Tradicinis duonos gaminimo procesas Lietuvoje - tai ilgas ir sunkus kelias nuo grūdo iki stalo. Šiame procese svarbią vietą užima kūlimas - grūdų atskyrimas nuo varpų. Istoriškai šiam darbui buvo naudojami spragilai, vėliau atsirado ir sudėtingesnių mechanizmų. Tačiau technologijų pažanga neaplenkė ir bitininkystės, kur atsirado poreikis efektyviai ir kokybiškai išgauti bičių duonelę - ypač vertingą bičių produktą.
Kas yra Bičių Duonelė?
Bičių duonelė - tai natūralus ir stipriai koncentruotas baltyminis produktas, vertinamas dėl savo maistinių savybių. Kaip aiškina G. Olsevičius, bitės surenka žiedadulkes, sukrauna jas į korio akeles ir užpila medumi. Kurį laiką visa tai fermentuojasi ir tampa jų baltymine maisto medžiaga žiemai. Ši bičių duona, kuri yra iš žiedadulkių, žmogui pakeičia visus reikalingus mikroelementus ir vitaminus. "Valgyk bičių duoną ir nereikės pirkti chemijos", - pabrėžia G. Olsevičius.
Bičių Duonelės Paruošimas Kūlimui
Norint kokybiškai iškulti bičių duonelę, itin svarbu tinkamai ją paruošti. Bitininkai dalijasi patarimais, kaip tai padaryti efektyviausiai:
- Bičių nusausintus korius su duonele reikia išpjauti, kad kuo mažiau liktų vaško.
- Išpjautus korius rekomenduojama sudėti į maistinius celofaninius maišus.
- Svarbu ilgai nelaikyti jų sausoje patalpoje, nes gali atsirasti vaško kandžių. Todėl patartina iškart dėti į šaldiklį.
- Vielutės, esančios rėmuose, nenulaužiamos - koriai pjaunami pagal rėmelio kraštą, o visas luitas dedamas į šaldiklį.
- Prieš kūlimą duonelė turi būti gerai išvalyta nuo medaus.
- Korys sulaužomas išilgai vielų 85 mm pločio juostelėmis.
- Žaliava užšaldoma šaldiklyje, -20º - 22ºC temperatūroje. Šaldymo trukmė turėtų būti apie 16 valandų.
- Sušalusią duonelę jau tada galima laužyti ir ruošti kūlimui.
- Iškultą duonelę rekomenduojama džiovykloje išdžiovinti 40 laipsnių temperatūroje.
Bičių Duonelės Kūlimo Aparatų Raida Lietuvoje
Lietuva yra laikoma bičių duonelės išgavimo centru. G. Olsevičius teigia, kad lietuviai tai daro jau daugiau kaip kelis dešimtmečius ir, panašu, kad išmokė pasaulį išgauti bičių duoną. Iki „Wilaros“ įmonės patentuotų įrenginių bičių duonelei išgauti ir ją apdoroti rinkoje egzistavo įvairiausi savadarbiai įrenginiai, tačiau trūko profesionalių sprendimų. Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti bičių duonelės išgavimo procesą, palengvinant bitininkų darbą.
„Wilaros“ Indėlis ir Patentų Istorija
Ūkio ministerijos paskelbtame patentų sąraše minimi trys bendrovės „Wilara“ išradimai, kuriems skirtas finansavimas: bičių duonelės džiovinimo spinta, įrenginys bičių duonai atskirti nuo korio ir diskinė bičių duonos kūlimo mašina. Visiems jiems kartu sudėjus skirta per 90 tūkst. litų paramos. G. Olsevičius pripažino, kad šie išradimai gerokai palengvina darbą patiems bitininkams, gaminantiems bičių duonelę.
„Wilaros“ patentų istorija prasidėjo ne pernai, kai gauti oficialūs dokumentai, patvirtinantys išradimų autentiškumą, o kur kas anksčiau. Didžiosios mašinos, skirtos bičių duonai atskirti nuo korio, prototipas buvo paimtas iš seno Vilkaviškio bitininko Severino Adomavičiaus. Jis jau prieš kelis dešimtmečius buvo kažką konstravo, o „Wilara“ nusipirko tą mašiną, naudojo ją ir pradėjo tobulinti. Šiandien ji nedaug kuo panaši į tą, kurią kažkada įsigijo. Pagrindinis motyvas užpatentuoti šį gaminį buvo noras jį pateikti tarptautinei rinkai „Apimondia“ kongrese, tačiau tai daryti su visiškai neapsaugotu gaminiu buvo nedrąsu.
Diskinė Bičių Duonos Kūlimo Mašina „Spragilas“
Diskinė kūlimo mašinėlė, pavadinta „spragiliuku“, buvo išrasta vėliau, bet taipogi jau skaičiuoja trečius metus. „Wilaros“ vadovas prisiminė, kad ambicijas užgavo brolio latvio išradimas. Beveik prieš tris metus, būdami renginyje Latvijoje, jie susidūrė su bitininku, kuris buvo pasidaręs mašinėlę, kainavusią maždaug triskart pigiau nei „Wilaros“ didžioji mašina. Latvis teigė, kad jo mašinėlė kainuoja 1,7 tūkst. Lt, o „Wilaros“ - 6 tūkst. Lt. Tai paskatino G. Olsevičių sukurti pigesnį ir efektyvesnį įrenginį.
Kurį laiką pasukęs galvą, kokius sprendimus pritaikyti, kad įrenginys išeitų solidesnis nei kaimyno latvio ir būtų pigesnis, G. Olsevičius rado išeitį - už akies užkliuvo Mažeikiuose gaminama tarkavimo mašinėlė. „Tą mašinėlę paėmėme, pasidarėme keletą skirtingų diskų, kai ką išpjovėm, kai ką pridėjome ir žiūrime, kad visa tai išeina.“ Šiuo metu šis įrenginys parduodamas už 400 Lt su trupučiu ir atlieka tokią pačią funkciją, kokią ir latvio aparatas už 1,7 tūkst. Lt. Kijeve pernai vykusiame „Apimondia“ kongrese inventoriaus kategorijoje lietuvių diskinis įrenginys laimėjo aukso medalį.
Techninės „Spragilas“ kūlimo mašinėlės savybės:
- Galia: 250 W / 230 V / 50 Hz.
- Svoris: apie 7,2 kg.
- Žaliavos leidimo angos plotis: 85 mm.
- Jei naudojama be separatoriaus, iškultas mišinys surenkamas atskirame nerūdijančiojo plieno rėtyje (iš dviejų dalių) ir išsijojamas rankiniu būdu.
Kiti „Wilaros“ Patentuoti Įrenginiai
Be kūlimo mašinų, „Wilara“ taipogi sukūrė ir užpatentavo bičių duonelės džiovinimo spintą, kuri buvo gaminama jau aštuonerius metus, tačiau neturėjo patento. „Šaldytuvų gamykloje perkame naujas spintas ir padarome, kad jos džiovintų, o ne šaldytų“, - teigė G. Olsevičius.
Rinkos Padėtis ir Patentų Svarba
Bičių duonelės paklausa pastaruoju metu išsiplėtė ir apima tūkstančio kilometrų atstumus. Paklausa ypač auga slaviškuose kraštuose, pasiekė Vokietiją ir Rusiją. Patentai, anot G. Olsevičiaus, leidžia jaustis ramiau ir teisiškai apsiginti nuo galimų kopijuotojų. Nors rinka yra nedidelė, svarbu apsisaugoti nuo įrenginių nukopijavimo, ypač iš tokių šalių kaip Kinija ir Lenkija, kurios neturi skrupulų padorumo klausimais.
Lietuvos situacija yra kiek paradoksali: kadangi įvairios mašinos gaminamos jau gana seniai, Lietuvoje jų yra daugiau nei visame likusiame pasaulyje kartu sudėjus. „Čia jas turi kiekvienas rajonas ir net po kelias. Ir mūsų gamintų, ir ne mūsų....“ Todėl mažosios mašinėlės nėra tiek paklausios, nors kažkiek jų vis dar perkama.
Nepaisant to, didžiosios duonelės atskyrimo nuo korio mašinos domina lietuvių bitininkus, o paklausa pamažu auga ir užsienio šalyse. Su diskinėmis mašinėlėmis situacija priešinga - kone 90 proc. jų nuperka būtent užsienio šalys. Domisi praktiškai visas pasaulis: pradedant nuo artimiausių šalių, kur išvystyta bitininkystė, visa Europa - Vokietija, Lenkija, Rusija, Turkija. Yra interesas ir iš Kinijos, tačiau „Wilara“ nori labiau pasiruošti šiai rinkai.
Skaudu pagalvoti, kad jeigu iš kiekvienos bičių šeimos bičių duonos atlieka pusė kilogramo, tai milijonai tonų ypač vertingo produkto tiesiog išmetama lauk. „Valgome visokius niekalus, o bičių duona tręšiama žemė“, - apibendrina G. Olsevičius.
„Wilaros“ Bičių Duonelės Įrenginių Kainos (litais)
| Įrenginio Pavadinimas | Kaina (Lt) |
|---|---|
| Didžioji bičių duonelės atskyrimo nuo korio mašina | apie 8 000 |
| Diskinė bičių duonos kūlimo mašina („spragiliukas“) | 420 |
| Bičių duonelės džiovinimo spinta | apie 2 000 - 3 000 |
Bitininkų Patarimai ir Produktų Realizacija
Bitininkai dalijasi savo patirtimi ir patarimais, susijusiais su bičių duonelės išgavimu ir realizavimu. Vidmantas Bičiulis teigia, kad žiedadulkės jam šiemet padėjo kompensuoti medų, kurio prisuko kaip niekad mažai. Jis pradėjo rinkti nuo ankstyvo pavasario iki birželį prasidėjusių liūčių, ir šiemet nešė labai gausiai, palankus pavasaris buvo, nors ir trumpai. Kokybiškai bičių duoną kulia Alius Barkauskas iš Šiaulių, buvęs Šiaulių bitininkų draugijos pirmininkas.
Kalbant apie bičių produktų realizaciją, bitininkai susiduria su iššūkiais. Kai viską paskaičiuoji, kiek reikia įdėti darbo ir sąnaudų, o atiduoti pusvelčiu perpardavinėtojui, tai daugeliui bitininkų "smegenys neneša". Nors viskam kainos iškeltos ir viskas brangsta, bičių produktams dažnai tikimasi, kad kaina dešimtmečiais išliks ta pati. Daugelis, kol pajėgūs, realizuoja produkciją patys, su supirkėjais neužsideda. Pavyzdžiui, Vidmantas Bičiulis parduoda bičių duonelę po 60 Lt už kg, žiedadulkes po 50 Lt už kg, medų po 16 Lt. Pikio pardavimas Algimantui Žiukui yra atskiras atvejis, nes iškaišioti pikį pirkėjams yra sunkiau, paklausa nedidelė.