Dažnai žvelgiame į dangų, laukiame sugrįžtančių paukščių. Bene labiausiai ilgimės gražuolio baltojo gandro. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) yra neatsiejama Lietuvos kraštovaizdžio dalis ir lietuvių senųjų papročių simbolis. Baltasis gandras vadinamas nacionaliniu paukščiu. Jis apdainuotas dainose, su juo susijusios kai kurios mūsų tautos tradicijos. Gandrai - labai mieli žmogaus kaimynai, kurių veiklą lizde be galo įdomu stebėti. Daugumai žmonių gandrų kaimynystė labai miela. Vieni stengiasi juos prisivilioti į savo sodybas, iškeldami dirbtinius lizdus, kiti netrukdo jiems įsikurti ir vėliau perėti. Tačiau urbanizacija ir žmogaus veikla kartais sukelia iššūkių šiems paukščiams, ypač kai lizdai įrengiami ant pastatų stogų.
Baltųjų gandrų populiacija ir jos pokyčiai Lietuvoje
Ornitologų skaičiavimais, šalyje yra daugiau nei 20 tūkst. baltųjų gandrų. Į perimvietes Lietuvoje pavasarį turėtų sugrįžti apie 40 000 perinčių baltųjų gandrų. Neperinčių paukščių dalis šalyje nėra tiksliai įvertinta, tam reikėtų atlikti specialius tyrimus. Neperintys gandrai, tai jauni, dar nesubrendę individai, bet jau grįžę į gimtąsias vietas, bei subrendę, dėl įvairių priežasčių neperintys paukščiai. Baltasis gandras pradeda perėti vidutiniškai 4 metų amžiaus.
Per 1994-2010 metų laikotarpį baltojo gandro gausumas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai. Toks ryškus baltojo gandro gausumo išaugimas gali būti susijęs su pagerėjusiomis mitybos sąlygomis, kurias lėmė ženklūs žemės ūkio pokyčiai po šalies nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Nors populiacija per 1990-2000 metus didėjo, tačiau ji dar nėra tokia gausi kaip anksčiau ir vis dar laikoma mažėjančia.
Po 1990 metų sunykus kolūkinei žemės ūkio sistemai sumažėjo žemės ūkio intensyvumas, pasikeitė ūkininkavimo forma - stambiasklypę žemėnaudą, monokultūras pakeitė smulkūs, skirtingų pasėlių maži laukeliai, padidėjo jų įvairovė. Po 1990 metų šalyje buvo apleista apie 26 % žemės ūkiui naudotos žemės, o kai kuriuose regionuose - net iki 60 %. Apleidus ariamą žemę padidėjo pievų plotas, kai kuriuose šalies regionuose - net dvigubai, negu buvo iki 1990 metų. Sumažėjo pievų naudojimo intensyvumas. Dalis pievų buvo naudojama ekstensyviajam ganymui, o dalis jų palaipsniui transformavosi į apleistas žemes. Sumažėjus žemės ūkio intensyvumui, sumažėjo žemės ūkio chemijos, pesticidų naudojimas.
| Metai | Mineralinių trąšų suvartojimas (kg/ha) | Pesticidų įvežimas (tonomis) |
|---|---|---|
| 1989-1990 | ~200 | - |
| 1995 | 12 (6% nuo 1989 m.) | - |
| 1986-1990 (metinis vidurkis) | - | 10 000-11 000 |
| 1991 | - | 4 |
Labai trumpa Lietuvos istorija
Vis dėlto pastaraisiais metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis, greitas ekonominis augimas kelia nerimą: ši rūšis reikalauja ypatingo dėmesio ir apsaugos jau dabar. Baltasis gandras laikomas ekologiškos - žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi.
Gandralizdžiai: vietos ir su jomis susijusios problemos
Lizdui sukti baltieji gandrai renkasi labai įvairias vietas. Senoliai tikėjo, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Skrendantis gandras reiškia, kad viskas puikiai ir sparčiai seksis, o tupintis - viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusioms merginoms pamatyti skrendantį gandrą reiškė, kad jos šiemet ištekės, o tupintį - kad liks savo tėvų namuose. Gandrai natūraliai lizdus krauna senuose medžiuose, kurių laja reta, arba ant pastatų, statinių. Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui krauti. Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų.
Šiuo metu tik 20 % Lietuvoje perinčių baltųjų gandrų yra įsikūrę natūralioje lizdavietėje - medyje, visi kiti lizdai yra susukti ant įvairių antropogeninių objektų: pastatų, vandens bokštų, specialiai jiems įrengtų stulpų. Vis daugiau gandrų apsigyvena netradicinėse vietose - ant įvairių stulpų, atramų, bokštų. Vis dėlto, urbanizacija ir žmogaus veikla kartais sukelia iššūkių šiems paukščiams.
Gandralizdžiai ant stogų
Nemažai baltųjų gandrų peri ant pastatų stogų, kas neretai sukelia problemų pastatų savininkams. Ornitologų žiniomis, žmonės, siekdami prisivilioti gandrus, ant stogų įrengia įvairias platformas, tačiau tik dalis jų - tinkamos konstrukcijos. Tad tokie gandralizdžiai neretai tampa stogo dangos ir jo konstrukcijos pažeidimų priežastimi - po lizdu besikaupianti drėgmė stogo dangai nėra gerai. Jei lizdas susuktas tiesiai ant stogo dangos, po lizdu besikaupianti drėgmė gali paspartinti stogo dangos ir medinių stogo konstrukcijų irimą. Per liūtis, lizdui permirkus, jis dar labiau pasunkėja, todėl gali įlūžti pastato stogas. Be to, senos ar netinkamos platformos gali neatlaikyti lizdo svorio ir jis gali nukristi. Lizdai, susukti ant stogo be jokios specialios platformos, dėl minėtų priežasčių neretai nuo stogo yra pašalinami ir paukščiams tenka ieškoti naujos lizdavietės.
Gandralizdžiai ant elektros oro linijų atramų
Pastaruosius keliolika metų gandrai vis dažniau lizdus suka ant elektros oro linijų atramų. Šiuo metu net pusė mūsų šalyje perinčių gandrų yra įsikūrę minėtoje lizdavietėje. Viena iš priežasčių gali būti, kad betoninė elektros oro linijų atrama yra saugesnė lizdavietė, kadangi neprieinama žinduoliams, plėšiantiems lizdus, todėl padidėja paukščių perėjimo sėkmingumas. Tačiau, dėl žmonių veiklos statomos elektros linijų atramos patraukia paukščių dėmesį, jie lizdus krauna nenatūraliose pavojingose vietovėse - grėsmė kyla ne tik paukščiams, bet ir patikimo elektros energijos tiekimo užtikrinimui.
Perintiems ant elektros oro linijų atramų paukščiams padidėja žuvimo nuo elektros srovės, traumų arba žūčių susidūrus su elektros laidais rizika: visa tai didina gandrų mirtingumą. Dažnos paukščių žūtys atsitrenkus į elektros oro linijas yra nuo seno žinoma didelė problema. Ant elektros stulpų kraunami gandralizdžiai nėra saugūs nei paukščiams, nei žmonėms. Prilietę elektros laidus gandrai neretai mirtinai traumuojami elektros srovės, patiriama nuostolių dėl elektros nutekėjimo bei laidų nutrūkimų. Pasitaiko atvejų, kai nuo elektros ar žaibo iškrovos ant oro linijų atramų sukrauti gandralizdžiai suliepsnoja. Lizdų pagrindas yra nestabilus, todėl jie greitai pradeda svirti ir nukrenta ant žemės, dažnai nutraukdami ir elektros laidus.
Baltųjų gandrų lizdų priežiūra ir apsauga
Norint užtikrinti, kad gandrai daugelį metų sėkmingai perėtų, lizdus reikia prižiūrėti. Gandralizdis yra ilgalaikis ir neretai įspūdingų apimčių statinys, jam reikalinga tvirta atrama. Gandrai tame pačiame lizde gali perėti net keliasdešimt metų. Gandrams kasmet tvarkant lizdą bei veikiant įvairiems aplinkos veiksniams, lizdas metai iš metų keičiasi - didėja, pasvyra, apyra, susilpnėjus pagrindui net iškrinta. Lizdo kokybė yra labai svarbi baltojo gandro perėjimo sėkmingumui. Kad šie paukščiai daugelį metų galėtų sėkmingai perėti tame pačiame lizde, reikalinga tam tikra lizdavietės priežiūra.
Lietuvos ornitologų draugija vykdo ketverius metus truksiantį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Baltųjų gandrų apsauga Lietuvoje“. Jo metu gyventojai projekto lėšomis gali pakeisti blogos būklės tokių gandrų lizdus specialiomis platformomis. Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė sakė, kad šio projekto tikslas - užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią baltųjų gandrų apsaugą visoje šalyje.
Projekto eiga ir kvietimas gyventojams
Tad gyventojai 2010-2012 metais dar turi galimybę sutvarkyti blogos būklės gandrų lizdus. Ornitologų žiniomis, žmonės, siekdami prisivilioti gandrus, ant stogų įrengia įvairias platformas, tačiau tik dalis jų - tinkamos konstrukcijos. Pasak R. Taučikienės, norintys sutvarkyti lizdus gyventojai turėtų kreiptis į ją arba į Lietuvos ornitologų draugiją. Jie turėtų pranešti savo vardą, pavardę, kur yra gandralizdis ir kurioje konkrečiai vietoje jis įrengtas - ant pastato, medyje ir pan. Ji priminė, kad pirmenybė bus teikiama blogos būklės lizdams. Nors minėta informacija paskelbta vos prieš keletą dienų, tačiau Savivaldybė jau yra gavusi porą pranešimų. Tad neabejojama, kad atsiras ir daugiau žmonių. Tiesa, kiek tokių lizdų šalyje galėtų būti, neturima informacijos. R. Taučikienė priminė, kad laiko liko ne tiek ir daug. Medinės platformos turi būti įrengtos iki šių metų kovo 10 dienos, t. y. iki gandrų parskridimo. Kitąmet taip pat bus konkreti data. Tiesa, nors informaciją paskelbė miesto Savivaldybė, tačiau gali skambinti ir rajono gyventojai. Pasak R. Taučikienės, šią informaciją gavo ir rajono Savivaldybė, bet jos teritorijoje informacija bus daugiau platinama per seniūnijas. „Geriau du tris kartus paminėti tą patį lizdą, nei nė karto nepranešti“, - sakė vyriausioji specialistė. Ji priminė, kad bus vedama tokių lizdų apskaita. Be to, daugiau nei 20 stebėtojų visoje šalyje aplankys ir apžiūrės, kokios būklės gandralizdžiai. Tad prie to paties lizdo kelis kartus tikrai niekas nevažiuos.
LESTO projektas „Baltojo gandro (ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“
Būtent todėl, siekiant apsaugoti gandrus ir užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, buvo imtasi specialių priemonių. LESTO pabaigė 2009 m. prasidėjusį ir drauge su Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutu bei partneriais įgyvendinamą projektą „Baltojo gandro (ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“. 2009 m. startavęs projektas „Baltojo gandro apsauga Lietuvoje“ yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos (ES) finansinės priemonės aplinkosaugai „LIFE+“ - gandralizdžių perkėlimui reikalingos lėšos sudarė iš viso 5,043 mln. Lt, ES padengė 50 proc. išlaidų. Elektros skirstomųjų tinklų darbuotojai gandralizdžių perkėlimo darbus vykdo jau keletą metų. Kiekvieną rudenį ir ankstyvą pavasarį, kuomet gandrai būna išskridę, pavojingiausiose vietose ant elektros linijų atramų sukrauti gandrų lizdai perkeliami - ant atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai su platformomis, ant kurių paukščiai vėliau vėl krauna savo lizdus.
Šiemet į Lietuvą parskrendančius gandrus pasitiks 1520 naujų lizdų platformų, kurias per 2012 m. virš elektros oro linijų atramų iškėlė elektros skirstymo bendrovė AB LESTO. Projekto metu iš viso iškelta 3260 saugių platformų, pakeitusių pavojingai ant elektros oro linijų sukrautus gandrų lizdus. Iš viso su ES pagalba vykusio projekto metu buvo iškelta 3260 specialių platformų. Todėl parengto projekto metu iškėlėme didžiąją dalį ant elektros linijų sukrautų gandralizdžių ant specialių platformų - taip labiau apsaugomi paukščiai, pasirinkę ne natūralias lizdavietes, ir užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas gyventojams. „Visų siekis turėtų būti, kad gandrai lizdus krautų natūraliose vietovėse - senuose medžiuose ar kitose vietose, kur jiems nekyla grėsmė. Dėl gandrų kaimynystės patiriami elektros nutekėjimo ir paukščių ekskrementų sukeltos laidų korozijos nuostoliai, kyla grėsmė ir patiems paukščiams, o nutrūkus elektros tiekimui nukenčia gyventojai“, - aiškina V.
Lizdų priežiūra medžiuose
Beveik pusė lizdų, susuktų medžiuose, yra blogos arba patenkinamos būklės. Dažniausiai lizdų, susuktų medžiuose, būklę blogina jų apaugimas medžių šakomis. Jeigu lizdas sukrautas medyje, aplink lizdą reikia apgenėti medžio šakas, kad jos netrukdytų paukščiams laisvai priskristi. Be abejo, nereikėtų pamiršti medžio pjūvio vietų užtepti sodo tepalu. Jeigu lizdas yra labai aukštas, jį reikia pažeminti nuimant dalį lizdinės medžiagos, taip sumažinant lizdo išvirtimo riziką. Reikalui esant - sutvirtinti lizdą laikantį pagrindą. Saugiausia baltajam gandrui lizdavietė yra ant specialaus stulpo įrengta tvirta lizdinė platforma.
Kaip prisivilioti gandrus į savo sodybą?
Norint prisivilioti gandrą į sodybą, reikia parinkti tinkamą vietą būsimai lizdavietei ir įrengti tvirtą, stabilų pagrindą lizdui. Vietą potencialiai lizdavietei reikia parinkti labai atidžiai. Gandras tame pačiame lizde gali perėti daugelį metų, todėl geriau parinkti tokią vietą, kad paukščiai savo veikla netrukdytų sodybos šeimininkams: teršiamas stogas, kiemas šalia gyvenamojo namo, šalia šulinio. Gandrams skirtą platformą geriau įkurdinti atokiau nuo gyvenamojo namo: ant ūkinių pastatų, šalia sodybos esančiame medyje ar pastatyti jiems specialų stulpą sodybos teritorijoje. Miške gandrai neperi, taigi ir lizdinės platformos ten įrenginėti nereikia. Įrengus platformą, į ją reikėtų įdėti žabų, ant jų paskleisti šiaudų, o viršutinis sluoksnis turėtų būti velėna, padėta žole į apačią.
Labai trumpa Lietuvos istorija
Gandrų nauda ir teisinė apsauga
Gandras žalos aplinkai nedaro, nebent žala laikytume stogo teršimą aplink lizdą, ar lizdinės medžiagos barstymą po lizdu. Baltojo gandro didelę raciono dalį sudaro peliniai graužikai. Jei peliniai graužikai sezone yra labai gausūs, gali sudaryti net 90 % gandro raciono. Taigi, gandrai išnaikina nemažą dalį šių kenkėjų. Nemažą šių paukščių raciono dalį sudaro skėriai, dideli vabalai, taip pat kenkiantys žemės ūkio kultūroms. Baltasis gandras yra ekologiškos, žmogui gyventi sveikos aplinkos indikatorius.
Teisinė apsauga
Baltasis gandras yra saugomas tarptautiniu lygiu. Ši rūšis įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20, p.7). Taip pat - į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin., 1996, Nr. 91-2126), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin., 2001, Nr. 50-1742), Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II priedą (Žin., 2004, Nr. 129-4679).
Lietuvoje baltasis gandras yra saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų, grybų ir bendrijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 108-2727; 2009, Nr.159-7200). Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.87-4616).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004 Nr.55-1899; 2006 Nr. 143-5470) šiuo metu yra svarstomas keleto teritorijų, skirtų perinčių baltųjų gandrų apsaugai, steigimas. Yra numatytos apsaugos priemonės, kurios būtų taikomos įsteigus rūšies perinčios populiacijos apsaugai svarbias teritorijas arba jau esamose saugomose teritorijose paskelbus šią rūšį tiksline. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2011, Nr. 67-3171) 2 priedo „Paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai“ 36 punktu, baltųjų gandrų apsaugai svarbiose teritorijose draudžiama keisti hidrologinį režimą, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.
Kaimynystė su gandrais: svarbu žinoti
Baltasis gandras natūralių priešų turi nedaug. Paukščiai patys sėkmingai gina savo lizdą ir jauniklius nuo užpuolikų. Svetimo gandro, arba plėšriojo paukščio pasirodymas netoli lizdo visada išprovokuoja gynybinę gandro reakciją. Beveik pusė visų dėties arba vados praradimo priežasčių yra kovos su įsibrovėliais. Visame perėjimo areale baltieji gandrai bijo tik keleto priešų, iš kurių patys svarbiausi - ereliai, pakankamai dažnai persekiojantys, ar atakuojantys baltuosius gandrus. Smulkesnės plėšriųjų paukščių rūšys, tokios kaip suopis, peslys, vanagas, ar varniniai paukščiai kartais iššaukia gynybinę gandrų reakciją, bet dažniausiai gandrai į juos visai nereaguoja. O nuo plėšrūnų žinduolių, plėšiančių gandrų lizdus - kiaunės ir naminės katės, gandrams kartais tenka ginti lizdą ištisą naktį.
Neretai jaunikliai, pradėję mokytis skraidyti, iškrenta iš lizdo. Tokiu atveju reikėtų gandriuką apžiūrėti, jei jis nesusižalojo krisdamas, pasistengti grąžinti jį į lizdą. Bitėnų kaime, šalia Rambyno, yra didžiausia gandrų kolonija Lietuvoje. Kasmet čia peri apie 50 gandrų porų. Bitėnuose yra pušų, kuriose gandrai susikrovė net po kelis lizdus.
tags: #gandralizdis #virs #stogo