Diazepamo recepto išrašymas ir vartojimo ypatumai Lietuvoje

Diazepamas - tai benzodiazepinų grupės vaistas, dažnai naudojamas nerimui, nemigai, raumenų spazmams ir traukuliams gydyti. Jis pasižymi anksiolitinėmis (nerimą mažinančiomis), raminamosiomis, prieštraukulinėmis ir raumenis atpalaiduojančiomis savybėmis. Diazepamas yra benzodiazepinų klasės vaistas, kuris veikia centrinę nervų sistemą (CNS).

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, diazepamo išrašymą reglamentuoja griežtos taisyklės, siekiant užtikrinti tinkamą vaisto vartojimą ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime diazepamo recepto išrašymo taisykles Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir reglamentais.

Bendrosios nuostatos ir teisinis reguliavimas

Lietuvoje vaistų, įskaitant diazepamą, išrašymo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai ir kiti teisės aktai. Diazepamas priskiriamas psichotropinėms medžiagoms, kurios, laikantis nustatytų reikalavimų, sveikatos priežiūros tikslams vartoti nedraudžiamos.

Svarbu paminėti, kad 1991 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1 Lietuvoje pripažinti negaliojančiais kai kurie TSRS sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, taip pat Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai. Tai rodo, kad Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys vaistų išrašymą, nuolat tobulinami ir pritaikomi prie šalies poreikių.

Diazepamo sudėtis ir farmacinės savybės

Diazepamo sudėtyje yra veiklioji medžiaga diazepamas ir pagalbinės medžiagos, tokios kaip laktozės monohidratas, hidroksipropilkrakmolas, mikrokristalinė celiuliozė, silicio dioksidas, talkas ir magnio stearatas. Diazepamas pasižymi anksiolitiniu, prieštraukuliniu ir raumenis atpalaiduojančiu veikimu. Jis nedaug veikia autonominę nervų sistemą.

Vartojimo indikacijos

Diazepamas yra naudojamas įvairioms būklėms gydyti. Toliau pateikiamos pagrindinės indikacijos, kurioms esant gali būti skiriamas šis vaistas:

• Sunkios nerimo ir sujaudinimo būklės.
• Sujaudinimas, susijęs su alkoholine baltąja karštlige.
• Įvairių priežasčių sukelta tetanija ar skeleto raumenų spazmai.
• Užsitęsęs epilepsijos toninių-kloninių traukulių priepuolis ar epilepsinė būklė.
• Premedikacija (vaisto vartojama prieš operaciją ar nemalonią diagnostinę procedūrą, pvz., endoskopiją).
• Trumpalaikis vartojimas nerimui mažinti, ypač jei jis pasireiškia kartu su nemiga.
• Centrinės ar periferinės nervų sistemos pažeidimų sukeltas skeleto raumenų spazmas.
• Ligonio raminimas prieš chirurgines procedūras.

Recepto išrašymo tvarka Lietuvoje

Diazepamas yra receptinis vaistas, todėl jį galima įsigyti tik pateikus gydytojo receptą. Receptą gali išrašyti gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir nustatęs, kad diazepamas yra tinkamas gydymo būdas.

Receptų blankų tipai ir pildymo tvarka

Vaistai Lietuvoje išrašomi ant unifikuotų receptų blankų (forma Nr. 148/a), o narkotiniai vaistai - ant specialių receptų blankų. Diazepamas, priklausomai nuo jo koncentracijos ir formos, gali būti išrašomas ant skirtingų tipų receptų blankų.

• Narkotiniams vaistams, tiek grynams, tiek ir mišiniuose, išrašyti naudojami griežtos apskaitos dokumentais laikomi 2 formos specialiųjų receptų blankai.
• Išrašant kompensuojamuosius narkotinius vaistus, gydytojas taip pat užpildo 3 formos recepto blanką.

Recepte atlikti įrašai negali būti taisomi. Užpildytas, pasirašytas ir asmeniniu spaudu patvirtintas receptas turi būti įskaitomas ir tikslus.

Būtina informacija recepte

Kiekviename recepte turi būti nurodyta ši informacija:

• Ligonio vardas, pavardė, gimimo metai, adresas arba ambulatorinės kortelės numeris.
• Recepto serija bei numeris.
• Recepto išrašymo data.
• Receptą išrašiusio gydytojo telefono numeris.
• Pažymėta, kam vaistas skiriamas: vaikui (iki 18 metų) ar suaugusiajam.
• Vaisto pavadinimas (diazepamas).
• Vaisto stiprumas (pvz., 5 mg).
• Vaisto forma (pvz., tabletės, injekcinis tirpalas).
• Dozavimas (kiek vaisto vartoti ir kaip dažnai).
• Vartojimo būdas (pvz., per burną, į veną).
• Gydymo trukmė.
• Gydytojo parašas ir antspaudas.

Išskyrus lotyniškai rašomą gydytojo kreipimąsi į vaistininką dėl vaisto gamybos ir išdavimo, receptas rašomas lietuvių kalba. Vaisto pavadinimas ar vaisto sudėtis, vaisto forma ir gydytojo kreipimasis į farmacijos specialistą dėl vaisto pagaminimo ir išdavimo rašomi lotynų kalba. Vaistų pavadinimo trumpinti negalima. Vaistų vartojimo būdas rašomas lietuvių kalba, esant reikalui - ir kita kalba. Nepakanka rašyti „Išviršiniai“, „Injekcijoms“ ir pan.

Ypatingi atvejai

• Viename recepto blanke galima išrašyti tik vieną narkotinį ar psichotropinį vaistą, taip pat tik vieną ekstemporalų vaistą, kurio sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių vaistinių medžiagų.
• Narkotiniai vaistai (įsakymo 6 priedas), gryni ar mišiniuose, išrašomi ant specialių receptų blankų, o paskyrimas įrašomas ligonio medicininėje dokumentacijoje.
• Inkurabiliems ligoniams narkotinių medžiagų normas leidžiama viršyti iki 3 kartų.
• Gydytojas, skirdamas vaistus ligoniams, sergantiems užsitęsusiomis lėtinėmis ligomis, turi teisę išrašyti receptus, galiojančius iki 1 metų ir suteikiančius ligoniui teisę gauti vaistus pakartotinai pagal tą patį receptą. Ant recepto papildomai pažymima „Ilgalaikiam gydymui“, nurodomas vaistų išdavimo iš vaistinės periodiškumas (išduoti kas savaitę, kas mėnesį ir t.t.).
• Ligos numeris (Nr.) recepte nurodomas tik tada, jeigu vaistas skiriamas į Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintą ligų sąrašą įrašytai ligai gydyti ir kompensacija mokama iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto.
• Išrašomiems iš stacionaro ligoniams nemokamai ar su nuolaida vaistų paskyrimą gydytojai įrašo epikrizėje, kurios vienas egzempliorius turi būti perduodamas ambulatorinei - poliklininei gydymo įstaigai ir saugomas asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje) Nr.

Diazepamo išrašymo trukmė ir kiekis

Diazepamo išrašymui taikomi tam tikri apribojimai dėl gydymo trukmės ir išduodamo kiekio:

• Narkotinių vaistų vienu kartu leidžiama išrašyti ne ilgesniam kaip 7 dienų gydymo kursui.
• Geriamosios modifikuoto atpalaidavimo formos, transderminiai pleistrai - neviršijant 30 dienų kurso vaikams, sergantiems lėtiniais hiperkineziniais sutrikimais.
• Ligoniams, sergantiems lėtinėmis ligomis, grynų psichotropinių vaistų (migdomųjų, trankviliantų) ir jų mišinių su kitomis vaistinėmis medžiagomis, recepte pažymint „Specialus paskyrimas“, galima išrašyti tik iki 30 dienų gydymo kursui.
• Vienam ligoniui vienu kartu leidžiamas išrašyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis turi neviršyti Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių nuostatose patvirtintų leistinų ribų. Vis dėlto, jei kitais būdais numalšinti skausmo negalima, jų viršijimas leidžiamas. Iki trijų kartų galimas nustatytų ribų peržengimas, recepte pažymint „Ypatingas paskyrimas“, gydytojo parašu bei asmeniniu spaudu tvirtinamas papildomai.
• Narkotinių vaistų receptai, įskaitant recepto išrašymo dieną, galioja 5 dienas. Tačiau konkrečiu atveju apie recepto galiojimo laiką gali spręsti pats gydytojas.

Diazepamo kompensavimo tvarka

Kompensuojamieji vaistai yra svarbi dalis siekiant užtikrinti prieinamą gydymą. Toliau aptariama, kaip Lietuvoje vyksta diazepamo kompensavimas.

• Kai vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kaštai kompensuojami iš Valstybinio socialinio draudimo ar Valstybės biudžeto pagal ligų sąrašą, recepto blanką, skirtą išrašyti vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms su nuolaida, pilnai užpildo gydytojas, t. y. patikrina ir į recepto blanką įrašo atitinkamo dokumento pavadinimą, seriją, numerį.
• Kai vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kaštai ambulatoriniam gydymui kompensuojami iš Valstybinio socialinio draudimo ar Valstybės biudžeto pagal gyventojų grupę, gydytojai recepto blanke užpildo visas grafas iki kompensavimo procento, t. y. patikrina gyventojų grupę patvirtinantį dokumentą, įrašo jo pavadinimą, seriją, numerį, o invalidams nurodo invalidumo grupę.
• Rašydamas receptus ligoniams, turintiems teisę gauti vaistus nemokamai ar su nuolaida, gydytojas privalo parašyti ir ligonio gyvenamosios vietos adresą arba medicininės kortelės (ligos istorijos) numerį.
• Kiekviename recepte turi būti nurodyta kompensacijos skyrimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, serija (Ser.), numeris (Nr.). Pavyzdžiui, apdraustasis pateikia SD pažymėjimą, pensininkas - pensininko pažymėjimą ar knygelę, invalidas - invalido pažymėjimą ir kt. Skiriant vaistą vaikui, pateikiamas vieno iš tėvų atitinkamas dokumentas.
• Būtinuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių visa ar dalis kainos kompensuojama iš valstybinio socialinio draudimo ar valstybės (savivaldybių) biudžetų, gydytojai išrašo ant Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų 1994 09 15 įsakymu Nr.

Kombinuotas kompensavimas

Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Valstybės (savivaldybių) biudžeto, taikomas kombinuotas kompensavimas. Pavyzdžiui, pacientas - 6 metų vaikas invalidas dėl ligos, neįrašytos į Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintą sąrašą, vaiko tėvai dirba pagal darbo sutartį - apibraukiama kompensavimo rūšis Nr. 1 ir Nr. 5. Taip pat šiuo atveju apibraukiamas SODROS kompensavimo procentas - 80 bei įrašoma Valstybės biudžeto - 20. Jeigu pacientas nedirbantis pensininkas virš 85 metų - apibraukiama kompensavimo rūšis Nr. 3 ir Nr. 9, taip pat kaip pirmuoju atveju apibraukiami ir įrašomi kompensavimo procentai.

Vaistų išdavimo tvarka vaistinėse

Vaistinės turi laikytis griežtų taisyklių išduodant diazepamo receptus, ypač atsižvelgiant į jo psichotropines savybes.

• Reikalingų narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų gyventojai gali įsigyti bet kurioje licenciją užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba turinčioje šalies vaistinėje.
• Pasibaigus recepto galiojimo laikui vaistai neišduodami. Išimties tvarka vaistai, išskyrus narkotinius, gali būti išduoti.
• Narkotinių ir psichotropinių vaistų galima išduoti ne daugiau, negu leidžiama išrašyti vienam ligoniui vienu kartu.
• Vaikams iki 18 metų vaistų, kuriais piktnaudžiaujant gali išsivystyti priklausomybė ar toksikomanija, tarp jų ir narkotinių ir psichotropinių vaistų, vaistų, turinčių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), apskritai negalima nei išduoti, nei parduoti. Dėl to asmuo, norėdamas jų įsigyti, vaistinėje pateikdamas gydytojo receptą, vaistininko paprašytas, privalo pateikti ir savo amžių patvirtinantį dokumentą.
• Vaistų, išvardintų šio įsakymo 1 priedo 16, 17 ir 18 punktuose, vienu kartu galima išduoti ne daugiau, negu leidžiama išrašymo vienam ligoniui vienu kartu norma. Visų kitų vaistų leidžiama išduoti recepte išrašytą kiekį. Jeigu recepte išrašyto vaisto kiekis yra mažesnis, negu originali pakuotė, leidžiama ją išardyti.
• Išdavus vaistus, ant recepto dedamas spaudas „Vaistai išduoti“, pažymint išdavimo datą ir vaistinės pavadinimą, pasirašoma.
• Išdavus vaistus pagal receptus „Ilgalaikiam gydymui“, receptas grąžinamas ligoniui, pažymint kitoje recepto pusėje vaistą išdavusios vaistinės pavadinimą, išduoto vaisto kiekį ir išdavimo datą, pasirašoma.
• Vaistus nemokamai ar su nuolaida pagal atitinkamai įformintus gydytojų ir medicinos felčerių receptus leidžiama išduoti iš vaistinių ir felčerio - akušerės punktų.
• Vaikams iki 10 metų vaistinėje vaistai neparduodami.

Receptų saugojimas

Psichotropinių vaistų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų I kategorijos pirmtakų (prekursorių) receptai, išdavus vaistus, ligoniui negrąžinami. 2 formos blankuose, pagal kuriuos išduoti narkotiniai vaistai ir vaistai, kurių sudėtyje yra narkotinių vaistinių medžiagų, išrašyti receptai vaistinėse saugomi 3 metus. Pasibaigus saugojimo terminui, kartą per metus jie turi būti naikinami.

Diazepamo vartojimas ir dozavimas

Diazepamą visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Dozavimas ir vartojimo būdas priklauso nuo paciento būklės ir gydytojo nurodymų.

Tabletės

Įprastinė dozė suaugusiesiems trumpalaikiam nerimui gydyti yra 2,5 mg du kartus per parą. Didžiausia paros dozė - 30 mg. Kai yra nemiga, 5-15 mg vaisto skiriama prieš pat miegą. Vyresniems kaip 6 metų vaikams skiriama 2,5-5 mg dozė prieš pat miegą.

Injekcijos

Injekcinis diazepamas gali būti naudojamas traukuliams slopinti, raumenų spazmams mažinti arba sedacijai sukelti prieš medicinines procedūras. Suaugusiesiems traukulių slopinimui į veną leidžiama po 10 - 20 mg diazepamo, leidimo greitis 5 mg/min. Jei reikia, injekciją galima kartoti po 30 - 60 min. Esant raumenų spazmams leidžiama 10 mg diazepamo kas 4 valandas į raumenis arba lėtai į veną. Stabligės sukeltų traukulių profilaktikai reikalingos didesnės dozės.

Norint sukelti sedacinį efektą prieš nedideles chirurgines/medicinines procedūras preparato leidžiama į stambesnę veną po 10 - 20 mg per 2 - 4 min.; premedikacijai - į veną leidžiama 100 - 200 mkg/kg kūno masės. Diazepamo dozė vaikams, jį leidžiant į veną arba į raumenis, yra 200 - 300 mkg/kg kūno masės arba pagal amžių - 1 mg kiekvieniems metams.

Leidžiant preparato į veną reikia saugotis, kad injekcijos vietoje neišsivystytų uždegimas (patinimas, deginimo jausmas, flebitas, tromboflebitas). Vaistą reikia leisti lėtai, naudojant kateterį, ne greičiau kaip 1 ml (5mg)/min. Nerekomenduojama vaisto leisti į nedidelio diametro venas, pavyzdžiui, plaštakos venas. Saugotis, kad preparato nepatektų į arterijas arba šalia kraujagyslių. Jei preparo leidžiama į raumenis, būtina jį suleisti giliai. Preparato negalima maišyti viename švirkšte arba infuzinėje sistemoje su kitais preparatais.

Diazepamo išrašymo apribojimai ir atsargumo priemonės

Nors diazepamas yra veiksmingas vaistas, jo išrašymas ir vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas dėl galimų šalutinių poveikių ir priklausomybės rizikos. Gydytojai turėtų atidžiai įvertinti paciento būklę, anamnezę ir galimas kontraindikacijas prieš skirdami diazepamą.

Kontraindikacijos

Prieš skiriant diazepamą, būtina įsitikinti, kad pacientui nėra kontraindikacijų. Diazepamo negalima vartoti, jei yra:

1. Alergija (padidėjęs jautrumas) benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
2. Ūminė uždarojo kampo glaukoma ar atvirojo kampo glaukoma, kai pacientas nėra tinkamai gydomas.
3. Kvėpavimo sunkumas, sunkus kvėpavimo nepakankamumas, miego apnėja (nustojimas kvėpuoti miego metu).
4. Sunki kepenų liga arba sunkus kepenų veiklos sutrikimas.
5. Fobijų ar įkyrumų būklių (pasikartojančių nemalonių minčių ar pojūčių, kurie sukelia nerimą).
6. Generalizuota miastenija (sunkus raumenų silpnumas).
7. Depresija (vien šio vaisto negalima vartoti depresijai ar su ja susijusiam nerimui gydyti, kadangi tai gali skatinti savižudybes).
8. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais anamnezėje.
9. Šoko, komos atveju arba jei yra ūmi intoksikacija alkoholiu su depresijos požymiais.

Specialios pacientų grupės

• Senyvi pacientai: Senyviems pacientams diazepamo vartoti rekomenduojama atsargiai ir mažesnę dozę, nes kyla kvėpavimo sustojimo pavojus. Gali atsirasti paradoksinių reakcijų. Itin atidžiai į veną Diazepeks reikia leisti vyresnio amžiaus žmonėms, sunkiai sergantiems pacientams bei esant širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamumui.
• Pacientai su inkstų funkcijos sutrikimais: Jei inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama skirti mažesnę dozę. Pacientams, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi, preparato reikia leisti atsargiai.
• Vaikai: Diazepamas vaikams turėtų būti skiriamas tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus rizikos ir naudos santykį. Ar saugu ir efektyvu vartoti Diazepeks injekcijomis naujagimiams (iki 30 dienų amžiaus) - nėra nustatyta. Šio amžiaus vaikams preparato poveikis sukelia ilgalaikį CNS slopinimą. Kad išvengti pavojingų nepageidaujamų poveikių (apnėjos arba ilgai trunkančio mieguistumo) pediatrijoje naudojamos minimalios Diazepeks dozės.
• Nėščiosios ir žindyvės: Diazepamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu nerekomenduojamas, nebent tai yra absoliučiai būtina, ypač per pirmuosius tris nėštumo mėnesius ir paskutiniaisiais trimis nėštumo mėnesiais. Diazepamas prasiskverbia į motinos pieną, todėl žindymo laikotarpiu jį vartoti nerekomenduojama. Diazepamas gali pakenkti vaisiui arba kūdikiui. Jei vartojant diazepamą ketinate pastoti ar įtariate, kad galite būti nėščia, apie tai pasakykite gydytojui ir pasitarkite dėl vaisto nutraukimo. Preparatą vartoti galima tiktai paskyrus gydytojui realios būtinybės atveju.

Atsargumo priemonių reikia laikytis, jei pacientas anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistais, turi širdies ir plaučių sutrikimų, sunkų inkstų nepakankamumą, žemą albumino kiekį kraujyje, asmenybės sutrikimą arba aterosklerozę. Ilgai gydant Diazepamu rekomenduojama periodiškai tirti kraujo vaizdą ir įvertinti kepenų funkciją. Gydant pacientus, kuriuos vargina stiprus baimės jausmas ir depresija, linkusius savižudybei, būtina imtis visų atsargumo priemonių.

Galimas neigiamas poveikis

Diazepamas, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Dažniausiai atsirandantis nepageidaujamas poveikis yra nuovargis, stiprus mieguistumas ir raumenų silpnumas. Kiti galimi šalutiniai poveikiai:

• Priklausomybė ir tolerancija: Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio.
• Abstinencijos sindromas: Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Sunkesni simptomai pasireiškia pacientams, kurie ilgiau nei būtina vartojo dideles diazepamo dozes, lengvesni (disforija, nemiga) - kelis mėnesius vartojusiems terapines diazepamo dozes. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
• Kognityviniai ir motorikos sutrikimai: Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Gali pasireikšti koordinacijos sutrikimai, apkvaišimas.
• Psichologinės reakcijos: Gali atsirasti depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai. Gydant benzodiazepinais, ypač vaikus ir senyvus žmones, kartais pasireikšdavo paradoksinė reakcija, pavyzdžiui, nerimas, baimingas susijaudinimas, dirglumas, agresija, manija, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, nenormalus elgesys ar kitokie suvokimo sutrikimai.
• Amnezija: Po diazepamo suleidimo praėjus kelioms valandoms, gali pasireikšti amnezija (atminties netekimas).
• Kiti šalutiniai poveikiai: Galvos skausmas, galvos svaigimas, neryškus regėjimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas arba susilaikymas, lytinio potraukio susilpnėjimas, bradikardija (retas širdies ritmas), hipotenzija (žemas kraujospūdis), alerginės reakcijos (pvz., dilgėlinė, bėrimas), žagsėjimas, seilių liaukų veiklos pakitimai, neutropenija, gelta.

Svarbūs įspėjimai

Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima, net ir tuomet, kai jų ligos simptomai panašūs į Jūsų. Prieš pradėdami vartoti vaistą, prašom atidžiai perskaityti informacinį lapelį. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Sąveika su kitais vaistais ir alkoholiu

Diazepamas gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus, vitaminus ir žolinius preparatus.

• Alkoholis: Alkoholis stiprina diazepamo poveikį, todėl kartu jų vartoti negalima, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
• Kiti raminamieji ir migdomieji vaistai: Diazepamas gali sustiprinti kitų raminamųjų ir migdomųjų vaistų poveikį, todėl kartu jų vartoti reikia atsargiai.
• Vaistai nuo epilepsijos: Jei diazepamo vartojama kartu su vaistais nuo epilepsijos, gali sustiprėti nepageidaujamas bei toksinis jų poveikis.
• Depresijos gydymui skirti vaistai: Tam tikri vaistai depresijai gydyti (pvz., Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI), kaip antai moklobemidas ir selegilinas) vartojant kartu su Spitomin, gali pasireikšti serotonino sindromas - būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei.
• Kiti vaistai: Diazepamo vartojant kartu su kitais vaistais, pvz., antihistamininiais preparatais, vaistais nuo psichozės, miorelaksantais, narkotiniais analgetikais, vaistais nuo depresijos, cimetidinu, omeprazolu, disulfiramu ar alkoholiu, didėja slopinamasis poveikis centrinei nervų sistemai. Jei Diazepeks vartojamas kartu su narkotiniais analgetikais, jų dozė sumažinama bent 1/3.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Vartojant šio vaisto galintis atsirasti stiprus slopinimas, atminties netekimas ir gebėjimo susikaupti bei raumenų veiklos pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jei miegama nepakankamai, tikimybė, kad budrumas pablogės, gali padidėti. Alkoholis dar labiau pablogina gebėjimą atlikti minėtus veiksmus, todėl gydymo metu jo vartoti nerekomenduojama.

Alternatyvūs gydymo būdai ir vartojimo nutraukimas

Prieš pradedant gydymą diazepamu, verta apsvarstyti alternatyvius gydymo būdus, tokius kaip psichoterapija, relaksacijos technikos, mankšta ir sveika gyvensena. Nutraukti diazepamo vartojimą reikia palaipsniui, mažinant dozę, kad būtų išvengta abstinencijos simptomų. Staigus vaisto vartojimo nutraukimas gali sukelti nerimą, nemigą, dirglumą, traukulius ir kitus nemalonius simptomus.

Perdozavimas

Perdozavus diazepamo, pasireiškia mieguistumas, apkvaišimas, koma, susilpnėja refleksai. Perdozavus būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Perdozavus būtina skubiai išplauti skrandį (jeigu vaisto buvo geriama), stimuliuoti kvėpavimą, intraveninės infuzijos būdu suleisti skysčių. Dializės panaudojimas ribotas. Perdozavimo gydymas simptominis: užtikrinamas pakankamas kvėpavimas, būtina stebėti širdies veiklą ir arterinį kraujospaudimą. Hipotenzijos gydymui naudojami vazokonstriktoriai (metaraminolas arba norepinefrinas).

Laikymas

Preparatą laikyti tamsioje vietoje 2 - 8 laipsnių C temperatūroje.

Narkotinių ir psichotropinių vaistų vežimas

Narkotinių ir psichotropinių vaistų vežimas yra nacionalinio lygio kontrolės objektas. Todėl, prieš vykstant į kitą šalį ir norint apsidrausti nuo joje galimų kilti nepatogumų, patartina susisiekti su tos valstybės atstovybe. Pagal LR įstatymus, gyventojams narkotinius ar psichotropinius vaistus vežtis per Lietuvos Respublikos sieną leidžiama tik asmeniniam vartojimui sveikatos priežiūros tikslams.

tags: #diazepm #recepto #israsymas

• pyragas, primenantis vaikystę
• kaip pasigaminti pomidorų padažą su kalafiorais
• Išsamus kūdikio mitybos vadovas
• Skanūs pyragai su marcipanais
• Receptas: ananasų padažas