Filomena Taunytė - gydytoja, rašytoja ir publicistė, daugelio knygų apie sveikatą autorė, kurios darbai dažnai sulaukia dėmesio dėl tiesmukų ir kartais prieštaringų pasisakymų. Jos knygos, kuriose gausu patarimų apie sveikatos stiprinimą, ligų gydymą ir gyvenimo būdą, sulaukia didelio susidomėjimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime F. Taunytės receptus ir patarimus, remdamiesi jos knygomis, interviu ir pasisakymais įvairiomis temomis - nuo mitybos iki požiūrio į senatvę.
Filomenos Taunytės požiūris į sveikatą ir gyvenimo būdą
Knygos pavadinimo idėja autorei kilo ligoninėje, kai norėdama paguldyti savo šeimos narį, ji išgirdo klausimą: „O jūs turite stogą?“ Gyventi be stogo, anot jos, tai ne tik neturėti įtakingo globėjo valdžioje arba tarp nusikaltėlių, bet ir šiuo sunkmečiu likti tiesiogine prasme be stogo virš galvos arba… šiek tiek išprotėti. Kad taip nenutiktų, gydytoja knygoje pateikia patarimų, kaip rūpintis kūno ir sielos sveikata, bei dalijasi mintimis apie šių dienų situaciją.
Amžiaus tarpsniai ir požiūris į senatvę
Filomena Taunytė skirsto žmogaus gyvenimą į keturis tarpsnius. Nuo 0 iki 20 metų - vaikystė, nuo 20 iki 40 metų - jaunystė, nuo 40 iki 60 metų - subrendimas, nuo 60 metų - senatvė, nors dabar laikoma, kad senatvė prasideda nuo 70 metų. Anot jos, kiekvienas amžius turi savo ligas, ir amžius negydomas bei nestumiamas į priekį. Pasak F. Taunytės, jei mes būtume kiniečiai, mūsų požiūris į senatvę būtų kitoks, nes Kinijoje senatvė yra brangenybė. Ji kritikuoja požiūrį, kad senatvė yra ne itin garbinga, ir teigia, kad senatvę reikia gerbti. Nuo 60 - išminties amžius, kuomet žmogus privalo mokyti kitus, tačiau pas mus, deja, nuo 60 metų žmogus „išmetamas“ iš visuomenės ir jis tampa pensininku.
Gydytoja teigia, kad žmogaus protas galvojimui pabunda apie 30-tuosius metus. Iki 40 metų rekomenduojama nieko nerinkti į Seimą ir Vyriausybę, nes jaunesnis žmogus dar kvailas, turi tramdyti savo geismus ir norus. Filomena Taunytė teigia, kad klimaksas kamuoja ir moteris, ir vyrus. Kai moterį muša karštis, ji siūlo pakentėti, nes vaistai nieko gero neduoda, tai yra normalus organizmo būvis, kuomet organizmas persitvarko į kitą gyvenimą bei kitą sistemą. Netgi rekomenduojama išleisti žmogų į pensiją kokiems 8 mėnesiams, o paskui tegul vėl eina dirbti, nes po to ateina vėl geras ir darbingas amžius. Yra šiokių tokių vaistų ir žolelių, skirtų būtent tam laikotarpiui. Tai juozažolė, jonažolė, kraujažolė, kuri laikoma moterų žole, bet jos galima duoti ir vyrams - nieko blogo neatsitiks.
„Neįrėminti“: Felicija Dudoit: į kurortą be lagamino – tik su teptuku
Mitybos principai ir patarimai
F. Taunytė pabrėžia saikingumo svarbą mityboje ir atkreipia dėmesį į užmirštas tradicijas, tokias kaip susilaikymas nuo maisto. Ji teigia, kad religinės tradicijos, pavyzdžiui, vegetarinės dienos per savaitę, keturios savaitės vegetarizmo prieš Kalėdas ir šešios savaitės prieš Velykas, galėtų sumažinti vėžinių susirgimų skaičių. Tačiau ji griežtai kritikuoja dietas, skiriamas jaunuoliams iki 20 metų, teigdama, kad tai augantis organizmas, kuriam reikia subręsti. Mėsos mums reikia valgyti mažiau, bet vegetaru būti mūsų krašte netinka. Gerbiu lašinius. Paklausta apie dabar populiarius vegetarizmą ir žaliavalgystę, gydytoja juokavo: „Karvė ėda tik žalius dobilėlius, negeria, nerūko, nepaleistuvauja, o gyvena tik 20 metų.“
Cholesterolis ir jo mažinimas
Gydytoja abejoja būtinybe mažinti cholesterolį vaistais, teigdama, kad cholesterolį gamina kepenys ir jis nepriklauso nuo mitybos. Ji kritikuoja klaidingą nuomonę, susidariusią po tyrimų su triušiais, kurie, maitinami mėsa, padidino cholesterolio kiekį. Anot jos, vaistai nuo cholesterolio blokuoja jo gamybą kepenyse, o nutraukus jų vartojimą, cholesterolis vėl atsistato. Nerimaujančius dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje gydytoja ragino nesivarginti vartoti jį mažinančių vaistų: „Cholesterolio sumažės tuo metu, kai gersite vaistus. Nustoję jų vartoti, dėkokite Dievui, jei nesugadinote kepenų.“ Jos manymu, cholesterolio svarba pastaruoju metu per daug sureikšminama, o jo priklausomybė nuo valgomo maisto nustatyta neteisingai.
Vandens vartojimas
Gydytoja teigia, kad rekomendacija kasdien išgerti po 2 litrus vandens kiekvienam yra nesąmonė. Ji mano, kad jauniems žmonėms vanduo gali padėti sustabdyti akmenligės progresavimą, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms tai gali būti žalinga. Ji rekomenduoja išgerti ne daugiau kaip 2 stiklines vandens su citrinos sultimis ryte, nes citrina šarmina kraują ir rūgština šlapimą, ko mums ir reikia. Sunkiai fiziškai dirbdamas ir prakaitavęs Mosėdžio gydytojas nepakankamai gėrė vandens, kol vieną dieną įvyko nelaimė, kurią dar ne tuoj pastebėjo artimieji.
Kepenų ir žarnyno valymas, badavimas
F. Taunytė rekomenduoja bent du kartus per metus išsivalyti kepenis. Ji pati kas tris mėnesius badauja ir mano, kad vieną kartą per savaitę pabadavus, galima išvengti alerginių ir vėžinių susirgimų. Badavimas yra stebuklingas vaistas. Taip pat galima daryti iškrovos dienas kartą per savaitę ir valgyti vien tik obuolius arba tik morkas, bulves, juodą duoną su didele pluta. „Jei valgysi juodos duonos plutą, būsi raudonas ir sveikas. Juodos duonos pluta yra ne kas kita kaip anglis, pačios brangiausios ir geriausios anglies tabletės gaunamos iš juodos duonos plutos,“ - teigė ji, priminusi, kad niekada jos nenupjautume ir neišmestume.
Norint sureguliuoti žarnyną, kad galėtume tuštintis bent kas antrą dieną, gydytoja siūlo valyti žarnyną. Paimame 1,5 l vandens, dedame 1,5 valgomo šaukšto druskos, išspaudžiame iš 2-jų citrinų sultis, kad būtų šiek tiek skaniau ir per 1,5 val. išgeriame. Po to žmogui prieš kiekvieną valgį reikia gerti vandens su citrinos sultimis ir į maistą dėti sėlenų, prastinti maistą, visiškai nevalgyti baltos duonos. Žemą kraujospūdį ir galvos svaigimą patariama išsivalius žarnyną: į pusantro litro vandens įberti pusantro šaukšto druskos ir mišinį išgerti per pusantros valandos. Šį žarnyno valymo būdą gydytoja patarė išbandyti ir kenčiantiems nuo naktinių sąnarių skausmų.
Saldumynai ir druska
F. Taunytė teigia, kad saldumynai turi daug tuščių kalorijų ir duoda daug energijos. Jei mažas vaikas turi potraukį saldumynams, jam reikia neduoti saldumynų. Suaugusiam žmogui, norinčiam saldumynų, galima suvalgyti juodos duonos su visa pluta arba medaus. Gamtoje cukraus yra pakankamai, o tame pavidale, kurį mes vartojame, cukrus yra visiškai nereikalingas, nes jis turi labai daug tuščių kalorijų, be to pas mus vis daugėja sergančiųjų cukralige.
Druskos mūsų organizmas pats negamina. Ją jis turi gauti su maistu iš gamtos ir dažniausiai iš tos paprastos druskos, kurios yra konservuotuose produktuose, duonoje, daugelyje kitų produktų. Paprastai to užtenka. Pasak gydytojos, jei žmogus nevalgys druskos ir produktų, kuriuose jos yra, jam kris svoris, nes druska būtinai reikalinga, gal tik ne tokiais kiekiais, kaip kai kurie naudoja.
Liaudiški ir alternatyvūs patarimai
Liaudiški vaistai nuo kaulų retėjimo, anot F. Taunytės, tokie: „Reikia anksti mirti, tada kaulai neretės“. Pajuokavusi gydytoja vis dėlto rekomendavo masažus, šildymą ar atskirais atvejais - šaldymą. Gydytojos teigimu, vyresniame amžiuje pradeda skaudėti sąnarius. Ji pasišaipė iš reklamos, kurioje dviračiu važiuoja vyriškis, jam suskausta sąnarį, jis nulipa nuo dviračio, į gerklę įsimeta tabletę, jam nušvinta akys ir jis vėl toliau važiuoja. „Išsivirkit šaltienos, ką mokate daryti labai gerai, tai pavaduos visus sąnarius ir t. t. Osteoporozė, osteochondrozė ir visi kiti dalykai yra normalūs pakitimai vyresnio amžiaus žmonių sąnariuose,“ - šmaikščiai komentavo medikė.
Su rudens sezonui būdinga sloga gydytoja pataria kovoti nosį pasiskalaujant vandenilio peroksido ir druskos tirpalu. Slogą galima išgydyti paprastu ūkiniu muilu - tiesiog reikia pamuilintu pirštu išsiplauti nosies gleivinę. Šiltu alumi galima kosulį gydyti. Išgeri du litrus šilto alaus ir guli ramiai lovoje. Atsikosėji ir liga praeina. Be to, prieš miegą šimtą kartų geriau arbatinis šaukštas alkoholio, nei raminamoji tabletė.
Vyresnio amžiaus net jokių skundų neturinčiam žmogui naudinga vakarais suvalgyti porą skiltelių česnako su duona ir sviestu. Tokį sumuštinį užgėrus stikline pieno su medumi, nebesklis aplinkiniams nemalonus kvapas arba jis labai susilpnės. Kvapas išnyks ir pakramčius petražolės ar kitos kvepiančios žolelės.
Kritika farmacijos pramonei ir alternatyvūs gydymo būdai
F. Taunytė griežtai kritikuoja farmacijos pramonę, lygindama ją su prostitucijos. Ji teigia, kad pasaulyje yra 200 tūkstančių vaistų, nors pagal tyrimus turėtų būti tik 200 vaistų pavadinimų. Ji kritikuoja situaciją, kai vienos srities gydytojas išrašo vaistų su vienu pavadinimu, o kitos srities - tuos pačius vaistus su kitu pavadinimu, ir pacientui viskas eina tik blogyn. Ji mano, kad žmonės, kurie slogai gydyti išleidžia 100 litų, pirmiausia turėtų eiti pas psichiatrą. Vaistai ir medikai mums gali padėti tik 10 proc. Visa kita priklauso nuo paveldėjimo, gyvenimo būdo, mus supančios aplinkos ir galvoje tūnančių minčių. JAV mokslininkai atliko dar vieną tyrimą ir nustatė, kad 50 proc. Alzheimerio ligos atvejų iššaukė vaistai. Gruzinas profesorius sakė, kad vyras turi teisę pradėti vartoti tabletes nuo 70, o moteris - nuo 80 metų.
Gydytoja pabrėžia, kad tabletės tik apmalšina ligos simptomus, bet pačios ligos neišgydo. Organizmui reikia padėti kitais žmonijai žinomais metodais - pratimais, maistu. Jei skauda galvą išgerkite mėtų arbatos, pamasažuokite, pagulėkite. Dar vienas patarimas: paėmę pakuotę, atidžiai perskaitykite vaisto sukeliamus šalutinius poveikius.
F. Taunytė domisi ir propaguoja netradicinius gydymo būdus, tokius kaip badavimas, dėlių terapija, homeopatija, akupunktūra, masažas ir kineziterapija. Ji taip pat pabrėžia stebuklingas vandens savybes ir rekomenduoja įvairias vaistažoles bei gydomąsias kasdienių maisto produktų savybes. Izraelyje, protingų žydų gyvenamoje šalyje, branginamas kiekvienas gyventojas. Skaičiau, ten insulto ir infarkto profilaktikai visiems sulaukusiems penkiasdešimt penkerių ar šešiasdešimt metų rekomenduojama keturis kartus per metus (kas tris mėnesius) dėti dėles. Jos skystina kraują, tirpina mažus krešulius ir mažina kraujospūdį. Jų poveikis trunka tris ar net šešis mėnesius. Dėlių nesugebėjo pakeisti jokie geriausi ir brangiausi vaistai.
Svarbiausi Filomenos Taunytės patarimai: lyginamoji lentelė
| Sritis | Filomenos Taunytės požiūris | Įprastinės medicinos/visuomenės požiūris |
|---|---|---|
| Cholesterolis | Nereikia mažinti vaistais, jį gamina kepenys, nepriklauso nuo mitybos. Vaistai kenkia kepenims. | Per didelį cholesterolį būtina mažinti vaistais, ypač didelė jo įtaka siejama su mityba. |
| Vandens vartojimas | 2 litrų vandens rekomendacija kiekvienam yra nesąmonė, vyresniems gali būti žalinga. Ryte 2 stiklinės vandens su citrina. | Dažnai rekomenduojama gerti ne mažiau 2 litrų vandens kasdien, siekiant palaikyti hidrataciją ir sveikatą. |
| Vaistai sąnariams | Kritikuoja, vadina "tinku", teigia, kad tabletės nepasiekia sąnarių. Rekomenduoja šaltieną. | Plačiai naudojami preparatai sąnarių stiprinimui ir skausmo malšinimui (pvz., gliukozaminas, chondroitinas). |
| Badavimas | Stebuklingas vaistas, padedantis išvengti alerginių ir vėžinių susirgimų. Pati badauja kas 3 mėnesius. | Badavimas turi būti atliekamas atsargiai ir dažnai prižiūrint specialistams; kai kuriais atvejais nerekomenduojamas. |
| Sloga | Gydyti ūkiniu muilu arba vandenilio peroksido ir druskos tirpalu. | Gydoma nosies lašais, purškalais, simptominiu gydymu, esant reikalui - antibiotikais. |
Kraujotakos ligos: insultas ir infarktas
Filomena Taunytė knygoje „Daktarės Filomenos Taunytės priimamasis“ rašė, jog insultas, žlugdantis žmogaus asmenybę ir jo galimybę dirbti fizinį ir protinį darbą, ištinka dėl smegenų kraujotakos sutrikimo. Išeminis insultas - kai smegenis maitinanti kraujagyslė susiaurėja, atsiranda spazmų, dėl to sutrinka smegenų mityba. Gydant ar skubiai suteikus pagalbą pavojus gali praeiti, bet tai rimtas signalas, kad pasikartojęs priepuolis bus gerokai pavojingesnis. Hemoraginis insultas - kraujo išsiliejimas į smegenis - pavojingesnis. Išsiliejęs kraujas sunaikina dalį smegenų, prarandama kalba, ištinka rankos ir kojos paralyžius - žmogus tampa visiškai neįgalus.
Priežastys ir pranašai
Pirmiausia insulto priežastis - amžius ir polinkis. Jeigu nuo insulto mirė mūsų tėvai ar giminės, insultas, infarktas ir kitos kraujotakos ligos mums gresia dažniau nei tokio paveldimo polinkio neturintiems. Paveldėjimas lemia trisdešimt procentų mūsų sveikatos. Antra insulto priežastis - gyvenimo būdas, lemiantis dar trisdešimt procentų sveikatos. Nejudrumas, prabanga, persivalgymas ir persigėrimas ir kitokios nuodėmės gali pagreitinti ligos atsiradimą.
Insultas ištinka ir padoriausius, sunkiai dirbančius, ne tik persivalgančius ar persigeriančius žmones. Liga kasmet jaunėja ir pasodina į neįgaliojo kėdę net keturiasdešimtmečius, nors dažniausiai tai pagyvenusių žmonių liga. Būdami sveiki, žmonės neįvertina amžiaus pakitimų, nekreipia dėmesio į kartais užeinantį galvos svaigimą, padidėjusį kraujospūdį, sutirštėjusį kraują. Insultas neištinka visiškai sveiko žmogaus. Prieš tai visuomet būna šiokių tokių ligą pranašaujančių reiškinių: ima svaigti galva, ūžia ausyse, sutrinka pusiausvyra. Mieguistumas, pykinimas ir ypač - vėmimas pranašauja nelaimę. Reikia tuoj pat kreiptis pagalbos į gydytojus, jeigu staiga nebematote viena akimi, nusilpo ar tapo nejautri ranka, koja, viena veido pusė, sutriko kalba, koordinacija, atsirado didelis galvos skausmas, apsisuko galva, nualpote. Nereikia visų šių simptomų, užtenka vieno ar kelių.
Infarktas
Infarktas reiškiasi stipriu skausmu širdies plote, pereinančiu į kairę ranką ir petį. Gali būti ir nebūdingų tai ligai skausmų. Skausmas kartais praeina nuo nitroglicerino tabletės, tačiau tai rimtas signalas. Ištikus infarktui ar insultui, būtina kviesti greitąją pagalbą ir prašytis į ligoninę. Kolegos pašnibždėjo, neva valdžia yra davusi nerašytą įsakymą, praėjus parai po to, kai ištiko infarktas, į ligoninę nebeguldyti, bet gydyti namie, todėl greitąją reikia kviesti bematant.
Prevencija ir gydymas
Ištiktą insulto žmogų gydyti sunku. Liga beveik visuomet paveikia žmogaus asmenybę, sumenksta arba visai sunyksta jo darbingumas. Jiems (kad ir kokie skeptikai būtų) drįstu rekomenduoti ištikus insultui tuoj pat pasinaudoti senu, amžių patikrintu būdu ir keletą kartų dėti dėles - tai nekliudo reikalingam medikamentiniam gydymui.
Kraujotakos ligų profilaktikai tiek oficialiosiosios, tiek alternatyviosios medicinos patarimai dėl mitybos vienodi: mažinti kraujospūdį vegetariniu maistu (vaisiais ir daržovėmis), mesti kūno svorį, jeigu jis per didelis. Vyresnio amžiaus žmonėms vengti sunkaus fizinio darbo, didinančio spaudimą smegenų kraujagyslėse, gerti daugiau vandens. Liesumas, tiesą sakant, nuo insulto ar infarkto taip pat neišgelbsti. Liesų žmonių kraujagyslės senstant ir dėl liesumo išsirango, todėl jose lengviau susidaryti krešuliams (trombams). Storulių kraujagysles suplonina ir ištempia lašiniai, dėl to jos susiaurėja ir sulėtėja kraujotaka. Be to, vyresnio amžiaus žmonės pamėgsta vaistus (tai skausmui slopinti, tai nuo nemigos). Tokie vaistai taip pat lėtina kraujo apytaką, juos vartoti galima tik pasitarus su protingu gydytoju. Infarkto ir insulto profilaktikai, esant tirštam kraujui ar padidėjus kraujospūdžiui, kasdien skiriamas aspirinas. Deja, ne visi gali jį vartoti.
Kūrybinis procesas ir Filomenos Taunytės požiūris
F. Taunytė rašo apie tai, ką pati patyrė, išgyveno ir gerai išmano. Ji rašo apie vaistų kenksmingumą, šalutinius poveikius, ligonių problemas ir būdus, kaip jiems padėti. Ji taip pat rašo apie senolių mitybos įpročius ir jų naudą sveikatai. Knygos „Daktarės Filomenos Taunytės priimamasis“ sudarytoja Aušra Karsokienė siekė atsakyti į dažnus skaitytojų klausimus, kurioje daktarės knygoje rašoma apie kokią nors ligą, gydymosi ar sveikatos stiprinimo būdą. Čia galima rasti nuoseklius ir išsamius atsakymus apie badavimo ir dėlių naudą, homeopatiją ir akupunktūrą, masažą ir kineziterapiją, stebuklingas vandens savybes, būdus atsikratyti tikro antsvorio ir išsivaduoti nuo minčių apie tariamą, įvairiausias vaistažoles ir gydomąsias kasdienių maisto produktų savybes, daugybę kitų sveikatai naudingų patarimų, taip pat apie mūsų laikams būdingas ligas - alergines, kraujotakos, sąnarių, vėžines ir kitas.
Gydytoja teigia, kad nekenčia griežtos dienotvarkės ir kad prie kompiuterio ją veja tik sąžinės graužatis. Ji dažniausiai prabunda 4 ryto, porą valandų galvoja, tada vėl miega iki 8 valandos ar ilgiau. Ji pabrėžia, kad kuklus gyvenimas, nepersivalgymas, dietų nesilaikymas yra svarbūs. Žmogus turi valgyti įvairų maistą. Apetitas - sveiko žmogaus požymis. O ji dar sako, kad apetitas - angelas sargas, kurio negalima peršerti. Senyvo amžiaus žmogaus svoris turi būti didesnis, o mergaitės, kurios vaikosi išmatavimų 90-60-90, yra paprasčiausios vargšės. Na, o jei įdomu, kaip mažinti svorį, štai jums atsakymas - mažinkite suvartojamo maisto kiekį! Nėra jokių tablečių, jokių stebuklingų papildų, kurie padėtų sumažinti apimtis. Sveiko žmogaus nereikia mokyti, kaip jis turi valgyti - pats žino, tik ligonį reikia.