva, tad kepant duoną jų gyvų nebelieka. O tai, kokius pojūčius žmogus jaučia suvalgęs miltinio gaminio, jau priklauso nuo žmogaus žarnyno mikrofloros. Mielių, kaip kenksmingo ingrediento, neišskyrė ir KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėja Aldona Mieželienė. „Vienose duonose mielės naudojamos, kitose ne. Jos aktyviai dauginasi ir pagreitina gamybos procesą, o pati duona išeina minkštesnė, puresnė ir lengvesnė“, - paaiškino ji.
B. Dauknytė taip pat pakomentavo, kuo mielės skiriasi nuo raugo: „Tiek raugas, tiek mielės naudojami duonos minkštimo purumui pagerinti (kaip natūralus puriklis). Skirtumas tas, kad raugas yra miltų ir vandens mišinys, kuriame natūraliai vyksta pieno rūgšties bakterijų sukeltas fermentacijos procesas, o presuotos mielės - tai grynų mielių ląstelių, išaugusių mitybinėje terpėje, išplautas ir supresuotas koncentratas. Gamindami duonas naudojame natūralų raugą, kuris teigiamai veikia žarnyno mikroflorą. Natūralus raugas naudojamas siekiant pagerinti tešlos savybes, prailginti duonos senėjimo procesą ir padidinti duonos maistinę vertę. Duonoje gausu B grupės vitaminų, ji lengviau pasisavinama.“
UAB „Biržų duona“ rinkodaros vadovė Raimonda Kirpliukaitė atskleidė, kad anksčiau įmonė gamindavo duoną su mažesniu cukraus kiekiu, tačiau dėl mažos paklausos šis produktas nepasiteisino. Jeigu norite duonos-pyrago, natūralu, kad gausite duoną su įvairiais priedais. Jei norite tradiciško produkto, kuris dar teiktų ir naudos, rinkitės duoną be priedų, tik ji jau bus ne tokia minkšta, drėgna, saldi ir puri.
Duonos vartojimo tendencijos Baltijos šalyse
Artūras Kokoškinas, „Vilniaus duonos“ rinkodaros direktorius, teigia, kad Baltijos šalys yra tikros duonos mėgėjų šalys. Vis dėlto, duonos vartojimo įpročiai kinta dėl įvairių priežasčių. Šiandien skonių ir idėjų ieškotojas Alfas bei „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė Elžbieta nori jus visus pasveikinti su ypatinga švente - Lietuvos švente Kovo 11-ąja. „Duona ir tėvynė - tai labiausiai susiję dalykai“, - įsitikinusi Elžbieta.
7 iš 10 lietuvių duonos valgo reguliariai. „Ruginė duona, mūsų tradicinė lietuviška duona, savo vietą išlaiko gana stabiliai, be didesnių svyravimų. Tuo tarpu baltos duonos vartojimas per metus sumažėjo beveik 9 proc. Panašią tendenciją stebime jau kelerius metus“, - sako Aurelija Pocienė, „Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovė. Vis dėlto, pasak jos, duona ir toliau užima svarbią vietą kasdienėje mityboje: daugiau nei pusė šalies gyventojų ją valgo beveik keturis kartus per savaitę, o duonos visiškai nevartoja tik apie 5 proc. žmonių. Be to, daugiau nei trys ketvirtadaliai gyventojų priskiriami reguliarių duonos valgytojų grupei.
Pirkėjai taip pat gana atidūs duonos kilmei - maždaug ketvirtadaliui svarbu, kad ruginė duona būtų lietuviška. „Renkantis maistą vienas esminių kriterijų yra kokybė, o lietuviška kilmė dažnai suvokiama kaip vienas jos atributų. Tai matome ir iš tyrimų. Vis dėlto pirkėjai ne visuomet atidžiai skaito etiketes: ne tik sudėtis, bet ir kilmės šalis kartais lieka pražiūrėta, jei prekė užvadinta lietuviškai“, - pastebi A. Pocienė.
Baltos ir juodos duonos vartojimo pokyčiai
Dar vienas reikšmingas pokytis - šiemet pirmą kartą susilygino baltos ir juodos duonos vartojimo apimtys. Ilgus metus balta duona dominavo pirkėjų krepšeliuose, tačiau jos vartojimui mažėjant, o ruginės duonos pozicijoms išliekant stabilioms, abu segmentai beveik susilygino. Pasak A. Pocienės, duonos mažiau suvalgoma ir gerėjant ekonomikai - didesnė dalis pirkėjų gali leisti sau rinktis įvairesnį maistą. Taip pat prisideda tam tikros mitybos mados bei dietų komunikacija.
Pakuočių dydžių kaita ir naujos tendencijos
Bendras duonos vartojimo mažėjimas siejamas ne tik su besikeičiančiais mitybos įpročiais, bet ir su demografiniais pokyčiais - mažėja gyventojų skaičius ir smulkėja namų ūkiai. Daugėja solo namų ūkių bei porų be vaikų, todėl keičiasi ir pakuočių pasirinkimas bei perkamas duonos kiekis. Mažesnės pakuotės padeda greičiau suvartoti duoną, ir mažiau jos išmesti. Beveik 2 iš 5 vartotojų pabrėžia, kad jiems svarbu gyventi tvariau ir rūpintis aplinka“, - sako A. Pocienė. Tuo tarpu didesnio formato pakuotės išlieka populiarios skrudinimo duonų segmente - tokią duoną dažniau renkasi šeimos. Mažesni namų ūkiai linkę rinktis porcijines ar mažesnių pakuočių duonas.
Jaunesnė auditorija vis dažniau renkasi burgerių bandeles, brioche tipo kepinius bei etnines duonas - tortilijas, pitas, bagetes. Šios kategorijos auga iš dalies baltos duonos gaminių sąskaita. Tuo tarpu batonų vartojimas, kaip pastebi didžiausia šalies duonos kepykla, nuosekliai mažėja. Tai siejama ir su kartų kaita - mažėja žmonių, kuriems batonas buvo kasdienis produktas, taip pat dalį šio segmento perima forminė ar etninė duona.
„Nors batono sudėtis iš esmės panaši į kitų kvietinių baltos duonos gaminių, jo pirkėjų kasmet mažėja. Panašu, kad batonas pamažu pereina į nostalgijos kategoriją - jis vis dar perkamas iš įpročio ir dėl emocinės vertės. Jaunesni vartotojai, užaugę su skrudinimo duona, dažniau renkasi ją arba įvairių šalių etnines duonas“, - pastebi A. Pocienė. Pasak „Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovės, Lietuvoje dar neišnaudotas visas porcijinių duonelių potencialas. Itin populiari Skandinavijos šalyse, ši kategorija, tikėtina, ir toliau augs bei šalies rinkoje.
Pasaulio duonos įvairovė ir lietuviška kepta duona
Mūsų kepta duona - unikali, tačiau ir kitos tautos mėgsta ją ruošti savaip. Portalas „Taste Atlas“, vietinį maistą ir tradicinius patiekalus populiarinti siekiantis kelionių vadovas, ką tik pristatė maisto pažibas 2024/25-iesiems, remdamasis beveik pusės milijono vartotojų įvertinimais. Lietuvių virtuvė užėmė garbingą 39-ą vietą, aplenkusi ir tokias pasaulyje populiarias virtuves kaip Anglijos, Kipro ar Belgijos. Tačiau didžiausias pasiekimas - remiantis daugiau nei 470 tūkst. vartotojų vertinimais, 2024/25 m. TOP užkandžiu pasaulyje paskelbta lietuviška kepta duona, rašoma „Iki“ pranešime žiniasklaidai.
Ir įprastą keptą duoną galima patiekti naujai. Keptą duoną galima valgyti vieną, dažyti ją į avokadų užtepėlę ar humusą. Riebų majonezą galima keisti ir graikišku jogurtu ar varške su prieskoniais - toks variantas turės mažiau riebalų, jam neišleisite daug, o bus ne ką mažiau skanu. Eksperimentuoti verta ir su sūriu, kuris daugeliui yra neatsiejamas keptos duonos priedas. Įprastą fermentinį galima pakeisti sūriu su trumais, vasabi prieskoniais, kietuoju parmezanu ar patiekti su sūrių mišiniu.
Keli patarimai norintiems keptą duoną paruošti sveikiau ar greičiau
Jeigu pasiryžote keptą duoną pasiruošti namuose, prekybos tinklo kulinarai dalijasi keliais naudingais patarimais, kaip šį užkandį padaryti ne tokia didele kalorijų bomba. Rinkitės maistingą duoną. Skonis labai svarbu, tačiau rinkdamiesi duoną nepamirškite atkreipti dėmesio į jos sudėtį. Ruginė duona turi daugiau žmogaus organizmui naudingų medžiagų nei kvietinė, todėl ją dažniau renkasi sveikos mitybos šalininkai. „Be to, vertingesnė bus ta, kuri pagaminta iš viso grūdo dalių miltų. Verta įsidėmėti ir tai, kad kokybiškos duonos sudėtyje nebus jokių konservantų, tik miltai, vanduo ir raugas arba mielės. Jeigu mėgstate, rinkitės įvairiomis sėklomis, grūdais praturtintą duoną - tai suteiks ir skonio, ir naudingų medžiagų, ir papildomo traškumo“, - pataria kulinarai.
Nepilkite per daug aliejaus. Visai nebūtina paskandinti duonos aliejuje, kad gautume traškią ir viliojančią keptą duoną. Dėl jo užkandis prisigers daugiau riebalų, o ir duonos tikrasis skonis mažiau atsiskleis. Jeigu kepate duoną keptuvėje - neapsemkite jos aliejumi, pakaks tik nedidelio kiekio jo. Tačiau net ir tuomet iškeptą dėkite ne tiesiai į lėkštę, o paguldykite ant popierinio rankšluosčio, kuris sugers aliejaus perteklių. Pasinaudokite kitais prietaisais virtuvėje. Tačiau keptą duoną galima ruošti ne tik keptuvėje: dėkite ją ant kepimo popieriaus, tik apipurkškite aliejumi arba ištepkite konditeriniu teptuku, arba naudokite šiais laikais populiarią karšto oro gruzdintuvę. O jeigu norite dar ir mažiau darbo - kepkite visą kepalą.
Keptos duonos su sūriu receptas
- Reikės:
- duonos ar batono - 1 vnt.
- sviestas - 50 g
- česnakas - 2-4 skiltelės (priklauso, kokio aštrumo norite)
- fermentinis ar mocarelos sūris
- smulkinti žalumynai - saujelė
- Gaminimas:
- Į maždaug 2-3 cm dydžio grotelėmis supjaustytos duonos tarpelius įpilkite ištirpdyto ir česnaku paskaninto sviesto.
- Įdėkite gerai besilydančio sūrio (pvz., fermentinio arba galite naudoti mažiau kalorijų turinčia „light“ mocarelą), smulkintų žalumynų.
- Apvyniokite duoną folija, kad ji visa būtų uždengta.
- Kepkite 190 laipsnių orkaitėje 10-15 minučių.
- Tada atidenkite ir kepkite dar 10 minučių.
- Pabarstykite likusiais žalumynais ir patiekite - taip paruošta ji gali tapti net ir skaniausiu pyragu, kuris taps stalo puošmena.
Duona - skaidulų šaltinis
S. Šoblinskienė neigia mitą, kad duona nėra maistinga ir jos reiktų vengti. Priešingai - joje gausu angliavandenių, kurie yra energijos šaltinis, vertingų vitaminų bei skaidulų ir vitaminų. Skaidulos labai svarbios virškinimo procesui, aktyvina virškinamojo trakto veiklą, didina sotumo jausmą, palaiko gliukozės koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio koncentraciją. Specialistė pataria rinktis duoną, kurios pakuotės etiketėje skaidulų kiekis būtų ne mažesnis nei 6 g per 100 g gaminio. Taip pat pasirinkti išties sveiką duoną padės populiarėjantis ženklinimas - žalia „Rakto skylutės“ etiketė. Tokia etiketė rodo, kad gaminyje yra ne daugiau nei 5 g cukraus per 100 g , ne daugiau nei 1 g druskos per 100 g, ne mažiau nei 5 g skaidulinių medžiagų per 100 g ir ne daugiau nei 7 g riebalų per 100 g. Šiuo Sveikatos apsaugos ministerijos suteikiamu ženklu maisto produktai Lietuvoje žymimi nuo 2017 metų, etiketė reiškia, kad gaminys yra palankesnis sveikatai, mat jo sudėtis kruopščiai subalansuota, jame gausu naudingųjų medžiagų.
Ar duoną būtina valgyti?
Duoną valgyti būtina, ypač jeigu nevalgome košių. Kasdien reikėtų suvalgyti dvi tris duonos riekutes, kad gautume pakankamai vitaminų B, D. Vertinga yra iš viso grūdo miltų kepta, natūraliu raugu rauginta duona. Jeigu duona kepama iš miltų mišinio, svarbu, kad kvietinių miltų būtų iki 20 proc.
Labai nerekomenduoju pirkti jau pjaustytos duonos, nes peiliai, kuriais pjaustoma, yra lubrikuojami, ant jų gali likti bakterijų sporų, tad valgant tokį produktą rizika gauti nereikalingų bakterijų yra gana didelė. Geriau pirkti nepjaustytą ir namuose duoną susipjaustyti patiems.
