Šiandienos mokykla siekia ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti asmenybę, gebančią sėkmingai integruotis į visuomenę. Švietimo sistema nuolat tobulėja, siekdama ne tik perteikti žinias, bet ir ugdyti jaunuolius, gebančius sėkmingai integruotis į visuomenę, spręsti iššūkius ir kurti harmoningus santykius. Būtent tokį tikslą įgyvendina Gyvenimo įgūdžių programa, integruojama Lietuvos mokyklose. Tai naujas požiūris į ugdymą, orientuotas į praktinių įgūdžių formavimą ir vertybių puoselėjimą, padedant jiems tapti visapusiškai išsilavinusiais ir gyvenimui pasirengusiais asmenimis.
Gyvenimo įgūdžių programa: įgūdžiai ir vertybės
Gyvenimo įgūdžių programa yra vienas iš naujausių žingsnių šia kryptimi. Gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, tačiau jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas, bet dažnai fragmentiškas temas. Programa integruoja socialinį ir emocinį ugdymą, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto prevenciją, savižudybių prevenciją, lytiškumo ugdymą, sveikatos ugdymą, pirmosios pagalbos ir žmogaus saugos pagrindus.
Svarbiausias pamokų tikslas - ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas. Paprasčiau tariant, mokiniai mokysis ir įgis gyvenime naudingų ir praktinių įgūdžių. Programa vaikams, paaugliams ir jaunimui suteiks ne tik gyvenime reikalingų žinių, bet ir nuosekliai ugdys vertybes, elgesį, padėsiantį laiku atpažinti ir patiems arba su kitų žmonių pagalba įveikti įvairius gyvenime kylančius iššūkius. Įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.
Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką, kuri bus privaloma, tačiau nevertinama pažymiais. Svarbu pabrėžti, kad Gyvenimo įgūdžių programa yra pritaikyta pagal mokinių amžių, fizinę ir emocinę brandą. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokinukai mokysis atpažinti emocijas ir jas valdyti, atpažinti nerimo šaltinius, nusiraminti, kurs draugiškos ir rūpestingos klasės taisykles. Analizuos įvairias buityje, mokykloje ir kitur naudojamas priemones, mokysis įvertinti jų saugumą ir kaip su šiomis priemonėmis reikia elgtis. Mokysis saugaus elgesio gatvėje. Jau pirmoje klasėje pradės mokytis pirmosios pagalbos sau ir kitam suteikimo įgūdžių, pvz., pamatuoti temperatūrą, sutvarkyti nubrozdinimą.
Penktokai ir šeštokai mokysis atskirti, kas yra priekabiavimas lytiniu pagrindu, kokios prevencijos galimybės bei kaip padėti (pvz., pranešti tėvams, mokytojams, policijai, tvirtai pasakyti „ne“ ir pan.). Devintokai ir dešimtokai reflektuos, kaip asmeniniai gebėjimai, pomėgiai daro įtaką karjeros pasirinkimui, mokysis planuoti savo profesinę karjerą ir savanorystės galimybes. Dešimtokai aiškinsis, kas yra ilgalaikių santykių planavimas, reikšmė asmens visuminei gerovei, aiškinasi ankstyvųjų lytinių santykių poveikį fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Kiekvienais metais mokiniai mokysis išsikelti asmeninius tikslus, susidaryti tikslo siekimo planą ir numatyti, kokie iššūkiai gali kilti planuojant.
Lytiškumo ugdymas programoje
Daugiausia klausimų sukėlė lytiškumo ugdymo tema, kuri užima tik 10-15 proc. visos Gyvenimo įgūdžių programos. Jis glaudžiai siesis su tokiomis temomis, kaip emocijų pažinimas ir valdymas, gebėjimas kurti santykius su kitais žmonėmis ir kt. Lytiškumo tema pateikiama atsižvelgiant į mokinių amžių, fizinę ir emocinę brandą. Programa neatstovauja jokios ideologijos, ji parengta remiantis moksliniais tyrimais ir gerbiant visų žmonių teises. Programoje nėra nieko, kas menkintų ar žemintų šeimos sampratą. „Lytiškumo ugdymas šioje programoje remiasi visų pirma pagarba šeimai, pagarba visiems žmonėms. Net ir tiems, kurie kuo nors mums nepatinka,“ - pasak mokytojo Pauliaus Narušio. Krikščioniškas įsakas mylėti kitą kaip save patį yra mūsų visuomenės kultūrinis pagrindas ir turime visi kartu tą perteikti vaikams. Pasak mokytojo, programoje išdėstytos temos nėra naujos mokykloje, jos buvo mokymo dalis ir iki šiol, tačiau programa apjungė ir nuosekliai pateikė svarbiausias įgūdžių sritis. Mokytojams tai padės efektyviau ir planingiau ugdyti šiuolaikiniam žmogui reikalingus įgūdžius.
Kas moko Gyvenimo įgūdžių?
Nuo šio rugsėjo gyvenimo įgūdžių moko mokytojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Nuo šio rudens Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete prasideda nemokamos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos pedagogams. Mokytojai mokysis ir atnaujintas ar naujai įgytas žinias iškart taikys praktikoje. Įgyvendinant Gyvenimo įgūdžių programą mokykloms rekomenduojama pasitelkti įvairių sričių specialistus, kurie paįvairintų ir praturtintų mokytojų vedamas pamokas, padėtų, jei tam tikromis temomis reikalinga pagalba. Tai galėtų būti pvz., visuomenės sveikatos biurų, nevyriausybinių organizacijų, policijos atstovai ir kt.
Septyni esminiai gyvenimo įgūdžiai su Ellen Galinsky | „Didelio mąstymo mentorė“ | „Didelis mąstymas“
Programos istorija ir finansavimas
Gyvenimo įgūdžių programa parengta ir patvirtinta praėjusiais metais. Atnaujintos programos, nuolat konsultuojantis, pradėtos rengti 2019 m. Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.
Etikos pamokos: atsakingumo ir empatijos ugdymas
Etikos dalykas skatina humanitarinį mokinių smalsumą, jų susidomėjimą asmens tapatumu ir įvairiomis jo raiškos formomis: požiūrį į save, santykius su kitu asmeniu, su visuomene ir gamta. Etikos pamokos taip pat vaidina svarbų vaidmenį kuriant draugišką klasę. Etikos dalyko paskirtis - ugdyti atsakingą, sąmoningą mokinių nuostatą savęs, kito asmens, visuomenės, gamtos ir pasaulio atžvilgiu. Etikos dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad etikos pamokose mokiniai ugdytųsi atsakomybę už savo žodžius, veiksmus, santykius su kitais žmonėmis, visuomene, gamta ir pasauliu bei virtualia realybe, gebėjimą suprasti ir užjausti ne tik artimus, bet ir geografiškai bei patirtimi nutolusius asmenis, gebėjimą nesitaikstyti su prievarta, neteisingumu, patyčiomis, padėti kitam ištikus nelaimei. Pamokose mokiniai mokosi kelti etinius ir filosofinius klausimus, kurie padeda geriau pažinti savo emocijas, jausmus ir mintis. Tai atveria galimybę dialogui su kitu asmeniu ir norą suprasti buvimo mažose ir didelėse bendruomenėse prasmę.
Etikos programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: saviugda ir savisauga (Aš-Asmuo); dialoginis bendravimas (Aš-Tu); socialiniai santykiai (Aš-Mes); santykis su pasauliu (Aš-Tai). Šios sritys yra bendros visoms klasėms.
Etikos pamokų uždaviniai pagal ugdymo pakopas
Etikos pamokų uždaviniai yra diferencijuoti pagal mokinių amžių ir brandą, siekiant nuosekliai ugdyti etines kompetencijas:
| Ugdymo pakopa | Uždaviniai |
|---|---|
| Pradinis ugdymas |
|
| Pagrindinis ugdymas |
|
| Vidurinis ugdymas |
|
Etikos dalyko veiklos ir ugdomos kompetencijos
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
- Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi kelių pakopų komunikacijos lygmenų, kurie skiriasi pagal savas-svetimas kategorijas. Jie mokosi palaikyti empatiškus tarpusavio santykius ne tik su šeimos nariais ar draugais, bet ir suvokti bei realizuoti tolerantiškos komunikacijos galimybę su socialiai nutolusiais asmenimis bei grupėmis. Mokiniai palaipsniui ugdosi gebėjimą ne tik būti komunikacijos recipientai, bet ir aktyvūs jos kūrėjai, socialinių projektų iniciatoriai bei vykdytojai. Išskirtinis dėmesys skiriamas virtualiosios komunikacijos etiniams aspektams.
- Etikos dalyko veiklose ugdoma socialinė atsakomybė ne tik už artimuosius ar draugus, bet ir nepažįstamus, svetimus, už pasaulio likimą ir gamtą. Mokiniai ugdosi praktinius pagalbos kitiems įgūdžius.
- Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmų ir emocijų įvairovę bei jų prasmę, ugdosi empatiją bei gebėjimą suprasti emocijas, siekia mąstymo ir jausmų dermės, kuri stiprina psichinę ir fizinę sveikatą.
- Etikos dalyko veiklose mokiniai, viena vertus, susipažįsta su kultūra kaip etnografiniu asmens tapatumo šaltiniu. Kita vertus, domisi ir kitomis šalies bei pasaulio kultūromis. Šiuo aspektu mokiniai ugdosi gebėjimą puoselėti ir vertinti ne tik savos, bet ir kitos etninės ar religinės grupės unikalumą: jie ugdomi savo šalies ir pasaulio piliečiais.
- Ugdomas kritinis mąstymas, kuris įgalintų savarankiškai tirti iškylančias problemas ir stiprintų saviugdos poreikį. Etikos dalyko veiklose ugdomas kūrybinis mąstymas, t. y. gebėjimas patiems kelti klausimus, gebėjimas inovatyviai, netradiciškai spręsti kylančius klausimus, drąsa kelti probleminius klausimas ir gebėjimas suvokti alternatyvių atsakymų galimybę (mano atsakymas nebūtinai yra pats geriausias). Ugdomasi ištvermė ir drąsa pasitikti gyvenimo sudėtingumą.
Pavyzdžiai, kaip etikos pamokos padeda pažinti save ir kitus
1-2 klasių koncentras: Mokiniai pasakoja apie save, savo pomėgius, aplinką, mokosi klausyti kitų. Mokosi savarankiško mąstymo (aš galiu). Nagrinėjami klausimai: Kuo skiriuosi nuo kitų ir kuo esu į kitus panašus? Kodėl kokia nors savybe išsiskirti nėra blogai? Savistaba - laikas sau. Ar skiriu laiko sau?
3-4 klasių koncentras: Supranta ir reiškia savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes. Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save. Savarankiškai demonstruoja kūrybinį mąstymą. Nagrinėjami klausimai: Kas padėjo man tapti tuo, kuo esu? Kaip mokytis kurti? Kas yra kūrybingumas ir kaip jis manyje reiškiasi? Kelia klausimus apie savo bei kitų žmonių savitumą. Svarsto saviraiškos galimybes ir ribas.
5-6 klasių koncentras: Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius. Nagrinėjami klausimai: Ar visada patinku pati (pats) sau? Kokios mano stipriosios pusės?
7-8 klasių koncentras: Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Nuosaikiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu (t. y. suvokia, kad pats sau negali būti objektyvus). Nagrinėjami klausimai: Ar sutariu pats su savimi, ar suprantu save?
9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras: Apmąsto save kaip autentišką, sąmoningai veikiančią ir savarankiškai mąstančią bei jaučiančią asmenybę. Analizuoja savo unikalumą ir kelia asmeninius tikslus, svarsto autentiškus ateities pasirinkimus, t. y. kuria savo gyvenimo projektą. Suvokia savo kūrybinį ir kritinį mąstymą esant unikalius ir nepakartojamus, bei supranta savo ribotumą. Nagrinėjami klausimai: Kaip manojo Aš tapatumą man padeda atskleisti kiti žmonės? Gal kitas žmogus yra manojo Aš veidrodis? Kaip mano stipriosios savybės galėtų pasitarnauti ateityje dirbant su kitais žmonėmis, kokie tai būtų darbai, specialybės? Ar keliu sau tikslus? Ar aš turiu idealų?
Įtraukusis ugdymas: kiekvieno mokinio sėkmei ir draugiškai bendruomenei
Mokyklose vis dažniau susiduriame su aktyvumo, dėmesio (bendrai - elgesio) sutrikimų turinčiais mokiniais. Mokiniais, kurių ugdymas ir auklėjimas reikalauja didžiausios mūsų kantrybės, savitvardos, empatijos. Mes ieškome slaptos piliulės, kurią panaudojus elgesio problemos išsispręstų. Bet ar ta slapta piliulė yra, ar yra paprastas receptas, kurį panaudojus, situacija pasikeistų? Kaip elgtis, kad elgesio sutrikimų turintis mokinys klasėje dirbtų, būtų įtrauktas? Šių mokslo metų pradžioje 15-oje šalies savivaldybių pradėjo veikti daugiau nei 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokančių įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas organizuojamas skirtingais būdais. Bandomajame atvirųjų klasių projekte dalyvaujančių mokyklų atstovai tikina, kad siūlomi ugdymo modeliai pasiteisina, o į jų principus dėmesį atkreipti vertėtų visoms įtraukiojo ugdymo plėtrai besirengiančioms švietimo įstaigoms.
Trys įtraukiojo ugdymo modeliai
Bandomajame atvirųjų klasių projekte dalyvaujančios mokyklos galėjo rinktis iš trijų ugdymo organizavimo modelių:
-
Visiškos įtraukties modelis
Šis modelis yra labiausiai pažįstamas Lietuvos švietimo įstaigoms. Iš esmės pagal jį specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas jau dabar vyksta nemažai mokyklų: kartu besimokantys specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, padedant antrajam mokytojui ar/ir mokytojo padėjėjui, įtraukiami į bendras klasės ugdymo veiklas, esant poreikiui užduotys ar jų formos yra pritaikomi, parenkamos tinkamos mokymo(si) priemonės, mokiniams papildomai teikiama mokymosi pagalba.
-
Mobilios įtraukties modelis
Šiuo atveju specialiųjų ugdymosi poreikių turintys klasės mokiniai gali būti suskirstyti į laikinąsias grupes ar pogrupius, skirtus mokymosi sunkumams įveikti arba ypatingiems gebėjimams ugdyti. Panevėžio pradinė mokykla pasirinko taikyti būtent šį modelį. Pagal jį ugdymas organizuojamas dvejose šios mokyklos trečiokų klasėse, jose mokosi 9 mokiniai su įvairiais specialiaisiais ugdymosi poreikiais. „Organizuodami ugdymą atsižvelgiame ne tik į vaikų individualius ugdymosi poreikius, bet ir mokomąjį dalyką bei dėstomą temą. Pavyzdžiui, kai kuriems vaikams sunku įveikti teksto suvokimo užduotis, taigi tam tikrą pamoką tam tikra grupė vienos klasės mokinių su antrąja mokytoja keliauja dirbti į atskirą kabinetą ir mokosi savu tempu, pasitelkiant pagalbinius, aktyviuosius mokymo metodus, priemones. Jei, tarkime, gamtos pažinimo pamokoje atliekamas eksperimentas ar matematikos pamokoje reikia atlikti tik paprastus aritmetinius veiksmus - dažniausiai dirbame visa klasė kartu,“ - pasakoja atvirųjų klasių antroji mokytoja Agnė Kuginytė. Mokyklos direktorės Kristinos Žaltauskienės nuomone, šis modelis yra ko gero veiksmingiausias pradinukams, nes yra labai lankstus - jei mokiniui reikia pagalbos, su antrąja mokytoja jis gali išeiti dirbti nors ir vienas, nerenkant grupės vaikų iš viso srauto, nederinant skirtingų klasių ar individualių mokinių tvarkaraščių. „Pagalba vaikui yra čia ir dabar - sprendžiant konkretų uždavinį, aiškinantis esamą situaciją,“ - dėsto K. Žaltauskienė. Remiantis šiuo modeliu, visiems mokiniams mokantis bendroje pamokoje su jais dirba viena arba dvi mokytojos ir pagrindinės mokytojos padėjėja. Mokyklos direktorė akcentuoja, jog tokiu būdu sisteminga pagalba teikiama ne tik mokiniams, bet ir pagrindinėms klasių mokytojoms.
-
Srauto įtraukties modelis
Šį modelį nuo mokslo metų pradžios taiko Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokykla. Tai gan nauja ugdymo organizavimo forma. Mokiniai iš kelių klasių suformuoja didesnį srautą, kuris skirstomas į grupes ar pogrupius pagal individualius ugdymosi tikslus, poreikius. Mokiniai dirba ir kartu klasėje, ir atskirose pamokose. Kaip pasakoja Dubysos aukštupio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Simona Miškinienė, jų mokykloje srautas suformuotas iš 54-ių 8-10 klasių mokinių. Sraute yra 16 įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai sudaro nedidelę laikinąją srauto grupę. Mokiniams sudarytas individualus ugdymo planas, ugdymo turinys pritaikytas jų gebėjimams. Laikinosios grupės mokiniams lietuvių kalbos, matematikos, gamtos mokslų pamokas atskirai veda specialusis pedagogas. Dirbdami mažoje grupėje mokiniai aktyviau dalyvauja pamokose, specialistas gali kiekvienam padėti geriau suprasti mokomąją dalyką. „Taip pat turime du specializuotus mokytojo padėjėjus lietuvių kalbos ir matematikos pamokoms, kuriose dalyvauja kiti srauto mokiniai - neturintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir turintys mažus ar vidutinius specialiuosius poreikius. S. Miškinienės žodžiais, vienas didžiausių iššūkių organizuojant ugdymą pagal šį modelį - sudėlioti tvarkaraštį taip, kad visos srauto klasės vienu metu turėtų arba lietuvių kalbos, arba matematikos pamokas, taip sudarant galimybę pagal individualizuotas programas besimokantiems vaikams tuo pačiu metu dirbti savo mažoje grupėje su specialiąja pedagoge. „Kol vieni mokiniai mokosi lietuvių kalbos gramatikos subtilybes ar aiškinasi trigonometriją, pagal individualią ugdymosi programą besimokantys vaikai su specialiąja pedagoge mokosi praktinių dalykų, pvz., susiskaičiuoti pinigus, mandagiai kalbėti ar pan. O po šių pamokų visi susitinka kitose pamokose - geografijoje, istorijoje ir kitose, kurių turinį, užduotis pritaikyti šiems vaikams paprasčiau. Čia į pagalbą mokytojams taip pat ateina specialusis pedagogas su metodiniais patarimais,“ - sako pašnekovė. S. Miškinienė pastebi, kad jų mokyklai šiuo metu srauto modelis parankus tuo, kad reikia mažiau žmogiškųjų išteklių, t. y. su visais didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turinčiais vaikais, kurie yra iš skirtingų klasių, gali dirbti vienas specialusis pedagogas, o ne du ar trys, kurių reiktų dirbant atskirai su aštuntokais, devintokais ir dešimtokais.
Atvirųjų klasių modeliai bus plėtojami
Nuo 2023 m. rugsėjo mokinių įvairovei atviros klasės veikia Kauno miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus, Molėtų, Anykščių, Trakų, Klaipėdos, Pakruojo, Jonavos, Kretingos rajonų ir Druskininkų savivaldybių ugdymo įstaigose. Šiais mokslo metais pradėjusios veikti mokinių įvairovei atviros klasės yra pilotinis projektas. Ilgainiui pažangūs įtraukiojo ugdymo modeliai bus diegiami ir kitose šalies savivaldybėse, remiantis ir pritaikant pirmųjų gerąsias patirtis. Atvirosioms klasėms steigti per trejus metus planuojama skirti 5,5 mln. eurų. Jau šiais mokslo metais šalies bendrojo ugdymo įstaigose mokėsi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, jie sudaro apie 15 proc. visų mokyklas ir darželius lankančių vaikų.
Iniciatyvos mokyklose: gyvi draugystės pavyzdžiai
Be formalių programų, mokyklose vyksta įvairios iniciatyvos, skatinančios draugiškumą ir bendruomeniškumą. Pavyzdžiui, Vilniaus Lazdynų mokykloje veikia Žalioji edukacinė erdvė „Žiemos sodas“, įgyvendinamas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Mes - gamtos dalis“. Čia vyko LIK-as „Draugiškos klasės receptas“. Draugiška mokykla - tai ir draugiška bendruomenė. Iniciatyvos metu komandos prisistatė. Išradingumu išsiskyrė dvyliktokai. Du šmaikštūs virėjai maišė draugystės pyrago tešlą. Žavi „moksliukė“ dideliais juodais akiniais simbolizavo Protą. Grožį simbolizavo negalinti savimi atsigėrėti blondinė. Mušinėdama kamuolį aukštaūgė krepšininkė teigė, kad draugiška klasė turi būti sportiška. Komandų kapitonai suko galvas, ieškodami atitikmenų draugiškumui įvardyti. Komisijai teko nemažai paplušėti įvertinant komandas. Šioje grupėje tapo 8d klasės komanda, vyresniųjų - dvyliktokai.
Šis mokymas yra ilgalaikės programos „Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys mokykloje: aš Tave suprantu, aš galiu Tau padėti, aš moku Tave mokyti, aš esu Tavo draugas!“ dalis. Draugiška klasė - tai ne tik komanda, bet ir antroji šeima.
tags: #draugiskos #klases #receptas