Artėjant šiltajam sezonui, daugelis svajoja apie vakarus gamtoje, gardžius patiekalus, keptus ant laužo. Dešrelės yra puikus pasirinkimas dėl paprasto ir greito paruošimo bei puikaus skonio. Tačiau, norint, kad šis paprastas patiekalas taptų tikru skanėstu, svarbu tinkamai pasirinkti dešreles ir žinoti keletą kepimo gudrybių.
Svarbiausia - atidžiai skaityti etiketes
Dešrelių įvairovė labai didelė, tačiau ne visos tinkamos kepti ant laužo ar kepsninėje. Renkantis kepimui tinkančias dešreles, svarbiausia atidžiai skaityti, kokią informaciją jų etiketėse pateikia gamintojai. Jose nurodoma ne tik dešrelių sudėtis, vartojimo instrukcija (pašildyti, virti, kepti įprastai ar ant žarijų), bet ir laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminai.
Dešrelės pagal apdorojimo būdą gali būti „virtos“ ir „virtos kepamosios“ arba „dešrelės kepimui“. Vartotojams svarbu būti atidiems, renkantis gaminį kepimui, nes pavadinimai išties gali būti panašūs. Pavyzdžiui, „Medžiotojų“ dešrelių yra ir kepamųjų, ir skirtų naudoti tik pašildytas. Svarbu pažiūrėti į sudedamųjų dalių sąrašą etiketėje - jei gaminyje yra nitritinės druskos (natrio nitrito (E250)), tokios dešrelės yra netinkamos kepimui.
Kodėl svarbu vengti nitritų kepant?
Ne kepimui skirtų dešrelių gamyboje naudojamas natrio nitritas (E250), kuris konservuoja mėsos produktą ir paryškina bei išlaiko patrauklią raudoną spalvą. Kepant dešreles, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, esančiomis mėsoje. Tuomet susidaro kancerogeniniai junginiai - nitrozaminai, kurie ilgainiui gali sukelti sveikatos negalavimų.
Nitrozaminai paprastai susidaro aukštesnėje nei 110 °C temperatūroje, o kepant ant laužo ar kepsninėje temperatūra visada yra tokia arba dar aukštesnė. Todėl moksliškai įrodyta, kad negalima kepti gaminių su nitritais.
Kaip atpažinti kepimui tinkamas dešreles?
Kepimui skirtos dešrelės, kurias gaminant nebuvo naudoti nitritai, yra ne rausvos, o pilkšvos, baltos, gelsvos spalvos. Taip pat gali būti su šviesios arba rudos spalvos apvalkalais, virtos arba parūkytos. Ant tokių dešrelių pakuotės parašyta, kad tai - „kepamosios dešrelės“ arba „dešrelės kepimui“.
| Dešrelių tipas | Tinkamumas kepimui | Pastabos |
|---|---|---|
| Virtos (su E250) | Netinka | Gali susidaryti kancerogenai. |
| Kepamosios (be E250) | Tinka | Saugus pasirinkimas aukštesnei temperatūrai. |
| Rūkytos (su E250) | Netinka | Rūkymo metu jau yra kancerogenų. |
Kepimo ant laužo paslaptys
Maisto ruošimą ant grilio galime laikyti nauja meno rūšimi. V. Blauzdavičius pabrėžia, kad dešreles reikėtų kepti neskubant - joms nepatinka didelė liepsna ir aukšta kepsninės temperatūra. Dėl to bet kokios rūšies dešreles reikėtų kepti netiesioginėje kaitroje, kitaip dešrelių paviršius sutrūkinės, vidus bus neiškepęs, o išorė - apdegusi.
Dešreles grilyje reikėtų ruošti ganėtinai žemoje, 130 laipsnių temperatūroje. Kepant ant laužo arba tradicinėje šašlykinėje, išdegintas anglis ar malkas patariama sustumti į šonus, o dešreles dėti per patį vidurį, ne virš žarijų. Jeigu numatytas dešrelių kepimo laikas jau praėjo, bet nežinote, ar dešrelės yra iškepusios, įsitikinkite tuo jas prapjaudami arba naudokite maisto temperatūrai matuoti skirtą termometrą.
Kaip kepti dešrą ant grotelių
Taip pat svarbu žinoti, kad kepant dešreles svarbu parinkti kepsnines ar kepimo būdą, kad būtų galima surinkti riebalus varvančius nuo kepamų dešrelių. Įkaitę riebalai ima kaisti ir skleidžia dūmus, kuriuose yra pavojingų aromatinių angliavandenilių. Nekepkite dešrelių ant atviros liepsnos ir nenaudokite spygliuočių medžių malkų.